Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklauso sklypai pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)sklypą jis nupirko iš F. S., tačiau savo vardu Registrų centre neįregistravo. R. K. šoniniai vartai, kuriuos jis nuėmė buvo (duomenys neskelbtini)sklype. Šį sklypą jis pirko prieš 2 metus, registravo žmonos vardu. Varteliai priklausė R. K., jų paskirtis buvo įvažiuoti į R. K. sodą, tačiau šis gal prieš 5 metus pasakė, kad vartai jam nereikalingi, be to jie buvo jo sklype. Kalbėdamas su J. K., jis kalbėjo apie (duomenys neskelbtini)sklypo vartelius. Matavimai padaryti apgaulės būdu ir paduoti jam pasirašyti. Tėvų sklypai neregistruoti. Nuo (duomenys neskelbtini)m., t. y. nuo 8 metų dirba ten, todėl ir vadina jais savais. Pasak žemėtvarkos, jis gyvena valstybinėje žemėje. Priešais jo (duomenys neskelbtini)sklypą yra J. K. (duomenys neskelbtini)sklypas, o šone A. K. - (duomenys neskelbtini). Jo tėvų sklypas 201. Jo (duomenys neskelbtini) sklypas ir J. K. sklypas ribojasi iš vienos pusės, atskirti tvora. Jos pusėje esančių vartelių nelietė, tie varteliai yra jo pusėje, juos ir nusiėmė ir patempė. Atsitraukė vartelius nuo Kalnelio g., t. y. nuo (duomenys neskelbtini)sklypo kampučio, tam, kad žmogus galėtų įvažiuoti. Nusiėmė tuos vartelius, atsuko varžtelius, išardė šonus ir išsivežė. Kiti varteliai, t. y. dabartiniai neišardyti, ten yra jo paties varteliai, o ne kaip teigia nukentėjusioji, jos. Ten iš viso 4 varteliai. Jis nusiėmė savo vienus vartelius nuo sklypo. Negali tiksliai pasakyti kada ardė vartelius, tai galėjo būti laikotarpiu nuo lapkričio mėnesio iki sausio mėnesio. Kaltinime nurodyta tvora buvo nuardyta jau prieš du ar tris mėnesius. Nežino kas galėjo nuardyti ją. Jo manymu viso yra 4 sodai, nors plane nurodyti 3. Jo manymu pagal planą J. K. sklypas turėtų būti jo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. (Dėl antro epizodo) paaiškino, kad visi kaltina jį, kad jis nukėlė kaltinime nurodytą tualetą, tačiau jis nieko nenukėlė ir nieko neprašė, kad nukeltų. Garso įrašą girdėjo, dėl jo gali paaiškinti, kad buvo įsiutęs, todėl juoko forma visiems pasakė, kad jis viską padarė. Melavo, kad numetė tą tualetą. Ir dėl vartų su tvora melavo. Teisme sako tiesą. A. K. sklype matė tualetą. Visi kaimynai sako, kad jis baisus žmogus ir pavogė tualetą. Lauko tualeto važiavo pažiūrėti sausio mėnesį. Ir tas tualetas stovėjo apačioje pas A. K.. Nežino, ar pavogė jį, ar nugriovė. Daug turi draugų su traktoriais, pats moka valdyti, dirbęs Sibire su jais. Žalias tualetas priklausė pagal viską R. K., jį dviem metrais pakėlė į viršų ir jau jis priklauso jam. Jis žalią nugriovė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusiąja pripažinta šioje byloje J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) metų gegužės pabaigoje įsigijo sodą, sodo kaimynas A. A. pradėjo sakyti, kad geodeziniai matavimai yra neteisingi ir jis bandys atstatyti senąsias ribas. Ji gi siūlė viską kas yra neteisinga, tvarkyti teisėtu būdu. Kai įsigijo sklypą visos keturios kraštinės buvo aptvertos, toje vietoje kur jų sklypas ribojasi su A. A. sklypu yra A. A. tvora. 2021 m. sausio 8 d. iš sodo sklypo kaimyno gavo skambutį, kad A. A. ardo tvorą, išardė savo tvorą ir dalį jų tvoros. Telefoninio pokalbio metu jis pasakė, kad jų tvora yra jo teritorijoje. Dabar liko be tvoros dalies. Jaučiasi nesaugiai. Tvora, kuri nuvyniota, vartai nusukti. Šalia guli ir nurauti kuoliukai. A. A. sakė, kad pats suras liudytojus ir pats sutvarkys ribas. Apie tai, kad griaunama tvora jos sūnui pranešė S. A., buvo atsiųstos nuotraukos. Ji paskambino A. A. ir šis pasakė, kad jis nuvyniojo tą tvorą, ji yra jo žemėje. Pokalbis buvo įrašytas. Įrašas ir nuotraukos pateiktos ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kraštinė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tvora, o jų tvora yra kraštinė (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Dėl tvoros dalies, kuri ribojasi su A. A. sklypu ji pretenzijų neturi, nes ten jo tvora. Neturtinę žalą sudaro tai, kad teko papildomai važinėti, šią vasarą sode nebuvo, nes nesaugu be tvoros, turi du mažamečius anūkus. Su A. A. telefonu bendravo nuo 2020 m. spalio, kai jis pradėjo aiškinti dėl neteisingų geodezinių matavimų. Daugiausia bendravo telefonu, o dabar išvis nebendrauja. A. A. sakydavo, kad ribos neteisingos ir, kad jis jas atstatys. Buvęs šeimininkas R. K. apie tvoros pastatymą jiems nieko neminėjo, pirko sklypą su nameliu ir tvora. (duomenys neskelbtini) metais atlikus kadastrinius matavimus R. K. sklypas pakilo 2 metrais į viršų, po ko jie įsigijo sklypą, o A. A. ginčijo tuos 2 metrus, sakydamas, kad jie priklauso jam. Jai padaryta 707 eurų turtinė žala. Ši suma yra pagal sąmatą, kurią jiems paskaičiavo įmonė, užsiimanti tvorų montavimu. Sąmatoje nurodyta suma su darbais ir medžiagomis. Paskaičiuota tik jų dalis, kuri yra išgriauta. Iš draudimo įmonės gauta virš 400 Eur išmokos, tačiau draudimas darbų nepamokėjo. Atstatymo darbai kainuoja 700 eurų. Tvoros neatstatė, nes nežino kur ją statyti, kadangi A. A. vėl pareikalavus atstatyti senas sklypų ribas, jai vėl tektų griauti tvorą. Buvo sugadinta 18 metrų tvoros, nuardyta 4 metrai vartų, tai (duomenys neskelbtini) kraštinė. Civilinį ieškinį palaiko pilnai. Rašant civilinį ieškinį, dar nebuvo išmokėta draudimo išmoka, todėl mano, kad 400 eurų iš turtinės žalos turėtų būti minusuoti.

Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sodą įsigijo gal 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, o 2021 m. sausio 9 d. įvažiavęs į sodą pastebėjo, kad nėra tualeto ir sandėliuko. Jie buvo nutempti ant kalno. Tada pastebėjo kaimynus, su kuriais susitiko pirmą kartą. Kas tai padarė jam yra žinoma tik iš garso įrašo. Jo ir A. A. sklypas kažkiek ribojasi. Po įvykio su A. A. dėl nukelto tualeto nebendravo. Tik sausio mėnesį A. A. paprašė nutraukti grandinę, kad galėtų važinėti. Jis A. A. pasakė: „kai atstatysi tualetą, ir tada galėsi važinėti“, į ką jam A. A. atsakė, kad visos sklypų ribos netikros. Sklypo pardavėja jam minėjo, kad yra kaimynas, kuris vis priekaištauja, kad sklypai ne taip sudėlioti. Agentas jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra siūlęs sumą, norėjo nupirkti, bet ji buvo per maža. Civilinis ieškinys paremtas sąmata. Pamatai buvo stori ir betoniniai, šiuo metu pamatai yra sutrupinti. Tam, kad pastatyti tualetą į vietą, reikia keisti pamatus, jie netinkami naudoti. Atstatymo kaštai yra 4000 eurų, pamatų atkurti neįmanoma ir sandėliukas kreivas. Pakėlus sandėliuką jis subyrėtų. Jis naudojosi tualetu. Dabar ten jokio tualeto nėra. Iš draudimo įmonės gavo draudimo išmoką 1400 eurų ar 1600 eurų. Savo civilinį ieškinį palaiko, mano, kad iš nurodytos sumos, gali būti minusuota jam sumokėta draudimo išmoka. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad svajojo turėti sodą, bet įsigijo problemą. Jam nemalonu turėti kaimyną, kuris keiksmažodžiais keikiasi. Į sodą nebevežioja dukters, negali ten pasilikti nakvoti, nes yra konfliktinė situaciją, ten nebėra jokio tualeto. Net jeigu tualeto nebūtų nugriovę, vis tiek būtų nepatogi situaciją. Patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur.

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino, kad įvykiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra A. A. darbas. Įsitikinęs, kad tai A. A. darbas, kadangi niekas kitas to negalėjo padaryti. Jis kažkada minėjo, kad padarys tvarką, atkeršys ar išvarys juos. A. A. kažkokią savo tvarką žino ir bando ją įgyvendinti. Nežino kokią tvarką jis turi omeny. Nepamena apie ką pirmiausią sužinojo, bet atrodo jam Ričardas sakė, kad pirmą nugriovė tualetą, o vėliau tvorą. Niekas daugiau negalėjo to padaryti, ir jie patys to negalėjo padaryti. A. A. norėjo jų malkinę nugriauti, bet nepasisekė. Nugriovė medžius, kurie jam nepriklauso, todėl daro tą tvarką pagal save. Santykiai su kaimynais draugiški. Kai kaimynai nusipirko sodą A. A. sakė juos reikia iš čia iškraustyti ir kad jis jam padėtų, o kai jie nesutiko prasidėjo visos bėdos. Buvo atvejis, kad A. A. savavališkai užvertė žvyrą ant kaimyno žemės. Pirmiausia A. A. sugadino tvorą, pavasarį nuo kelio uždegė šiukšles ir neįspėjęs išvažiavo, o jis gesino, atvažiavo gaisrinė, neatsiprašė, tiesiog draugiškai pakalbėjo. Tvora nuo plento pusės buvo nugriauta, vėliau nuo kelio pusės. Kai žiemą išgriovė kaimynų tvorą ir tualetą jis skambino pranešti apie tai. Atvažiavęs į sodą pamatė, kad vartai užkelti, paskambino paklausė ar jie patys savo vartus iškėlė, pasakė, kad ne, tuomet išsiuntė nuotrauką. Jie ir taip suprato, kad tai A. A. darbas, nes matė kaip jis žiemą tvorą tvarkė, stulpelius iškasinėjo, matyt gal sklypo pritrūko. Mano, kad vienas žmogus tikrai negalėjo iškelti betono luito su tvora. Kai išgriovė tualetą su tvora su A. A. nekalbėjo, nes tai beprasmiška. Su A. A. santykiai neutralus, konfliktų nebuvo. A. A. sklypai ribojasi su nukentėjusiųjų A. K. ir J. K. sklypais. A. A. turi kelis sklypus, viename jų prie kaimynų ir jų ribos jau labai seniai stovi plastikinis tualetas. Kad A. A. iš savo sklypo ardytų tualetą nematė. Tik matė, kad nugriautas tualetas, kuris priklausė kaimynams. Pačių faktų, kad ardytų tvorą ir nugriautų tvorą nematė, tik yra įsitikinęs. Dėl tualeto tikrai nematė, bet kalbėta, kad jo darbas.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pardavė sodą ir vėliau sausio pradžioje paskambino kaimynė sakė, kad jos tualetas prie namelio nugriautas. Jai paskambino nukentėjusiosios marti ir pasakė, kad nugriovė A. A. ir apie tai pasigyrė kaimynei. Nuvažiavo pasižiūrėti pati tą sklypą. Sklypas jai jau nepriklausė, jau buvo pardavusi jį. Tualetas buvo kokybiškas, buvo prijungtas ir sandėliukas, išbetonuota duobė. Sodą įsigijo (duomenys neskelbtini) metais ir po poros metų pastatė tą tualetą. Per tą laikotarpį konfliktinių situacijų su kaimynu neturėjo, 2010 metais prasidėjo konfliktai, medelius išpjovė, tai žvyro krūvą nutempė, buvo išgraužta bebrų pakrantė, ten išvažinėjo. Parduodant sklypą su kaimynais jokių teritorinių ginčų nebuvo, 2010 metais padaryti geodeziniai matavimai, kuoliukai buvo perstatyti, kreipėsi dėl to į policiją. A. A. norėjo, kad ji savo sklypą parduotų jam, dėl to jis niokojo jos sodą, giliausiai vėžias padarė, važinėjo po sodą, negali pasakyti ar pats traktorių valdė, bet žino, kad tai jo darbas. Ji žino, kad čia jo darbas, nes kitas nebuvo suinteresuotas, niekas negalėjo ateiti iš niekur ir važinėti, prieš tai iškirto 2-3 medelius, jam trukdė, žmogus neprognozuojamas. Lauko tualetui nukelti reikėjo pastangų ir technikos, nes jis su pamatu. Su kitais kaimynais santykiai labai geri, ji nekonfliktinis žmogus. Geodeziniai matavimai atlikti 2010 metais, vėliau atnaujintos ribos, naujos ribos sutapo idealiai su senesnėmis ribomis. A. A. nedalyvavo atliekant matavimus, jis su ja apie matavimus nekalbėjo, jis išrovė kuolius ir savaip sustatė į jam palankesnę vietą su savo kuoliais. Jis sakė, kad savaip viską sutvarkys. Tualetas patenka į sklypo teritoriją, po įvykio nebuvo nežiūrėjo, kaip tualetas nugriautas. Kai buvo perkelti kuoliukai kreipėsi į žemėtvarką. Visi kaimynai dalyvavo, kai buvo pirmi geodeziniai matavimai ir sutiko su ribomis. Nežino ar S. susijusi su sklypu.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sklypas J. K. buvo parduotas su tvora, vartais, prieš pardavimą atliktais geodeziniais matavimais. Porą metų prieš pardavimą buvo riboženkliai. Sklypo tvora buvo iš trijų pusių, ketvirta buvo A. A.. Jo aptvertas sklypas buvo nuo vakarų šiaurės rytų, o pietinė pusė geografiškai A. A., jis savo sklypą buvo aptvėręs iš 4 pusių. Kai pardavinėjo sklypą nurodė, kad viską bendrai parduoda, pagal geodezinius matavimus su tvora, statiniais. Vartų ilgio nežino, vartai yra vienoje pusėje, gal ir gali būti 18 metrų ilgio, jis negali tiksliai pasakyti, kažkokia tvoros dalis eina nuo vartelių ir į vieną ir į kitą pusę, buvo tarpas gal apie porą metrų, varteliai ir toliau tvora. Varteliai ribojasi su A. A. sklypu. Iš A. A. pusės dėl ribų ar tvorų nebuvo pretenzijų. Geodeziją tvirtino atitinkamos tarnybos viskas buvo įforminta, su A. A. nekalbėjo tokiomis temomis. Sklypą pardavė pagal skelbimą, atėjo ir nupirko tas, kam patiko. A. A. jam nesakė, kad norėtų pirkti sklypą, nežino ar buvo žinoma, kad dalis tvoros A. A. viskas buvo padaryta atitinkamai pagal žymėjimus. Apie lauko tualetą nieko nežino. Atliekant geodezinius matavimus, pagal juos perkėlė apatinę tvorą, tualetas liko už tvoros valstybinėje žemėje. Nežino, kas tos žemės savininkas, tuo sklypu niekas nesinaudojo, jį prieš daug metų pirko (duomenys neskelbtini). A. A. su tuo sklypu nieko nedarė. Tualetas buvo žalias, medinis, duobė buvo paprasčiausia betonuota. Jo ir A. A. sklypo ribos nepakito. Su juo nestatė jokių tvorų. Kai (duomenys neskelbtini) pardavė sklypą tas tualetas dar buvo. Kai jis turėjo sklypą, J. M. buvo kaimynė ir ji turėjo tualetą medinį. Nesilankė ten, nežino ar ant pamatų. Tas žalias tualetas kur liko už ribos, jis taip ir liko valstybinėje žemėje, o tas kitas J. M. tualetas.

Liudytojas Č. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nepažįsta, (duomenys neskelbtini)turi sodo sklypą jis ribojasi su A. A. sklypu, naujų kaimynų nepažįsta. Šiame kvartale A. A. pats pirmas užsitvėrė tvorą, po to jis, kadangi jis ribojasi su A. A., o dar vėliau R. K. ir taip jie abu prisijungė prie A. A. tvoros. (duomenys neskelbtini) apsitvėrė visas keturias puses, nes norėjo savo ir nuo kaimyno R. K. nuardė. Jis tvorą nuardė, nes čia jo tvora gal jis kitur panaudos. A. A. tvora gal 180, o R. K. 150, yra skirtumas ir jis matosi. Santykiai su A. A. normalūs, kaimyniški, draugiški. Iš kitų kaimynų skundų negirdėjo. Tuo metu, kai varteliai dingo sodo sklypas gal ir buvo parduotas. A. A. nusipirko antrą soda žmonai, jis turi du sklypus link (duomenys neskelbtini) g., kitas (duomenys neskelbtini)g.. A. A. nuardė (duomenys neskelbtini) g. tvorą. (duomenys neskelbtini) g. išvis vartų nematė. Abiejuose gatvėse iš visų pusių aptverta tvora. Jo sodas (duomenys neskelbtini) g. ir ribojasi su A. A. sodu. Nežino kad gyvena (duomenys neskelbtini) , kažkas nusipirko, o gal apleistas, nežino, nes nevaikšto ten. Apie lauko tualetą žino, kad kažkada stovėjo tualetas. Su J. M. buvo susitikęs tik susirinkime. Lauko tualetą matė. Ar ten sandėliukas ar tualetas buvo nežino. Apie pastato nugriovimą nieko nežino. Kalnelio g. 11 paskutinį kartą matė einant į susirinkimą 2021 metų birželio mėn., o dabar sklype yra medinis namukas ir pavėsinė. Jam atrodo daugiau nieko nėra. Šiais metais lauko tualeto nematė, negali pasakyti, kada paskutinį kartą tą tualetą matė. 2021 metų susirinkime dalyvavo, apie nuardytą tvorą ar nugriautą tualetą jokių klausimų nebuvo. (duomenys neskelbtini) g ir (duomenys neskelbtini) g. sklypai ribojasi, nes yra du sodai. A. A. sklypas ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. yra vienas šalia kito.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiosios sūnus. Tik įsigijus sodą A. A. aiškino, kad juos apgavo, kad sklypo matavimai netikri, padirbti, atstatinės, žemes nukasinės, kažką darys, eis į teismą. Sakė, kad padaryti matavimai yra neteisingi. Nors A. A. reiškėsi esąs aplinkinių dviejų sklypų savininkas, kad juos nusipirko, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturėjo. Registrų centre išimtos pažymos, kad vienas iš tų sklypų išviso nėra registruotas, o kitas priklauso valstybei. 2021 m. sausio 8 d. ryte paskambino kaimynas S. paskambino ir pasakė, kad pas juos išrauti varteliai. Jam nekilo abejonių, kad jų vartelius nuėmė A. A., nes ne kartą sakė, kad čia yra žemė, kur su jo sklypu ribojasi, minėjo, kad nuims ir pasidarys kaip turi būti, kaip buvo prieš 20 metų. Kad nuims sode vartelius ne vieną kartą buvo kalbėta. A. A. jiems sakė, kad jiems reikia nuimti tvorą. Jiems paskambinus, A. A. telefonu keikdamasis patvirtino, kad ponios J. tualetą nugriovė ir numetė sklype prie namo su sandėliuku. Matė, kad tualetas stovi paremtas pagaliais, kad nesugriūtų ir nesulūžtų. Apie tai A. A. kalbėjo su jo motina. Įraše sakoma: „nusukau savo tvorą ir jūsų vartelius iškėliau ir kaimynės tualetą nugrioviau, nunešiau prie namo“. Matė, kad nuardyta jų tvora nuo jų vartų iki pat A. A. tvoros, iki tos vietos, kur ribojasi su jų sklypu. Taip ir iš kitos pusės, kur ribojasi su A. K. antru sklypu, ten tvora nusukta, išimti kuoliukai. Nutirpus sniegui matėsi aplink jų malkinę važinėta su technika, greičiausiai su traktoriumi.

