- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-840-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09336-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- BUAB „Kernavės būstas“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Kernavės būstas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Stilmeda“, UAB „Ulma Construccion Baltic“, antstolis S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradiniu ieškiniu trečiasis asmuo UAB „Stilmeda“ buvo pateikęs ieškinį UAB „Kernavės būstas“ ir atsakovui A. B. (toliau – ir atsakovas), prašydamas pripažinti negaliojančia 2018 12 18 reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuria UAB „Kernavės būstas“ perleido atsakovui visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius skolininko, trečiojo asmens UAB „Ulma Construccion Baltic“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas BUAB „Kernavės būstas“ pateikė prašymą pakeisti pradinį ieškovą UAB „Stilmeda“ jo procesinių teisių perėmėju BUAB „Kernavės būstas“, priimti patikslintą ieškinį. Taip pat pateikė patikslintą ieškinį atsakovui A. B., kuriame prašė pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 03 28 nutartimi BUAB „Kernavės būstas“ buvo iškelta bankroto byla. Teigė, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia BUAB „Kernavės būstas“ kreditorių interesus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018 iš UAB „Ulma Construccion Baltic“ BUAB „Kernavės būstas“ buvo priteista 1 866,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas BUAB „Kernavės būstas“ nesikreipė į trečiąjį asmenį UAB „Ulma Construccion Baltic“ dėl skolos sumokėjimo, tačiau sudarė ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovu ir reikalavimo teisę perleido neatlygintinai. Tokiu būdu buvo pabloginta ieškovo BUAB „Kernavės būstas“ finansinė būklė. Kreditorinis reikalavimas buvo perleistas į mokios įmonės skolą. Perleidus reikalavimą, nebeliko turto, iš kurio būtų galima patenkinti BUAB „Kernavės būstas“ kreditorių finansinius reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prie reikalavimo perleidimo sutarties buvo sudarytas priedas, kuriame aptartas atlyginimas už reikalavimo perleidimą. Teigė, kad perėmęs reikalavimą, prisiėmė ir bylinėjimosi su trečiuoju asmeniu UAB „Ulma Construccion Baltic“ riziką. Atkreipė dėmesį, kad tarp sandorio sumos (1 866,50 Eur) ir mokamos kainos (1 000 Eur) nėra disproporcijos. Nurodė, kad į skolos išieškojimą teko investuoti lėšas, patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai išieškotojo pakeitimo procese, 56 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų antstoliui. Teigė, kad skolininkas vengia sumokėti skolą. Nurodė, kad apie sunkią ieškovo BUAB „Kernavės būstas“ finansinę būklę nežinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2018 12 18 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas BUAB „Kernavės būstas“ perleido atsakovui visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius skolininko UAB „Ulma Construccion Baltic“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 16 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018. Priteisė iš atsakovo 80 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Stilmeda“ naudai.
6. Nurodė, kad ieškovas ginčija reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje ieškovo reikalavimas perleistas atsakovui neatlygintinai. Teismui pateiktas reikalavimo perleidimo sutarties priedas, kuris numato, kad sutartis jau atlygintina. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turtą įgijo iš nemokios bendrovės, kurios direktorius turtą siekė išvaistyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo perleidimo sutarties šifras, raštas iš esmės skiriasi nuo reikalavimo perleidimo sutarties rašto. Pastebėjo, kad sutartys spausdintos skirtingais įrenginiais, todėl neatmetė ieškovo teiginių apie sutarčių klastojimą, nurodė, kad: sutartyse skiriasi atsakovo vardo ir pavardės, parašo raštas. Pažymėjo, kad atsakovas privalėjo suprasti buvusio BUAB „Kernavės būstas“ vadovo sudaromo sandorio ydingumą, kadangi gavo teismo užtikrintą reikalavimo teisę į mokios įmonės skolą. Nustatė, kad ginčijamas susitarimas prieštaravo BUAB „Kernavės būstas“ interesams, jos kreditorių interesams. Atsakovas turtinį reikalavimą į mokios UAB „Ulma Construccion Baltic“ skolą įgijo neatlygintinai, įsigydamas skolą nepatyrė jokių turtinių išlaidų, nepatyrė sandorio rizikos, kas būdinga asmenims besiverčiantiems skolų supirkimu. Sprendė, kad tai yra akivaizdus besiruošiančios bankrutuoti bendrovės lėšų pasisavinimas, kas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad civilinėje byloje nebuvo išspręstas šalių pakeitimo klausimas. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku kurio iš ieškovų ieškinys yra išspręstas. Teigė, jog UAB „Stilmeda“ reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo UAB „Stilmeda“ bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui iš UAB „Stilmeda“ turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino negaliojančia, tačiau nenurodė nuo kurio momento ji pripažįstama negaliojančia, todėl liko neaišku ar sutarties šalys privalėjo vykdyti šią sutartį laikotarpiu nuo jos sudarymo iki pripažinimo.
