Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-248-134/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13269-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.2

2016 m. spalio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio, Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-07-19 nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Pritaikius Lietuvos BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje atleistas, susitaikius su nukentėjusiąja ir byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 metų vasarą, tiksli data nenustatyta, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), remontuodamas klėtį radęs įgijo pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, 16 kalibro, IŽ-5 modelio medžioklinį šautuvą Nr. 1710? ir jame esantį šaudmenį – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šovinį, kuriuos, neturėdamas leidimo, nuo 2010 m. vasaros iki 2016 m. kovo 20 d. 18 val. 15 min. laikė savo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), po lova esančioje patalynės dėžėje, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiąja už tai, kad 2016 m. kovo 18 d. vakare, savo sodybos, esančios Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktine S. G. metu grasino ją nušauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes namuose neteisėtai laikė medžioklinį šautuvą su jame įdėtu medžiokliniu šoviniu.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tačiau atsisakydamas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nuteisdamas jį laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis naikintinas, priimant naują nuosprendį, kuriuo S. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

Apeliantas neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikacijos, tik nesutinka su teismo išvada, kad jam negali būti taikomos nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 str. 1 d., pagal laidavimą.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismas, apsvarstęs V. S. prašymą atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 str. 1 d. ir perduoti jam pagal laidavimą, nutarė jį atmesti, nurodydamas, kad S. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. ir 253 straipsnio 1 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realią sutaptį, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, nes nėra vienintelės šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, kai jis yra padaręs vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, sprendimui nepakanka konstatuoti tik patį sutapties faktą – būtina nustatyti ir atitinkamą jos formą, ji turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis, nes nuo to priklauso atitinkamo sprendimo svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012).

Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Tai nurodyta ir 2016-08-23 LAT teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir esant nusikalstamų veikų sutapčiai, apžvalgoje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, neanalizuodamas S. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir nenurodydamas jokių motyvų, pripažino, kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. G. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja pagal BK 38 str. už tai, kad jis 2016-03-18 vakare savo sodyboje, (duomenys neskelbtini) kaime Ignalinos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu grasino sutuoktinę S. G. nušauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes namuose neteisėtai laikė medžioklinį šautuvą su jame įdėtu šoviniu, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d, t.y. kad savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime Ignalinos r. laikė medžioklinį šautuvą Nr.171OY ir medžioklinį 16 kalibro šovinį padarė nuo 2010 m. vasaros iki 2016-03-16. Taigi, grasinimas nušauti padarytas tuo pačiu metu, kai apeliantas neteisėtai darė tęstinę nusikalstamą veiką – laikė medžioklinį šautuvą su šoviniu ir būtent tik dėl to buvo pripažinta, kad buvo pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti, todėl atsižvelgus į tai, pripažintina, kad abu nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, vienai iš jų esant vieningai tęstinei, todėl pripažintina, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį.

Pripažinus, kad S. G. padarė BK 145 str.1 d. ir 253 str. 1 d.1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas idealia sutaptimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei nuteistojo asmenybę, kad nagrinėjama veika turtinė žala nepadaryta ir civilinis ieškinys byloje nepareikštas, formaliai egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamojoje byloje yra V. S. prašymas perduoti S. G. jo atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 144-145). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). V. S. neteistas (b.l. 146), baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai nepasižymi ypatingu šiurkštumu (b.l. 147-149). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos poilsio bazės administratoriumi, darbdavio charakterizuojamas kaip geras, kruopštus, sąžiningas ir pareigingas darbuotojas, atliekantis darbus laiku, iš darbuotojų ar trečiųjų asmenų nusiskundimų dėl darbo organizavimo gauta nebuvo. Iš prašymo turinio matyti, kad laiduotojas kartu su nuteistuoju kartu dirba apie 10 metų, įsitikinęs, jog tarp jų susiklostė tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Taigi, yra pagrindas manyti, kad V. S. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei pasitikėjimu grįsti santykiai leis jam daryti teigiamą įtaką S. G.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. S. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo V. S. veiklos pobūdį ir asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje dėl S. G. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. ir bausmės paskyrimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis BK 40 str., atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 str. 1 d. pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perduodant jo atsakomybei S. G. pagal laidavimą, išaiškinant jam, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo ir teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str. 6 d.).

Išaiškinti S. G., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas(BK 40 str. 7 d.).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.