Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams D. Š. ir S. Š. dėl testamento pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo – Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas išsprendė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. atsakovo S. Š. teigimu, teismas nepagrįstai jį įpareigojo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas ir mano, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovų S. Š. ir D. Š. lygiomis dalimis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

10. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2007 m. spalio 26 d. E. Š. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu, pripažinus vėlesnį 2014 m. gegužės 15 d. E. Š. sudarytą testamentą negaliojančiu.

11. Byloje nustatyta, jog ieškovas E. Š. ir atsakovai D. Š., S. Š. yra E. Š. vaikai. E. Š. 2007 m. spalio 26 d. sudarė testamentą, notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) paliko sūnui ieškovui E. Š.. 2014 m. gegužės 15 d. E. Š. sudarė kitą testamentą, notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriuo jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pinigines lėšas ir turtines teises paliko kitam sūnui atsakovui S. Š.. 2017 m. spalio 18 d. E. Š. mirė. Ieškovas 2018 m. sausio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notarų biurui pateikė pareiškimą dėl E. Š. palikimo priėmimo. 2018 m. vasario 27 d. Tauragės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-26-220/2019 pagal ieškovų E. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl E. Š. 2014 m. gegužės 15 d. testamento pripažinimo negaliojančiu. Minėtoje byloje 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo paskirta E. Š. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Š. nuo 2010 metų diagnozuota kraujagyslinė demensija, dėl įgytos silpnaprotystės ji 2014 m. gegužės 15 d., t. y. testamento sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinta ieškovų E. Š., D. Š. ir atsakovo S. Š. 2019 m. balandžio 8 d. taikos sutartis, kuria 2014 m. gegužės 15 d. Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. G. patvirtintas testatorės E. Š. testamentas, notarinio registro (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti galiojančiu testatorės E. Š. 2007 m. spalio 26 d. testamentą, patvirtintą Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R., notarinio registro (duomenys neskelbtini).

12. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį visiškai patenkino ir pripažino 2007 m. spalio 26 d. sudarytą testatorės E. Š. testamentą galiojančiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų procesinį elgesį, nusprendė, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo S. Š. kaltės, todėl visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas (19,17 Eur), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš jo.

13. Apeliantas, nesutikdamas su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiamas visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas vien iš apelianto, yra teisiškai nepagrįsti. Nėra pagrindo išvadai, kad apelianto procesinis elgesys buvo netinkamas ir kad išlaidos susidarė dėl priežasčių, dėl kurių kaltas apeliantas.

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Galimi nukrypimai nuo šios taisyklės numatyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

16. Ieškinį visiškai patenkinus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos paprastai atlyginamos iš visų atsakovų lygiomis dalimis, ir tik nustačius didesnę vieno iš atsakovų kaltę (netinkamą procesinį elgesį) dėl ieškovo (ir valstybės) bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ar jų padidėjimo, gali būti pagrindas priteisti iš šio atsakovo didesnę dalį bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovą S. Š. įpareigojo atlyginti 100 proc. ieškovo ir valstybės bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovė D. Š. ieškinį pripažino ir jo neginčijo, o atsakovas S. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, išliko pasyvus. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo S. Š. kaltės, kadangi kitu atveju šalys ginčą galėjo užbaigti taikiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu atsakovai į bylą buvo įtraukti kaip mirusiosios E. Š. įpėdiniai. Byloje nėra įrodymų apie atsakovui S. Š. pateiktą konkretų taikos sutarties projektą. Be to, galimybė užbaigti bylą taikos sutartimi yra šalies teisė, bet ne pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo S. Š. kaltės, kadangi kitu atveju šalys ginčą galėjo užbaigti taikiai, yra niekaip nemotyvuota. Taip pat aplinkybė, kad atsakovas S. Š. nedalyvavo teismo posėdyje, negali būti vertinama kaip procesinis elgesys, dėl kurio bylos nagrinėjimas teisme užtruko. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (1 e. b. t; b. l. 82). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. birželio 5 d. atsakovui S. Š. buvo išsiųstas pranešimas su priedais dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, jame nurodyta, kad per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (I e. b. t; b. l. 39). Minėtame pranešime nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. birželio 7 d., atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutarė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje 2019 m. rugpjūčio 21 d. 9 val. 30 min. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas 2019 m. liepos 5 d. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės bendra tvarka. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog įstatymas numato atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes, taip pat neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 142 straipsnio 4 dalis; 246 straipsnis), tarp kurių nėra sankcijos – visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidas pagrindžiančius apskaičiavimus, juo prašė ieškovui priteisti 1 000,00 Eur sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, jog anksčiau patirtas išlaidas sudaro: konsultacija – 50,00 Eur; ieškinio paruošimas – 800,00 Eur; atstovavimas teisme – 150,00 Eur. Įvertinus anksčiau nurodytų dokumentų turinį darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje susidariusioms atstovavimo išlaidoms įtakos nedarė atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimas ar atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje, dėl minėtų atsakovo veiksmų ieškovui nebuvo papildomai suteikta teisinių paslaugų.

19. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė D. Š. ieškovo ieškinį pripažino, o atsakovas S. Š. išliko pasyvus ir dėl to atsakovei D. Š. nėra pagrindo atlyginti dalies bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Esant reikalavimui pripažinti pirmesnį testamentą galiojančiu, teismas sprendžia pirmesnio testamento galiojimo klausimą. Ieškovas siekdamas ankstesnio testamento teisinių padarinių privalėjo kreiptis į teismą dėl 2007 m. spalio 26 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu. Taigi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovas S. Š. susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, todėl anksčiau aptartos aplinkybės negali būti vertinamos atsakovo S. Š. didesnei kaltei dėl ieškovo ir valstybės susidariusių bylinėjimosi išlaidų pagrįsti. Remiantis anksčiau nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teismui teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

20. Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Todėl ieškovo ieškinį tenkinus visiškai jo turėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovų. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-2495-439/2019 sudaro 1000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Tenkinus ieškinį aukščiau nurodytos išlaidos, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, lygiomis dalimis turėtų būti priteisiamos iš atsakovų D. Š. ir S. Š.. Pažymėtina, jog ieškovas E. Š. ieškiniu be kita ko prašė patirtas išlaidas (teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidas pagal atskirai pateiktą prašymą) priteisti tik iš atsakovo S. Š.. Kadangi įstatymas nedraudžia iš ko prašyti patirtų bylinėjimosi išlaidų arba jų atlyginimo atsisakyti, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo S. Š., vadovaudamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais priteisia ieškovui E. Š. iš atsakovo S. Š. 500,00 Eur (1 000 Eur : 2) jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (75,00 Eur : 2).

22. Byloje nustatyta, jog valstybė patyrė 19,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus, jos priteisiamos iš atsakovų D. Š. ir S. Š., t. y. lygiomis dalimis po 9,59 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. Š., t. y. teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – ieškovui iš atsakovo S. Š. priteisiama 37,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 500,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Taip pat keistina sprendimo dalis, kuria valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, t. y., po 9,59 Eur.

24. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Apeliacinį skundą patenkinus, konstatuotina, kad apeliantas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Apeliantas pateikė duomenis, kad jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 121,00 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, atsakovo prašymas dėl 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

S. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. Š. priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui E. Š. ir valstybei, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo S. Š. ieškovui E. Š. 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) jo sumokėtą žyminį mokestį ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovų D. Š. ir S. Š. į valstybės biudžetą po 9,59 Eur (devynis eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. Š. atsakovui S. Š. 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.