2021-12-17 teisiamojomo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, jog A. A. jis gerai pažįsta, kadangi maždaug prieš dešimt metų kartu dirbo "(duomenys neskelbtini)". Nuo tų laikų bendrauja, palaiko ryšius, susiskambina. Žino, kad jis turi kelis sodo sklypus , ten porą kartų buvęs. Paskutinį kartą pas A. A. sode buvo praėjusių metų vasarą. Buvo užvažiavęs šiaip pasikalbėti. Su A. A. susiskambina gana dažnai, todėl tikrai negali pasakyti ką jie kalbėjosi būtent 2021 metų sausio 2-4 dienomis. Jo jis kažką padėti sode tikrai neprašė, pas jį sode jokių darbų neatlikinėjo. Pats jokios technikos, kuri turi kėlimo funkciją neturi. Jo darbovietėje yra keltuvas su šakėmis, tačiau jis naudojamas tik teritorijoje. Su juo pagrinde vežiojami ir kilnojami akmenys, iš kurių gaminami paminklai. Su tuo keltuvu iš teritorijos niekas niekur nevažiuoja. Jis pats tuo keltuvu net nėra dirbęs. Darbovietėje jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, važinėja su vilkiku. Apie tai, kad A. A. dėl sklypų ribų nesutaria su kaimynais jis yra girdėjęs. Jis vis pasiguosdavo, kad ne taip pastatytos tvoros, kad ne taip padaryti keliai. Apie tai, kad jis soduose būtų ką išgriovęs tikrai nesipasakojo. Apie nuo pamatų nukeltą tualetą ir išrautus tvoros stulpus išgirdo tik šios apklausos metu. Apie tai nieko negali pasakyti. (II t., b.l. 26-27)

2021-12-17 teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, jog panašiai apie dvidešimt šešerius metus dirba AB "(duomenys neskelbtini)", vairuotojas. Maždaug apie aštuonerius metus jam teko dirbti su A. A.. Jis AB "(duomenys neskelbtini)" nedirba gana senai, tačiau jie retkarčiais bendrauja. Kartais pasikalba atsitiktinai susitikę gatvėje, būna pasikalba telefonu, bet gana retai. Kad jis turi sodą (duomenys neskelbtini) kaime jis žino, nes lygtais praeitų metų vasarą, gal ir dar ankščiau, jam į sodą oficialiai vežė žvyrą ar smėlį. Jokių kitų darbų pas jį sode ne atlikinėjo, jo jis to net neprašė. Dėl ko jie telefonu bendravo būtent 2021-01-02 jis tikrai neprisimena. Pats jokios technikos, kuri turėtų kažkokį kėlimo mechanizmą, neturi. Su jų darbo technika niekas ne darbo reikalais niekur nevažiuotų, nes transporto priemonėse yra sumontuota palydovinė stebėjimo sistema. Technikos judėjimas nuolat stebimas. Apie soduose sugriautą tvorą ir vartus bei nugriautą tualetą jis nieko nežino. (II t., b.l. 23)

2021-12-17 teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad jis yra ūkininkas ir turi savo vardu registruotą ratinį ekskavatorių (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ūkininkas atlieka ir įvairius žemės darbus, bet tai nėra pagrindinė jo veikla. Paskutinius maždaug penkerius metus jokio skelbimo dėl atliekamų darbų niekur nėra padavęs ar kitaip išplatinęs. Žmonės jį pažįsta nuo seno, tai vieni per kitus jį ir suranda. Įprastai darbus jis atlieka tik gyvenamosios vietos apylinkėse, niekur toliau nevažiuoja, nes finansiškai tai nėra naudinga. Taip gavosi, kad jis 2020 m. spalio 6 d. su savo ratiniu ekskavatoriumi dirbo (duomenys neskelbtini) kaime privačiame sklype. Ten tvarkė pakelės griovius. Keliukas kurį tvarkė, yra priešais kolektyvinių sodų pradžią, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Ten traktoriumi dirbo kelias valandas. Atlikęs darbus traktoriumi jau ruošėsi važiuoti į namų pusę. Tuo metu buvo apie 16-17 vai. Tik jam išvažiavus į pagrindinį asfaltuotą kelią, jį susistabdė visiškai jam nepažįstamas vyras. Jo nei vardo, nei pavardės jis nežino ir šiuo metu. Jis jo paklausė, ar jis galėtų jam tuo metu soduose palyginti kelią. Kadangi turėjo laiko, tai jis sutiko tai padaryti. Vyras važiavo savo automobiliu, o jis traktoriumi važiavo jam iš paskos. Vietovės adreso kur jis tvarkė kelią tikrai nežino. Pačioje pradžioje vyras paprašė tik palyginti keliuką. Jis nurodytą keliuką palygino, stengėsi jį padaryti kuo lygesnį. Kai tą padarė, tada jis pasakė, kad nuo keliuko reikia nustumti visą žvyrą iki grunto, o žvyrą nustumti į pakalnę už sklypo ribos. Jis tokio prašymo nelabai suprato ir jam pasidarė keista, kam tada išvis tą kelią reikėjo lyginti. Jis jautė kaip ir nepasitenkinimą, jam pasirodė, kad tas vyras pats nežino ko nori. Ko jo buvo paprašyta, tą jis ir padarė. Po to vyras paprašė, kad jis visą buvusį kelią pakastų. Pradėjus jį pakasinėti žemėje pradėjo matytis įvairios šiukšlės, tai tas vyras pradėjo jas tampyti į šalį. Dar tuo pačiu vyras paprašė išrauti ir kelis netoliese buvusius kelmus. Kol jis dirbo šiuos darbus, prie įvažiavimo sustojo automobilis. Iš jo išlipo moteris. Ji iš karto jį užsipuolė, kad jis sugadino kelią, prisistatė jam teisininke, buvo pikta. Ji telefonu pradėjo fotografuoti jį ir traktorių, automobiliu užstatė kelią, kad jis neišvažiuotų. Jį samdęs vyras į visą situaciją nelabai kišosi, jis tik pasakė, kad čia jo sklypas ir jis daro ką nori. Esant tokiai situacijai jis pats tai moteriai pasiūlė kviesti policiją. Ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnų įvykio vietoje jie laukė ne mažiau kaip pusvalandį. Pareigūnai kalbėjo su abiem šalimis, jo praktiškai nekalbino. Pareigūnai šalims pasiūlė visus reikalus spręsti teismuose. Kai jis išvažinėjo, tai tas užsakovas neturėjo pinigų su juo atsiskaityti, tai jis jam davė savo telefono numerį ir jie susitiko po geros valandos (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Jis jam buvo paskambinęs ir ten privežė pinigus. Tas pats vyras jam dar skambino po dienos ar dviejų. Jis norėjo, kad jis dar pabaigtų tvarkyti tą kelią, bet jis atsisakė, nes nenorėjo daugiau turėti kažkokių rūpesčių. Daugiau su tuo vyrų jokių kontaktų neturėjo. Apie išrautus tvoros stulpus ir nuo pamatų nukeltą tualetą nieko nežino, apie tai sužinojo tik šios apklausos metu. Sodų apylinkėse ar pačiuose soduose tikrai nėra žmonių, kurie turėtų traktorių. (I t., b.l. 187-189)

Iš byloje esančio 2021-01-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sodo sklypas (duomenys neskelbtini), yra dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini)). Sklypas yra kvadrato formos. Nuo įvažiavimo į sklypą, dešinėje sklypo pusėje, yra pavėsinė, tada sodo namelis. Sklypo kraštinės (trys), apsodintos gyvatvore. Tarp namelio ir vienos kraštinės yra medinis sandėliukas su tualetu. Jo apatinės lentos yra išlūžusios. Jis yra be grindų, stovi ant žolės. Aplink sandėliuko ir tualeto stogą (vienas pastatas) yra apvyniotas metalinis trosas. Nuo sklypo įvažiavimo, kairiame, tolimesniame sklypo kampe yra duobė su betoniniais pamatais. Pamatai yra sulaužyti, matosi betoniniai pamatų išversti gabalai. (1 t., b.l. 49-51);

