Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei grupei ,,Mona“, V. G., E. V. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.1. Nurodė, kad teismui yra perduota vykdomoji byla Nr. 0188/21/00655, todėl antstolė negali tiksliai nurodyti, ar vykdomojoje byloje buvo įdėta Lietuvos pašto ataskaita apie suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, jog 2021 m. birželio 30 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S-21-188-16509 yra įteiktas UAB grupės „Mona“ vadovui V. G. 2021 m. liepos 21 d. Teigia, jog galbūt vykdomojoje byloje nebuvo per klaidą pateikta informacija. Mano, jog, teismui iškilus klausimų, teismas galėjo priimti nutartį, įpareigojančią pateikti papildomus dokumentus neaiškumams pašalinti, t. y. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, tačiau tokios nutarties nepriėmė ir atsisakė nutartimi paskirti skolininko vadovui baudą.

4.2. Pažymėjo, jog tam, kad bylos nagrinėjimas būtų greitesnis, efektyvesnis ir ekonomiškesnis, išsprendus klausimą šioje byloje, negu teikiant antstolei naują pareiškimą dėl baudos paskyrimo, UAB grupė „Mona“ prideda Lietuvos pašto ataskaitą, prašo Klaipėdos apylinkės teismo pasinaikinti priimtą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. 2VP-44 77-512/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti UAB grupės „Mona“ direktoriui V. G. iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų už patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas skirti suinteresuotajam asmeniui baudą už įpareigojimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

8. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Lietuvos pašto pažymą apie siunčiamų siuntų išsiuntimą bei įteikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėtas įrodymas prie bylos pridėtinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

10. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/21/00655, pradėtą pagal 2021 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimą dėl 897,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB grupės „Mona“ išieškotojo E. V. naudai. 2021 m. birželio 30 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S-21-188-16509 skolininkė UAB grupė „Mona“ įpareigota nedelsiant, be ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininkei UAB grupei „Mona“ priklausantį kilnojamąjį turtą, jo buvimo vietą, skolininko turtines teises, taip pat duomenis apie įmonės turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Bylos duomenimis, UAB grupės „Mona“ vadovas yra V. G.. Duomenų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą byloje nėra.

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar UAB grupė „Mona“ vadovas buvo tinkamai informuotas ir ar apskritai buvo informuotas apie antstolės įpareigojimus pateikti informaciją.

13. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604 ir 605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

14. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

15. Kasacinis teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

16. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kilus ginčui dėl to, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).

17. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje nebuvo duomenų, kada buvo išsiųstas 2021 m. birželio 30 d. patvarkymas, kam įteiktas ir ar jis apskritai buvo išsiųstas / įteiktas, o aplinkybių apie patvarkymo išsiuntimą (kada ir kokiu būdu išsiųsta) nenurodė ir antstolė savo procesiniame dokumente, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena, kas reiškia, jog teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

18. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia, kad be kitų veiksmų, teismas turi pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog antstolė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė Lietuvos pašto pažymą, kurioje užfiksuoti duomenys apie siunčiamų siuntų išsiuntimą bei įteikimą. Minėtoje pažymoje užfiksuoti duomenys, jog skolininkės UAB grupės „Mona“ vadovui V. G. 2021 m. liepos 1 d. buvo išsiųsta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo įteikta 2021 m. liepos 21 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog yra pagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog, iškilus klausimų, teismas galėjo priimti nutartį, įpareigojančią pateikti papildomus dokumentus neaiškumams pašalinti, t. y. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, tačiau tokios nutarties nepriėmė, o tai lėmė skubotą galutinį teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas.

20. Teismas nesuteikė galimybės pareiškėjai pateikti informacijos apie tai, ar 2021 m. birželio 30 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turtą Nr. S-21-188-16509 buvo išsiųstas / įteiktas skolininkės vadovui, taigi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės detaliai netyrė. Iš to darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju nebuvo aktyvus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos svarbios bylos aplinkybės.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo nevykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Taigi asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemonę – baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

22. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada buvo išsiųstas 2021 m. birželio 30 d. patvarkymas, kam įteiktas ir ar jis apskritai buvo išsiųstas / įteiktas, pareiškėjos pareiškimą atmetė, tačiau kitų pareiškime nurodytų aplinkybių nevertino. Pažymėtina, jog jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, šioje byloje neatskleidus bylos esmės, apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo nuo pareiškimo priėmimo stadijos, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, pareiškimą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.

23. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl baudos skyrimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl baudos skyrimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.