Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-14-361/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: 1A-14-361/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Civilinis ieškovas: J. P.
Civilinis atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“
Nukentėjusysis: J. P.
Advokatai: Aušrinė Zaburienė, Robertas Skėrys

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-361/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42558-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.9.7; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato Roberto Skėrio ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta N. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

N. T. nuspręsta perduoti laiduotojo P. T. atsakomybėn. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies. Iš UAB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajai J. P. 3 000 Eur turtinės ir 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš N. T. priteista nukentėjusiajai J. P. 800 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu N. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2019 m. spalio 5 d., apie 10.40 val., Dubysos gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusą „Neoplan N 516“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią ties pastatu Nr. 23, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą – ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kitų eismo dalyvių neįspėjo kairės pusės posūkių šviesos signalais, užvažiavo ant užbrūkšniuoto ploto (KET 3 priedo 1.15. p.) ir partrenkė ten stovėjusią pėsčiąją J. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

2. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovas advokatas R. Skėrys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimai. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai –priteisti nukentėjusiajai J. P. 50 000 Eur neturtinės, 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo apylinkės teisme. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajai J. P. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimo priteisti 7 000 Eur kaip būsimos žalos atlyginimą, vertino būsimą žalą tik dėl vidpadžių įsigijimo ateityje pagrįstumą, o reikalavimo priteisti būsimą žalą dėl specialios avalynės įsigijimo visiškai nevertino. Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-l64-1075/2019). Nukentėjusiajai, kaip ir bet kuriam žmogui, reikalinga avalynė – ši aplinkybė neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 1 punktas). J. P. dėl eismo įvykio metu patirtos dešinės kojos traiškytinio pobūdžio traumos reikalinga speciali individuali ortopedinė avalynė, pritaikyta jai judėti. Tokios specialios avalynės vienos poros kaina yra 150 Eur. Taigi per sezoną nukentėjusiajai reikalingos bent 4 specialių batų poros kiekvienam sezonui – rudeniniai batai aukštesniu aulu, žieminiai pašiltinti, pavasariniai be aulo ir vasariniai batai. Be to, nukentėjusiajai taip pat reikalingi ir šventiniai batai išeigai bei sportiniai laisvalaikio batai, nes ji gyvena aktyvų gyvenimą. Iš viso nukentėjusiajai šią dieną reikia bent 6 porų specialių batų, kadangi anksčiau dėvėtų batų ji dėl patirtų sužalojimų dėvėti negali. Be to, pilnavertiškam judėjimui nukentėjusiajai yra būtini specialūs vidpadžiai, kurių minimali kaina yra 75 Eur. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog nukentėjusioji už vidpadžius yra mokėjusi ir 120 Eur. Todėl nesutinka su teismo išvadomis, kad vidpadžių kaina yra neaiški. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios dešinės pėdos būklė per dvejus metus pagerėtų. Priešingai, iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusioji visą gyvenimą turės avėti specialią avalynę ir specialius vidpadžius. Todėl kaip neteisėtą vertina teismo išvadą, esą pėdos išgijimo perspektyvos nėra aiškios ir tai nepagrindžia byloje esantys medicininiai dokumentai. Reikšminga ir tai, kad specialios avalynės ir vidpadžių pagaminimui reikalinga gydytojo podologo konsultacija, kuri yra mokama – 25 Eur. Beje, teismas konstatavo, kad bent dvejus metus nukentėjusioji tikrai turės dėvėti specialius vidpadžius, taigi pripažino, kad bent dvejus metus ji neabejotinai patirs išlaidas specialios avalynės ir vidpadžių įsigijimui. Nepriteisus būsimos nukentėjusiosios žalos atlyginimo, nebus sudarytos sąlygos jai bent iš dalies pagerinti judėjimo sąlygas ir sumažinti patirtus sveikatos sužalojimo padarinius. Nukentėjusioji dėl savo finansinės padėties negali įsigyti visų jai būtinų specialių ortopedinių priemonių. Nors teismas nurodė, kad nukentėjusioji gali prašyti priteisti realiai papildomai patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau tokiu atveju ji periodiškai turės kreiptis į teismą dėl papildomų išlaidų priteisimo, o tai yra ne tik neracionalu, bet ir nuostolinga, nes ji kiekvieną kartą patirs bylinėjimosi, kelionės iš Latvijos išlaidas ir pan.

