Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. A., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, atiduodant jį draugei K. A., o byla V. A. atžvilgiu nutraukta.

V. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. A. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d., apie 16.36 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. K., patikrinęs V. A. blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu „Alcotest 6810” Nr. ARFM 0254, nustatė 1,81 ‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 1579/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 ‰ etilo alkoholio.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bet nekonfiskuojant automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir padidinti uždraudimo V. A. vairuoti transporto priemones terminą iki 2 metų bei skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Skunde prokurorė teigia, kad V. A. turi būti taikomas ilgesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas (2 metai), nes artimas minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminas yra aiškiai per švelnus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse už švelnesnį nusižengimą (transporto priemonės vairavimas, kai nustatytas ne daugiau kaip 1.5 prom. girtumas), yra numatytas ilgesnis teisės vairuoti atėmimo terminas (nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių), o baudžiamoji atsakomybė negali būti švelnesnė už administracinę. V. A. nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, kuo jis kėlė didelį pavojų aplinkiniams, ką patvirtina tai, jog jis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Skunde pažymima ir tai, kad V. A. šį nusikaltimą įvykdė vairuodamas jam priklausantį automobilį, todėl kriminalizavus vairavimą, kuomet nustatomas daugiau nei 1,5 prom. girtumas, automobilio konfiskavimas, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nes šios normos įstatymo leidėjo keliamų tikslų įgyvendinimas be transporto priemonės, kuria buvo padarytas toks nusikaltimas, konfiskavimas nėra įmanomas. Priešingu atveju asmuo automobilį vėl galėtų panaudoti nusikaltimams daryti. Todėl prokurorės nuomone, siekiant užkirti kelią galimam pakartotiniam V. A. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o V. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. A.

Vienas iš prokurorės skundo reikalavimų yra padidinti uždraudimo V. A. vairuoti transporto priemones terminą iki 2 metų teigiant, kad apylinkės teismo nustatytas šios poveikio priemonės terminas (1 m. 3 mėn.) yra per trumpas, nes yra artimas minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminui. Su tokiu prokurorės skundo reikalavimu teisėjų kolegija sutinka.Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, kuo jis kėlė didelį pavojų aplinkiniams. Šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgus į BK 68 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, teisėjų kolegija daro išvada, kad apylinkės teismo V. A. nustatytas artimas minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminas yra akivaizdžiai per švelnus. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir šios baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą sugriežtinti iki prokurorės apeliaciniame skunde nurodyto 2 metų termino.Prokurorė savo skunde taip pat pateikė prašymą skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį, kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Šis prokurorės skundo reikalavimas taip pat yra pagrįstas.Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.Nagrinėjamu atveju nustačius, jog automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju V. A. vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio. Taigi, nors V. A. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Todėl įvykio metu V. A. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Kadangi minėtų aplinkybių aplinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kas yra pagrindas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat pakeisti.Skundžiamu nuosprendžiu V. A. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Todėl skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikinama.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. A., išlaidas sudaro 69,48 Eur (93 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

V. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminą sugriežtinti iki 2 (dvejų) metų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti V. A. priklausantį turtą – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.