Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. e2A-544-560/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
e2A-544-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34094-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
MB „Lipsum“
Atsakovas
A. K.
Civilinė byla Nr. e2A-544-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34094-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.20.4.; 3.3.1.18.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Lipsum“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Lipsum“ ieškinį atsakovui A. K. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas MB „Lipsum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1 380,00 Eur avanso, 115,00 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-09-10 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-09-10, kuria atsakovas įsipareigojo per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2016-01-10 sukurti ieškovui internetinę svetainę, o būtent paruošti klientų valdymo sistemą Lipsum.lt ir perduoti ją ieškovui. Svetainė turėjo atitikti šiuolaikinius kodo standartus, būti prisitaikanti prie įvairių rezoliucijų ekranų bei mobiliųjų įrenginių, ją (svetainę) turėjo vienodai atvaizduoti naujausios interneto naršyklės. Ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 2 300,00 Eur atlygį už suteiktas paslaugas tokia tvarka. Ieškovas sumokėjo atsakovui 1 380,00 Eur avansą, o atsakovas savo pareigos sukurti svetainę iki 2016-01-10 neįvykdė. Ieškovas geranoriškai suteikė atsakovui papildomo laiko darbui atlikti, tačiau praėjus 9 mėnesiams po sutarties sudarymo buvo atlikta tik nedidelė dalis darbų. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą ištaisyti esamas klaidas, tačiau šis į raginimus nereagavo. 2016-07-11 atsakovas atsiuntė 2016-07-11 darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kadangi darbų rezultatas ieškovo netenkino, jis 2016-07-11 informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. 2016-07-13 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą į 2016-07-11 raštą, teigė, kad darbai atlikti tinkamai, reikalavo sumokėti likusius 980,00 Eur. Ieškovas 2016-07-18 pretenzijoje išdėstė visus esminius atsakovo darbo rezultato trūkumus. 2016-08-10 atsakovas atsiuntė darbų perdavimo-priėmimo aktą, nurodydamas, kad „korekcijos atliktos“. Tačiau atsakovas pašalino tik kelis neesminius trūkumus, todėl 2016-08-26 ieškovas pateikė atsakovui raštą, kuriame konstatavo, kad sutartis laikytina nutraukta nuo 2016-08-11 bei prašė grąžinti pagal sutartį sumokėtą avansą bei delspinigius. 2016-09-15 atsakovas informavo ieškovą, kad visi darbai pagal sutartį atlikti, o 2016-08-26 rašto priede Nr. 2 nurodyti darbai yra pertekliniai.Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepaisant to, kad sutarties 1.4. punkte numatyta, kad darbai turi būti atliekami per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, žodžiu šalių buvo sutarta, kad darbai gali tęstis iki 12 mėnesių. Šį šalių susitarimą patvirtina ir ieškovo veiksmai, vykdant sutartį. Ieškovas aktyviai dalyvavo svetainės dizaino kūrime, reiškė pageidavimus. 2015-12-05 ieškovas patvirtino interneto svetainės dizainą, nurodė, kad atsakovas gali pradėti programavimo darbus. Programavimo darbams atlikti reikalingą informaciją ieškovas siuntė uždelstai. 2016-06-22 ieškovas nurodė, kokių pataisymų pageidauja jau praktiškai sukurtoje svetainėje. Už šiuos darbus atsakovas paprašė sumokėti 500,00 Eur. Prisijungimo duomenis prie svetainės valdymo atsakovas ieškovui perdavė 2016-05-13. Tačiau 2016-07-04 ieškovas paprašė atsakovo FTP vartotojo vardo ir slaptažodžio. Ši informacija paslaugų gavėjui yra teikiama tik darbų pabaigoje. Atsakovas suteikė ieškovui prisijungimo duomenis prie svetainės FTP failų ir paprašė ieškovo atsiskaityti už atliktus darbus. 2016-08-26 atsakovas gavo pranešimą, kuriuo reikalaujama grąžinti avansą ir sumokėti 105,34 Eur delspinigių. Kartu su pranešimu ieškovas pateikė ir sąrašą, kuriame nurodomi atsakovo darbo trūkumai. Atsakovas suteikė tinkamas paslaugas. Ieškovo nenurodytas nei vienas argumentas ar faktinė aplinkybė, pagrindžianti reikalavimų pagrįstumą.Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo MB „Lipsum“ priteisti 920,00 Eur įsiskolinimą, 8,65 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant sutartį ieškovas nepateikė jokio sistemos aprašymo, kuriame būtų konkrečiai nurodyti jos reikalavimai. Atsakovas pasirinko WordPress turinio valdymo sistemą, nes jam buvo palankesnė kaina bei nurodė, kad jam lengviau bus rasti kitus programuotojus, kurie galėtų prižiūrėti sistemą.Ieškovas MB „Lipsum“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui buvo detaliai paaiškinta ieškovo teikiamų paslaugų specifika bei nurodyta, kokios svetainės jis pageidauja. Apie tai, jog darbai gali trukti apie 12 mėnesių, sutarties sudarymo metu nebuvo užsiminta. Svetainėje galima matyti tik informaciją, susijusią su klientais ir jų turimais objektais. Tačiau ir čia trūksta daugybės duomenų ir funkcijų, dėl kurių buvo sutarta. Svetainėje yra daugybė klaidų, kas daro naudojimąsi ja neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo MB „Lipsum“ naudai priteisė iš atsakovo A. K. 1 380,00 Eur avanso, 82,80 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 462,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,00 Eur žyminio mokesčio, 1 500,00 Eur advokatės išlaidų; priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 – 6.724 straipsniai). Kaip matyti iš 2015-09-10 paslaugų teikimo sutarties Nr. 2015-09-10, šalys susitarė ne tik dėl paslaugų tiekimo, tačiau ir dėl tam tikro rezultato (CK 6.718 straipsnio 5 dalis) – klientų valdymo sistemos paruošimo. Taigi, teismas sprendė, kad sutartimi iš esmės turėjo būti pasiektas sutarties rezultatas – sukurta MB „Lipsum“ svetainė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad esminis sutarties momentas yra darbų įvykdymo terminas ir dėl to ginčo sutartis buvo nutraukta nuo 2016-08-11. Šalių sutarti darbai turėjo būti baigti 2016-01-10, tačiau buvo vykdomi iki 2016-05-13. Ieškovas, suėjus sutarties pasibaigimo terminui, sutarties nenutraukė, pretenzijų atsakovui nereiškė, toliau su juo bendradarbiavo. Vadinasi, ginčo sutarties terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Tarp šalių sutarties galiojimo laikotarpiu vyko intensyvus susirašinėjimas visais svetainės paruošimo ir funkcionavimo klausimais, ieškovas nuolat prašė tobulinti kai kurias funkcijas. 2015-11-25 ieškovas elektroniniame laiške teigė: „iš esmės atrodo viskas tikrai neblogai. Tik ne visai tiksliai sudėliojot, bet tai taisytinas reikalas. Laukiu su nekantrumu jau pačios programos internete, kad galėtume sutvarkyti techninius dalykus“, 20115-12-05 – „Labas, atrodo tikrai visai gerai. O kai pradėsi programuoti dizaino pataisymu padaryti nebus jau galima? Ok, tada pradek programuoti“. 2016-06-07 ieškovas nurodė svetainės trūkumus bei rašė: „čia tik pataisymai, kas yra jau padaryta. O kur kiti etapai, kada jie bus? Man reikalingas visas branduolys“. Iš Lipsum.lt sistemos aprašymo matyti, kad sistema yra su trūkumais, ieškovo pastabos iš dalies ištaisytos. Ieškovas ir jo atstovė teigė, kad sukurta atsakovo svetaine naudotis pagal paskirtį neįmanoma, atsakovas bei jo atstovė teigė priešingai. Apklaustas liudytoju M. M. teigė, kad jis pagal savo turimą kompetenciją įvertino Lipsum.lt sistemą ir surašė jos aprašymą pagal ieškovo užsakymą, padarant išvadą, kad didžioji dalis ieškovo reikalavimų neįvykdyta. Liudytojas teigė, kad su sukurta atsakovo sistema galima dirbti, tačiau naudos verslui nėra, sistema nėra skirta įmonės ir klientų komunikavimui, verslo valdymui, o būtent tokio tikslo siekė ieškovas. Be to, svetainės programavimo darbai naudojant WordPress turinio valdymo sistemą netinkami, svetainės prototipas nesukurtas, dizainas su trūkumais. Todėl sistema turi būti sukurta iš naujo, nes esama sistema yra nesaugi, neatitinka standartų, nefunkcionali, archyvas ištrinamas, sistema nepadaryta ekonomiškiausiu kitai šalia būdu. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų liudytojo parodymų bei jo sistemos aprašymo. Be to, aprašyme nurodyti trūkumai nesiderina su sutarties 1.2 punktu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sukurta svetainė gali būti panaudota ir atitinka ieškovo interesus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesiekė tinkamo sutarties įvykdymo, pasirinko netinkamą programą sutarties tikslui įgyvendinti, todėl ieškovui neatsirado prievolės mokėti atsakovui atlyginimą, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovo nurodymų nebuvimas, kaip teigia atsakovas, nereiškia, kad jam išnyko pareiga suteikti paslaugas sutartyje nurodytu būdu ir sąlygomis.Ieškovas privalo sumokėti visą sutartyje numatytą kainą tik tuo atveju, jei sutartis nutraukta dėl jo kaltės, o tokių aplinkybių teismas nenustatė, arba kliento vienašališko sutarties nutraukimo atveju, tuomet klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, tačiau sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Todėl atsakovui sumokėtas avansas turi būti priteistas ieškovui, o atsakovui netinkamai atlikus darbus negali būti iš ieškovo priteista likusi atlygio dalis. Sutarties 2.4 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu vykdytojas neįvykdo savo įsipareigojimų pagal šios sutarties 1.4 punkte nurodytą terminą, jis moka 0,02 procento delspinigių nuo darbo vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarti darbai turėjo būti padaryti 2016-01-10, todėl ieškovui prašant, nuo 2016-01-11 iki 2016-07-11, už 6 mėnesius (180 d. x 0,46 Eur), priteistina 82,80 Eur delspinigių. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl nuo 2016-07-12 iki 2016-09-17 delspinigiai negali būti priteisti. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas tenkino dalinai, nes atsakovas yra fizinis asmuo, todėl priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos byloje sudarė: 34,00 Eur žyminio mokesčio, 2 335,30 Eur advokatės išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nesudėtinga, skolinė, susideda iš vieno tomo, pareikštas ieškinys bei priešieškinis, ieškinys patenkintas iš dalies, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2016-09-21, byla nagrinėjama iki šiol, byloje buvo 4 posėdžiai, ieškovo atstovai posėdžiuose dalyvavo, į tai, kad ieškinio suma yra 1 380,00 Eur, o priešieškinio – 920,00 Eur, priteisė iš atsakovo nurodytas ieškovo išlaidas dalinai – 1 500,00 Eur. Žyminio mokesčio suma sudaro 33,00 Eur ir priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinis – atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendimą iš esmės grindžia vienu argumentu: „Iš Lipsum.lt sistemos aprašymo matyti, kad sistema yra su trūkumais“. Atsakovas su tuo nesutinka, nes šis argumentas nepagrįstas, prieštarauja įrodymams ir paaiškėjusioms aplinkybėms, kas rodo, kad teismas netinkamai ar net visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų.Ieškovas taip ir neįrodė, kokie ir kada jo poreikiai buvo pateikti atsakovui ir kad jo poreikiai buvo tinkamai ir aiškiai suformuluoti atsakovui. Ieškovo į bylą pateikti sistemos lispum.lt aprašymai buvo sukurti po atsakovo darbų pabaigos ieškovo pasamdyto programuotojo.Ieškovo nurodomos 2016-06-22 elektroniniame laiške minimos pretenzijos, kurios esą rodė, kad svetainė sukurta netinkamai, buvo ištaisytos.Ieškovo pateiktos specialisto išvados turi būti vertinamos kritiškai. Specialistas sistemos aprašymą rengė išimtinai pagal ieškovo teiginius, atitinkamai, ieškovo nurodytų funkcijų atžvilgiu buvo rengiamos išvados. Specialistas nedalyvavo kūrybiniame procese, nežino, kokie tiksliai atsakovui buvo keliami reikalavimai. Be to, apklausos metu specialistas šališkai vertino sistemą, nors patvirtino, kad sistema veikia, tačiau neatitinka ieškovo nurodytų sistemos reikalavimų.Teismo išvada, esą atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie specialisto parodymus bei jo surašytą sistemos aprašymą, rodo, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų.Ieškovas nesugebėjo tinkamai suformuoti užduoties ir išreikšti savo poreikių atsakovui. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo daug bendraujama, kartu su 2015-07-03 elektroniniu laišku atsakovui buvo siunčiami sistemų pavyzdžiai, iš kurių atsakovas esą turėjo suprasti, kokių sistemos funkcijų ieškovas pageidauja. Atsakovas taip pat neva turėjo suprasti, kokios ieškovo teikiamos paslaugos iš ieškovo atsakovui siųstų sąskaitų ar užsakymų pavyzdžių.Atsakovas pats negalėjo sugalvoti sistemos funkcijų, rolių, mygtukų ir pan. Atsakovui nebuvo pagrindo nesuprogramuoti tokios svetainės, kokią užsakė užsakovas. Be to, iš susirašinėjimo akivaizdu, kad buvo tariamasi dėl svetainės funkcijų ir kita, iš užsakovo pretenzijų nebuvo gaunama. Pretenzijas užsakovas pradėjo reikšti tik tuomet, kai atėjo laikas galutinai atsiskaityti, o atsakovas atsisakė suprogramuoti sudėtingesnę svetainę nei buvo tartasi už tą pačią sumą.Ieškovas MB „Lipsum“ atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neatitinka tikrovės teiginys, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės. Ieškovas jau 2016-06-07 elektroniniame laiške nurodė atsakovui ištaisyti tam tikras klaidas. Dar 2015 m. liepą ieškovas detaliai paaiškino, kokios svetainės pageidauja. Tam, kad atsakovas geriau suprastų ieškovo pageidavimus, nusiuntė kelis pavyzdinius dokumentus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie tai paneigtų. Be to, būtent atsakovui, kaip paslaugos teikėjui, kyla prievolė išsiaiškinti paslaugos užsakovo pageidavimus.Nėra jokio pagrindo abejoti specialisto neobjektyvumu ar šališkumu, kadangi jis, turėdamas tinkamą kvalifikaciją ir nemažą darbo su analogiškomis svetainėmis patirtį, detaliai bei išsamiai atskleidė visus svetainės trūkumus, paaiškino, kodėl svetainė nėra tinkama naudoti.Viena vertus, atsakovas teigia, neva svetainės prototipas buvo sukurtas atsižvelgus į ieškovo poreikius, bet antra vertus nurodo, jog ieškovas nesugebėjo suformuluoti jam užduoties.Ieškovas MB „Lipsum“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog byloje ginčas kilo ne dėl skolos, o dėl suteiktų paslaugų kokybės bei prievolės jas apmokėti. Taigi, byla nėra nesudėtinga – skolinė, sprendimui pasitelktas net liudytojas, turintis specialių žinių šioje srityje. Iš Ieškovo interesus atstovaujančios advokatės ši byla taipogi pareikalavo specialių žinių, kadangi teko gilintis į internetinių svetainių kūrimo procesą.Ieškovas atkreipia dėmesį, jog byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, todėl ieškovo advokatė parengė daug procesinių dokumentų – pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį (4 lapai), atsiliepimą į priešieškinį (10 lapų).Byloje įvyko net 4 posėdžiai, kurių bendra trukmė 6 val. Jų metu vyko intensyvus darbas.Aplinkybė, jog ieškinio ir priešieškinio sumos yra mažesnės nei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, negali būti lemiama, sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą.Nei viena (išskyrus atstovavimą teismo posėdyje) iš advokatės ieškovui suteiktų paslaugų nesiekė maksimalių dydžių, nurodytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos).Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog argumentai, esą byloje buvo nagrinėjami ne skolos klausimai, o platesnės apimties aspektai kritiškai vertintini. Tai nesudaro pagrindo neproporcingai didelėms teisinėms išlaidoms.Taip pat vertintini ir apelianto argumentai apie bylos nagrinėjimo eigą, specialiųjų žinių turinčio liudytojo paslaugas ieškovui renkant įrodymus ar jo apklausą teismo posėdžio metu. Šių veiksmų atlikimas/neatlikimas yra kiekvieno teisminio proceso dalis.Visi šalių į civilinę bylą pateikti procesiniai dokumentai buvo susiję su tuo pačiu ginčo objektu.Išlaidų už advokato pagalbą dydis yra neproporcingas ir neprotingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-10 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-09-10. Pagal sutarties 1.1. punktą atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo paruošti klientų valdymo sistemą, kas apima svetainės prototipo paruošimą, svetainės dizaino nupiešimą pagal paruoštą ir užsakovo patvirtintą prototipą, svetainės programavimo darbus, naudojant WordPress turinio valdymo sistemą. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad sukurta svetainė turi atitikti šiuolaikinius kodo standartus, būti prisitaikanti prie įvairių rezoliucijų ekranų bei mobiliųjų įrenginių, taip pat svetainę turi vienodai atvaizduoti naujausias interneto naršykles (Internet explorer nuo 9 versijos, Mozilla Firefox, Opera, Google Chrome bei Safari). Vykdytojas įsipareigojo suteikti 6 mėnesių garantinį laikotarpį nuo darbų priėmimo akto pasirašymo, per kurį užsakovui pastebėjus klaidas vykdytojas turi jas ištaisyti neimant papildomo mokesčio (sutarties 1.3 punktas). Šalys susitarė, kad vykdytojas darbus atliks per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2016-01-10, o užsakovas turi gauti pilnai paruoštą klientų valdymo sistemą (sutarties 1.4., 1.5. punktai). Sutartimi šalys sulygo paslaugos kainą, kuri sudaro 2 300,00 Eur (sutarties 2.1 punktas), iš jų 20 procentų sumokama iš karto, pasirašant sutartį, 30 procentų – patvirtinus dizainą, likusi suma – per 14 dienų nuo darbų užbaigimo ir darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (sutarties 2.2. punktas). Šalys taip pat susitarė dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių, jei sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi (sutarties 2.3., 2.4.punktai). Vykdant paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-09-10, ieškovas atsakovui per tris kartus išmokėjo 1 380,00 Eur (3 k. x 460,00 Eur) avanso, ką patvirtina mokėjimo nurodymai. Atsakovas 2016-05-13, t. y. pavėlavęs 5 mėnesius, perdavė ieškovui prisijungimo prie jo pagal ginčo sutartį sukurtos svetainės duomenis. 2016-07-11 atsakovas surašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau ieškovas jo nepasirašė bei tą pačią dieną surašė raštą „Dėl paslaugų tiekimo sutarties nutraukimo“ , kuriame nurodė, kad nutraukia 2015-09-10 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-09-10 nuo 2016-08-11, nes sutartyje aptarti darbai neatlikti.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo svetainė yra su trūkumais, kas yra pagrindu grąžinti atsakovui sumokėtą avansą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, iš esmės tinkamai juos įvertino. Iš bylos duomenų matyti, jog esminiai ginčo sistemos parametrai buvo aptarti šalių sudarytoje sutartyje – (i) tipas – klientų valdymo sistema, (ii) sistemos kūrimo įrankis – WordPress atviro kodo sistema, (iii) kokybiniai požymiai – atitiktis šiuolaikiniams kodo standartams, prisitaikymas prie įvairių rezoliucijų ekranų bei mobiliųjų įrenginių, vienodas naujausių interneto naršyklių atvaizdavimas (Internet explorer nuo 9 versijos, Mozilla Firefox, Opera, Google Chrome bei Safari). Tuo tarpu kiti ginčo sistemos parametrai šalių buvo derinami žodžiu bei elektroninio susirašinėjimo metu, todėl visiškai tiksliai nustatyti būti negali. Į bylą taip pat yra pateiktos specialisto išvados, kuriose konstatuoti atsakovo sukurtos sistemos trūkumai. Tai padaryta, remiantis to paties specialisto sudarytu sistemos aprašymu, vertinant ginčo sistemos atitiktį šiam aprašymui. Aprašymas sudarytas, sukūrus ginčo sistemą. Pažymėtina, jog kitų specialistų išvadų į bylą pateikta nėra. Taip pat paminėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs skirti ekspertizę ginčo sistemos kokybinei būklei įvertinti. Šiame kontekste dera pažymėti, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą pateiktas specialisto išvadas įvertino kitų bylos įrodymų bei šalių paaiškinimų kontekste, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, rėmėsi šių išvadų turiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad specialistas pateikė savo išvadas ieškovo užsakymu savaime nesudaro pagrindo abejoti jo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti specialisto nešališkumo kvestionavimą, nenustatė. Be to, minėta, jog į bylą ginčo klausimu nei kitų specialistų išvadų, nei ekspertizės akto pateikta nėra. Taip pat pažymėtina, jog nors sistemos aprašymas, pagal kurį buvo vertinama ginčo sistema, yra sudarytas jau po sistemos sukūrimo, vien ši aplinkybė nepaneigia specialisto išvadų patikimumo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindiniai sistemos