2.2. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika, tačiau neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis cituojamos kasacinio teismo praktikos yra itin sena – senesnė nei 10 metų, taigi jose nurodyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai šią dieną yra neaktualūs. Nors teismas ir įvertino neturtinės žalos atlyginimo priteisimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neįvertino esminės aplinkybės – nukentėjusiosios sužalojimai yra negrįžtami. Teismas rėmėsi klaidingomis prielaidomis apie tariamą nukentėjusiosios išgijimą po dvejų metų. Nurodo, kad medicininiai dokumentai neginčijamai patvirtina, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės pasekmes visam gyvenimui – ji neteko dešinės pėdos pirštų ir bus priversta dėvėti specialią avalynę ir vidpadžius, o pėda sužalojimų vietoje bus visada jautri ir skausminga. Todėl nesutinka, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai yra tapatūs sužalojimams, kuriuos teismas nurodė kasacinėse bylose, kur sužalojimai yra laikino pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, teismo priteistą nukentėjusiajai 14 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą vertina kaip akivaizdžiai per mažą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu dėl fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų neteko visų dešinės pėdos pirštų, taigi neteko kūno vientisumo ir akivaizdu, kad jos sveikatos būklė niekada nebus tokia, kokia buvo iki sužalojimo. Neaišku ir tai, ar jos sveikatos būklė nepablogės, nes medikai nurodė, kad išlieka dešinės pėdos amputavimo rizika ir dėl to ji itin išgyvena. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei liekamuosius nukentėjusiosios sveikatos būklės sužalojimus, tikslinga vadovautis teismų praktika, kurioje priteista žala atsižvelgiant į liekamuosius sveikatos sužalojimus. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-360/2020, įvertinus aplinkybes, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė liekamuosius sužalojimus, buvo priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis didintinas iki 50 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Nesutinka su teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiajai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas padarė išvadą, jog nukentėjusiosios atstovo išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Paaiškina, jog remiantis minėtomis rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą nukentėjusiajai gali būti priteista 1 821 Eur atstovavimo išlaidų suma (3 x 607 Eur), o už atstovavimą teisme 227,63 Eur (2,5 val. x 0,15 x 607 Eur) suma, taigi iš viso 2 048,63 Eur (1 821 Eur + 227,63 Eur) suma. Šiuo atveju nukentėjusiosios atstovas teikė teisinę pagalbą ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir ikiteisminiame tyrime. Todėl teismo išvadą, jog nukentėjusiosios atstovo išlaidos viršija rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, vertina kaip nepagrįstą. Akcentuoja, kad kasacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019, priteisdamas civilinei ieškovei 2 525 Eur teisinio atstovavimo išlaidų pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinius skundus, visiškai pagrįstai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės išlaidas, turėtas jos advokato, atstovavusio bylą nagrinėjant teismuose, išlaidoms apmokėti, pripažino proceso išlaidomis ir teisingai vadovavosi pirmiau nurodytomis BPK normomis, reglamentuojančiomis tokių išlaidų išieškojimą iš nuteistojo. Toks sprendimas neprieštarauja teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-359-697/2017, 2K-373-976/2018). Todėl teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios prašymo dėl 1 700 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Pažymi, kad teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nurodė, kad kaltinamasis nedirba, mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis negali būti pripažįstama bloga. Situacija, kai atstovavimo išlaidų didžioji dalis perkeliama nukentėjusiajam, kuriam procese buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, yra socialiniai neteisinga, neatitinkanti teismų praktikos. Nurodo, jog kaltinamasis yra darbingas jaunas vyras ir nors yra studentas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu turėjo visas galimybes vasaros metu dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų, yra keistina, jai priteisiant visas turėtas 1 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia mokėjimo nurodymą, kuriuo J. P. 2020 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo atstovui advokatui R. Skersiui 1 000 Eur už pastarojo paslaugas.

3. Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajai J. P. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

3.1. Teigia, jog skundžiama nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta nukrypus nuo materialinės teisės normų ir teismų praktikos. AB „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs nukentėjusiajai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Todėl ginčija tik nuosprendžio dalį, kuria iš draudikės priteista J. P. neturtinės žalos atlyginimo suma viršija 10 000 Eur šios žalos sumą. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Jose nurodyti draudimo išmokų dydžiai yra nustatomi atsižvelgiant į pasekmes, sveikatos sutrikdymo mastą, gydymo trukmę ir kt., o sumos išreiškiamos MMA (minimaliais mėnesio atlyginimais). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas. Atsižvelgdama į minėtų rekomendacijų 4.2.4. punktą, draudikė priėmė sprendimą išmokėti bendrą 4 440 Eur (8 MMA) išmoką dėl neturtinės žalos, t. y. maksimalią rekomendacijose numatytą išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokios išmokos dėl neturtinės žalos dydis atitinka ir gausią teismų praktiką.

3.2. AB „Lietuvos draudimas“ dažnai dalyvauja teismo procesuose, susijusiuose su eismo įvykiais. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismai dažniausiai priteisia sumas nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tik labai išskirtiniais atvejais ši suma viršijama. Šiuo atveju teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir nurodė, jog nesunkių sveikatos sutrikdymų atvejais nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiama nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos. Tačiau nuosprendžiu teismas priteisė didesnę už minėtą maksimalią 11 584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, t. y. 14 000 Eur. Todėl tokią sumą vertina kaip priteistą be pagrindo, nelogišką. Draudikė supranta, kad nukentėjusiosios J. P. traumos yra išskirtinio pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į tai, minėtas rekomendacijas ir teismų praktiką, draudikė priėmė sprendimą išmokėti 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos draudimo išmoką. Tokia suma yra žymiai didesnė už įprastai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Mano, jog tokia suma tinkamai atlygina nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Teismo priteista 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus, t. y. pagrįstą teisinių santykių dalyvių tikėjimąsi, kad teismai vykdydami teisingumą vadovausis teisės normomis ir susiformavusia teismų praktika, o ne esmingai nuo jos nukryps. Draudimo veiklai ypač svarbi galimybė protingai numatyti galimų žalų dydžius, nes pagal tai organizuojamas rizikos vertinimas, numatomas išmokėjimų rezervų sudarymas ir draudimo įmokų apskaičiavimas. Atsižvelgdama į tai, kad 10 000 Eur išmoką nukentėjusiajai J. P. draudikė išmokėjo jau po nuosprendžio priėmimo, skunde nurodo būtent tokio dydžio priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Atsiliepimas

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. T. gynėja advokatė Aušrinė Zaburienė atsiliepimu nesutinka su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato R. Skėrio apeliaciniu skundu ir sutinka su civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu. Pritaria teismo motyvams dėl priteistos turtinės žalos nukentėjusiajai J. P., nes pastaroji ateityje turės teisę kreiptis į teismą dėl papildomai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo. Tačiau, pritardamas draudikės pozicijai, kaip nepagrįstą vertina teismo sprendimą priteisti nukentėjusiajai J. P. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio sumą vertina kaip žymiai didesnę nei priteisiama tokio pobūdžio bylose. Remiasi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir nurodo, jog didesnės neturtinės žalos sumos (2 027,34 Eur, 2 896,20 Eur, 3 475 Eur) priteistos tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydėsi stacionariai, jam atlikta ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išliko liekamieji reiškiniai (Nr. 2K-372-942/2015, 2K-232-507/2015, 2K-211-895/2018, 2K-252-677/2015). Reikalavimą priteisti nukentėjusiajai visas 1 700 Eur atstovavimo išlaidas vertina kaip nepagrįstą. Pažymi, jog byla nesudėtinga, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo vieta yra Klaipėdos mieste, o civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pagrįstai atsižvelgė į N. T. turtinę padėtį, t. y., jog jis mokosi kolegijoje, nedirba. Nukentėjusiosios turėtų išlaidų atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą priklausys nuo šios bylos baigties apeliacinės instancijos teisme.

5. Civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu nesutinka su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato R. Skėrio apeliacinio skundo reikalavimu priteisti visas apylinkės teisme nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, jog neaišku, kokius įrodymus rinko ir kokius prašymus teikė nukentėjusiosios atstovas. Todėl tokie advokato teiginiai teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, vietoje to, kad kreiptųsi į draudimo bendrovę, nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors turėjo suprasti, kad toks ieškinys neturi teisminės perspektyvos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliaciniais skundais nėra ginčijama N. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo pateiktu N. T. veiksmų teisiniu vertinimu. Todėl N. T. kaltės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kiti su laidavimo instituto taikymu susiję klausimai plačiau neanalizuotini.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Skundžiamu nuosprendžiu iš UAB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajai J. P. 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliantė – draudikė, šios nuosprendžio dalies neskundžia, o nukentėjusiosios atstovas skundu nesutinka su priteista tokio dydžio suma, teigdamas, jog nukentėjusiajai dėl sužalojimo pobūdžio neišvengiamai ateityje reikės specialios individualios ortopedinės brangios avalynės ir vidpadžių.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, susipažinusi su nuosprendžio motyvais, kaip nepagrįstą vertina nukentėjusiosios atstovo skundo argumentą, jog teismas visiškai nevertino civilinio ieškinio reikalavimo dėl būsimos 7 000 turtinės žalos atlyginimo priteisimo už specialios avalynės bei vidpadžių įsigijimą ateityje per 14 metų laikotarpį. Nuosprendyje teismas aiškiai motyvavo, jog, be kita ko, žalą patyręs asmuo, prašydamas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, gydymo išlaidų būtinumas turi būti akivaizdus, o ateityje būsimos išlaidos realios. Įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad tikslus vidpadžių naudojimo laikas ir naujų vidpadžių įsigijimo periodiškumas nėra aiškus, neaiški kojos išgijimo perspektyva, o tai paaiškės po dvejų metų, o vidpadžių kainos yra skirtingos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė teisingą išvadą, jog reikalavimas priteisti būsimą 7 000 Eur turtinę žalos sumą yra nepagrįstas. Be to, priešingai nei nurodo nukentėjusiosios atstovas skunde, apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiosios trauma, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pateikus įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas pakartoja civiliniame ieškinyje pateiktas, taigi apylinkės teismo nuosprendyje jau įvertintas kvestionuojamos būsimos turtinės žalos dėl avalynės ir vidpadžių įsigijimo (ne)priteisimo aplinkybes.

9. Nors, kaip teisingai pastebi apeliantas, teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nuosprendyje pasisakė tik dėl vidpadžių įsigijimo ateityje (ne)pagrįstumo, o dėl reikalavimo priteisti būsimos žalos atlyginimą dėl specialios avalynės įsigijimo nepasisakė. Tačiau tai savaime nereiškia, jog teismas ignoravo ar nevertino civilinio ieškinio teiginių dėl būtent avalynės įsigijimo būtinumo. Pažymėtina, jog būtent minėtą 7 000 Eur sumą apeliantas kildina iš avalynės ir kartu vidpadžių įsigijimo ateityje aplinkybės. Civiliniame ieškinyje apeliantas taip pat nurodė, jog tokio dydžio suma reikalinga ateityje įsigyti specialią avalynę ir vidpadžius. Apylinkės teismas, be kita ko, nuosprendyje pagrįstai vertino būtent tokios apimties ir turinio turtinį reikalavimą. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, jog apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, vertindamas vidpadžių įsigijimo aplinkybes, kartu nenurodydamas ir specialios avalynės įsigijimo ateityje aplinkybės. Toks rašymo netikslumas nuosprendžio nedaro nepagrįsto ir neteisėto.

10. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu priteisti galbūt ateityje būsimas nukentėjusiosios išlaidas dėl avalynės ir vidpadžių įsigijimo nėra pagrindo. Nukentėjusiosios teisė kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo išlieka. Skundžiamu nuosprendžiu tokia jos teisė tikrai nėra suvaržoma ar apribojama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Apeliaciniais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir priteistais nukentėjusiajai J. P. neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Draudikė prašo priteistą 14 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki, beje, draudikės jau išmokėtos 10 000 Eur sumos, o nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

13. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

14. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų, ar kaltininkas vairavo blaivus ir kt.).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, gydymosi laiką, į tai, kad N. T. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, daro išvadą, jog nukentėjusiajai atlygintas 14 000 Eur neturtinės žalos dydis apylinkės teismo pagrįstai vertintas kaip adekvatus, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog apelianto nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-360/2020 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas buvo sprendžiamas sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių kontekste. Todėl šiuo atveju toje byloje pateikti motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo didinimo esant liekamiesiems reiškiniams yra neaktualūs.

16. Vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo Intensyviosios terapijos, Reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti gerokai didesnes sumas. Teigdami, jog teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantai nepagrįstai įžvelgia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Draudikės atsakomybės ribos jai yra neabejotinai žinomos bei aiškiai nustatytos įstatymu. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui). Beje, nagrinėjamu atveju, draudikė jau yra išmokėjusi nukentėjusiajai 10 000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti.

17. Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nurodyta kasacinio teismo praktika yra sena ar neaktuali. Iš nuosprendyje teismo detaliai aprašytų kasacinio teismo nutarčių matyti, jog jose atsispindi tokio pobūdžio bylose priteistino neturtinių žalų atlyginimo dydžiai, be kita ko, įvertinus panašius kaip šioje byloje kūno sužalojimus, jų mastą, sunkumą ir liekamųjų reiškinių aplinkybę. Vien tai, kad teismas priteisė nukentėjusiajai 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tokiu būdu viršijo vos viena kasacinio teismo dar 2008 m. priimta nutartimi Nr. 2K-68/2008 priteistos 11 584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo ribą, savaime nereiškia, jog aktualiu atveju teismas turėjo griežtai laikytis būtent nurodyto dydžio neturtinės žalos ribos ar 11 584,80 Eur sumą vertintini kaip maksimaliai galimą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepriklausomas ir objektyvus apylinkės teismas konkrečiu atveju priėmė objektyvų, teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas iš draudimo bendrovės tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydis yra pagrįsta, objektyvi ir pakankama piniginė satisfakcija už pastarosios patirtą ilgalaikį skausmą dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, dvasinius išgyvenimus, turėtas pinigines išlaidas. Todėl apeliantų kvestionuojama 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti vertinama kaip adekvati, proporcinga ir teisinga. Šią sumą didinti iki nukentėjusiosios atstovo prašomos 50 000 Eur sumos ar mažinti iki draudikės prašomos 10 000 Eur sumos nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

18. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant būtent nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog aktualus nusikaltimas buvo neatsargus, N. T. įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tyčios sužaloti nukentėjusiąją T. T. neturėjo.

19. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Nukentėjusiosios atstovas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios turėtas 1 700 bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur sumos. Apelianto nuomone, teismas, sumažindamas priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytais kriterijais, be to, kartu nepagrįstai vertino aplinkybes, jog N. T. nedirba, mokosi kolegijoje.

21. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Priešingai negu teigia apeliantas, teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, faktiškai jos atstovo advokato sugaištą laiką ir teiktos teisinės pagalbos pobūdį bei apimtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas ikiteisminio tyrimo metu du kartus – 2019 m. spalio 31 d. (13 min.), 2020 m. vasario 24 d. (18 min.) – susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė civilinį ieškinį ir du kartus dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose – 2020 m. gegužės 27 d. (24 min.), 2020 m. liepos 29 d. (apie 2 val.), o advokato valandinis įkainis viršija rekomendacijoje nustatytus koeficientus. Teisėjų kolegija, papildydama šiuos pagrįstus apylinkės teismo motyvus, kartu atkreipia dėmesį į tai, jog byla teisės taikymo požiūriu yra nesudėtinga, nedidelės apimties, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje advokatui nereikėjo, į tai, kad didžioji advokato rengto civilinio ieškinio reikalavimų dalis netenkinta. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog advokato laiko ir darbo sąnaudos, atstovaujant nukentėjusiajai teisme, nebuvo didelės. Todėl nėra pagrindo daryti kitokios išvados, nei padarė apylinkės teismas, ir priteisti visas apelianto prašomas 1 700 Eur dydžio atstovavimo išlaidas iš N. T. nukentėjusiajai. Aptartas skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P.. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, N. T. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato Roberto Skėrio ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas