Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.14.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7

2025 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

nukentėjusiesiems L. O. ir D. O., nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d. (TAR, 2024-11-12, Nr. 2024-19686) redakcija) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems), bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant M. B. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą ar darbą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinta 2025 m. sausio 13 d. Taikos sutartis, sudaryta tarp nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir procesas dėl civilinio ieškinio (dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo) nutrauktas.

Nukentėjusiojo L. O. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista jo naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 3 676,47 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt šeši eurai 47 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. B. priteista likusi nesumokėta proceso išlaidų dalis – 1 680 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų), šią sumą pervedant proceso išlaidas patyrusiam asmeniui – nukentėjusiajam L. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 21 d., apie 21.43 val., (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad viršijo leistiną 50 km/h greitį, t. y. prieš pat pėsčiųjų perėją, likus iki perėjos 20 m. važiavo apie 103.6 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, pirmoje eismo juostoje perėjoje ėjusios pėsčiosios (duomenys neskelbtini) pilietės E. N. O. ir ją parbloškė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu E. N. O. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2024 m. rugpjūčio 16 d. mirė gydymo įstaigoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. atstovas advokatas Dainius Antanaitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį: M. B. skirti laisvės atėmimą 6 metams; priteisti iš M. B. likusią nesumokėtą proceso išlaidų dalį – 4 478,79 Eur; panaikinti BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio taikymą; priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negalėjo būti atidėtas. Jei nusikaltimu atimama asmens gyvybė, tokio nusikaltimo pavojingumas laikomas, kaip ypač didelis dėl gyvybės, kaip aukščiausios žmogaus vertybės, praradimo. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. AB-30-1 nepritariama teismų praktikai, kai nustačius didesnį padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą, nulemiantį būtinybę skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidedamas. Tais atvejais, kai kaltininkas nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami kaip paneigiantys galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010; 2K-158/2011; 2K-243-648/2015).

2.2. Tokie veiksmai, kaip greičio viršijimas gyvenvietėje važiuojant didesniu nei 100 km/h greičiu ir pėsčiojo, ėjusio per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleidimas ir partrenkimas laikytinas šiurkščiu KET pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010; 2K-158/2011). BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra pavojingas ne tik dėl gyvybės atėmimo, bet šis pavojingumas sustiprinamas šiurkščių, sąmoningu KET taisyklių pažeidimu, toks nusikaltimas įgyja tokį pavojingumo laipsnį, kuris neleidžia atidėti laisvės atėmimo bausmės BK 75 straipsnio pagrindu. Nuteistasis suvokė, jog važiuoja ypač dideliu greičiu tankiai apgyvendintoje vietoje, esant blogam matomumui ir per pėsčiųjų perėją. M. B. važiavo dideliu greičiu, kurį pasirinko sąmoningai, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galinčių kiltį padarinių. Dėl to nustatyta sunkiausia neatsargumo kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas. Jis sąmoningai pasirinko daryti šiurkščius KET pažeidimus, lėmusius E. N. O. žūtį.

2.3. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-993/2024). Nuteistasis dirba, nuosprendžiu atidedant laisvės atėmimo bausmę, buvo įpareigotas tęsti darbą. Taigi, nepatyrė ir nepatirs jokių suvaržymų ir / ar kitų pasekmių dėl nusikaltimo. Sąmoningai padaryti šiurkštūs KET pažeidimai, dėl to prarasta gyvybė, nukentėjusiųjų pagrįstas interesas į adekvačią bausmę.

2.4. Tarp baudžiamojo poveikio priemonės tikslų nėra tikslo nubausti nuteistąjį. Todėl tai, kad buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti laikoma asmens nubaudimu, nes ji susijusi su prevencija ir perauklėjimu. Net jei ji būtų laikoma baudimu, tai vien tik jos ir jos dydžio akivaizdžiai nepakaktų teisingumo principo (teisingos bausmės) įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnyje įtvirtinta, kad vien už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, asmuo gali būti nubaustas tokia pačia poveikio priemone, kaip ir nuteistasis – teisės vairuoti transporto priemones apribojimu vienerių metų laikotarpiui. ANK 423 straipsnyje įtvirtintos sankcijos už KET pažeidimus, lėmusius nežymų sveikatos sutrikdymą, leidžia skirti teisės vairuoti transporto priemones net iki penkerių metų. Net už administracinius nusižengimus gali būti skirtos tokios pačios ir daug didesnės poveikio priemonės, nei ta kuri buvo skirta už nusikaltimą, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Taigi, skirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones 1 metams atėmimas, kuri vienintelė gali įtakoti nuteistojo gyvenimą, negali būti laikoma padaryto nusikaltimo sunkumui ir padariniams adekvačia ir pakankama bausme. Iš to, akivaizdu, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ji nebus suderinama su BK 41 straipsnyje įvirtintu tikslu nubausti bei įgyvendinti teisingumo principą.

2.5. Grindžiant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nurodoma, kad nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi. Pirminiuose parodymuose – 2023 m. kovo 21 d. nuteistasis nurodė, kad važiavo leistinu greičiu apie 50 km/h. Tik gavęs pranešimą apie įtarimus 2024 m. birželio 14 d. sutiko, jog greitis buvo daugiau nei 103 km/h. Posėdžio metu, nurodė, kad jaučia skirtumą tarp 50 km/h ir 103 km/h greičio. Iš to matyti, kad pirmais parodymais siekė nuslėpti esminę eismo įvykio aplinkybę dėl tikrojo greičio. Jei nebūtų atlikta ekspertizė dėl greičio, jis nebūtų jo atskleidęs. Prisipažinimo motyvai susiję ne su nuoširdžiu gailėjimusi, o su siekiu sušvelninti bausmę.

2.6. Dėl bausmės dydžio teismų praktikoje nurodoma, kad, kai padaromas BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nusikaltimas dėl šiurkščių, sąmoningų KET taisyklių pažeidimų, gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė šešiems metams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2010). Atsižvelgiant į tai, į sukeltas pasekmes (buvo atimta gyvybė) (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (buvo sąmoningai ir šiurkščiai pažeistos KET taisyklės lengvabūdiškai tikintis, kad jokie padariniai nekils) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 - 2 punktai), teisinga skirti ne mažesnę nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų pasiekti ne tik perauklėjimo ir prevencijos tikslus, bet ir pakankamą nubaudimą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

2.7. Į bylą buvo pateikti teisinių paslaugų teikimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir su byla susijusių dokumentų vertimo išlaidas patvirtinantys dokumentai. Bendra visų išlaidų suma sudaro 12 478,79 Eur. Nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis padengė 8 000 Eur proceso išlaidų. Taigi, nepadengta proceso išlaidų suma sudaro 4 478,79 Eur. Todėl nukentėjusiesiems priteistina 4 478,79 Eur suma proceso išlaidų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusieji L. O. ir D. O. bei nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. atstovas advokatas Dainius Antanaitis apeliacinį skundą palaikė, prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. B. gynėjas Kęstutis Dobilas nesutiko su apeliaciniu skundu, nuteistasis M. B. palaikė gynėjo nuomonę.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiųjų atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. B. kaltės. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusieji nesutinka su M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, sprendimu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę trečdaliu, bei sprendimu vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti bausmės vykdymą, paskiriant tik vienerių metų teisės vairuoti atėmimo terminą ir įpareigojimą dirbti. Be to, apeliaciniame skunde prašoma priteisti likusią nesumokėtą proceso išlaidų dalį ir išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-719/2025).

6. BK taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

7. Taigi, teismui parenkant skiriamos bausmės rūšį bei dydį, be kita ko, svarbu, ar byloje yra nustatytos lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Šiuo atveju lengvinančios aplinkybės nustatymas turėjo įtakos bausmės individualizavimui, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimui, atitinkamai BK 64¹ straipsnio taikymui, bei bausmės mažinimui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė parinkdamas M. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad šioje byloje egzistuoja ši lengvinanti atsakomybę aplinkybė. Kadangi, kaip minėta, kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (ne)buvimas turi svarbią teisinę reikšmę, individualizuojant bausmę, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, pirmiausiai patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025; 2K-107-511/2025 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatė, kad teismas pripažindamas M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padarė teisingą išvadą. Nors teismas nemotyvavo šio sprendimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad analizuojamoje byloje susiklosčiusi situacija atitinka pirmiau aptartus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl aptariamos lengvinančios aplinkybės taikymo.