Iš byloje esančio 2021-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini), yra nuo šiaurės vakarų pusės (duomenys neskelbtini) gatve. Iki pat sklypo privažiuoti nėra galimybės, nes yra nukastas kelias ir paliktas apie 80 cm žemės šlaitas. Ant šlaito, kairėje pusėje yra žalios spalvos virintos vielos tinklinė tvora. Už tvoros pasodintos tujos. Sklype yra baltų plytų sodo namelis su terasa. Lygiai su namelio pabaiga, metalinė tvora baigiasi. Prie tvoros pabaigos yra sulankstytas susuktas vielos tinklas, užlenkti vartai ir stovi išrauti du metaliniai vamzdžiai su betonu (išrauti su visu įbetonavimu). Už namelio, sklypo pietrytiniame kampe yra medinė malkinė. Nuo pietrytinės sklypo kraštinės iki pietvakarinės sklypo kraštinės tvoros nėra. Toliau ta pati tvora tęsiasi nuo pietvakarinės kraštinės link šiaurės vakarų kraštinės ir nuo šiaurės vakarų kraštinės iki šiaurės rytų kraštinės. Palei šią kraštinę gretimo sklypo žemės šlaitas yra nukąstas ir tvora yra išsikraipiusi. ( 1 t., b.l. 99-101);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. 2020-10-07 pranešimas dėl nulaužto sklypo riboženklio fiksuotas policijos registruojamų įvykių registre, ROIK (duomenys neskelbtini). ( 2 t., b.l. 38-39 );

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. K. 2021-01-20 pateikė 2021-01-08 daryto garso įrašo failus, abu garso įrašo failai apžiūrėti. ( 1 t., b.l. 115-116, 161-162, 164-169);

