- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-294-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01335-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- A. K., J. K.
- Nuteistasis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- A. K., J. K.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, A. A. skirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš A. A. nukentėjusiosios J. K. naudai priteista 1 100 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. A. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, jis, nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei valandą, užėjo į J. K. ir Č. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š.“), kur tyčia sugadino J. K. ir Č. K. priklausantį turtą, t. y. iš žemės su įbetonuotais stulpais iškėlė dvivėrius tvoros vartus ir nuvyniojo dalį tinklinės tvoros, viso aštuonių metrų atkarpą, taip deformavo tvoros tinklą, taigi tyčią sugadino svetimą nukentėjusiajai J. K. ir Č. K. priklausantį turtą ir viso padarė 219,46 Eur turtinę žalą.
2. Be to, A. A. 2021 m. sausio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytą valandą, A. K. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š.“), tyčia sugadino svetimą nukentėjusiam priklausantį turtą, t. y. jo paprašytas nenustatytas asmuo keltuvu nuo betoninių pamatų nutraukė medinį lauko tualetą su sandėliuku, taigi tyčia išgriovė 770 Eur vertės betoninius pamatus bei 650 Eur vertės medinį statinį, viso nukentėjusiajam A. K. padarė 1 420 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Nurodo, jog buvo nepagrįstai apkaltintas ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir yra priimamas tik tuomet, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai įrodytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatų bei nekaltumo prezumpcijos, o visos byloje esančios abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai (Barber, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti.; Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).
3.2. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi vien prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų padarius nusikalstamas veikas. Vieninteliai įrodymai byloje – tai liudytojų, kurie nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų vyksta ginčai dėl sklypo ribų, parodymai. Vis tik, vien esantys nesutarimai neleidžia daryti išvados, jog būtent jis sugadino nukentėjusiųjų turtą. Labai tikėtina, kad kaimynai, su kuriais nesutaria, tyčia jį apkalba arba dėl jo ankstesnių pasisakymų mano, kad tuos veiksmus padarė būtent jis. Tačiau tai tik subjektyvi nukentėjusiųjų nuomonė ir tai negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Jis nėra linkęs nusikalsti, ankščiau nėra teistas.
3.3. Esminiu įrodymu byloje laikytas jo telefoninis pakalbis su nukentėjusiąja J. K., kurio metu jis pasakė sugadinęs jos ir A. K. turtą. Tačiau pokalbio metu jis sakė netiesą, yra greitai užsiplieskiantis žmogus, todėl kartais supykęs gali prišnekėti visokių nebūtų dalykų. Šiuo atveju jam paskambino nukentėjusioji ir apkaltino pavogus jos tvorą, supyko dėl tokio jos požiūrio į jį ir prišnekėjo daug išgalvotų dalykų.
3.4. Teismas nesivadovavo liudytojo R. K. parodymais, patvirtinančiais, kad jo santykiai su kaimynais buvo ir yra geri, kad jokių pretenzijų R. K. dėl sklypo ribų, tvorų nereiškė, analogiškas aplinkybes dėl jo santykių su kaimynais nurodė ir Č. R.. Taigi, tarp liudytojų parodymų yra daug prieštaravimų.
3.5. Inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos žiemą, esant daug sniego, todėl policijos pareigūnai turėjo rasti kažkokių pėdsakų, kurie parodytų, jog būtent jis (ne)padarė nusikalstamas veikas. Buvo ištirti jo telefoniniai skambučiai, apklausti atitinkamą techniką turintys asmenys, su kuriais palaikė bent minimaliausią ryšį, visi nurodė, kad jokio tualeto su sandėliuku nenukėlinėjo. Jis tokios technikos taip pat neturi. Teismas pats nustatė, kad sugadinti A. K. turto jis savo jėgomis negalėjo, tam buvo panaudota technika, tačiau kas panaudojo techniką, nenustatyta. Visa tai, jo įsitikinimu, parodo, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, net nesistengiant nustatyti tikrojo kaltininko.
3.6. Be to, teismas nuosprendyje nurodo, jog jis pats neigdamas savo kaltę nenurodė kitų galimų asmenų, turėjusių motyvą sugadinti nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Tokiu būdu teismas įrodinėjimo ir kaltų asmenų suradimo pareigą visiškai nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė jam. Nesuprantama kodėl būtent jis privalo žinoti, kas kitas galėjo ar turėjo motyvą sugadinti nukentėjusiųjų turtą. Jis negali žinoti su kuo bendrauja nukentėjusieji, kas jiems gali kenkti, ar ne jie patys sugadino turtą ir, galbūt, pabandė tiesiog pasipelnyti jo sąskaita, nusikalstamas veikas galėjo padaryti bet kas.
3.7. Teismas taip pat nepagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir jų naudai priteisė 700 Eur (A. K.) ir 500 Eur (J. K.) sumas neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju abu civiliniai ieškovai tik deklaratyviai nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą, tačiau jos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl neturtinė žala neturėjo būti priteista. Be to, priteisdamas nurodytas sumas teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-350/2021 už tyčia apgadintą automobilį (BK 187 str. 3 d.) nukentėjusiajam priteisė 100 Eur neturtinės žalos; Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi už visą subraižytą automobilį priteisė 50 Eur neturtinės žalos; Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-919/2020 už 75 tujų krūmų nupjovimą priteisė 300 Eur neturtinės žalos. Taigi, maksimalus neturtinės žalos dydis panašiose bylose yra 300 Eur, tačiau šiuo atveju teismas priteisė ženkliai daugiau, t. y. 500 ir 700 Eur.
3.8. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, nes nukentėjusiajai priteisė daugiau nei du kartus didesnę sumą neturtinės žalos, nei ji patyrė turtinės žalos. Juolab, kad turtinė žala buvo atlyginta draudimo ir jai nereikėjo laukti, kol ji bus atlyginta, t. y. patyrė ženkliai mažiau nepatogumų ir išgyvenimų.
3.9. Be to, pažymėtina, kad labai dažnai teismai neturtinės žalos visiškai nepriteisia, nes pats kalto asmens nuteisimas yra pakankama satisfakcija. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-910-387/2012, kurioje išaiškinta, jog „Nukentėjusiajai kaltininko elgesys negalėjo būti netikėtas, kadangi, kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teigęs, jog nukentėjusiosios tvora stovi jo žemėje, dėl ko, jo manymu, jis turi teisę ją nugriauti. Atsižvelgdamas į šios konkrečios situacijos ypatumus, siekdamas užtikrinti skirtingų teisėtų interesų pusiausvyrą bei pripažindamas, jog nukentėjusioji patyrė dėl įvykdyto nusikaltimo neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas kaltinamojo atžvilgiu laikytinas pakankama nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos kompensacija bei moraline satisfakcija, todėl materialine išraiška nukentėjusiosios patirta neturtinė žala niekaip neturi būti įvertinta“.
Šalies argumentai
3.10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė visas J. K. patirtas 1 100 eurų atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju civilinė ieškovė pateikė civilinį ieškinį dėl 907,96 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo buvo visiškai atmesta, o dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jai priteista 500 Eur. Taigi, nuosprendžiu buvo patenkinti 26,20 procentai ieškinio reikalavimų, o priteista 100 procentų patirtų atstovavimo išlaidų.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. ir jo gynėjas, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
7. Byloje nustatyta, jog A. K. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š“), buvo sugadintas nukentėjusiam priklausantis turtas, t. y. nuo betoninių pamatų nutrauktas medinis lauko tualetas su sandėliuku ir nukentėjusiajam padaryta 1 420 Eur dydžio turtinė žala. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi ne tik jo ir nukentėjusiosios J. K. telefoninio pokalbio garso įrašu, bei nukentėjusiojo A. K. parodymais, tačiau ir kitomis byloje surinktais įrodymais.