9. Nurodė, kad teismas nenustatė konkrečių atsakovo nesąžiningumo požymių. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas turtinę teisę įgijo neatlygintinai. Į bylą buvo pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir jos priedas, kurie patvirtina, kad atsakovas reikalavimo teisę įsigijo atlygintinai – įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui 1000 Eur už įsigytą 1 866,50 Eur vertės reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas perėmė skolininko nemokumo ir bylinėjimosi vykdymo procese riziką. Pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti savo teiginius apie sutarties priedo suklastojimą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.
10. Nurodė, kad patikslintas ieškinys buvo priimtas teisėjo rezoliucija, todėl darytina išvada, kad ta pačia rezoliucija pradinis ieškovas UAB „Stilmeda“ buvo pakeistas jo teisių perėmėju BUAB „Kernavės būstas“. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
11. Nurodė, kad reikalavimo teisė buvo perleista neatlygintinai. BUAB „Kernavės būstas“ iš atsakovo negavo jokio užmokesčio už perleistą reikalavimą. Įsigydamas reikalavimą atsakovas nepatyrė jokių turtinių išlaidų, nepatyrė sandorio rizikos, kas būdinga asmenims besiverčiantiems skolų supirkimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos dalyvių procesinės padėties, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
13. 2019 03 28 į Vilniaus miesto apylinkės teismą pradiniu ieškiniu buvo kreipęsis vienas iš UAB „Kernavės būstas“ kreditorių UAB „Stilmeda“. Pradinį ieškinį minėtas kreditorius reiškė atsakovams: UAB „Kernavės būstas“ ir A. B., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, trečiuoju asmeniu įtraukęs UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“. Ieškovas nurodė, kad jo (UAB „Stilmeda“) naudai 2018-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-41669-854/2018 iš UAB „Kernavės būstas“ buvo priteista 19 448,30 Eur skolos bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos, sprendimas, įsiteisėjo. Pradiniame ieškovas (kreditorius UAB „Stilmeda“) taip pat nurodė, kad 2018-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-289-764/2018 buvo atmestas UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ ieškinys atsakovui UAB „Kernavės būstas“ ir UAB „Kernavės būstas“ naudai priteista 1 866,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau UAB „Kernavės būstas“ dėl priteistos sumos sumokėjimo nesikreipė nei į skolininką UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“, nei į antstolį, dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, o 2018-12-18 reikalavimų perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido minėtą reikalavimo teisę į skolininką UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ atsakovui A. B., kuris pateikė reikalavimo perleidimo sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir paprašė pakeisti išieškotoją, atitinkamai ir išduoti vykdomąjį raštą. 2019-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino prašymą pakeitė UAB „Kernavės būstas“ atsakovą ir išieškotoją minėtoje civilinėje byloje jo reikalavimo teisių perėmėju A. B..
14. 2019 06 03 pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys bei prašymas ryšium su tuo, kad UAB „Kernavės būstas“ 2019 03 28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, pakeisti ieškovą UAB „Stilmeda“ į ieškovą BUAB „Kernavės būstas“ atsakovu patikslintame ieškinyje nurodytas tik A. B. trečiuoju asmeniu UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“, suinteresuotais asmenimis UAB „Stilmeda“ ir antstolis S. M.. Teisėjas 2019 06 05 rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad civilinėje byloje nebuvo išspręstas šalių pakeitimo klausimas ir kad iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kurio iš ieškovų ieškinys yra išspręstas. Klausimas dėl ieškovo UAB „Stilmeda“ pakeitimo buvusiu atsakovu UAB „Kernavės būstas“, pastarajam iškėlus bankroto bylą, išspręstas minėta teisėjo rezoliucija priėmus patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu aiškiai įvardijamas A. B., o UAB „Stilmeda“ įvardijama suinteresuotu asmeniu. Tai, kad skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje ieškovais nurodyti tiek BUAB „Kernavės būstas“, tiek UAB „Stilmeda“ bei neįvardijami, kiti tretieji asmenys laikytina rašymo apsirikimu, nesudarančiu pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ar vertinti tai absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pats apeliantas prašydamas patikslintą ieškinį atmesti, tuo pačiu pripažino, jog byla buvo išspręsta būtent pagal patikslintą ieškinį, kuriame ieškovas yra BUAB „Kernavės būstas“.
15. UAB „Stilmeda“ ir antstolis S. M. patikslintame ieškinyje įvardijami suinteresuotais asmenimis, nors bylose nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, tokia bylos dalyvių procesinė padėtis nenumatyta todėl jie laikytini trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau toks netikslumas įvardijant šių bylos dalyvių procesinę padėtį byloje taip pat nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu ir pagrindu keisti ar naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.
16. Atsižvelgiant, kad trečiasis asmuo UAB „Stilmeda“ pradiniu ieškiniu buvo pareiškęs ieškinį gindamas tik savo, kaip UAB „Kernavės būstas“ kreditoriaus interesus, o BUAB „Kernavės būstas“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius BUAB „Kernavės būstas“ vardu patikslintą ieškinį pareiškė gindamas visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, UAB „Stilmeda“ byloje užėmė trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje procesinę padėtį. Patenkinus ieškinį buvo apginti ir UAB „Stilmeda“ kaip vieno iš kreditorių interesai. Todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis pagrįstai iš bylą pralaimėjusio atsakovo A. B., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiško reikalavimo UAB „Stilmeda“ naudai priteisė šio asmens byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai atmetė atsakovo A. B. reikalavimą priteisti jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir įrodymų vertinimo
17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.
18. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 11 06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 11 16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).
19. Bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias visas actio Pauliana sąlygas, todėl ieškinį tenkino pripažinęs neatlygintiną sandorį negaliojančiu. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija teismo nustatytas actio Pauliana sąlygas: kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio ir šio neatlygintino sandorio šalių nesąžiningumą, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą nustatant, jog ginčijamas sandoris buvo neatlygintinas.
20. Pažymėtina, kad remiantis 6.66 straipsnio 2 dalies nuostata neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant sandorį su skolininku sudariusio trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
21. Iš teismui pateiktos 2019-03-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl UAB „Kernavės būstas“ bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 metų bendrovės balanse buvo apskaityta 1 354 459 eurų turto, įsipareigojimų buvo apskaityta 572 446 eurų sumai. Remdamasis byloje pateiktu 2018-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018 ir minėtoje byloje 2019-03-25 išduotu vykdomuoju raštu teismas nustatė, kad UAB „Kernavės būstas“ vykdomajame rašte pagal teismo sprendimą pakeistas kitu išieškotoju A. B..
22. Apeliantas teigė, jog UAB „Kernavės būstas“ privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, nes skolininkas UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ priteistas UAB „Kernavės būstas“ naudai bylinėjimosi išlaidas atsisakė įvykdyti geruoju, o vėliau išieškojimo procese skundė kiekvieną naujojo išieškotojo (atsakovo) veiksmą, nes jam perleistos skolos išieškojimo procese atsakovas A. B. turėjo 600 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurių nebūtų galėjęs sau leisti nemokus ieškovas. Tačiau šių teiginių apeliantas neįrodė, nepateikė įrodymų, kad dėl savo finansinės padėties UAB „Kernavės būstas“ neturėjo galimybės pateikti vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Be to kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų skolininkas UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ savo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 02 06 nutarties, kuria A. B. prašymas dėl šalies pakeitimo tenkintas, taip pat rėmė ir aplinkybe, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurią A. B. grindė savo reikalavimą, dėl išieškotojo pakeitimo pasirašė ne UAB „Kernavės būstas“ atstovas ir kad sutartis antspauduota suklastotu UAB „Kernavės būstas“ spaudu, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutarties suklastojimo, kad atsakovė jokios reikalavimo perleidimo sutarties su pareiškėju nesudarė arba tokia sutartis sudaryta nenustatant atlyginimo už perleidžiamą reikalavimą mokėjimo, arba atlyginimas už reikalavimo perleidimą nebuvo ir nebus skirtas atsiskaitymui su atsakovės kreditoriais. 2019 03 21 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodęs, kad galimas kreditorių teisių pažeidimas, nenuginčijus reikalavimo perleidimo sutarties, nėra pakankamu pagrindu atsisakyti pakeisti proceso šalį.
23. Šioje byloje remdamasis ieškovo pateikta 2018-12-18 reikalavimo perleidimo sutartimi, kurioje ieškovo reikalavimas perleistas neatlygintinai atsakovui A. B. teismas konstatavo šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, sumažinusį kitų ieškovo kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus iš ieškovo turto. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino į bylą atsakovo pateiktą 2018-12-18 reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr.1, kuriame priešingai nei pačioje sutartyje nurodyta, kad sutartis atlygintina, teismas atkreipė dėmesį, kad 2018-12-18 reikalavimo perleidimo sutarties šifras, raštas iš esmės skiriasi nuo sutarties 2018-12-18 priedo Nr.1 rašto, matyti, kad sutartys spausdintos skirtingais įrenginiais, todėl neatmetė ieškovo teiginio apie sutarčių klastojimą. Teismas konstatavo, kad sutarties priede ir pačioje sutartyje vizualiai skiriasi atsakovo vardo ir pavardės, rašysena ir parašai. Vertindamas atsakovo sąžiningumą, teismas taip pat nurodė, jog atsakovas privalėjo suprasti buvusio UAB „Kernavės būstas“ vadovo sudaromo sandorio ydingumą, kad neatlygintinai gauna teismo sprendimu užtikrintą reikalavimo teisę į mokios įmonės skolą. Nurodė, kad atsakovas, nepatyrė jokių turtinių išlaidų, nepatyrė sandorio rizikos, kas būdinga asmenims besiverčiantiems skolų supirkimu. Tai vertino kaip akivaizdų besiruošiančios bankrutuoti bendrovės lėšų pasisavinimą, pažeidžiantį kreditorių teises ir teisėtus interesus.
24. Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės siekia kitokio bylos aplinkybių vertinimo sau naudinga linkme.
25. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
26. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 01 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 05 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
27. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
28. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
29. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodyti, kad 2018 12 18 reikalavimų perleidimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento.