Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., pabaiga – 2026 m. birželio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 30 dienų, skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. spalio 26 d. (b. l. 5-6).

5.1. Bylą nagrinėjusi teisėja R. B. yra šališka subjektyviuoju aspektu, turi išankstinį nusistatymą nagrinėjant bylas, kuriose nagrinėjami laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai ar įstaigos teikiami tvirtinti nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems. Nagrinėdama šias bylas, ji yra tendencinga, todėl toks šališkumas neužtikrino, jog byla būtų išnagrinėta nešališkai ir objektyviai. Šias išvadas patvirtina vien faktas, jog teisėja per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. (per ne visus 2022 metus) nagrinėjo 97 bylas, kuriose buvo teikiami tvirtinti nutarimai taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, tačiau tik 4 bylose juos patvirtino, o 93 bylose nepatvirtino, patvirtinti tik 4,12 proc. visų teiktų nutarimų. Nesiima vertinti priežasčių, dėl kurių teisėja turi išankstinį neigiamą nusistatymą nuteistųjų atžvilgiu ir yra tendencinga nagrinėdama tokias bylas, kadangi tokios objektyvios aplinkybės jam nėra žinomos ir negali būti žinomos (jos patvirtintų šališkumą objektyviuoju aspektu), tačiau akivaizdu, kad teisėja yra šališka subjektyviuoju aspektu ir tai lėmė, jog ir nagrinėjant šią bylą, atsisakydama tvirtinti nutarimą, vertino ne tai, kas turėtų būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl nutarimo tvirtinimo, o tai, kas leistų nurodyti formalias priežastis atsisakyti tvirtinti nutarimą. Nutartyje nurodyti motyvai, iš esmės yra susiję su nuteistojo elgesio vertinimu iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, koks jis buvo prieš 6-10 metų, tačiau ne tai, kaip jį įtakojo paskirta bausmė. Net ir vertindama elgesį prieš laisvės atėmimo bausmės pradžią, padarė esmines fakto klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.

6. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą E. G. asmens bylą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu.

7. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad jis, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, mano, kad nutartį priėmusi teisėja R. B. yra šališka subjektyviąja prasme, turi išankstinį nusistatymą bylose, kuriose nagrinėjami laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai, ar laisvės atėmimo vietų įstaigų teikiami nutarimai dėl lygtinio paleidimo nuteistiesiems taikymo. Šį manymą grindžia tuo, kad per ne pilnus 2022 metus teisėja nagrinėjo devyniasdešimt septynias bylas, tačiau tik keturiose iš jų patvirtino komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą, tai, anot nuteistojo, patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjant Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo ir atsisakydama jį tvirtinti, vertino ir nurodė vien formalias priežastis leidžiančias atsisakyti patvirtinti nutarimą.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos skundo argumentus paneigia nutarties turinys, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai būtent nuteistąjį E. G. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. G., yra tinkami ir teisingi, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas buvo šališkas, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu bei nesuteikia pagrindo išvadai, kad jį priėmusi teisėja buvo šališka. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tvirtinti ar ne Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų komisijos nutarimus, vertina konkretų asmenį, jį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį, pastangas pasitaisyti, daromą pažangą ir kitas aplinkybes, todėl tai, kad teisėja spręsdama kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimus priėmė daug daugiau sprendimų netaikyti jiems lygtinio paleidimo, jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, kad ji yra šališka visų nuteistųjų atžvilgiu ir todėl priimdama sprendimą skundo autoriaus atžvilgiu taip pat buvo šališka. Taigi, apygardos teismas nenustatė, kad teisėja nagrinėjusi Komisijos nutarimą ir atsisakydama jį tvirtinti buvo subjektyviai ar objektyviai šališka, byloje nėra duomenų, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ar negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje įvardintų priežasčių, todėl nėra pagrindo abejoti teisėjos priimta nutartimi šiuo aspektu.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. O šio straipsnio 4 dalis numato galimybę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iki 2 dalyje nustatyto bausmės termino pabaigos likus devyniems mėnesiams, tokiu atveju taikant intensyvią priežiūrą. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai (kuri E. G. nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, parengtoje Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės) arba esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Vertinant skundo autoriaus argumentus, pažymima ir tai, kad teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-422-576/2023, 1S-435-806/2023).

11. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo paminėta lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir šią išvadą turi padaryti teismas, kuriam įstatymo leidėjas suteikė sprendimo teisę tvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam ar ne. Nei nuteistojo skunde nurodoma Socialinio tyrimo išvada, nei Komisijos nutarimas neįpareigoja teismo priimti palankų nuteistajam sprendimą, tik teismas įvertinęs visas reikšmingas lygtinio paleidimo instituto taikymui aplinkybes priima vienokį ar kitokį sprendimą.

12. E. G. Asmens byloje esantys, taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir Komisijos nutarime, bei skunde, nekelia, kadangi nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, konkurse „(duomenys neskelbtini)“, strategijos ir taktikos žaidimo turnyruose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, turnyre „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo susitikime su (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnais ir kt.), dirba, yra motyvuotas tiek darbinei veiklai, tiek išsilavinimo kėlimui, palaiko socialinius ryšius, vyksta trumpalaikių išvykų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka. Pažymima, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Apylinkės teismas duomenų vertinimo klaidos nepadarė teigdamas, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, kadangi tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, kurios pačios savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos minėti teigiami nuteistojo pokyčiai buvo įvertinti ir jis 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo padėtis palengvinta pakankamai, ją minėtų aplinkybių pagrindu lengvinti dar labiau ir taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu dar nėra pagrindo.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik minėtos iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip tai daroma nuteistojo skunde, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Socialinio tyrimo išvadoje E. G. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas to neneigia ir nevertina iš naujo, kaip tai bandoma ginčyti nuteistojo skunde. Net ir įvertinus tai, jog nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, svarbu tai, kad nuteistajam vis dar nustatoma daug kriminogeninių veiksnių. Nustatyti statiniai (nekintantys) kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teisumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Nors šie kriminogeniniai veiksniai yra nekintantys, tačiau vertinant nuteistojo pažangą, jo mąstymo ir elgesio pokyčius, būtina įvertinti ir tai, kad E. G. nuteistas ir bausmę atlieka už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo trys žmonės, dar vienas sužalotas žmogus vėliau mirė ligoninėje. Taigi, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamo pobūdžio pasekmes, žmonių mirtis. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės jis nepripažino. Kaip matyti, E. G. anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas, iš kurių du kartus už psichiką veikiančių medžiagų platinimą. Nuteistojo pasikartojantis kriminalinis elgesys atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Nors minėtos aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės atskleidžia E. G. pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste.

14. Vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nuteistojo teistumai bei tai, kad dabartinio nusikaltimo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nustatytas asmens nusikaltimo modelis dėl fiksuotų apsvaigimų visų nusikaltimų metu, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesugebėjo elgtis nepriekaištingai, tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, iš jų du kartus skirtos nuobaudos. Nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau įvertinus tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje padarytų pažeidimų (trys pažeidimai), tiek ir paskatinimų (trys paskatinimai) kiekį, bei jų laikotarpius matyti, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo nuosekliai gerėjantis teigiama linkme. Paskutiniai Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus fiksuoti pažeidimai nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuoja neigiamai. O būtent E. G. po 2021 metais balandžio mėnesį skirto paskatinimo, vėliau fiksuoti du tvarkos pažeidimai, kurie padaryti 2022 metais birželio mėnesį. Nuo to laiko, kai buvo padaryti pažeidimai, jis skatintas nebuvo. Aptartos aplinkybės įvertinus nuteistojo bausmės atlikimo pradžią, t. y. 2018 metų birželio mėnuo, leidžia spręsti, jog asmuo praėjus net ketveriems metams nuo bausmės pradžios vis dar nesugebėjo laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos. Taigi, nuteistojo teigiamas elgesys, vertinant jo visą bausmės atlikimo laiką ir teigiamą jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, fiksuojamas dar ne ilgą laiko tarpą, todėl tvirtinti, kad pasikartojantis nuteistojo neteisėtas elgesys (nusikalstamumas ir taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietoje) šiuo metu jau yra pakitęs tiek, kad toliau jo elgesį galima būtų koreguoti neizoliavus nuo visuomenės, nėra pagrindo.

15. Be to, nuteistajam nustatyta ir daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų gali kisti, tai yra: turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjo atpažinti problemų, stokojo problemų sprendimų įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį konstatuojama, kad nuteistasis, tęsdamas pataisos procesą, turi dėti maksimalias pastangas juos mažinti.

16. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, vis dar išliekančius aktualius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti.

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė lygtinio paleidimo instituto taikymą reglamentuojančių teisės aktų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o E. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.