Iš byloje esančio 2021-01-08 daryto garso įrašo apžiūros protokolo matyt, kad apžiūrint garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog girdimi A. A. ir J. K. balsai. Pokalbio turinio santrauka: A. A. (toliau A.A.): „ iš nervų tą jūsų tualetą nunešiau, nors jeigu rimtai tualetas buvo trys metrai žinot kur? Pas šituos, J., nes jus atstumia nuo stulpo. O čia, kada čia, žinot kada, pirmadienį ar kada, pasikviečiau savo draugą, tai tuos stulpus išrovė, vis tiek sulūžo tas metalas, a tuos betonus į kampą sudėjau prie tualeto ten kampe, užklojau gražiai, a tą tualetą paėmiau tos, pakėliau su krautuvu ir nuvežiau prie jos namuko, tą rudą. J. K. (toliau J.K): „Tai ir tą rudą išgriovėt tualetą?, A.A.: Taip taip taip, tegul laukia. Aš tai laukiu visą laiką žinot ko? Visą laiką laukiu policijos, oi kaip laukiu. J.K.: Nu supratau. A.A.: Tas tualetas mano žemėje. J.K.: Nu supratau. Nu aišku, gerai, tai tada žiūrėkit, tai tada aš gal lauksiu kol šitą, gal jūs savo advokato kontaktus duosit. A.A.: Taip. Apačioj ta moteris, kur raudoną tą namą nusipirko, jinai asmeniškai man nepatinka. Jinai atvežė man šiukšles prie pamatų, išpylė, sako supus, labai šlykštūs matosi žmonės iš kart, iš Vilniaus. J.K.: Nu supratau. A.A.: Sako mus apgavo, (duomenys neskelbtini) buhalterei sakė. Sako čia nei vandentiekio nėra, nieko nėra, kaip laukiniai sako, už ką čia mes mokėjom. J.K.: Nu taip. A.A.: Dabar tik atsigavo už ką mes mokėjom. J.K.: Nu jo. A.A.: Už prūdą kur iki pilvo, iki kiaušų. Bet žinot kaip jinai galėtų, bet aš jau jai niekados šito bajerio nepasakysiu, tegu kenčia. Kaip jinai galėtų atsiimti pinigus, ar žinot kaip? Kitoj pusėj padarytas toks pat nusikaltimas. Aplinkui kaip bėgi, aplinkui kaip bėgi, jų vartai, čionais, jie pasislinko į priekį šešis metrus, o kelias gavosi už nugaros. Suprantat koks nusikaltimas buvo padarytas? Nu va. J.K.: Nu supratau. A.A.: Kadangi jinai galėtų parašyti teismui. Aš žinau jo pavardę to žmogaus, R., aš labai daug tyrimų čia padariau ir dabar supratau. Bet koks durnius sumokėjo tenais penkis tūkstančius litų ar kiek, ir kad mano prie prūdo būtų, gerai, žemėtvarkininkai padarysim tau prie prūdo. O už nugaros gavosi kelias, a kur jis veda. Į nieką veda. Paskiau durnių surado, užvarė ten už dvidešimt ar kiek, tai tie džiaugiasi pabėgo. A tie dabar kasosi galvą, tai kas čia išeina už tokią sumą žinot čia. Jėzus Jėzus, na aišku, aš tai jiems nepatarsiu. J.K.: Nu supratau. Apžiūrint garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini) girdisi A. A. ir J. K. balsai. Pokalbio turinio santrauka: A.A.: Ir tam K. dar į snukį duosiu už šitokius dalykus. Todėl jų niekas ir nemylėjo, todėl kad jisai turėjo kovoti dėl kelio, o ne. Nori vartus stato į rytų pusę, nori vartus stato į vakarų pusę, suprantat. J.K.: O jūs tą savo tvorą tai jau nusiėmėt? A.A.: Taip nusiėmiau tą tvorą, nuėmiau jūsų vartelius. J.K.: Kaip mūsų vartelius, nesupratau? A.A.: Jūsų varteliai kur yra taip? Jūsų varteliai kur atseit įvažiuodavot. Čia yra mano žemė. J.K.: Ta prasme, nesupratau jau dabar. O tai mūsų žemė kur tada yra? A.A.: A jūs atsimenat apačioj tualetą, taip? J.K.: Nu. A.A.: Ta pusė du metrai tualeto ir šeši metrai į apačią turi trūkti. Suprantat reikalą kas dabar įvyko? J.K.: Kaip šeši metrai į apačią? O tai šiaip palaukit. Tai šeši metrai į apačią tai tada jau užeinam ant S. sklypo. A.A.: Ne ne ne. S. buvo. Kaip jum pasakyti? Nuo stulpo apatinio septyni, paskiau eina dvidešimt, dvim septyni ir va nuo tenais va. Kaip aš gailiuosi. Bet nieko yra žinot kas? Iš palydovo nuotrauką turiu, aš turiu iš palydovo nuotrauką ir dabar visiems bus. J.K.: Bet tai palaukit, kodėl jūs nuėmėt mūsų vartus? Tai vis viena ten kol kas dar kol nėra nieko, jokių teismų, jokių įrodymų, tai kol kas mūsų tvora, o tai dabar kas nori, tas eis į mūsų sklypą. Nieko nesupratau. A.A.: Ir į mano sklypą ir į jūsų sklypą. J.K.: Nu bet tai taip negalima. A.A.: Viskas čia normaliai. J.K.: Kodėl normaliai? A.A.: Nu pamatysit kaip viskas bus normaliai. J.K.: Nu tai palaukit, tai reikėjo dabar nieko nenuiminėti tol, kol dar neišspręstos problemos. Aš tai taip suprantu. A.A.: Ir dar kaip išspręs. J.K.: Nu tai kai išspręs tai. O tai kaip dabar? Tai dabar aš nieko nesupratau. Tai aš jau dabar beveik vos ir negaliu į sodą važiuoti, jau mano ten nieko nebėr? Nieko nesuprantu. A.A.: Kaip nebėra. Aš pasiėmęs savo žemę ir viskas. J.K.: O tai palaukit, o tai kas jums leido ją pasiimti? A.A.: Dabar jūs ant manęs. Nu tai galit parašyt ant manęs pareiškimą. J.K.: Aš kol kas nesupratau, kol kas. bet tai. A.A.: Parašykit ant manęs pareiškimą. Pro šitą pusę stulpo užvažiuos pas jus fura ir maža nepasirodys, bet aišku jau neužvažiuos, todėl kad jau jiems bus galas. Jie norėjo, jie servitutinį kelia pavogė ir galvojo išdus visus čionais. Padarys va pro šitą pusę stulpo, tai jūs įsivaizduokit save. Dar tuos ir laiptus, ten tik penki metrai telpa, jūs ten dar klyną darot, kad vos vos įlįsti, nu. Tai palaukit dabar jūs atsimenat kaip kalė tą kuoliuką du metrai nuo stulpo, ar prisimenat šitą bajerį? J.K.: Aš nežinau kas kalė. Mūsų nebuvo gi turbūt dar. A.A.: Norėjo geodeziją padaryt, atsimenat? J.K.: Ai kaip tada komisija buvo? A.A.: Taip, bet čia be jūsų, be jūsų. Ar žinot kodėl buvo taip padaryta? Aš dar pats galvojau kas čia darosi, suprantat. Du metrai nuo stulpo, sakau palauk. Tu man sakau paaiškink. Ir galvojo, kad aš pasirašysiu, bet aš jau žinojau, kad geodezininkas yra V. statytinis. Ką V. sako, ką jisai daro? Ir jeigu kas per teismą, a sakys aš nekaltas, geodezininkas ne ten nukalė. Suprantat kaip jie bando išsisukt? Jie norėjo iš manęs parašo išgaut. Kodėl kodėl be kaimynų, kodėl be sodų pirmininko? Kodėl be visų? O todėl kad viską jie paslapčia daro. O aš jau žinojau ir turiu tuos dokumentus, man padavė į rankas dokumentus, bet aš jų nepasirašiau, išplėšiau ir išvažiavau. Suprantat? A dabar, paskiau tam sakau, a pasakyk kas čia šitie du metrai iki stulpo? Sako du metrai šitoj pusėj kelias, keturi metrai šitoj pusėj. Bet piešiny nupaišyta, kaip jūsų sūnus sakė, šitoj pusėj stulpo penki metrai. O dar padarys ir šeši pa zakonu, tai nespėsit durų atidaryti ir duris išlauš sunkvežimis pravažiuodamas. Jam neišėjo išdurti, aš paėmiau ir išvažiavau. Ot ir viskas. J.K.: O sakykit nes mes iš žemėtvarkos gavom raštą, kad iki vasario penktos dienos ten turi būti atstatyta viskas. O tai jūs kažką darysit ar dabar nieko? A.A.: A kas atstatyta turi būt? Aš per teismą eisiu. Aš jų taip nepaleisiu. Aš nepaleisiu jų. Ką jūs galvojat? Aš noriu juos pasodint į kalėjimą. Jūs ką. Aš žinojau. Jie dabar atstatys viską. Man nereikia atstatyti. Aš noriu, kad jie būtų nuteisti. Aš užmokėsiu už advokatą ir tūkstantį, ir du tūkstantį eurų. Ir noriu J. bus pasodinta, V. ir tas. Jie taip neišsisuks, ne. Kiek mano mama pergyveno, kiek mano tėvas pergyveno, kiek tas šoninis kaimynas, kurio aš paskiau nupirkau. Jie tik laukia kol kažkas to žmogaus nupirks, kur eglutes pasodinęs aš, tai šita pušeles. Tai laukia kol jisai numirs, tada kitą paėmė moterį iš Vilniaus, ten apleido, jiems ten nereikėjo. Ir jau jie tą moterį apgavo. Mes jums duosim daugiau, plačiau penkis metrus, plačiau iš kitos pusės kur vartai, taigi tenai ne mano. Tenais penki tie tos turi atsitraukti. Už tai sumažinsim čia iki dvidešimt devynių, o ir čia iki dvidešimt devynių. Tada mano tėvų pritrauks iki dvidešimt aštuoni. Ir va tau kaip puikiai. Aferistas tas. J.K.: Tai dabar, o tai dabar žiūrėkit, o tai tada čia viskas kaip manot baigsis? Šiaip tai mes norim ir į sodą pavasarį pradėt važiuot ir ten mes darbų buvom numatę šiaip jau. A.A.: Kaip jūs norit, taip jūs ir darykit. J.K.: Ir technika kad atvažiuotų mums reikia. A.A.: Oi, jeigu sąžiningai, taip? Jūs nevažiuosit gal du metus, gal tris metus nevažiuosit. J.K.: Nu bet taip negali būti. Nu bet tai palaukit, bet mūsų teisės pažeistos tada. A.A.: Nu tai jūs ir kreipsitės į teismą. Jūs tenais duosit. Jūs ko pralošit, žinot ko pralošit? Iš kart aš galiu pasakyti. Jau pralošėt, kad sukišot šešiolika ar aštuoniolika plius šulinys du ir ta pavėsinė du. Tai jūs galit išreikalaut už tokius pinigus, kad jums grąžintų K., ir jis grąžins, ne kur dėsis. Ir kitam jis parduos už dešimt, nes aš snukin duosiu dar ir už dešimt iš jo nupirksit. Ir daugiau nei vieno cento neduosiu. Vienas dalykas. O jūs už tokią sumą nupirksit daug geresnėj vietoj ir tą košmarą pamiršit. Nes šitas košmaras tęsis ilgai. Žinot kodėl? Tie P. padavinės į teismą, dar į kitą, jie ne pėsti šitie brudai. Bet aš žinau, kad aš juos įveiksiu ir kol įveiksiu jūs neįvažiuosit į savo sodą ne pro kur. Nes jie turės kebą statyt, nuimti pavėsines, nuimti tuos tvartus apačioj, bet jie to nedarys, jie temps gumą, suprantat. Jie temps gumą, o jūs būsit įkaitai ilgam. Aš jums du metai yra terminas paduoti K. į teismą. Tai vat kol aš tvarkausi dokumentus, jūsų vietoj aš neabejojant. Jūs va tą, kaip pasakius, iš šono matėt tą namuką, tas senis kur ateina, kur sakiau už aštuonis tūkstančius pirko. Tai va norėjau pasakyti aštuoni ir ką neblogesnis už jūsų. Prie ko čia aštuoniolika. Ir prūdas jūsų. Gerai sakys teismas, tai jūs kalti. Bet jūs ko galit, vien iš to galit teismas, kad kelio nebuvo. Kad kelio nebuvo ir buvot apgauti, kelias už P., teismai tęsiasi, užgrobė, a kol jis bus atstatytas mums tokio nereikia. Nes atstatinės tris keturis metus, mes norėjom dabar, mes norim grąžinti pinigus, kada jis bus atstatytas, tada mes iš K. nupirksim. jūs, ir jūs tikrai laimėsit, aš jum sakau. A.A.: J. manau, kad kažkam užrašė, ar žentui, ar žento kažkokiam, aš kažkodėl taip mąstau, ir galvoja, kad jau nepakeisi formos, jeigu buvo padarytas nusikaltimas. (I t. b.l. 164-168);

