Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t. y. 2824,50 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1883 Eur bauda.

E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. P., saugomą UAB „Šančių autoservisas“ aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 9 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,54 promilių etilo alkoholio kraujyje).Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Darius Dziegoraitis prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš E. P. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl ši transporto priemonė turi būti pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, kad automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, būtų laikytinas kaip perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjui, yra nepagrįsti, nes baudžiamajame įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais. Prokuroras skunde cituoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. P. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti ir transporto priemonės konfiskavimo netaikyti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka tik su nuteistajam individualizuota bausme, t. y. sutinka su parinkta bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu (50 MGL – 1883 Eur), tačiau teigia, kad E. P. buvo nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir nekonfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o apsiribota tik uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės E. P. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Nagrinėjamu atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nesant nusikaltimų sistemiškumo, būtina vadovautis proporcingumo bei teisingumo principais ir neužkrauti asmeniui pernelyg didelės naštos, yra nepagrįsti. Sutiktina, kad E. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos parenkant jam bausmės rūšį bei jos dydį. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui šios aplinkybės nėra reikšmingos. Be to, ir Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.Analizuojamu atveju E. P. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,54 promilių etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis nepagrįstai nepripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, E. P. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį taikymo kaip kraštutinės ultima ratio priemonės ir BK 72 straipsnio taikymo siejimo su nusikaltimų sistematiškumu (pakartotinumu). Įstatymų leidėjas, numatydamas konkrečią ribą (konkretų neblaivumo laipsnį), aiškiai atskyrė baudžiamąją ir administracinę atsakomybes. Šiuo metu transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Transporto priemonės konfiskavimas šio straipsnio sankcijoje nėra numatytas, tai padaryta ANK 427 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai asmuo pakartotinai neblaivus vairuoja transporto priemonę, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Analogišką praktiką formuoti kilus baudžiamajai atsakomybei, t. y. transporto priemonę konfiskuoti tik asmeniui pakartotinai vairavus esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, nėra teisinio pagrindo. Baudžiamoji atsakomybė, nustačius minėtą neblaivumo laipsnį, kyla be jokių išimčių, t. y. baudžiamoji atsakomybė taikoma ne kaip ultima ratio priemonė, o kaip aiškiai įstatymiškai reglamentuota įstatymų leidėjo valia. Kitų teisės šakų pagalba, įstatymų leidėjo vertinimu, nėra galimybės pasiekti norimo rezultato – saugaus eismo didinimo. Nors administracinė ir baudžiamoji atsakomybės turi panašumų (abi orientuotos į asmens nubaudimą, auklėjimą, teisės pažeidimų prevenciją), tačiau baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė atsakomybės forma, numatyta už pavojingesnius teisinių gėrių pažeidimus, todėl asmeniui turi sukelti atitinkamai sunkesnius padarinius. Priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. P. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Remiantis išdėstytu, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-3438, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 434249, teikia antrinę teisinę pagalbą E. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 50,14 Eur.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš E. P. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.