Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2017 m. gruodžio 30 d. apie 00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas D. A. (b. l. 25).

2018 m. sausio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. A. pateikė dokumentus: transporto priemonės-automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, ir pažymą apie pasikeitusių duomenų registravimą (b. l. 18). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis surašyta 2017 m. rugsėjo 5 d., kuria D. A. už 100 eurų pardavė automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. P..

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pateis kaltinamojo M. P. paaiškinimais, liudytojų K. D. ir D. A. parodymais, specialisto išvada, tyrimo veiksmų protokolais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. P. 2017 m. gruodžio 30 d. apie 00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kaltinamojo vairavus neblaiviam visišką kaltės pripažinimą, nepaisant to, kad kaltinamasis nurodė iki važiavimo automobiliu vartojęs skirtingus alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnų, tiesiogiai užfiksavusių įvykį, duomenis dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltinamojo sulaikymo fakto, M. P., kaip neblaivų asmenį, vairavusį automobilį, tiesioginiai apibūdinančius požymius, medicininius duomenis dėl alkoholio koncentracijos kraujyje, daro išvadą, kad jie M. P. kaltė pilnai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo M. P. motina M. P. pateikė teismui prašymą dėl kaltinamojo M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą (b. l. 109-103). Prašyme nurodė, kad sūnus, kadangi jam sunkiai sekėsi mokslai, baigė dešimt klasių ir toliau nesimokė, jis nėra įgijęs jokios specialybės, padeda jai tvarkytis namuose ūkio darbuose. Be to, kadangi tuo metu sunkiai sirgo sutuoktinis, todėl jai reikėjo pagalbos ūkyje. Mano, kad sūnus turi priklausomybę alkoholiui, tačiau nesiryžta gydytis, atidėlioja šios problemos sprendimą. M. P. nuo vaikystės matė, kaip girtavo senelis, vėliau tėvas, todėl teismui parodžius pasitikėjimą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, sūnus šią problemą išspręstų. Su sūnumi motina daug bendrauja, teigiamos jo charakterio savybės rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Nurodė, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, žalingų įpročių neturi, turi autoritetą ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Bylos duomenimis matyti, kad M. P. Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 42), jis praeityje neteistas (b. l. 39), tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. M. P. praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, neturint vairuotojo pažymėjimo ir kitus Kelių eismo taisyklių bei su viešąja tvarka susijusius pažeidimus (b. l. 30-35, 36-37), niekur nedirba ir nesimoko (b. l. 28), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 29), oficialaus pajamų šaltinio neturi, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Byloje pateiktais duomenimis M. P. skolinis įsipareigojimas dėl nesumokėtų baudų valstybei sudaro 4092,00 Eur (b. l. 38).

Teismas pabrėžia, jog M. P. anksčiau yra pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir savo elgesio, nepaisant paskirtų sankcijų, nepakeitė. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, M. P. už vairavimą esant neblaiviam praeityje jau buvo baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vėl yra teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks neteisėtas veikimo modelis jam yra įprastas. Be to, kaltinamojo M. P. motina M. P. pateikė teismui prašymą dėl kaltinamojo M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą, kuriame nurodė, jog sūnus turi priklausomybę alkoholiui, tačiau nesiryžta gydytis, atidėlioja šios problemos sprendimą, tačiau mano, kad teismui parodžius pasitikėjimą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, sūnus šią problemą išspręstų. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. teisiamajame posėdyje parodė priešingai, teigdama, kad sūnus išgėrinėja ne dažnai, priklausomybės alkoholiui neturi. Nurodo, kad sūnui ji padarys teigiamą įtaką, todėl sūnus galėtų būti perduotas pagal laidavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kaltinamasis M. P., tiek jo motina M. P. pripažino, kad gyvena kartu, sūnus padeda tvarkyti ūkyje, abu daug kalbasi, bendrauja, tačiau pažymėtina tai, kad praeityje nevienkartiniams M. P. padarytiems administracinės teisės nusižengimams motinos pavyzdys ir elgesys kelio neužkirto, ir kryptingų rezultatų nedavė, nesustabdė kaltinamojo nuo neteisėtų veiksmų. Be to vertintinas ir pačios nusikalstamos veikos padarymo braižas. M. P., ką pripažino pats ikiteisminiame turime, pamatęs policijos pareigūnus pirmą kartą pasislėpė, bandydamas išvengti atsakomybės ir tik pastariesiems sugrįžus antrą kartą į įvykio vietą, buvo pareigūnų sulaikytas. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis yra kritiškas nusikalstamai veikai ir ateityje M. P. laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, todėl, teismo manymu, vertinant pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, praeityje padarytus administracinius nusižengimus/pažeidimus, kurių vienas analogiško pobūdžio, kiti taip pat susiję su transporto priemonės vairavimu neturint tam specialiosios teisės, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis, sukakęs 26 metų yra jau susiformavusi ir subrendusi asmenybė, kurios elgesys buvo neatsakingas ir lengvabūdiškas, galėjęs sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, atvirkščiai toks sprendimas būtų aiškiai neteisingas, nepagrįstas ir formuotų nebaudžiamumo už padarytas visuomenei itin pavojingas veikas jausmą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamasis M. P. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,06 promilių alkoholio). Įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones tiek esant neblaiviam, tirk ir neturinčiam tam specialiosios teisės asmeniui. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, taigi, veikė tyčia. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį kaltinamojo elgesį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pirmą kartą teisiamo asmens M. P. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – trumpalaikį laisvės suvaržymą – areštą, nes, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis akivaizdu, kad švelniausios bausmės rūšies, t. y. baudos, skyrimas nagrinėjamu atveju neužtikrintų ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o tuo pačiu ir teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi akivaizdu, kad kaltinamasis oficialaus pajamų šaltinio neturi, anksčiau paskirtų baudų, kurios neatgrasė nuo neteisėto elgesio, nemoka, nuosavo turto neturi, turtinė padėtis prasta, todėl šiuo atveju taip pat neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmės paskirčiai įgyvendinti keliamų sąlygų ir prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo M. P. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą vairuodamas jam pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 20) priklausantį automobilį, kuris šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo būtų neįmanomas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas, siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Jau minėta, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, teismas mano, kad šiuo atveju yra būtina konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į bausmę įskaitytinas M. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 3.10 val. iki 2017 m. gruodžio 30 d. 10.51 val. (b. l. 55-56, 58) (BK 66 straipsnis).

M. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 3.10 val. iki 2017 m. gruodžio 30 d. 10.51 val. (1 parą), jį prilyginat vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), ir su juo susijusius daiktus – VĮ „Regitra“ automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.