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios J. K. ir A. A.. Akistatos metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Akistatos metu J. K. uždavus klausimą: kokiomis aplinkybėmis ji sužinojo apie išmontuotus jos sodo sklypo vartus bei nugriautą (nukeltą nuo pamatų) kitame sodo sklype esantį lauko tualetą? J. K. atsakė: (duomenys neskelbtini) ji su vyru įsigijo sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Dar prieš įsigyjant sklypą, (duomenys neskelbtini) m. jame buvo atlikti geodeziniai matavimai, t.y. nustatytos tikslios sklypo ribos. Sklypas buvo aptvertas tinkline tvora, įvažiavime į sklypą buvo vartai. 2021 m. sausio 8 d. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jam skambino sodų kaimynas ir informavo, kad A. A. ardo savo sodo sklypo tvorą bei išardė dalį jų tvoros ir tvoros vartelius. Buvo atsiųstos ir telefonu darytos išardytos tvoros bei vartų nuotraukos. Siekiant išsiaiškinti kodėl taip yra daroma, ji pati paskambino A. A.. Pokalbio metu buvo įjungtas telefono garsiakalbis, todėl pokalbį girdėjo ir jos vyras bei sūnaus žmona. Šio pokalbio metu pats A. A. jai pasakė, kad išardė jos sklypo vartus, neva jie pastatyti jo sklypo ribose. To paties pokalbio metu pats A. A. pasakė, kad nukėlė ir kitame sklype esantį lauko tualetą ir jį nuvežė prie J. namo. Iki tol apie išgriautą tą tualetą ji net nežinojo. A. A. ir anksčiau ne kartą buvo kalbėjęs, kad tą tualetą jis išgriaus. A. A. uždavus klausimą: ar jis sutinka su duotais liudytojos J. K. parodymais? A. A. atsakė: su J. K. telefonu jis kalbėjosi ne kartą. Pokalbis su ja telefonu buvo ir 2020 m. sausio mėnesio pradžioje. To pokalbio metu J. K. jam tikrai reiškė pretenzijas dėl neva išgriautos jos sodo sklypo tvoros bei vartų. Jis paaiškino, kad griovė savo sodo sklypo tvorą bei vartus. Kad griovė jos sodo sklypo tvorą ar vartus tikrai nesakė, nes to nedarė. Taip pat buvo kalba apie išgriautą tualetą, kuris po atliktų geodezinių matavimų atsirado jo sklypo ribose. Tą tualetą jis išgriovė ir to neneigia. J. K. ir pasakė, kad jį išgriovė. Kad griovė kažkokį kitą tualetą tikrai nesakė. (1 t., b.l. 175-177);

Iš byloje esančio 2021-03-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant gauti informacijos apie 2020-10-06 įvykius, telefonu jis buvo susisiekęs su pranešėju R. K.. Pokalbio metu jis nurodė, jog įvykio vietoje buvęs ekskavatorius bei juo dirbęs asmuo buvo nufotografuoti, o nuotrauką jis atsiųs. R. K. turimą nuotrauką atsiuntė į tarnybinį telefoną. Nuotraukoje matomo ekskavatoriaus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal traktorių, savaeigių mašinų ir priekabų registrą nustatyta, kad ratinis ekskavatorius tokiu valstybiniu numeriu priklauso R. J.. (I t. b.l. 181);

Iš byloje esančio 2021-04-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 1. A. A. iš naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-01-02 08.00 val. iki 2021-01-04 23.59 val. trylika kartų kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (02 d. fiksuoti 4 kontaktai, 03 d. - 5 kontaktai ir 4 d. - 4 kontaktai). Naudojantis žinybiniais registrais bei socialiniuose tinkluose esančia informacija nustatyta, kad šiuo abonentu naudojasi A. S.; 2. 2021-01-02 A. A. iš naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojantis žinybiniais registrais nustatyta, kad šiuo abonentu naudojasi A. B.; 3. A. A. iš naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-01-04 12:25:09 kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (naudoja A. S.), 14:19:01 kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausomybė nenustatyta) ir 14:20:16 kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausomybė nenustatyta). Šiais atvejais A. A. naudojamo abonento jungimas vyko per bokštą (duomenys neskelbtini)r. Daugiau jungimų per šį bokštą tikrintu laikotarpiu nenustatyta. 15:03:05 fiksuotas A. A. naudojamo abonento kontaktas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (naudoja A. S.), jungimas vyko per bokštą (duomenys neskelbtini). (II t., b.l. 18-20);

Iš byloje esančio 2021-05-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. A. buvo paprašyta parodyti, kur stovėjusį lauko tualetą jis išgriovė (išardė) ir kurioje vietoje buvusią tvorą jis ardė, apie kuriuos davė parodymus apklausos įtariamuoju metu bei akistatos su nukentėjusiąją J. K. metu. A. A. pasiūlė įvažiuoti pro vartus į jam priklausantį sodo sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į sklypą yra pro vartus nuo kelio (duomenys neskelbtini). Būnant A. A. sodo sklype, jis buvo paprašytas parodyti tikslią vietą, kur stovėjo jo išgriaustas (išardytas) lauko tualetas. Tada J. A. pasiūlė eiti į kitą jo sklypo pusę (žiūrint nuo kelio), kur išėjus pro vartus keliuku ėjome dešinėn. Einant keliuku A. A. paaiškino, kad keliuko dešinėje esantis sodo sklypas ankščiau priklausė J. M. (šiuo metu priklauso A. K.). Praėjus šį sodo sklypą, A. A. pasiūlė eiti dešiniau palei mums iš kairės esantį prūdą. Einant A. A. nurodyta kryptimi, priėjome iškasinėtą (nelygaus paviršiaus, neapželdintą) sodo sklypą. A. A. paaiškino, kad šis sklypas ankščiau priklausė (duomenys neskelbtini), o dabar priklauso jam ir yra tvarkomas. A. A. paėjo apie 5 metrus nuo J. M. priklausiusio sklypo ribos (ties šia riba yra išardyto lauko tualeto deformuoti pamatai) ir atsistojęs apie 1,5 metro atstumu nuo tinklinės tvoros parodė vietą, paaiškindamas, kad apytiksliai šioje vietoje stovėjo žaliai dažytų lentų lauko tualetas, kurį jis išardė maždaug 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje arba rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena. Paklausus kokiu būdu tualetas buvo išardytas, A. A. paaiškino, kad tualetą jis vienas ardė rankomis, lentų skaldymui naudojo kirvį, jokios technikos tualeto ardymui nenaudojo. Tualetas buvo be pamato, stovėjo ant plytų. Po to A. A. buvo paprašytas parodyti, kurioje esamų sklypų vietoje jis ardė (išmontavo) tinklinę tvorą. A. A. nurodė, kad reikia grįžti atgal tuo pačiu keliu į jam priklausantį sodo sklypą. Grįžus atgal į A. A. priklausantį sodo sklypą, jis parodė atkarpą, dalinančią jo sklypą į dvi dalis, bei paaiškino, kad maždaug 2020 metų rudenį, tikslaus laiko nepamena, per kelis kartus, jis išardė šioje vietoje buvusią tinklinę tvorą, kad jo sklypas būtų vientisas. A. A. paaiškino, kad viršutinė sklypo dalis (žiūrint nuo kelio) ankščiau priklausė ne jam, o jį įsigijus, sklypą padarė vientisu, dėl to buvusi tinklinė tvora tapo nereikalinga. A. A. paaiškino, kad tvoros tinklą jis vienas nuvyniojo, o stulpelius tiesiog nulaužė rankomis. Peržiūrėjus A. A. nurodytą atkarpą nustatyta, kad žemėje yra likę septynių buvusių stulpų likučiai. Po to A. A. parodė atkarpą tarp jam priklausančio sodo sklypo ir K. priklausančio sodo sklypo, paaiškindamas, kad 2020 m. maždaug lapkričio mėnesį, per kelis kartus, išardė šioje atkarpoje buvusią tinklinę tvorą, kurią pats buvo įrengęs. Nurodytoje atkarpoje matomos mažiausiai dešimties buvusių stulpelių vietos, kurios yra užpiltos nušienauta žole. A. A. paaiškino, kad tvoros tinklą vienas nuvyniojo rankomis, tvoros stulpelius nulaužė, o likusius žemėje betoninius sutvirtinimus iškasė kastuvu ir surideno į krūvą prie sklypo ribos, kur buvo padėtas ir nuvyniotas tvorų tinklas. A. A. nuėjo palei parodytą atkarpą į kelio pusę ir parodė į suvyniotą tinklą (už jos sudėti tvoros stulpų betoniniai sutvirtinimai). A. A. paaiškino, kad šioje išardytos tvoros atkarpoje jokių vartų nebuvo ir jis jokių vartų neardė. Paklausus, dėl kokios priežasties jis ardė sklypus skiriančią tvorą, A. A. paaiškino, kad tiesiog nenori, jog tvora šioje atkarpoje būtų. Tuo parodymų patikrinimas vietoje baigtas. (II t., b.l. 141-147);

Iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2015-04-09 atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus A. A. dalyvavo ir suderino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę ribą (duomenys neskelbtini), pasirašydamas (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. (1 t., b.l. 191-197, 200);

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis A. A. kaltę dėl to, kad tyčia sugadino nukentėjusiam A. K. priklausantį turtą, t. y. jo paprašytas nenustatytas asmuo keltuvu nuo betoninių pamatų nutraukė medinį lauko tualetą su sandėliuku, neigė. Tačiau kaltinamojo kaltę įrodo anksčiau aprašyti nukentėjusiojo A. K. parodymai, kuriais teismas abejoti neturi pagrindo, byloje esantis 2021-01-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad tarp namelio ir vienos kraštinės yra medinis sandėliukas su tualetu. Jo apatinės lentos yra išlūžusios. Jis yra be grindų, stovi ant žolės. Aplink sandėliuko ir tualeto stogą (vienas pastatas) yra apvyniotas metalinis trosas. Nuo sklypo įvažiavimo, kairiame, tolimesniame sklypo kampe yra duobė su betoniniais pamatais. Pamatai yra sulaužyti, matosi betoniniai pamatų išversti gabalai. Liudytojo A. K. parodymus netiesiogiai patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai, be kita ko 2021-01-08 darytas garso įrašas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiosios J. K. pokalbis, kuriame girdėti, kaip A. A. sako: „<...> pirmadienį ar kada, pasikviečiau savo draugą, tai tuos stulpus išrovė ..tą tualetą paėmiau su krautuvu ir nuvežiau prie jos namuko“. Iš byloje esančių nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad 2021-01-03 apie 18.00 val. išvykęs iš sodo sklypo, sandėliukas ir tualetas buvo tvarkingi ir vietoje. Sugadintą savo turtą nukentėjusysis rado grįžęs į sklypą 2021-01-09. Pažymėtina, kad būtent minėtu laikotarpiu, t.y. nuo 2021-01-03 iki 2021-01-09 vyko minėtas kaltinamojo ir nukentėjusiosios J. K. telefoninis pokalbis, kuriame kaltinamasis pripažino draugo pagalbą su krautuvu nuvežtą tualetą. Be to, pokalbio metu girdėti, kad kaltinamasis patvirtina, kad nunešė būtent rudos spalvos tualetą. Iš bylos medžiagos matyti, kaltinamasis tyčia sugadino nukentėjusio A. K. turtą kadangi kaip jis aiškina pokalbio metu, jis yra kaltinamojo žemėje. Nors kaltinamasis teismo posėdžių metu teigė, kad pokalbio metu J. K. melavo, t.y. sakė, tai ką ji norėjo girdėti tačiau visgi tokie kaltinamojo paaiškinimai vertinti kritiškai. Šiuo aspektu svarbu akcentuoti ir tai, jog būtent kaltinamasis turėjo motyvą, kadangi iš bylos duomenų kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis buvo nepatenkinta sklypų nustatytomis ribomis. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog žalią tualetą stovėjusį kitame sklype, kaip jis pats teigia, priklausiusiame jam nuardė, tačiau šiuo atveju teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi paneigia minėtas garso įrašas, kur kaltinamasis teigia nuardęs rudą tualetą. Teismas neturi pagrindo netikėti garso įraše užfiksuotais duomenimis. Be to ir pats kaltinamasis neginčija, jog jis tai sakė, tik nurodo, kad taip pasakė tyčia. . Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2021 m. sausio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, A. K. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija "(duomenys neskelbtini)") tyčia sugadino svetimą nukentėjusiam priklausantį turtą, t. y. jo paprašytas nenustatytas asmuo keltuvu nuo betoninių pamatų nutraukė medinį lauko tualetą su sandėliuku ir taigi tyčia išgriovė 770 eurų vertės betoninius pamatus bei 650 eurų vertės medinį statinį, viso nukentėjusiajam A. K. padarė 1420 eurų turtinę žalą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Civilinė ieškovė J. K. pareiškė civilinį ieškinį 907,96 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Eur neturtinės žalos. Patirtą neturtinę žalą J. K. grindžia tuo, kad neteisėtais veiksmais pažeista jos teisė į nuosavybę, neteisėtai nugriovus jai bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančią tvoros dalį, ji ne tik neteko turto, tačiau neteko ir galimybės gyventi saugiomis sąlygomis. Jos pergyvenimai, stresas, dvasinė būsena neigiami prisidėjo prie jos fizinės ir psichinės būklės. Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Nustatant neturtinės žalos dydį J. K. teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. atžvilgiu buvo padarytas baudžiamasis, kurios metu buvo sugadintas jai bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas, o būtent iš žemės su įbetonuotais stulpais buvo iškelti dvivėriai tvoros vartai ir nuvyniota dalis tinklinės tvoros, taip deformuojant tvoros tinklą. Neabejotinai nukentėjusioji dėl šios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatė. Nors sugadintą nukentėjusiosios turtą įmanoma atstatyti, tačiau po tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jaučiasi nesaugi. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į sugadinto turto vertę. Teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, civilinį ieškinį tenkina iš dalies, prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją 500 Eurų. Teismas mano, kad tokia sumos neturtinei žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga. Nustatyta neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. A..