Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 60 parų arešto bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta trečdaliu, ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 3.10 val. iki 2017 m. gruodžio 30 d. 10.51 val. (1 para), jį prilyginat vienai arešto parai.

M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

M. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susiję daiktai – VĮ „Regitra“ automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio).

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas paskirdamas arešto bausmę nenustatė jos atlikti savaitgaliais, nors įstatymas tokią galimybę numato (BK 49 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nuomone, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, yra teisinis pagrindas mažinti jam paskirtą areštą bei nustatyti atlikti bausmę savaitgaliais.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. P. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik kvestionuojama galimybė taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, kartu nesutinkama su paskirtos arešto bausmės dydžiu, nurodant, kad jis yra per didelis ir prašant sušvelninti arešto bausmę bei skirti ją atlikti poilsio dienomis, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors M. P. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau nusikaltimą, susijusį su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarė būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviu bei neturint teisės vairuoti, ir nepaisant jam taikytų lengvesnių sankcijų savo elgesio nepakeitė. Apylinkės teismas taip pat pabrėžė, kad M. P. niekur nedirba, nesimoko, dabo biržoje neregistruotas, pragyvena iš atsitikinių darbų, jo įsiskolinimai už administracinius nusižengimus siekia 4092,00 eurus. Pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad M. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pamatęs policijos pareigūnus pirmą kartą nuo jų pasislėpė ir tik jiems atvykus antrą kartą į įvykio vietą buvo sulaikytas bei į tai, kad motinos pavyzdys ir elgesys neužkirto kelio M. P. daromiems pažeidimams, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantas nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, jo atžvilgiu taikyta švelnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui ir šios išvados pagrindu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog M. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis yra pirmą kartą teisiamas, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl nusikalstamos veikos niekam nebuvo padaryta žala, iki šiol nuteistasis jaučia didžiulę gėdą prieš savo artimuosius bei aplinkinius, baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus, praėjus po įvykio beveik pusmečiui, jis daugiau nenusižengė ir nepadarė jokių naujų nusižengimų ar nusikaltimų, o jo motina M. P. yra tinkama laiduotoja, savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Šiuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,33 promilių girtumas, kas nuo 2017 m. sausio 1 d. vertintina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, už ką jis nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje. Visos šios aplinkybės rodo, jog veika, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šią nusikalstamą veiką, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, M. P. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 30-38). Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantas yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir šiuo atveju tik atsitiktinai buvo išvengta dar sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė – stiprūs tarpusavio santykiai su motina, jį siejo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, motinos pavyzdys ir elgesys nuo nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę ir ją skirti atlikti poilsio dienomis. Pažymėtina, kad už Kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskyrė 60 parų arešto bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė 40 parų areštą.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir paskyrė teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad arešto bausmė M. P. buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus jo asmenybę. M. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius nusižengimus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviu, neturint teisės vairuoti, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, didžioji dalis jam skirtų administracinių nuobaudų galioja. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nedirba, nesimoko, jo vardu registruoto turto neturi. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat patvirtina išvadą, kad anksčiau taikyta švelnesnė administracinė atsakomybė nebuvo efektyvios ir jokio teigiamo poveikio M. P. neteisėtam elgesiui nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai parinko M. P. arešto bausmę ir nustatė artimą vidurkiui jos dydį. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiuo atveju švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam neužtikrins ne tik BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai įgyvendinti keliamų sąlygų, bet ir prieštaraus teisingumo principo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesą išvengti neigiamų pasekmių, už kurių atsiradimą atsakingas jis pats. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad M. P. dėl arešto bausmės atlikimo negalės įsidarbinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė yra per griežta ir neteisinga bausmė.

11. Nors apeliaciniu skundu prašoma pakeisti ir M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymo tvarką, t. y. leisti nuteistajam atlikti jam paskirtą bausmę poilsio dienomis, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo turinio (b. l. 117-125), nagrinėjant bylą teisme nuteistasis tokio prašymo nepareiškė, todėl šis klausimas apylinkės teismo nuosprendžiu ir nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu asmeniui paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Ir vis tik šiuo atveju įvertinus nuteistojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad būdamas laisvėje jis niekur nedirbo, nedirba ir šiuo metu, jokių objektyvių duomenų apie jo galimą įdarbinimą apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė, tenkinti tokį M. P. prašymą šioje proceso stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą neabejotina, kad arešto bausmės atlikimas įprasta tvarka jokių neigiamų pasekmių nuteistojo gyvenimui laisvėje nesukels, jo teisių ir interesų, priešingai nei tai iš esmės traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, nepažeis. Priešingai, arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis, neleis pasiekti bausmės tikslų, kadangi pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.