Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

vertėjoms Erikai Tunčinkienei, Alicijai Stančinskai, Viktorijai Mikelevič

viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM platforma), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), našlė, neteista, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini)

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2021 m. balandžio 12 d., apie 13.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavusi į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, ir sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir 108 punkto reikalavimą, numatantį, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, tai yra, (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje vairuojamu automobiliu iš šalutiniu keliu laikomos (duomenys neskelbtini) gatvės sukdama į kairę įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juostą ir sudarydama kliūtį nedavė kelio šia (duomenys neskelbtini)gatvės eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiam ir prie sankryžos artėjusiam G. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., vairuojamam dviračiui, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, G. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis dviratis.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. K. kaltę pripažino ir paaiškino, važiavo šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini)gatve ir norėjo pasukti į kairę, į pagrindinį kelią. Priešais važiuojantis automobilis iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės taip pat suko į kairę. Pažiūrėjo, kad vienas kitam netrukdys ir sukdama į kairę, nepastebėjo važiuojančio dviračio ir įvyko susidūrimas. Sustojusi išlipo iš automobilio tam, kad pažiūrėti, kas nutiko nukentėjusiajai. Norėjo iškviesti greitąją, tačiau to padaryti negalėjo dėl to, kad buvo susinervinusi. G. taip ir liko gulėti. Labai gailisi, nenorėjo kad taip atsitiktų, tai toks pirmas pažeidimas. Atsiprašo dėl to. Važiavo atsiprašyti ir pas nukentėjusiąją. Nenorėtų, kad iš jos atimtų vairuotojo pažymėjimą, kadangi jai dažnai reikia važiuoti į polikliniką ir reabilitaciją. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Santykiai su vaikais geri, vyro neturi. Su dukra dirba vienoje darbovietėje ir kartu gyvena. Susitinka su ja tiek darbe, tiek namie kas vakarą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamoji, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąją apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajai skirti BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji praeityje niekada nebuvo bausta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje jau pareikštas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti jos patirtas proceso išlaidas susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu, manytina, kad kaltinamoji ir nepaskirus jai šios baudžiamojo poveikio priemonės, supras ir pajus savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikals, todėl atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo atveju kaltinamajai neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltininko – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo – „(duomenys neskelbtini)“.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo“ priteisti 1092 eur turtinei žalai atlyginti ir 11000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (I t., b.l.166–173)

Dalyje dėl turtinės žalos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad draudikas „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai atlygino dalį patirtos turtinės žalos, tai yra 417,36 Eur gydymo išlaidų, 101,08 Eur už eismo įvykio metu sugadintą dviratį ir 36,84 Eur už netektas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 26 d. ir 9,29 Eur už netektas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Taip pat patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai atsiradusią ir dar neatlygintą turtinę žalą sudaro įvairios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos: 163,78 Eur už įvairius vaistus, 616 Eur už reabilitacinį gydymą „(duomenys neskelbtini)" sanatorijoje, viso 779,78 Eur. Taip pat nurodoma, kad patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos transportui, t.y. 98,20 Eur automobilio degalams, vykimui į „(duomenys neskelbtini)" sanatoriją Druskininkuose.

Dalyje dėl neturtinės žalos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė 15000 Eur neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, nukentėjusioji ilgą laiką buvo priversta gulėti ligoninėje (iš karto po įvykio nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.), gerti stiprius nuskausminamuosius vaistus. Dėl minėto sužalojimo yra apribotos judėjimo galimybės, kadangi ji iki šiol sunkiai vaikšto ir tik su pagalbinių priemonių pagalba: ilgiau nei du mėnesius ji galėjo eiti tik su dviem ramentais, negalėjo iš viso priminti dešinės kojos; atsiradus galimybei bent truputį priminti koją nuo birželio mėnesio pabaigos iki šiol gali judėti tik su ramento pagalba, eina vis dar labai sunkiai, šlubuodama. Baigus reabilitacinį gydymą sunkiai vaikšto, koja skausminga, iki šiol geria nuskausminamuosius vaistus, jai reikalingas tolimesnis reabilitacinis gydymas. Visą šį laiką yra praktiškai nesavarankiška, negali pati viena savęs apsitarnauti, atlikti įprastų kasdieninių dalykų, tokių kaip atsistoti ant abiejų kojų, pati išsimaudyti, įlipti į vonią, lipti laiptais, dėl ko jai yra reikalinga pagalba. Dėl tokios bejėgiškos padėties ji patyrė ir iki šiol tepatiria itin didelių dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Taip pat G. K. dėl eismo įvykio patyrė stresą, išgąstį, iki šiol nežino kas jos laukia ateityje, tai yra ar pavyks visiškai pasveikti, ar iš viso kada nors gyvenime galės be apribojimų judėti, kadangi iki šiol ją kamuoja dideli sužalotos kojos skausmai. Tokie liekamieji reiškiniai kelia G. K. didelį susirūpinimą savo sveikata ir didelį nerimą dėl ateities. Dėl visų šių priežasčių iš esmės pasikeitė G. K. gyvenimo būdas, itin sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, nurodoma, kad G. K. gyvena su mažamečiu globotiniu, savo anūku A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį ji augina ir juo rūpinasi nuo pat pastarojo gimimo, todėl dėl patirtų sužalojimų ji negali pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo mažamečiu anūku, kas G. K. sukėlė ir tebekelia dar didesnes dvasines kančias ir išgyvenimus. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 4000 Eur neturtinės žalos, todėl prašo iš civilinio atsakovo priteisti likusią neturtinę žala, tai yra 11000 Eur.

Draudimo bendrovė atsiliepime į patikslintą civilinį ieškinį nurodė, kad draudikas „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis per Lietuvos filialą, G. K. yra išmokėjęs bendroje sumoje 5336,73 EUR dydžio draudimo išmokų sumą: 2021-07-20 išmokėta 4417,36 EUR (Neturtinė žala - 4.000 EUR, gydymo išlaidos - 417,36 EUR); 2021-09-08 išmoka dėl netektų pajamų - 36,84 EUR; 2021-10-07 išmoka dėl netektų pajamų - 9,29 EUR; 2021-05-28 išmoka už dviratį - 40,43 EUR; 2021-10-10 Gydymo išlaidos (įvertinti išlaidų duomenys pateikti su 2021-09-09 civiliniu ieškiniu) - 824,60 EUR ir 2021-10-19 išmoka dėl netektų pajamų - 8,21 EUR.

Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo draudimo bendrovė prašė civilinį ieškinį atmesti, kadangi remdamasis pateiktais duomenimis apie ieškovės patirtą sužalojimą, taikytą gydymą, atsižvelgdamas į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas LR finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, (toliau - Rekomendacijos), teismų praktiką bei sąžiningumo, protingumo kriterijus, jau yra atlyginęs Ieškovei neturtinę žalą visa apimtimi, t.y. 4000 Eur. Nurodė, kad vadovavosi Rekomendacijų 4.2.3 p., kur nurodyta, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių - mokama iki 6 MMA (LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos). Įvykio dienai MMA sudarė 642,00 Eur. Draudikas vertindamas nukentėjusiosios papildomai prašomos priteisti 11000 Eur neturtinės žalos dydį, atsiliepime atkreipė dėmesį į nukentėjusiajai iki eismo įvykio diagnozuotas ligas, t.y. Plaučių arterinė hipertenzija, radikulopatijos, kepenų liga, depresija, skrandžio CA(?), kt. ligos; taip pat 2021-08-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ atvykimo lape, skiltyje „Nusiskundimai“ nurodoma: Skauda d. koją, greitai pavargsta, tirpsta, riboti d. kelio judesiai <...> Serga depresija. Svyruoja AKS (arterinis kraujo spaudimas).

Dėl turtinės žalos

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

Nukentėjusioji, teikdama civilinį ieškinį turtinę žalą detalizavo, kad dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 1 d., todėl dėl kaltinamosios J. K. veiksmų jai padarytą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos sveikata nebūtų sužalota, t.y. 260,15 Eur. Byloje ginčo dėl nukentėjusiosios vidutinio darbo užmokesčio nėra, t.y. jo dydis yra 226,83 Eur. Draudimo bendrovės atlyginta suma 54,34 Eur negautų pajamų. Taigi likusi neatlyginta negautų pajamų suma 205,81 Eur

Pagal „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo taisyklių” (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Negautos pajamos apskaičiuojamos iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-312/2018).

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, bei byloje esant VSDF Vilniaus skyriaus pažymai apie asmeniui išmokėtas išmokas (I t., b.l. 174–175), esant aplinkybei, kad nukentėjusioji dėl 2021 m. balandžio 12 d. įvykio nedarbinga buvo tik pusė mėnesio, sutiktina su civilinio atsakovo atsiliepime į patikslintą civilinį ieškinį pateiktais paaiškinimais ir negautų pajamų paskaičiavimais, todėl byloje esant duomenims, kad 54,34 Eur negautų pajamų suma yra civilinei ieškovei atlyginta, negautų pajamų dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Nukentėjusioji patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, kad draudimo bendrovė jai dar neatlygino turtinę žalą, kurią sudaro įvairios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos: 163,78 Eur už įvairius vaistus, 616 Eur už reabilitacinį gydymą „Eglės“ sanatorijoje, transporto išlaidos vykimui į sanatoriją 98,20 Eur. Teisiamojo posėdžio metu 2022-10-13 nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino patirtas išlaidas už reabilitaciją „Eglės“ sanatorijoje, taip pat atlygino išlaidas dėl vaistų, todėl ieškinys šioje dalyje nebetenkintinas.

Byloje esantys 2022-10-13 draudimo bendrovės rašytiniai paaiškinimai (II t., b.l. 69, 79) patvirtina, kad draudimo bendrovė pagal nukentėjusiosios pateiktus kvitus papildomai jai atlygino patirtas išlaidas už vaistus ir kelionę 188,98 Eur sumai. Šios papildomai atlygintos išlaidos į patikslintą civilinį ieškinį neįtrauktos.

Iš byloje esančių duomenų, t.y. nukentėjusiosios paaiškinimų, medicininių dokumentų, VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 58/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiosios gydymas dėl patirtų sužalojimų dar nėra baigtas, tikėtinos papildomos išlaidos susijusios su gydymu ir reabilitacija dėl eismo įvykio, todėl G. K. išaiškintina, kad dėl ateityje patirtinų išlaidų ieškovė galės kreiptis į draudiką dėl jų atlyginimo.

Dėl neturtinė žalos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 14000 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1448,10 Eur – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896,20 Eur - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas), 2K-171/2008 (1158,48 Eur – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-35-895/2017 (1 500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo), 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo), 1A-82-462/2019 (5 000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), 1A-14-361/2021 (14000 Eur - atviras skeveldrinis kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) lūžis, traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su visų pirštų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkštųjų audinių defektu, kelios sudėtingos operacijos, atstatant pėdą, ilga iki šiol tebesitęsianti reabilitacija, apsunkintas judėjimas, ateityje galima pėdos amputacija).

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėto 2022-05-06 ir baigto 2022-08-19, matyti, kad G. K. padarytas dešiniojo blauzdikaulio vidurinio trečdalio lūžimas su poslinkiu ir dešiniojo šeivikaulio apatinės dalies lūžimas su poslinkiu. Sužalojimai padaryti paveikus koją kietu buku daiktu, kuo galėjo būti automobilio dalys ar kiti panašių savybių turintys paviršiai, 2021-04-12 eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji G. K. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, jai atlikta operacija - blazdikaulio osteozintelė IM vinimi, jai reikalingas ilgalaikis gydymas, numatytas plokštelės keitimas, reikalinga tolimesnė reabilitacija, apsunkintas jos kasdienis gyvenimas, negali praktiškai savęs aptarnauti, jai buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Nors netekto darbingumo lygis jai buvo nustatytas terminuotai, tačiau kaip matyti iš esančių paaiškinimų, darbingumo lygio nustatytas nebebuvo tęsiamas, kadangi nukentėjusioji sulaukė pensijinio amžiaus. Iš bylos duomenų nukentėjusiosios paaiškinimų matyti negali atlikti įprastinių kasdienių dalykų, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos kaulų lūžių pasekmės ateityje, patirti sužalojimai iškarto keliose kūno srityse, ir nors nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, visgi iš medicininių dokumentų matyti, kad po sužalojimų išlikę liekamieji reiškiniai nukentėjusiąją vargins dar ilgą laiką, dėl patirtų sužalojimų gydymas dar nebaigtas. Teismas tai pat įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamoji kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, šis eismo įvykis yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, ji vairavo blaivi.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant ir į šiuo metu formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atlygintinas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 7000 Eur. Įvertinant tai, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai G. K. 4000 Eur, nukentėjusiajai priteistina 3000 Eur. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

Dėl proceso išlaidų

Nekentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo atlyginti ir 2000 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Į bylą kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė 2021-06-08 sąskaitą-faktūrą 2000 Eur sumai (I t., b.l. 184). Taip pat pateikė pagal šią sąskaitą faktūrą atliktų mokėjimų patvirtinimus - 2021-06-08 pinigų priėmimo kvitą 1000 Eur sumai (I t., b.l.185) ir 2021-06-11 mokėjimo nurodymo kopiją 1000 Eir sumai (I t., b.l. 86).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Neginčytina, kad nukentėjusioji turėjo teisę turėti atstovą. Pastaroji dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą posėdžių metu buvo aktyvi, dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendrą trukme buvo apie 3 val. ir 25 min., rengė civilinį ieškinį, teikė teisines konsultacijas. Spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, tai pat į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2022-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-294-574/2022), į tenkinamą nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis – 24,80 % ir vietoje prašomos priteisti bendros 12092 Eur sumos, priteisiama bendra 3000 Eur suma), taip pat atsižvelgia ne tik į patenkinto civilinio ieškinio dalį bet ir į tai, jog atstovas dalyvavo ir teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą, ruošė procesinius dokumentus, civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį, įvertinęs visas šias aptartas aplinkybes ir proporcingumo principą, teismas nukentėjusiajam iš kaltinamosios J. K. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 1200 Eur.

J. K. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas nenustatė pagrindų J. K. skirti kardomąją priemonę.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašais iš „Body“ kamerų, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją J. K. pagal laidavimą A. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai G. K. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamosios J. K. priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai G. K..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais iš „Body“ kamerų, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K. ir laiduotojai A. K. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.