10. Byloje nustatyta, kad M. B. viršijo leistiną 50 km/h greitį, prieš pat pėsčiųjų perėją, likus iki perėjos 20 m. važiavo apie 103,6 km/h greičiu (1 t., b. l. 151-155). Tik po įvykio M. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad važiuodamas per pėsčiųjų perėją nepastebėjo merginos ir ją automobiliu partrenkė, nurodė, kad važiavo leistinu greičiu apie 50 km/h (1 t., b. l. 81). 2024 m. kovo 25 d. M. B. buvo pareikštame įtarime nenurodoma, kad jis viršijo greitį, inkriminuojama tik aplinkybė, kad nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją. Tą pačią dieną jis apklausiamas įtariamuoju parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad nepamena kokiu tiksliai greičiu važiavo, bet greitis buvo iki 70 km/h, nepamena ar kažkuriuo metu greitį padidino ar važiavo pastoviu (2 t., b. l. 68-69, 70-71). 2024 m. birželio 14 d. M. B. pareiškus įtarimą, kuriame nurodoma, kad jis įtariamas viršijęs leistiną 50 km/h greitį, prieš pat pėsčiųjų perėją, likus iki perėjos 20 m. važiavęs apie 103,6 km/h greičiu, įtariamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad jo greitis galėjo būti toks, kaip nurodyta įtarime. Jo pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į eismą, o ne į spidometro rodmenis. Anksčiau nurodė, kad važiavo mažesniu greičiu, nes jam taip atrodė. 2025 m. kovo 12 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. B. kaltę pripažino, atsiprašė, nurodė, kad labai gailisi, paaiškino aplinkybes, tarp jų ir tai, kad važiavo neleistinu greičiu, greičio paaiškinti negali, buvo pavargęs, nekreipė dėmesio į spidometrą. Nors greičio, kuriuo važiavo, nepamena, bet su kaltinime nurodytu greičiu sutinka. Nesitikėjo, kad greitis galėjo būti didesnis nei 70 km/h. Gal per klaidą nurodė, kad važiavo 50 km/h greičiu, buvo streso būsenoje. Nepastebėjo pėsčiosios, pajuto smūgį, pamatė gulinčią merginą, skambino pagalbos telefonu, stengėsi padėti (4 t., b. l. 28-31). Apeliacinės instancijos teisme M. B. nurodė, kad labai gailisi, pripažįsta, ką padarė, sutinka su viskuo (5 t., b. l. 5-11).

11. Įvertinus M. B. poziciją nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, daroma išvada, kad jis nevengė atsakomybės, davė parodymus, prisiėmė visą kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Pirminiuose paaiškinimuose iš karto po įvykio būdamas streso būsenoje galėjo suklysti nurodydamas aplinkybes dėl greičio, kuriuo važiavo. Vėliau apklausiamas įtariamuoju, dar neturėdamas duomenų apie nustatytą greičio viršijimą, jis pats paaiškindamas nurodė, kad galėjo viršyti greitį ir važiuoti iki 70 km/h, o pateikus galutinį įtarimą su nustatytu greičiu sutiko. Vertinant M. B. nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis kritiškai vertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų ir stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (iš karto po įvykio kvietė pagalbą, atnešė vaistinėlę, kad nukentėjusioji būtų užklota, vėliau domėjosi nukentėjusiosios sveikata, atsiprašė, proceso eigoje atlygino dalį išlaidų, atlygino skundžiamu nuosprendžiu priteistas proceso išlaidas). Nuteistojo parodymai, jo pozicija ir veiksmai viso baudžiamojo proceso metu leidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra teisingas.

12. BK 281 straipsnio 5 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d. redakcija) sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas M. B. laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgė į tai, kad jis dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarė neatsargų nusikaltimą, lėmusį itin sunkias pasekmes – asmens žūtį. Teismas įvertino nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Individualizuodamas bausmę teismas vertino ir M. B. charakterizuojančius duomenis, jog ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, įvertinęs M. B. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, sprendė, kad M. B. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė parinkta teisingai.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatydamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dydį, šio savo sprendimo nemotyvavo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų vienas iš nesutikimo su nuosprendžiu aspektų yra būtent paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis. Apeliaciniame skunde prašoma skirti laisvės atėmimą 6 metams. Teisėjų kolegija įvertinusi visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes daro išvadą, jog teismas skirdamas M. B. vos vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, reikšmingo nustatant bausmės dydį, todėl jam paskyrė per švelnią bausmę.

14. Skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmogus, suponuoja būtinybę skirti griežtesnę bausmę. Šiuo konkrečiu atveju M. B. jam inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis važiavo miesto gatve tamsiu metu, neatsižvelgdamas į meteorologines sąlygas daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h važiavimo greitį, nesulėtino važiavimo greičio artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų, ir partrenkė pėsčiąją E. N. O., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ligoninėje mirė. M. B. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą įgijo (duomenys neskelbtini), įvykio metu turėjo dviejų metų vairavimo stažą. Administracine tvarka baustas vieną kartą 2022 metais, nuobauda negaliojanti. Tačiau aptarto pobūdžio M. B. vairavimo būdas miesto gatvėje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad toks pastarojo elgesys kelyje rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Veika padaryta sunkesne neatsargios kaltės rūšimi – nusikalstamu pasitikėjimu. Žymiai viršijęs didžiausią leidžiamą važiavimo greitį mieste ir partrenkdamas per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais.

15. Dėl M. B. padaryto sąmoningo, šiurkštaus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti negrįžtami padariniai – žuvo pėsčioji. Apibendrindama anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, neadekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki dvejų metų ir šešių mėnesių. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina trečdaliu, paskiriant vienerius metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Nustatyti dar didesnį laisvės atėmimo bausmės terminą – šešerius metus, kaip to apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiųjų atstovas, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis), esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, artimos sankcijos maksimumui laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, tokia bausmė būtų akivaizdžiai per griežta.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, nurodoma, kad taikytas bausmės vykdymo atidėjimas yra neproporcingas nusikaltimui ir sukeltoms pasekmėms, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti nubaudimo ir teisingumo tikslai nebuvo įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalies (pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų) taikymas motyvuojamas tuo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad M. B. neteistas, privalės atlyginti nukentėjusiesiems žalą, per gynėją siūlė nukentėjusiesiems susitaikyti ir sumokėjo 8 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka, kad analizuojamojoje byloje sprendimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą M. B. yra teisingas, tačiau parinktas bausmės vykdymo atidėjimo terminas neužtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.

17. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-18-697/2023 ir kt.).

18. Nustatyta, kad M. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 281 straipsnio 5 dalis), tačiau ja buvo šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir dėl to sukelti, sunkūs negrįžtami padariniai. Nustatyta, kad nuteistasis, daugiau nei dvigubai viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido perėjoje ėjusios pėsčiosios, ją parbloškė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji mirė. Sutiktina, kad žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai ginamos vertybės. Tačiau, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą aplinkybių ir nustatyti teisingą, situaciją atitinkančią ir leidžiančią pasiekti bausmės tikslus bausmės atlikimo formą (realiai atliekant bausmę ar atidedant jos vykdymą). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, viso proceso metu kritiškai vertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų ir stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. M. B. yra dirbantis, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų, kad būtų po eismo įvykio nusikaltęs ar padaręs administracinį nusižengimą nėra. Aptarti duomenys suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtas įpareigojimas, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą ar darbą, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

19. Skunde nurodoma teismų praktika, pagal kurią, skundo autoriaus teigimu, kaltininkui BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarius šiurkščiai, sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir dėl to žuvus žmonėms, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, o tokie atvejai vertinami, kaip paneigiantys galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011, 2K-243-648/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, pažymi, kad jose BK 75 straipsnio nuostatos iš tiesų nebuvo taikytos, tačiau kolegija išanalizavusi šiuos sprendimus daro išvadą, kad minėtose bylose aplinkybių visuma skyrėsi nuo analizuojamojoje byloje nustatytų aplinkybių, o būtent – kaltininko asmenybė, bei veiksmai tiek prieš/po įvykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-434/2010 kaltininkas taip pat viršijo leistiną greitį daugiau nei dvigubai, nusikaltimu sukelti padariniai labai sunkūs ir nepataisomi: viena mažametė žuvo, kita nepilnametė buvo sunkiai sužalota. Tačiau minimoje byloje kaltininkas anksčiau buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, iki nusikalstamos veikos padarymo per vienerius metus administracine tvarka buvo baustas tris kartus, tarp jų ir už KET pažeidimą – vairavimą esant vidutiniam girtumo laipsniui, byloje nebuvo nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2K-158/2011 kaltininkas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, viršijo nustatytą maksimalų leistiną greitį daugiau nei dvigubai, partrenkė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, dėl ko ji mirė, bei paliko be pagalbos žmogų, kai grėsė pavojus jo gyvybei (dėl to nuteistas ir pagal BK 144 straipsnį). Teismas priimdamas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, įvertino ne tik padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, tačiau taip pat ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes. Šioje byloje kaltininkas anksčiau buvo pažeidęs kelių eismo saugumo taisykles (iš viso devynis kartus), o paskutinį kartą buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. už vairavimą esant neblaiviam, teismas sprendė, kad jis išvadų nepadarė – vairavo, dėl ko žuvo žmogus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2K-243-648/2015 nustatyta, kad nuteistasis eismo įvykio metu šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, veika sukėlė itin sunkius padarinius (žuvo du žmonės, vienam sveikata sutrikdyta nežymiai), nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, žalos neatlygino, nukentėjusiąją įvardijo kaip asmenį, siekiantį materialinės naudos, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kt. Aptartų bylų duomenys rodo, kad jose aplinkybės su nagrinėjama byla nėra tapačios, todėl tai negali būti precedentu, kurio pagrindu negalėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas šioje analizuojamoje byloje.

20. Vis dėl to, analizuojamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos pavojingumu, neatsargios kaltės sunkesne nusikalstamo pasitikėjimo forma, bausmės paskirtis bus įgyvendinta laisvės atidėjimo bausmės terminą padidinus iki 2 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino

21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams atėmimas, negali būti laikoma pakankama priemone padaryto nusikaltimo sunkumui ir padariniams.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-109-511/2024).

23. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas M. B. nustatė minimalų – 1 metų, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su teigiama M. B. asmenybe, bei įvertinusi jo veiksmų pavojingumą ir kilusias labai sunkias pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, reikšmingų skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, visumos, todėl nustatė aiškiai per trumpą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

24. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo pėsčioji, M. B. sukėlė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Nors M. B. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, stengėsi sušvelninti pasekmes, tačiau turėdamas nedidelį vairavimo stažą, vairuodamas mieste greitį viršijo daugiau nei dvigubai. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. B. 2022 m. rugsėjo 6 d. vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nebuvo tinkamai paženklinęs automobilio (pradedantysis vairuotojas), nors nuobauda įvykio metu jau buvo negaliojanti, tačiau teismas tai vertina, kaip charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 59-60). Aptartų duomenų visumoje pirmosios instancijos teismo paskirta minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, formuoja nebaudžiamumo jausmą už padarytą nors ir neatsargią, bet pavojingą nusikalstamą veiką.

25. Nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas M. B. turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – kad jis vairuodamas transporto priemones kelyje būtų ypatingai dėmesingas, elgtųsi atsargiai ir atsakingai, bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 metams yra nepakankamas, neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms ir turi būti pailgintas iki 2 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų

26. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina įvertinti pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

28. Sprendžiant dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų susijusių su proceso išlaidomis pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad nukentėjusysis L. O. patyrė gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tai yra pagal 2024 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 420 Eur ir pagal 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 680 Eur (3 t., b. l. 139-141; 142-145), taip pat nurodomas išlaidos už vertimus 168,19 Eur, 41,20 Eur, 169,40 Eur (3 t., b. l. 154-156; 4 t., b. l. 95-99). Taigi iš viso patirtos proceso išlaidos yra 12 478,79 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios proceso išlaidos buvo pagrįstos.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo M. B. atlygino 8 000 Eur proceso išlaidų. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti likusią nesumokėtą proceso išlaidų dalį, nurodoma suma – 1 680 Eur, nors tuo metu likusi nesumokėta proceso išlaidų dalis buvo 4 478,79 Eur. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant visą likusią nesumokėtą proceso išlaidų dalį, tačiau įvertinus tai, kad po nuosprendžio paskelbimo iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme M. B. sumokėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą dalį – 1 680 Eur (4 t., b. l. 192-193). Tokiu atveju priteistina likusi neatlyginta proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis yra 2 798,79 Eur.

30. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dainius Antanaitis pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas patirtas ir apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. B. nukentėjusiajam L. O.. Apeliacinės instancijos teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai: PVM sąskaitos faktūros – (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo pavedimų duomenys, patvirtina, kad L. O. gynėjui už teisinę pagalbą pervedė 4 113,97 Eur (4 t., b. l. 188-191).

31. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nukentėjusiųjų atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi apeliacinį skundą tenkina iš dalies (esminis prašymas taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę nebuvo tenkinamas), įvertinama tai, kad bylos duomenys advokatui buvo žinomi, jis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta per du posėdžius, vienas posėdis truko apie pusę valandos, kitas apie dvi valandas, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą proceso trukmę, bylos sudėtingumą (byla apygardos teisme gauta 4 tomų), nukentėjusiesiems teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimą dviejuose teisiamajame posėdyje, susipažinimą su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo parengimą) prašomas priteisti nukentėjusiojo L. O. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumažina iki 3 000 Eur.

32. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant M. B. antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš M. B.. Apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje pateikė nukentėjusiųjų gynėjas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam M. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju būtų neteisingas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiųjų L. O., D. O., N. O., U. O., H. C., T. C. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Padidinti M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, padidintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Padidinti M. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 2 (dvejų) metų.

Padidinti M. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 2 (dvejų) metų.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam L. O. likusią nesumokėtą (pirmosios instancijos teismo proceso metu patirtą) proceso išlaidų dalį 2 798,79 Eur (du tūstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt devynis centus).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam L. O. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.