8. Iš tarp A. A. ir nukentėjusiosios J. K. vykusio telefoninio pokalbio garso įrašo ir pagal jį surašyto protokolo matyti, kad pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad „ <...> pirmadienį ar kada, pasikviečiau savo draugą, tai tuos stulpus <...> išrovė <...> vis tiek sulūžo tas metalas, aš tuos betonus į kampą sudėjau prie tualeto ten kampe, užklojau gražiai, tą tualetą paėmiau <...> pakėliau su krautuvu ir nuvežiau prie jos namuko, tą rudą“ (t. 1, b. 164-168). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis pokalbio metu buvo įpykęs, todėl prišnekėjo nebūtų dalykų, tačiau tokie nuteistojo teiginiai laikytini nepagrįsta gynybine versija. Tarp A. A. vykęs pokalbis pakankamai ilgas, kalbama apie nesutarimus dėl žemės sklypų ribų, taip pat kitomis temomis, taigi, iš pokalbio matyti, jog tai nebuvo situacija, iš kurios galima būtų daryti išvadą, jog A. A. save apkalbėjo. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta ir tai matyti iš fotonuotraukų, kad įvykio vietoje užfiksuotas rudos spalvos statinys (sandėliukas ir tualetas), duobė su betoniniais pamatais, kurie yra sulaužyti, taip pat duobėje matyti sulaužyti metaliniai strypai, sudėtos betoninio pamato detalės, aplink statinio stogą apvyniotas metalinis trosas (1 t., b. l. 49-59). Be to, palyginus byloje esančias nuotraukas, kuriose matyti tualeto padėtis iki jo perkėlimo, pateiktas nukentėjusiojo A. K. (1 t., b. l. 15) ir po perkėlimo, esančias įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 54), matyti, jog tualetas su sandėliuku buvo perkeltas į sklypo viršų, greta kitų sklype esančių statinių. Taigi nurodytose nuotraukose užfiksuoti vaizdai iš esmės atitinka nuteistojo nukentėjusiajai telefonu nurodytas aplinkybes, t. y., tai, jog perkėlimo metu buvo sulaužyti rudos spalvos statinio betoniniai pamatai, sulaužytas metalas, tualetas perkeltas šalia kitų sklype esančių statinių (namuko).
9. Be kita ko, apeliantas taip pat nurodo, jog policijos pareigūnai nukentėjusiojo sklype nerado transporto priemonės, kurios pagalba jis galėjo perkelti statinį vėžių, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atvykęs į sklypą 2021 m. sausio 9 d. tokias vėžes pastebėjo (1 t. b. l. 62). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 4 d. kontaktavo su asmenimis dirbančiais UAB „L.“ ir AB „K.“ (2 t., b. l. 18), A. B. dirbęs AB „K.“, nors ir nurodė, jog įvykio dieną nebendravo su nuteistuoju ir jam nepadėjo, tačiau pripažino ankščiau padėjęs jam atlikti darbus sode, iš liudytojo parodymų matyti, jog nuteistasis pats ankščiau yra dirbęs minėtoje įmonėje (2 t., b. l. 13). Taip pat ankstesnės sklypo savininkės J. M. teigimu, nuteistasis yra išvažinėjęs visą jos sodo sklypą, ne kartą grasino išgriauti sklype buvusį tualetą (2 t., b. l. 32-33).
10. Taigi, nurodytus netiesioginius įrodymus jungiant į vieną nuoseklią grandinę, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis telefonu apibūdino iš esmės tapačias aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos ir pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu, taip pat ankstesnius nusiskundimus dėl ankščiau J. M. priklausiusiame sklype esančio tualeto ir sandėliuko statinio, darytina pagrįsta išvada, jog nuteistasis skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis sugadino A. K. priklausantį statinį ir tokiu būdu padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
11. Skundžiamu nuosprendžiu byloje taip pat nustatyta, jog J. K. ir Č. K. priklausančiame žemės sklype, iš žemės su įbetonuotais stulpais buvo iškelti dvivėriai tvoros vartai ir nuvyniota dalis tinklinės tvoros, viso aštuonių metrų atkarpa ir padaryta 219,46 Eur turtinė žala. Nuteistojo teigimu jis nurodytų veiksmų neatliko, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą su nurodytais argumentais nesutiktina.
12. Tai, jog nuardė dalį tvoros nuteistasis nurodė telefoninio pokalbio su J. K. metu, nurodydamas, kad „<...> Taip nusiėmiau tą tvorą, nuėmiau jūsų vartelius. „<...> Jūsų varteliai kur yra taip? Jūsų varteliai kur atseit įvažiuodavot. Čia yra mano žemė“ (1 t., b. l. 164-168). Tapačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu akistatos su nukentėjusiąja metu – „Aš paaiškinau, jog grioviau savo sklypo tvorą bei vartus“ (1 t., b. l. 175-176). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog vietoje, kurioje nukentėjusioji nurodo buvo jos sklypui priklausantys varteliai, yra jo varteliai ir jo žemė (3 t., b. l. 34). Taigi, nuteistasis iš esmės pripažįsta, jog išgriovė aptariamus vartus, bei nuardė tvorą, nurodydamas, kad ši tvora priklauso jam. Vis tik, iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus pateiktų duomenų matyti, jog aptariama tvora bei varteliai buvo J. K. priklausančio sklypo teritorijoje (1 t., b. l. 191-197, 200).
13. Nurodytų duomenų nepaneigia ir tai, jog apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi liudytojai R. K. ir Č. R. teigė, jog nesutarimų tarp jų ir nuteistojo nėra buvę, kadangi nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina aukščiau nurodytų aplinkybių visetas. Be kita ko, byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kurių pagrindu nukentėjusieji būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį dėl jiems padarytos turtinės žalos. Taigi nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu taip pat padarius ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Į bylą apeliacinės instancijos teisme pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas apie įvykį, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. sodų bendrijoje „Š“ kilo gaisras ir išdegė A. A. priklausančio automobilio „Moskvich“ salonas, nėra susiję su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jokiu aspektu nepatvirtina gynybos versijos, jog nukentėjusiųjų turtą galėjo sugadinti kitas asmuo ar asmenys.
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog pastarasis pats neįvardino asmenų, kurie galėjo padaryti aptariamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigia apeliantas, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, ir skundžiamą nuosprendį priėmė remdamasis byloje ištirtų ir patikrintų įrodymų visetu, o ne išimtinai remiantis tuo, jog nebuvo nustatytas kitas asmuo galėjęs padaryti aptariamas nusikalstamas veikas.
Dėl civilinių ieškinių
15. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų J. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo J. K. naudai priteisiant 500 Eur sumą, o A. K. naudai 700 Eur sumą. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų ieškiniai tenkinti nepagrįstai, kadangi civiliniai ieškovai patirtos neturtinės žalos nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (1 t., b. l. 81-83, 141-144), bei skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.
16. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų, padaryto nesunkaus nusikaltimo, nukentėjusiajam A. K. padaryta 1 420 Eur dydžio turtinė žala, draudimo bendrovė 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu nukentėjusiajam išmokėjo 1625,60 Eur draudiminę išmoką (taikant 40 Eur išskaitą) (3 t., b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad tyčine nusikalstama veika buvo sugadintas nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, dėl nusikalstamos veikos jis patyrė ir fizinius nepatogumus – negali naudotis savo turtu kaip įprastai, pilnavertiškai, sugadinto turto atstatymui reikalinga atlikti papildomus darbus, nukentėjusiajam priteista jau minėto dydžio žala. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingoms neturtinės žalos nustatymui, neturi pagrindo, akivaizdu, jog nuteistojo veika buvo pažeista nukentėjusiojo nuosavybės teisės, jo sklype nenustatyta transporto priemone perkelti statiniai, tokie veiksmai nors ir nėra itin pavojingi, tačiau dėl jų patiriama baimė, bejėgiškumas, nežinomybė dėl nepasaugotos nuosavybės, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir tinkamas.
17. Nukentėjusioji J. K. taip pat nurodė patyrusi neturtinę žalą, dėl jos atžvilgiu padaryto baudžiamojo nusižengimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, tai prisidėjo prie jos psichinės ir fizinės būklės. Neabejotina, jog dėl nuteistojo veiksmų, nuosavybės pažeidimo, nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, taip pat yra priversta imtis papildomų darbų – tvoros atstatymo. Taigi nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tinkamai įvertinta 500 Eur suma.
18. Nors nuteistasis nurodo, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apygardos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo nurodomas nuosprendis byloje Nr. 1A-156-350/2021 ir nutartis byloje Nr. 1A-243-919/2020 buvo panaikinti kasacine tvarka. Be kita ko, taip pat nėra pagrindo vadovautis ir nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-910-387/2012, kadangi nurodytu atveju nesutarimai tarp kaimynų tęsėsi ne vienerius metus, antai nagrinėjamu atveju nukentėjusioji neįtarė, jog nuteistasis gali imtis tokio pobūdžio veiksmų ir savavališkai išgriauti jai priklausančią tvorą, be to sodybą pastaroji įsigijo tik 2020 m. gegužę, o nusikalstama veika padaryta 2020 m. gruodžio-sausio mėnesį, taigi nepraėjus nei metams nuo sodybos įsigijimo.
19. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai nustatė nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, sumažinti ją dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomo aplinkybių nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino nukentėjusiosios J. K. prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, kadangi pastarosios civilinis ieškinys tenkintas ne visa apimtimi. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais sutinka.
21. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal bendrai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuojančio CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
22. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. K. civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, todėl jai priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, tačiau, atsižvelgiant ir į tai, jog J. K. šioje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja, jos atstovavimo interesas neapsiribojo vien civilinio ieškiniu, bylos nagrinėjimo metu ją atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai J. K. priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.
Iš A. A. nukentėjusiosios J. K. naudai priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą sumažinti iki 800 Eur.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.