parametrai buvo aptarti šalių sutartyje, kiti – žodžiu arba šalių elektroniniame susirašinėjime, tad tikslus jų sąrašas nustatytas būti negali. Galimi nustatyti sutarti parametrai atsispindi nagrinėjamame aprašyme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, kurie leistų spręsti, kad dėl aprašyme išvardytų ginčo sistemos parametrų susitarta nebuvo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pilna apimtimi galioja rungtyniškumo bei dispozyvumo principai, kas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis teisės aiškinimo taisyklėmis suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Aplinkybė, kad paslaugų teikėjas negavo nurodymų iš kliento dėl sutarties vykdymo, nereiškia, kad paslaugų teikėjui išnyksta pareiga suteikti paslaugas sutartyje nurodytu būdu ir sąlygomis. Tuo atveju, kai sutarties vykdymo metu dėl jokių sutarties vykdymo neaiškumų ar klausimų paslaugų teikėjas nesikreipia į klientą, paslaugų teikėjas negali remtis kliento bendradarbiavimo stoka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių vyko aktyvi komunikacija, ieškovas aktyviai bendravo su atsakovu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kaip programuotojas profesionalas, turėjo pakankamą laiką ir galimybes išsiaiškinti ieškovo poreikius. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad programavimas yra specifinė sritis, todėl atsakovas, būdamas verslininku, veikiančiu šioje srityje, turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis tiek sudarydamas sutartį, tiek po jos sudarymo, aiškindamasis ieškovo poreikius. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgments of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, jo motyvavimas turi trūkumų. Skundžiamas sprendimas iš esmės tinkamai motyvuotas, tačiau nurodant pagrindinį ieškinio tenkinimo motyvą, turėjo būti konstatuota, jog yra pagrindas grąžinti avansą, nes ginčo sistema yra su trūkumais, kurie lėmė, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovas pasirinko netinkamą programą sutarties tikslui įgyvendinti, yra nepagrįstas, nes, minėta, jog vienu iš pagrindinių ginčo sistemos parametrų, nurodytų šalių sutartyje, yra sistemos kūrimo įrankis – WordPress atviro kodo sistema.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais sutinka. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Rekomendacijose yra nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai teigia ieškovas, nagrinėjama byla nėra nesudėtinga, „skolinė“. Šioje byloje nagrinėjamas programavimo paslaugų kokybės klausimas. Minėta, jog programavimo sritis yra specifinė, jai suvokti reikia skirti daugiau laiko ir/ar turėti specialių žinių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad į bylą pateiktos specialisto išvados, specialistas apklaustas liudytoju byloje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, jog specialisto išvadų teikimas bei specialisto apklausa yra kiekvieno teisminio proceso dalis, priešingai – būtent minėtose grynai „skolinėse“ bylose paprastai nagrinėjami procesiniai veiksmai atliekami nėra, nes jose, vėl gi, paprastai neatsiranda specialiųjų žinių poreikis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir kiti nagrinėjamos bylos parametrai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma, iš viso 2 369,30 Eur, yra pagrįsta ir protinga.Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo – tenkinti bei skundžiamą sprendimą patikslinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 2 369,30 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, o ieškovo – tenkinamas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 1 011,10 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo MB „Lipsum“ apeliacinį skundą tenkinti ir patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – iš atsakovo A. K. ieškovo MB „Lipsum“ naudai priteisti iš viso 2 369,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo A. K. ieškovo MB „Lipsum“ naudai priteisti 1 011,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dainius RinkevičiusNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė