Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. G. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. l d. ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados rodo, jog teismas nepagrįstai iš esmės vadovavosi kaltinamojo pateikta įvykio aplinkybių versija ir kaltinamojo parodymais bei neskyrė dėmesio esminiams kaltinamojo parodymų prieštaravimams, neabejotinai prieštaraujantiems nustatytoms įvykio faktinėms aplinkybėms. Prokuroro manymu, iš teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas nepagrįstai iš esmės rėmėsi vien byloje nustatyta elektrotechninės dalies analize, tačiau praktiškai neanalizavo ir nesirėmė kitomis svarbiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, nurodydamas, jog iš visų anksčiau aptartų duomenų visumos negalima daryti neginčijamos išvados, jog J. G. tyčia sugadino svetimą turtą. Prokuroras nurodo, jog iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamojo J. G. parodymai iš esmės yra visiškai prieštaraujantys byloje surinktiems duomenims, todėl turi būti vertintini itin kritiškai. Pažymi, jog J. G. išvis neigia įvykio metu buvęs įvykio vietoje, tačiau tai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims - kaip ir paminėta nuosprendyje, A. G. į bylą pateikė stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kurie buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje, bei yra užfiksuota jų apžiūra kitų objektų apžiūros protokole, kuriuose matyti, kaip J. G. prieš įvykį įeina į ūkinį pastatą. Prokuroras pažymi, jog būtent tuo metu, kai J. G. įeina į ūkinį pastatą (nuo kurio tik jis vienas turėjo raktus), kuriame ir buvo elektros įvadinis skydas, neužilgo po J. G. įėjimo į minėtą ūkinį pastatą ir prasidėjo elektros tiekimo trikdžiai, dėl kurių sukilo elektros srovės viršįtampis ir buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas - gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvę į tinklą pajungti elektros ir buitiniai prietaisai. Prokuroro vertinimu, kaip matyti iš bylos duomenų, J. G. neigia ne tik atlikęs kaltinime jam inkriminuotus veiksmus - įvadiniame skyde atjungęs visus nulinio kontakto elektros laidus, prie vienos jų jungties prijungdamas fazinio kontakto elektros laidą ir tokiu būdų dalyje vartotojo vidaus elektros tinklo sukėlęs 380 voltų įtampą, tačiau neigia ir buvęs namuose. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, J. G. buvo savo namuose, tyčia neįsileido į įvykio vietą atvykusių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei policijos pareigūnų, nors nukentėjusysis A. G., liudytojos L. G., K. D. parodė, kad A. G. buvo namuose. Liudytojai G. J. ir G. M. taip pat teisme patvirtino, kad matė, jog J. G. gyvenamose patalpose buvo žmogus. Byloje nustatyta, kad J. G. gyvena vienas ir be jo paties kitų asmenų jo namuose būti negalėjo.

2.2. Prokuroro nuomone, teismas taip pat iš esmės nuvertino ar visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusiojo daiktai buvo sugadinti, yra patvirtinta byloje pateiktais rašytiniais duomenimis. Nurodo, jog 2022-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) remontui priimamos prekės defektacijos akte nurodyta, kad tikrinant elektronikos įrenginius (prietaisus) atlikus preliminarią įrenginių apžiūrą nustatyti šie defektai: 1. Orkaitė „Gorenje", modelis BO75SY2B, neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba valdymo plokštė. 2. Hidroforas „VJ10A-24H", neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba valdymo plokštė. 3. Vandens siurblys „Vilo" neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba valdymo plokštė. 4. Vandens šildytuvas „Dražice (duomenys neskelbtini) neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba kaitinimo elementas. 5. Šaldiklis „Snaigė", neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba plokštė. 6. Televizorius „Philips S Q552.2E LA", neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba pagrindinė plokštė. 7. Vaizdo įrašymo įrenginys „Hikvision DS7208HQHI-Fl/N", neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba pagrindinė plokštė. 8. Modemas „Tp-Link TL¬WR840N, neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba plokštė. 9. Modemas „Tp-Link TL-WR740N, neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba plokštė. 10. Vaizdo stebėjimo kamerų maitinimo įrenginys „IWESOO-INJ", neveikia/neįsijungia, sudegęs maitinimas arba pagrindinė plokštė. 11. Vaizdo stebėjimo kamerų įtampos keitikliai (adapteriai) 3 vnt., neveikia/neįsijungia. 12. Mobilaus ryšio telefono kroviklis „Apple", USB laidas, neveikia/neįsijungia, sudegusi plokštė.

2.3. Prokuroras skunde nurodo, jog iš specialisto A. G. 2023-04-20 teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad šitame objekte yra įrenginių, kurie matuoja įtampos pokyčius grandinėse, tačiau nebuvo nieko, kas galėtų apsaugoti nuo viršįtampio. Visi įrenginiai buvo suprojektuoti nuo viršsrovio, o viršįtampio ribotuvų nebuvo. Šiame objekte buvę įrenginiai buvo apsaugoti nuo srovės pokyčių, bet ne nuo įtampos. Apsisaugoti niekaip negalėjo šiuo atveju. Nors tokių įrenginių yra. Orkaitė galėjo sugesti nuo įtampos padidėjimo. Visi nurodyti įrenginiai galėjo sugesti nuo šito, kaip minėjo, tokia tikimybė yra. Bet kaip ataskaitoj aprašyta, ar jie sugedo nuo viršįtampio ar ne, sunku nuspręsti. Kameros, galima 100 proc. teigti, kad sugedo nuo įtampos padidėjimo. Tačiau buitiniai prietaisai buvę gyvenamosiose patalpose, sunku pasakyti. Nežino kokios dar priežastys galėjo lemti daiktų sugedimą. Tas pats specialistas A. G. 2023-11-08 teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimą, kiek laiko truktų atlikti J. G. kaltinime inkriminuotus veiksmus, atsakė, kad „Per kokį laiką susidarytų tas viršįtampis, kad galėtų sugesti kažkokie tai prietaisai ir po to, kad jį išjungus ramiai nueiti į kambarį? Yra tie šiluminiai efektai, jie ilgesni būna, bet jeigu taip paprastai, tai iš karto. Jeigu kaitinti valandą ar dar ilgiau gali kabelis užsidegti, bet jeigu kalbame apie prietaisus tik čia momentinis dalykas.“ Nurodo, jog teisiamajame posėdyje apklausiant į įvykio vietą atvykusį VĮ (duomenys neskelbtini) elektriką E. M., pastarasis nurodė, kad budėjo naktinėje pamainoje ir vakare iškvietė į gedimą. Buvo jau ten policija. Jų paprašė, kad nueitų pažiūrėti į vidų apskaitos skydą. Įėjo kartu su savininku ir policijos pareigūnais, nuėjo prie skydo, o ten pamatė sujungtus nulinius laidus. Skydas buvo sužemintas, pagrindiniai laidai atjungti nuo varžtų ir varžtai buvo atsukti. Kaip elektrikas gali įvertinti, jog tai blogai. Kai nėra nulio, gali dvi fazės pasiduoti į rozetę, dėl ko perdegti visi į elektrą įjungti buitiniai prietaisai. Jei vienfazis tinklas, tai nieko nenutiktų, tačiau trifaziam tinklui tai kenkia. Ten skydas buvo trifazis. Be atjungto nulinio laido, daugiau nieko nepastebėjo. Prokuroras nurodo, jog teisme buvo perskaityti liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas E. M. 2021-06-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „aš dirbu valstybinėje įmonėje ESO elektriku. 2021-06-13 dirbau pamainoje ir apie 23 val. iš budinčio gavau pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti situaciją. Man nuvykus į vietą, savininkui prašant, ir dalyvaujant policijos pareigūnams nustačiau, kad vidaus tinkle RV dėžėje atjungti nuliniai laidai ir vienas nulinis laidas užkabintas ant fazinio saugiklio. Dėl tokio laidų sujungimo elektros instaliacijoje gavosi 380 voltų. Toks laidų sujungimas labai pavojingas, nes dėl to gali sudegti visi elektros įtaisai, kurie buvo įjungti į elektrą. Aš manu, kad taip elektros skydinėje laidus sujungė žmogus turintis tam specialių žinių, nes eilinis žmogus taip nesugalvotų padaryti." Taip pat apklausiamas teisme tas pats liudytojas E. M. parodė, kad skydinė buvo senoviška su kirtikliu. Nemano, kad tai buvo netyčia, buvo tyčia atsuktas laidas. Tai namo daliai, kuri maitinasi iš to laido pakenkti galėjo, o ne visam namui. Elektros dėžių buvo daug, o ta, kuri kėlė savininkui įtarimą buvo apžiūrėta tik, prie kitų nelindom. Nežinodamas taip nesujungsi. Jei nulinis laidas nebūtų atjungtas ir prikabintas, būtų trumpas sujungimas. Toks laidų sujungimas nesukėlė trumpo sujungimo, nes tai darantis žmogus turėjo specialių žinių, t. y. jis nusimanė elektroje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko savininkas ir policija. Savininkas paaiškino, kas jam neaišku. Lauke patikrino, o tada ėjo į vidų savininko prašymu. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad viršutinis nulinis laidas buvo prijungtas, o apatinis prikabintas viršuj prie tų, kur buvo įtampa. Jeigu vietoj nulio pasiduoda fazė ir dar skirtinga fazė, nes tinklas trifazis, tai į rozetes pareina 380 vietoj 220. Rekomendavo savininkui kirtiklį palikti išjungtą, o ir pats savininkas sakė, kad palikim išjungtą. Jei nulinis laidas būtų atjungtas ir neprijungtas prie fazinio nieko nebūtų. Paprasčiausiai tada niekas neveiktų. Trumpas sujungimas įvyktų, jei skydas būtų įžemintas, o čia jis buvo visiškai atjungtas. Trifaziui ateina trys kabeliai į viršų ir viena gysla prie šono jį sužemina ir iš ten eina į buitį. Turėtų būti viduj apsaugos, automatukai sudėti. Trumpas sujungimas: jei dėžė sužeminta, o nulinis laidas prijungtas prie fazės, gautųsi trumpas sujungimas. Jeigu dėžė be sužeminimo nebūtų visiškai nieko. Laidas buvo atlaisvintas ir nuimtas nuo varžto. Varžtas liko, bet laidas buvo nuimtas nuo jo. Nebebuvo kontakto su dėže. Jeigu nulinio laido nebūtų atjungę ir tą vieną nulinį laidą prijungus prie fazės įvyktų trumpas sujungimas ir būtų išmetę saugiklius, bet kadangi pirma atjungė nulinius laidus, tada atžemino dėžę ir prijungė nulinį laidą, taip į rozetes pasidavė 380.

2.4. Prokuroro manymu, vertindamas įrodymus, teismas visiškai nepagrįstai akcentavo dalykus, kurie neva sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo J. G. kaltumu, arba net sudaro pagrindą manyti, kad pats nukentėjusysis A. G. kažkokiu tai būdu inscenizavo ar galėjo atlikti veiksmus, kuriais kaltinamas kaltinamasis J. G.. Pavyzdžiui, teismas nuosprendyje akcentuoja, kad „šioje byloje niekas tiesiogiai nematė, kad kaltinamasis J. G. būtų atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus", ,,kad nors kaltinime nurodytas el. skydas yra kaltinamajam J. G. priklausančioje patalpose, tačiau į šią patalpą taip pat galima patekti ir per nukentėjusiojo A. G. patalpas", ,,Taip pat nustatyta, kad durims atidaryti A. G. per kelias akimirkas išsuka vieną medvaržtį. Kartu su A. G. buvę liudytojai' G. J., G. M., S. B. parodė, kad į patalpas pateko paprastai, A. G. tik atsukus varžtus duryse", ,,Byloje nustatyta, kad J. G. gyvena vienas ir be jo paties kitų asmenų jo namuose būti negalėjo. Tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad buvo nustatyta, jog J. G. ir pirmiau vykusių konfliktų metu neįsileisdavo policijos pareigūnų". Prokuroro nuomone, tokie teismo argumentai išteisinant J. G., leidžia pagrįstai abejoti teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu. Prokuroro teigimu, kaip ir nurodyta teismo nuosprendyje, įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Kaip matyti iš išteisinamojo teismo nuosprendžio, teismas netinkamai atliko įrodymų visumos analizę ir dėl to priėmė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Prokuroro manymu, visų šių aukščiau paminėtu duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad išteisinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas priėmė remdamasis duomenimis, neatitinkančiais bylos faktinių aplinkybių, neteisingai kaltinamojo parodymus vertindamas kaip pagrįstus, o jo kaltę įrodančius duomenis- kaip nepakankamus.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. G. atstovas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. G. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. l d. ir skirti J. G. teisingą bausmę, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei pripažinti nukentėjusiojo A. G. patirtas 3 572 Eur išlaidas proceso išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir jas priteisti (išieškoti) iš J. G..

3.1. Apelianto atstovas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neanalizavo nusikalstamos veikos sudėties požymių, jų visumos ir nenustatė, jog visi požymiai yra byloje įrodyti, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą bei padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas, kurios prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

3.2. Apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog J. G. atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nurodo, jog byloje esantis vaizdo įrašas (d03_md_ch03_210613193622) aiškiai patvirtina, kad J. G. 2021-06-13 19:36:29 val. įeina į patalpą, kurioje yra elektros saugiklių - kirtiklių dėžė. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kad J. G. įeina į patalpą kritiniu momentu, kai buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atstovo manymu, tai yra esminis faktas, kuris turi būtį vertinamas kaip svarbus tiesioginis įrodymas byloje. Vaizdo įrašas yra tiesioginis, patikimas, leistinas, gautas teisėtu būdu įrodymas, kuris turi didelę įrodomąją galią ir negali būti ignoruojamas. Vaizdo įrašo turinys yra aiškus, akivaizdus ir patvirtina esminę aplinkybę, kad J. G. buvo patalpoje kritiniu metu, kai buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pažymi, jog teisiamajame posėdyje vaizdo įrašo turinys buvo peržiūrėtas ir nebuvo nustatyta, kad įrašas būtų buvęs suklastotas ar netikras. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas vaizdo įrašo kaip pakankamo kaltės pagrindimui, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, pagal kurią visi įrodymai turi būti vertinami visumoje, objektyviai ir nešališkai.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog buvo galimybė patekti į J. G. priklausančią patalpą, kurioje buvo elektros saugiklių - kirtiklių dėžė, ir per nukentėjusiojo A. G. patalpas atsukant duryse užsuktą varžtą. Apelianto atstovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nevertino nusikaltimo padarymo laiko ir kitų byloje esančių įrodymų visumos, patvirtinančios, jog tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika 2021-06-13 apie 20 val. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių vienoje, priklausančioje J. G., buvo ir elektros saugiklių - kirtiklių dėžė, buvo tik J. G., liudytojos L. G. (buvusi pavardė D.) nepilnametė bei mažametė dukra G. D. (10 metų) ir nepilnametė K. D. (17 metų): vaizdo įrašas ( d03 _md _ ch03 _ 210613193622) aiškiai patvirtina, kad J. G. 2021-06-13 19:36:29 val. įeina į patalpą, kurioje yra elektros saugiklių-kirtiklių dėžė; iš liudytojos K. D. 2022-08-30 apklausos protokolo ir jos apklausos 2023- 03-29 teisiamajame posėdyje matyti, jog 2021-06-13 tuo metu, kai pradėjo dingti ir atsirasti elektra, jos mama L. G. ir A. G. buvo pas kaimynus, o namuose iš papildomų garsų suprato, jog namuose, savo patalpose yra J. G.; iš liudytojos K. B. parodymų, duotų 2023-03-29 teisiamajame posėdyje, matyti, kad 2021-06-13 L. G. ir A. G. į namus išėjo apie 20 - 21 val., kai jiems paskambino dukra ir pasakė, kad dar kartą dingo elektra; liudytoja K. B. taip pat nurodė, jog pirmą kartą L. G. dukros pranešė, jog namuose pradingsta elektra, į namus išėjo A. G., o grįžęs pasakė, jog saugiklį išmetė, įjungė ir grįžo atgal, t. y. pas (duomenys neskelbtini), tačiau po pusvalandžio L. G. dukros pranešė vėl, kad elektra pradingsta bei tada į namus išėjo jau L. G. ir A. G., po 10 - 15 min. prie jų ((duomenys neskelbtini)) namo sustojo gaisrinė ir klausė, kur (duomenys neskelbtini); iš liudytojo D. B. parodymų, duotų 2023-03-29 teisiamajame posėdyje, taip pat matyti, jog L. G. ir A. G. 2021-06-13 (sekmadienio popietę) buvo svečiuose pas juos ir namo išėjo, kai dukra pasakė, kad namuose antrą kartą dingo elektra; analogiškus liudytojams K. D., K. B. ir D. B. parodymus davė tiek pats nukentėjusysis A. G., tiek tuometinė sugyventinė (dabar sutuoktinė) L. G.. Mano, jog šių aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamą veiką, kuria buvo kaltinamas J. G. padarė, būtent, J. G., o ne nukentėjusysis A. G., nes po jo grįžimo pas kaimynus (duomenys neskelbtini), elektra pastate adresu (duomenys neskelbtini) buvo ir pradingo galutinai tik po pusvalandžio, ar tuo labiau ne nepilnametės G. D. ir (ar) K. D.. Šiame kontekste akcentuoti byloje nustatyti faktai, jog nukentėjusysis A. G., kai svečiavosi pas (duomenys neskelbtini) ir L. G. vaikai pranešė apie pirmą kartą dingusią namuose elektrą, parėjo į namus į įvadiniame elektros įvade, esančiame lauke prie pastato (duomenys neskelbtini), rado išsijungusį elektros automatą, kurį įjungė, apžiūrėjo namus, girdėjo bruzdesį tėvo J. G. pagalbinėse patalpose bei grįžo atgal pas kaimynus (duomenys neskelbtini). Praėjus laiko tarpui, apie pusvalandį L. G. vaikai pranešė, jog namuose vėl dingo elektra, girdėjosi rozetėse keistas garsas. Po šio pranešimo A. G. ir L. G. išėjo į namus, kur rado, jog iš rozečių sklido dūmai, jautėsi degėsių kvapas.

3.4. Apelianto atstovo manymu, nustatant J. G. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio l dalyje, padarymo mechanizmą svarbūs kaltinamojo J. G. parodymai, duoti 2025-02-21 teisiamajame posėdyje apie tai, kaip buvo įrengti elektros laidai elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje, kuri įrengta jam priklausančioje patalpoje: prie trijų viršutinių gnybtų buvo prijungta viena elektros įėjimo linija ir 2 elektros srovės išėjimo linijos, kiekvieną liniją sudarė 3 faziniai laidai ir l nulinis laidas; įėjimo linija atėjo iš pagrindinio elektros įvado, o iš 2 išėjimo linijų, viena buvo nutiesta į J. G. gamybines patalpas, o kita buvo maitinamos visos gyvenamosios patalpos; prie trijų apatinių elektros saugiklių - kirtiklių dėžės gnybtų buvo prijungtos ne mažiau nei 3 elektros išėjimo linijos, kurių kiekviena sudarė po 3 fazinius laidus ir po l nulinį laidą; prie elektros dėžės išorėje pritvirtinta rankena buvo reikalinga tik elektros energijai įjungti-išjungti elektros išėjimams, pritvirtintiems prie 3 apatinių gnybtų.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas R. G., kuris rengė UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2023-11-14 defektinį aktą, 2025- 02-21 teisiamajame posėdyje, atsižvelgdamas į aukščiau kaltinamojo J. G. nurodytą laidų sujungimą elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje, esančioje J. G. priklausančioje pagalbinėje patalpoje, paaiškino, jog tuo atveju, jeigu elektros rankena nėra nuleista apačią ir rankenos plokštelės nėra prisilietusios prie trijų apatinių elektros saugiklių-kirtiklių dėžės kontaktų, elektros apatiniuose kontaktuose nebus. Tokiu būdu plikomis rankomis galima atsukti nulinius laidus ir vieną jų priliesti prie 33 numeriu pažymėto saugiklio (pastaba: kas matyti iš 2021-06-14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l 17-20 fotonuotraukų). Kol dėžės rankena nebus pakelta į viršų, tai nieko ir neatsitiks, tačiau, kaip nurodė R. G., kai bus pakelta rankena ir rankena valdomos plokštelės susilies su trimis viršutiniais kontaktais, tai įvyks trumpas jungimas ir elektros energija išsijungs pagrindinėje elektros skydinėje lauke. Šiame kontekste pažymėtini aukščiau nurodyti nukentėjusiojo A. G., liudytojų L. G., K. B., D. B. ir K. D. parodymai, iš kurių matyti, jog tuo metu, kai nukentėjusysis A. G. ir liudytoja L. G. buvo svečiuose pas (duomenys neskelbtini), o namuose buvo tik G. D. ir K. D. bei kaltinamasis J. G. (pagal vaizdo įrašą ( d03 _ md _ ch03 _ 210613193622), patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dingo elektra. Po šio L. G. vaikų pranešimo į namus nuėjo nukentėjusysis A. G., kuris rado, jog pagrindiniame elektros įvade išmestas automatas, kurį nukentėjusysis įjungė bei išėjo atgal pas kaimynus (duomenys neskelbtini). Kaip liudytojas R. G. toliau paaiškino, tokiu atveju, jeigu 3 nuliniai laidai viršutinėje dalyje atjungti, tai įjungus pagrindinį automatą lauke esančiame elektros įvade ir pakėlus dėžės rankeną į viršų, visose išėjimo linijose gaunasi avarinis rėžimas ir buvę įjungti prietaisai sugenda, priklausomai nuo prietaiso jautrumo ir panašiai. Tokiu būdu, per laiko tarpą, kol buvo automatiškai išjungtą elektra įvadinėje elektros skydinėje, esančioje lauke, kaltinamasis J. G. atliko sekančius veiksmus, kurių niekas kitas negalėjo atlikti, nes iš suaugusiųjų asmenų tuo metu namuose buvo tik J. G., elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje pasimatavo voltmetru (2021- 06-14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l 28-29 fotonuotraukos), ar teka elektros srovė, nustatęs, kad elektra elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje neteka, atjungė tris nulinius laidus viršutinėje elektros saugiklių-kirtiklių dėžėje (vieno įėjimo ir 2 išėjimo) (2021-06- 14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l 26 fotonuotrauka), kas nulėmė elektros srovės patalpose avarinį rėžimą, kurio metu buvo sugadinti nukentėjusiajam A. G. priklausantys daiktai, nurodyti kaltinime. Taigi, šių įrodymų visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog per laiko tarpą, per kurį grįžo į namus nukentėjusysis A. G. po pirmojo pranešimo apie dingusią namuose elektrą ir įjungė lauke esančioje elektros įvadinėje dėžėje automatiškai išsijungusį automatą, kaltinamasis J. G. elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje, esančioje jo naudojamoje patalpoje, atjungė dėžės viršutinėje dalyje 3 nulinius laidus, po to, kai nukentėjusysis A. G. lauke esančioje elektros įvadinėje dėžėje automatiškai išsijungusį automatą įjungė ir išėjo, kol elektros saugiklių - kirtiklių dėžės rankena nebuvo pakelta į viršų, elektra pastate buvo kaip įprastai, tačiau po kurio laiko kaltinamajam J. G. pakėlus šią rankeną visame pastate atsirado elektros srovės avarinius rėžimas, t. y. pastate pradėjo tekėti 400 V elektros srovė, kas nulėmė į elektros tinklą įjungtų prietaisų sugadinimą. Pažymėtina, jog specialistas A. G. 2025-02-21 teisiamajame posėdyje visiškai sutiko su liudytojo R. G. paaiškinimais dėl elektros srovės avarinio rėžimo pastate atsiradimo.

3.6. Apelianto atstovo nuomone, tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, byloje esančius įrodymus vertindamas selektyviai, o ne jų visumą ir tarpusavio sąsajumą, netinkamai nustatė nusikaltimo, kuriuo kaltinamas šioje byloje J. G. faktines aplinkybes, nusikaltimo padarymo mechanizmą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti įrodymų visetą, o ne selektyviai pasirinkti tik tuos, kurie galėtų pateisinti kaltinamojo J. G. išteisinimą. Tai, kad nukentėjusysis A. G. 2023-03-02 teisiamajame posėdyje, t. y. po bei 2 metų po įvykio, parodymuose nurodė, jog durys į kaltinamojo J. G. patalpą, kurioje buvo elektros saugiklių - kirtiklių dėžė, buvo užkrautos metalais, kuriuos jis atkrovęs atvykus policijos pareigūnams, neturi reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui kaltinamojo J. G. atžvilgiu dėl jau anksčiau nurodytų įrodymų dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo, nusikaltimą padariusio asmens (J. G.) ir nukentėjusiojo A. G. negalėjimo būti tuo metu patalpoje, kur įrengta elektros saugiklių - kirtiklių dėžė. Mano, jog šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog iš 2021-06-14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, jog patalpa, iš kurios patenkama iš nukentėjusiojo A. G. pusės, yra užgriozdinta įvairiais metaliniais daiktais, liudytojas G. M. (policininkas) 2023-03-29 teisiamajame posėdyje nurodė, jog toje patalpoje ant praėjimo buvo kažkokie daiktai, buvo daug daiktų, ant praėjimo, kažkokių statybinių medžiagų lygtai. Be to, ir dėl pačių durų atidarymo fakto nurodytina, jog liudytojas G. J. (gaisrininkas) 2023-03-29 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl patekimo prie skydinės, tai ėjo per kažkokias gamybines patalpas. Reikėjo atsukti gal tik porą medvaržčių. Įrankius iš mašinos pasiėmė. Nepasakys tiksliai, bet rodos, kad iš mašinos pasiėmė, nes visada ten turi. Taigi, įrankį pateikimui į kaltinamojo J. G. patalpą turėjo ne pats nukentėjusysis A. G., o gaisrininkas G. J.. Tai objektyviai reiškia, kad niekas kitas, išskyrus J. G., negalėjo atlikti veiksmų su elektros instaliacija jo naudojamojoje patalpoje, kur buvo elektros saugiklių - kirtiklių dėžė.

3.7. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino kaltinamojo J. G. motyvo ir asmeninių jo santykių su nukentėjusiuoju A. G. reikšmės. Bylos metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. G. ir kaltinamojo J. G. jau daugelį metų vyko intensyvus turtinis konfliktas, kaltinamasis J. G. aktyviai siekė iškraustyti sūnų (nukentėjusįjį A. G.) iš patalpų. Teisinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad kaltė egzistuoja kaip savarankiškas subjektyvusis požymis, tačiau jos nustatymui svarbus motyvas ir tikslas. Nors šie požymiai turi tik papildomą reikšmę, jie negali būti ignoruojami ar nevertinami, nes kai kuriose bylose motyvo nustatymas yra raktas nustatyti kaltininko tyčią. Šiuo atveju buvo pakankamai pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis J. G. turėjo tiek priemones, tiek motyvą padaryti nusikalstamą veiką. Mano, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktinė turi reikšmės kritiškai vertinant tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek jų artimų asmenų parodymus. Iš esmės iš Skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokie konkretūs tokių asmenų parodymai nulėmė kaltinamojo J. G. išteisinimą. Pažymi, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-697/2023, 10 punktas). Apelianto atstovo manymu, nukentėjusiojo A. G., liudytojos L. G., liudytojos K. D. parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka liudytojų K. B. ir D. B., liudytojo R. G. parodymuose dėstomas faktines aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos dėl kaltinamojo J. G. buvimo nusikaltimo padarymo vietoje, dėl kaltinamojo J. G. nusikaltimo padarymo mechanizmo (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiais parodymais privaloma vadovautis sprendžiant kaltinamojo J. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje, klausimą.

3.8. Nurodoma, jog dėl nukentėjusiojo tariamo išankstinio žinojimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis A. G. iš anksto žinojo apie elektros instaliacijos gedimą. Apelianto gynėjo manymu, tai yra neteisinga pirmosios instancijos teismo interpretacija - nukentėjusysis A. G. galėjo numatyti tik galimą techninę problemą remdamasis stebimais elektros tinklo veikimo požymiais. Mano, jog šis faktas jokiu būdu neįrodo jo dalyvavimo įvykio sukėlimui, priešingai - nukentėjusysis nesugebėjo paaiškinti nei elektros sujungimo schemos, nei įvardinti tikslaus elektros tinklo pažeidimo pobūdžio. Tik specialistas A. G. ir liudytojas R. G. paaiškino, kaip galėjo būti sujungti elektros laidai elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje ir kokia eiga, kad būtų sukeltas elektros tinklo name avarinis rėžimas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė šiai aplinkybei lemiamą reikšmę. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai apie tariamą nukentėjusiojo A. G. žinojimą apie elektros instaliacijos gedimą yra visiškai nemotyvuoti, pateikiant tik byloje esančių duomenų „kratinį“, visiškai nenurodant, kuo šie duomenys yra susiję su kaltinamojo J. G. išteisinimu. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, jog kaltinamasis J. G. yra profesionalus elektrikas, visą gyvenimą dirbęs pagal šią specialybę, todėl tik šios srities profesionalui galėjo būti žinoma, kaip ir kokiu būdu elektros saugiklių-kirtiklių dėžėje atlikti pakeitimus, kas reikiamu momentu joje netekėtų elektros srovė bei ką padaryti, kad būtų sukeltas avarinis rėžimas elektros tinkle bei būtų padaryta nukentėjusiajam A. G. žala, t. y. buitinių prietaisų ir įrangos sugadinimai.

3.9. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisina kaltinamojo J. G. elgesį po įvykio. Nurodo, jog J. G. po įvykio buvo namuose, tačiau savo veiksmais jis atsisakė su pareigūnais (gaisrininkais ir policininkais) bendradarbiauti. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas 2021-10-18 parodymus, sakė netiesą, jog 2021-06-13 visą dieną buvo pas sugyventinę L. A., keletui valandų per pietus ar po pietų buvo išvykęs į kapines, tačiau iš jų grįžo pas L. A., o į savo namus grįžo apie 22.00 - 22.30 val. Liudytojai K. B., D. B., L. G. patvirtino, jog jiems būnant pas (duomenys neskelbtini) jie matė, kaip J. G. nuėjo link namų, o liudytoja K. D. taip pat patvirtino, jog J. G. priklausančiose patalpose iš įvairių bildesių, kosėjimo buvo galima suprasti, jog J. G. tuo metu, kai dingo internetas, elektra ir pradėjo rūkyti iš rozečių, buvo jam priklausančiose patalpose. Be to, kaltinamasis J. G. grįžti į namus apie 22.00 - 22.30 val. negalėjo, nes tuo metu jau namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykę tiek gaisrininkai, tiek policininkai ir liudytojas G. J. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2023-03-29 teisiamajame posėdyje nurodė, jog bute per langą matė kaltinamąjį J. G.. Tokie kaltinamojo J. G. veiksmai turėjo būti vertinami kaip netiesioginis kaltės pripažinimo požymis, nes jis vengė bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais kritiniu momentu, t. y. iš karto po kaltinamajam inkriminuojamo įvykio. Minėti liudytojų K. B., D. B., L. G., K. D. ir nukentėjusiojo A. G. parodymai dėl J. G. buvimo įvykio metu namuose netiesiogiai rodo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo įvykio vietoje ir galėjo atlikti elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje elektros laidų sujungimus - atjungimus.

3.10. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino prieštaringų kaltinamojo J. G. parodymų. 2021- 10-18 įtariamojo apklausos protokole iš pradžių tiksliai nurodė, jog 2021-06-13 nebuvo namuose, nes buvo pas L. A.. Šioje įtariamojo apklausoje J. G. detaliai atsiminė tos dienos įvykius. Prisiminė net tokias smulkmenas, kaip jis nuvalė B. Š. prašymu paminklą kapinėse. Tačiau, tęsiant tos dienos apklausą, į vyr. tyrėjo klausimą, kodėl jis užfiksuotas vaizdo kamera, kaltinamasis jau atsakė, jog tos dienos tiksliai nebeprisimena. Taigi, kaltinamasis J. G., gavęs netikėtą klausimą dėl jo užfiksavimo vaizdo kamera, pradėjo 2021-06-13 dienos įvykių tariamai nebeprisiminti, nors prieš tai kategoriškai teigė, jog namuose nebuvo. Pažymi, jog liudytoja L. A. nepatvirtino kaltinamojo J. G. alibi. Tokiu būdu, prieštaringi kaltinamojo J. G. parodymai taip pat laikomi netiesioginiu įrodymu, leidžiančiu abejoti kaltinamojo sąžiningumu ir parodymų patikimumu.

3.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įvykio vietoje buvo rastas voltmetras, kas leidžia pagrįstai manyti, kad elektros tinklas buvo tikrinamas, o tai atitinka liudytojo R. G. parodymus, duotus 2025-02-21 teisiamajame posėdyje, kuris nurodė momentus, kada toks prietaisas buvo reikalingas, siekiant patikrinti, ar beteka elektros srovė ar ne. Voltmetro naudojimas reikalauja specialių žinių, t. y. nėra toks prietaisas, kurį pridėjus bus matyti teka ar neteka elektros srovė, reikalinga mokėti atitinkamai prietaise nusistatyti rankenėle (2021-06-14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l 28-29 fotonuotraukos). Tokių specialių žinių turėjo kaltinamasis J. G.. Voltmetro radimas įvykio vietoje leidžia pagrįstai manyti, kad manipuliacijos su elektros saugiklių - kirtiklių dėže nebuvo atsitiktinės ar netyčinės. Šis faktas netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamojo J. G. veiksmai buvo sąmoningi ir reikalaujantys specialių elektrotechnikos žinių. Elektros saugiklių - kirtiklių dėžės specifika, voltmetro radimas vietoje ir kiti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo sąmoningi, kryptingi ir atlikti suvokiant jų pavojingumą.

3.12. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančius duomenis, susijusius su elektrotechnika dėl nukentėjusiajam A. G. priklausančių daiktų, nurodytų kaltinime, sugadinimo, iš esmės apsiribojo specialisto A. G. parodymų perrašinėjimu motyvuotoje dalyje. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nevertino sekančių įrodymų: liudytojas E. M. (elektrikas), kuris buvo iškviestas policijos pareigūnų kaip ESO darbuotojas 2023-03-29 teisiamajame posėdyje paaiškino, jog esant tokiam laidų sujungimui, kai nėra nulio, gali dvi fazės pasiduoti į rozetę, dėl ko gali perdegti visi į elektrą įjungti buitiniai prietaisai; jei vienfazis tinklas, tai nieko nenutiktų, tačiau trifaziam tinklui tai kenkia; ten skydas buvo trifazis; liudytojas patikslino, jog abu laidai buvo atjungti nuo dėžės, o vienas užkabintas ant fazės; rozetėse galėjo gautis 380 voltų, dėl ko galėjo sudegti visi elektros prietaisai, buvę įjungti į tinklą; liudytojas A. Š. (išsilavinimas aukštasis, radioelektronika; turi elektrosaugos kvalifikaciją) 2023-03-29 teisiamajame posėdyje paaiškino, jog dėl elektros gedimo jį išsikvietė nukentėjusysis A. G.: A. sako, kad su elektra negerai; atvažiavau, pamatavau, ,,nulis plaukiojo", įtampa šokinėjo, pasakiau kviestis elektriką ir išvažiavau; liudytojas dėl sugadintų daiktų pateikė sekančius paaiškinimus: sudegusių prietaisų buvo daug: telefono pakrovėjai, maitinimo blokai; pamatavau, kad prietaisuose įtampos nėra, vadinasi jie sugedę; vaizdo įrašymo įrenginį pasiėmiau į namus < ••• >; buvau išsiėmęs kietąjį diską, nes įrenginio maitinimo blokas buvo sudegęs; vaizdo įrašymo kamera neveikė, smirdėjo maitinimo blokas; netikrinau aš jų tuo momentu, bet ten rūko iš visur; mačiau kaip telefono pakrovėjas rūko įkištas rozetėj, kad interneto modemas buvo sudegęs; maitinimo blokus tikrinau duodamas apkrovą, matuodamas srovę, televizorių kitaip, įjungi jį ir žiūri veikia ar ne, skalbimo mašiną irgi taip pat, šaldytuvą irgi; plovimo įrenginį Karcher gal ir tikrinau; taip, tikrinau, jis neveikė; televizorius sugedęs buvo; ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20512-21 elektrotechniko tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad vienfazių elektros vartotojų atveju, sujungus nulinį laidininką su faziniu laidu dviejose iš trijų tinklo fazių, tinklo įtampa iš normalios 230 V įtampos padidėja iki 400 V; taip pat stebimas fazių poslinkis; trifazių vartotojų atveju, prarandama viena iš fazių; toks darbo režimas elektros prietaisams nėra normalus ir laikomas avariniu; jeigu elektros prietaisas neturi vidinės apsaugos nuo viršįtampių, įjungus jį į tinklą, kuriame viena iš fazių apjungta su nuliniu laidu, jis greičiausiai suges; dažniausiai pasitaikantis gedimas, įvadinio kondensatoriaus „išsipūtimas", taip pat galimas elektrinis laidininkų ar spausdintinių plokščių takelių pramušimas, kas savo ruožtu gali sukelti gaisrą ar prietaiso įvairių detalių gedimą; Jei prietaisas turi įjungimo/išjungimo mygtuką ir avarinio režimo metu nebuvo įjungtas (neatliko naudingo darbo), prietaisas neturėtų sugesti, nes fazinis laidininkas tuo metu buvo nutrauktas; norint išsiaiškinti ar prietaisas, neatliekantis naudingo darbo tokiame avariniame tinklo režime suges, reikia analizuoti kiekvieno prietaiso vidines elektros schemas. Specialisto išvadoje taip pat pasirinktinai pagal galimybę buvo tiriami įvykio vietoje paimti daiktai, kurių maitinimo šaltinis „(duomenys neskelbtini)" buvo nurodyta, kad vidinės prietaiso apžiūros metu pastebėtas viršįtampio poveikis; prietaiso įėjimo kondensatorius išsipūtęs - tipinis viršįtampio poveikis elektronikos komponentams; prietaisas patikros metu neveikė; specialistas A. G. 2022-05-17 apklausos protokole nurodė, kad nukentėjusiojo A. G. gyvenamosios patalpose, esant tokiam elektros laidų jungimui­ atjungimui, kuris buvo nustatytas įvykio vietos apžiūros metu, galėjo sugesti ne tik trifaziai, bet ir vienfaziai elektros įrengimai, kurie tuo metu buvo įjungti į elektros tinklą, tik vienfaziams sugesti liudytojas A. G. nurodė sąlygą, jog elektros lizdai turėjo būti pajungti netinkamai; 2023-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) defektiniame akte nurodyta, kad iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pateiktos Fotolentelės Nr. l medžiagos Nr. M-1-01-30046-21, nuotraukose Nr. 17- Nr. 27 matoma, kad visi nuliniai laidai atjungti nuo skyde esančio nulinio sujungimo ir atskirti nuo kitų nulinių laidų. Tokiu atveju trifaziame tinkle esantys įrenginiai sujungti taip kaip trifazio variklio jungiamo žvaigžde. Krintančios įtampos pasiskirsto pagal įrenginių galingumą esantį tarp tam tikrų fazių. 400V įtampa krenta ant kelių toje grandinėje sujungtų įrenginių. Tolygiai pasiskirsčius įrenginių galingumui galima tikimybė įrenginiui nesugesti, bet dažniausiu atveju įrenginiai gauna per aukštą įtampą ir sugenda. Jei tinklas yra atjungtas nuo elektros įvado nulinio laidininko, automatiniai jungikliai gali suveikti tik tuo atveju jei įrenginių apkrova viršija automatinio jungiklio nominalią srovę arba įvyksta trumpas jungimas tarp fazių. Vartotojo nulinio laidininko prijungimas prie fazės (nesant tinklo nuliui prijungtam prie įžeminimo kontūro) nesukelia trumpo jungimo, tiesiog toje grandinėje esantis nulinis laidininkas tampa faziniu (kištukiniame lizde atsiranda 400V); liudytojas R. G. 2025-02-21 teisiamajame posėdyje nurodė, jog atsižvelgdamas į kaltinamojo J. G. nurodytą laidų sujungimą elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje, esančioje J. G. priklausančioje pagalbinėje patalpoje, paaiškino ,jog tuo atveju, jeigu elektros rankena nėra nuleista apačią ir rankenos plokštelės nėra prisilietusios prie trijų apatinių elektros saugiklių-kirtiklių dėžės kontaktų, elektros apatiniuose kontaktuose nebus. Tokiu būdu plikomis rankomis galima atsukti nulinius laidus ir vieną jų priliesti prie 33 numeriu pažymėto saugiklio (pastaba: kas matyti iš 2021-06-14 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo Fotolentelės Nr. l 17-20 fotonuotraukų). Kol dėžės rankena nebus pakelta į viršų, tai nieko ir neatsitiks, tačiau, kaip nurodė R. G., kai bus pakelta rankena ir rankena valdomos plokštelės susilies su trimis viršutiniais kontaktais, tai įvyks trumpas jungimas ir elektros energija išsijungs pagrindinėje elektros skydinėje lauke. Kaip liudytojas R. G. toliau paaiškino, tokiu atveju, jeigu 3 nuliniai laidai viršutinėje dalyje atjungti, tai įjungus pagrindinį automatą lauke esančiame elektros įvade ir pakėlus dėžės rankeną į viršų, visose išėjimo linijose gaunasi avarinis rėžimas ir buvę įjungti prietaisai sugenda, priklausomai nuo prietaiso jautrumo ir panašiai; UAB (duomenys neskelbtini)defektacijos aktas ir MB (duomenys neskelbtini) vertinimo aktas patvirtina sugadintų prietaisų būklę ir jų vertę. Jokių priešingų įrodymų dėl turto vertės ar daiktų veikimo byloje nėra. Kai nukentėjusiojo pateikti įrodymai nėra paneigti, teismas privalo jais vadovautis. Apelianto atstovo manymu, šie nurodyti įrodymai patvirtina ne tik nukentėjusiajam A. G. priklausančių daiktų sugadinimo faktą, bet ir priežastį, dėl kurios jie buvo sugadinti. Tai tiesioginiai įrodymai dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio l dalyje, kurį padarė kaltinamasis J. G., padarinių.

3.13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja netiesioginių įrodymų visuma, išnagrinėta aukščiau šiame apeliaciniame skunde, kurios netyrė ar netinkamai tyrė pirmosios instancijos teismas, patvirtinančių J. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje, būtent: kaltinamojo galimybė patekti prie elektros saugiklių - kirtiklių dėžės ir kitų asmenų, tame tarpe nukentėjusiojo A. G. negalėjimas patekti prie šio įrenginio dėl faktinio buvimo kitoje vietoje; kaltinamojo buvimas patalpose įvykio metu; kaltinamojo parodymų prieštaringumas; kaltinamojo alibi dėl nebuvimo namuose paneigimas liudytojo G. J. parodymais; Elektrotechnikos specialisto išvada, UAB (duomenys neskelbtini) defektinis aktas, liudytojų, turinčių elektrotechnikos specialių žinių, A. Š., E. M., R. G., A. G. parodymai; UAB (duomenys neskelbtini) defektacijos aktas ir MB (duomenys neskelbtini) vertinimo aktas; voltmetro radimas prie elektros saugiklių - kirtiklių dėžės kaltinamajam priklausančioje patalpoje ir kaltinamojo specialios elektrotechnikos žinios. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas šią nuoseklią ir visapusišką įrodymų grandinę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kiekviena byloje nustatyta aplinkybė turi būti vertinama įrodymų visumos kontekste ir privalo būti vertinama ne izoliuotai, bet logiškai siejant jas tarpusavyje. Bylos įrodymai objektyviai ir patikimai patvirtina, kad neteisėtus veiksmus atliko būtent kaltinamasis J. G., ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra atsakingas už šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio l dalyje, padarymą.

3.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio l dalyje, sudėties požymių, jų visumos, todėl ir nenustatė, jog visi požymiai, pagrindžiantys kaltinamojo J. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra byloje įrodyti. Nurodo, jog objektyvieji nusikaltimo požymiai - svetimo turto sugadinimas ir įrodymai, patvirtinantys objektyviąją nusikaltimo sudėtį: vaizdo įrašas (d03_md_ch03_210613193622) patvirtina, kad 2021-06-13 19:36:29 val. J. G. įeina į patalpą, kurioje yra elektros saugiklių - kirtiklių dėžė. Tai objektyvus tiesioginis įrodymas apie buvimą įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku; Elektrotechnikos specialisto išvada ir UAB (duomenys neskelbtini) defektinis aktas: elektrotechnikos specialistas A. G. nustatė, kad atjungus nulinius laidus ir vieną jų prijungus prie fazės, pastate įsijungė avarinis elektros tinklo režimas - 400 V įtampa, dėl ko buvo sugadinti į tinklą įjungti prietaisai. UAB (duomenys neskelbtini) defektiniame akte nurodyta, kad visi nuliniai laidai buvo atjungti nuo skydelio sujungimo ir prijungti prie fazės, o tokia jungtis sukėlė pavojingą elektros tinklo režimą; liudytojo R. G. paaiškinimai: paaiškino nusikaltimo padarymo mechanizmą: nuliniai laidai buvo atjungti, vienas jų prijungtas prie fazės, ir kai buvo pakelta elektros dėžės rankena, į tinklą buvo paleista 400 V įtampa; liudytojas nurodė, kad tokie veiksmai reikalauja specialių elektros žinių ir buvo sąmoningi; specialisto A. G. parodymai: patvirtino, kad įvykio metu buitiniai prietaisai galėjo būti sugadinti dėl 400 V įtampos; patvirtino, jog esant nustatytam elektros laidų jungimui, galėjo būti sugadinti tiek trifaziai, tiek vienfaziai elektros prietaisai, kurie buvo įjungti elektros tinklo avarijos metu; sutiko su liudytojo R. G. pateiktu avarinio režimo veikimo mechanizmu; UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) aktai: patvirtina sugadintų prietaisų būklę ir jų vertę; byloje nebuvo pateikta priešingų įrodymų; liudytojų E. M. ir A. Š. parodymai: liudytojas E. M. paaiškino, kad esant tokiam laidų sujungimui (be nulio, prijungus prie fazės), rozetėse gali susidaryti 380-400 V įtampa ir prietaisai gali sudegti; liudytojas A. Š. nustatė, kad „nulis plaukiojo", įtampa šokinėjo, buvo nestabilus elektros tiekimas; Įvykio vietos apžiūros protokolas: įvykio vietoje buvo rastas voltmetras, kuris, kaip paaiškino liudytojas R. G., naudojamas siekiant patikrinti, ar teka elektros srovė; voltmetro radimas rodo, kad elektros sistema buvo tyčia tikrinama, o šis veiksmas reikalauja specialių elektrotechnikos žinių; įvykio vietos apžiūros protokolo fotonuotraukos Nr. 17-20 užfiksavo konkrečius laidų atjungimus ir jų padėtį elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje; fotonuotraukos Nr. 28-29 užfiksavo voltmetro radimo vietą ir jo buvimo aplinkybes; apžiūros metu nustatyta, kad elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje prie trijų viršutinių gnybtų buvo prijungta viena įėjimo ir dvi išėjimo elektros linijos, kurios maitino J. G. ir nukentėjusiojo A. G. patalpas; tai patvirtina, kad elektros jungiklio valdymas turėjo įtakos abiejų zonų elektros tiekimui; įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. G. pusėje esančios patalpos buvo užgriozdintos metaliniais daiktais, o patekimas į skydinę iš šios pusės buvo ribotas; liudytojas G. M. patvirtino, kad praėjimas buvo užstatytas daiktais; nukentėjusiojo A. G. parodymai: nukentėjusysis A. G. teigė, jog po elektros dingimo įjungė pagrindinį automatą ir išėjo, tačiau po trumpo laiko, pranešus namuose buvusioms L. G. nepilnametėms dukroms, jog vėl dinginėja elektra ir iš rozečių pradėjo sklisti dūmai, jautėsi degėsių kvapas, A. G. ir L. G. grįžo iš svečių pas (duomenys neskelbtini) namų; liudytojos L. G. parodymai: patvirtino, jog pirmą kartą elektros dingo, kai ji kartu su A. G. buvo pas kaimynus (duomenys neskelbtini); po pirmojo elektros dingimo A. G. nuėjo įjungti pagrindinio automato ir išėjo; po to, kai vėl dingo elektra, L. G. sugrįžo kartu su nukentėjusiuoju ir rado, kad iš rozečių rūko dūmai ir jautėsi degėsių kvapas; liudytojos K. D. parodymai: patvirtino, kad elektros dingimo metu kartu su ja namuose, tačiau kitose patalpose, buvo kaltinamasis J. G.; liudytoja girdėjo bildesius ir kosėjimą J. G. patalpose būtent tuo metu, kai dingo elektra ir pradėjo rūkti iš rozečių; liudytojų K. B. ir D. B. parodymai: patvirtino, jog matė J. G. grįžtant link namų elektros dingimo metu, kas paneigia kaltinamojo alibi, kad jo namuose tuo metu nebuvo; liudytojo G. J. parodymai: liudytojas (gaisrininkas) matė kaltinamąjį J. G. per langą jo namuose tuo metu, kai jau buvo iškviestos specialiosios tarnybos; tai paneigia kaltinamojo pateiktą alibi dėl nebuvimo namuose. Apelianto atstovo manymu, visi šie aukščiau išvardinti įrodymai pagrindžia objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, patvirtinančius kaltinamojo J. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje: tyčinį elektros instaliacijos elektros saugiklių - kirtiklių dėžėje pakeitimą, kuris sukėlė avarinį elektros tinklo režimą ir lėmė nukentėjusiajam A. G. priklausančios buitinės technikos ir kitų elektros prietaisų sugadinimą.

3.15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal BK 187 straipsnio l dalį ši nusikalstama veika yra materialios sudėties, reikalaujanti nustatyti tyčią. Apelianto atstovo manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas ar bent jau sąmoningai leisdamas atsirasti padariniams. Nurodo, jog įrodymai, patvirtinantys objektyviąją nusikaltimo sudėtį yra: l) kaltinamojo specialiosios elektrotechnikos žinios: kaltinamasis J. G. buvo kvalifikuotas elektrikas; byloje nustatyta, kad elektrotechnikos veiksmai, tokie kaip nulinių laidų atjungimas ir vieno prijungimas prie fazės, reikalauja specialių elektrotechnikos žinių ir sąmoningo veikimo; byloje pateiktame įvykio vietos apžiūros protokole ir liudytojo R. G. paaiškinimuose nustatyta, kad tokie veiksmai negalėjo būti atlikti atsitiktinai ar nežinant pasekmių; tai įrodo, kad J. G. suvokė savo veiksmų pavojingumą; elektros tinklo tikrinimo priemonės naudojimas: įvykio vietoje buvo rastas voltmetras, kuris patvirtina, jog kaltinamasis atliko elektros tinklo matavimus; voltmetro naudojimas rodo, kad J. G. ne tik turėjo specialių žinių, bet ir aktyviai tikrino elektros tinklo parametrus, o tai paneigia galimybę, kad jis galėjo nežinoti apie galimas savo veiksmų pasekmes; konfliktiniai kaltinamojo J. G. ir nukentėjusiojo A. G. santykiai ir motyvas: byloje nustatyta, kad tarp J. G. ir nukentėjusiojo A. G. buvo ilgalaikiai ir nuolatiniai konfliktai; konfliktai kilo dėl bendro naudojimosi turtu, būtent, norėjimas iš nukentėjusiojo atimti jam teisėtai priklausančias patalpas; ši aplinkybė patvirtina motyvą daryti žalą nukentėjusiojo turtui; byloje pateiktos policijos ir teismo medžiagos rodo, kad konfliktai buvo sistemingi, o tai rodo galimybę veikti tyčia; kaltinamojo alibi prieštaringumas: kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė buvęs išvykęs, tačiau susipažinęs su vaizdo įrašais vėliau nurodė, kad tos dienos aplinkybių neprisimena; liudytojai (K. B., D. B.), liudytoja L. G. patvirtino, kad prieš įvykį matė einantį J. G. į namus, liudytoja K. D. girdėjo, jog prieš įvykį J. G. buvo jam priklausančiose patalpose; liudytojas G. J. matė J. G. savo namuose po įvykio, nors pastarasis teigė, jog namuose nebuvęs; kaltinamojo parodymų nenuoseklumas rodo sąmoningą bandymą nuslėpti savo veiksmus; patekimo galimybė ir aplinkybių kontrolė: kaltinamasis buvo vienintelis asmuo, kuris nevaržomai galėjo patekti į elektros saugiklių - kirtiklių dėžės patalpą; kitų asmenų, tame tarpe nukentėjusiojo A. G. negalėjimas patekti prie šio įrenginio dėl faktinio buvimo kitoje vietoje; toks patekimo kontrolės faktas rodo, kad veikos atlikimo galimybė buvo tik kaltinamojo dispozicijoje, o tai patvirtina, kad jis veikė sąmoningai; veiksmų kryptingumas: byloje nustatyta, kad elektros instaliacijos pažeidimai buvo atlikti tikslingai - buvo atjungti visi nuliniai laidai ir vienas jų buvo prijungtas prie fazės; toks sujungimas sukėlė avarinį tinklo rėžimą ir 400 V įtampą buityje, kas įprastomis sąlygomis negali įvykti atsitiktinai. Apelianto atstovas mano, jog visi bylos įrodymai patvirtina, kad J. G. veikė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir padarinius, bei norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti. Jo veiksmai atitinka tiesioginės tyčios formą, o nustatytos aplinkybės patvirtina subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Mano, jog tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo kaltinamojo J. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje, įrodymus ir jų netyrė.

3.16. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis nekaltumo prezumpcija, mechaniškai taikė in dubio pro reo principą, nors byloje buvo pakankama įrodymų visuma konstatuoti kaltinamojo J. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatyta BK 187 straipsnio l dalyje. Mano, jog aukščiau šiame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindžia, jog šioje byloje tokių abejonių dėl J. G. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio l dalyje, objektyviai nėra. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino įrodymų visumos kaip tarpusavyje susijusios grandinės, todėl nepagrįstai išteisino kaltinamąjį J. G.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip J. G. prieš įvykį įeina į ūkinį pastatą, patikimumu ir šio įrodymo reikšmingumu byloje. Nurodo, jog pirma, teismas konstatavo, kad informacinių technologijų ekspertizė negalėjo patikrinti vaizdo įrašymo įrenginio atminties, nes įrenginyje nebuvo duomenų laikmenos. Tačiau pats šis faktas nereiškia, kad vaizdo įrašas buvo suklastotas ar neautentiškas. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, jo turinys nėra ginčytinas-net pats kaltinamasis neginčijo, kad įraše matomas asmuo yra jis pats. Antra, net jei laikmena nebuvo rasta, vaizdo įrašo turinys patvirtino kaltinamojo buvimą įvykio vietoje. Byloje esantys papildomi liudytojų parodymai (K. B. ir D. B., K. D. parodymai), kurie patvirtina kaltinamojo buvimą įvykio vietoje kritiniu metu, objektyviai patvirtina vaizdo įrašo turinį. Tai reiškia, kad vaizdo įrašas neprieštarauja kitų bylos įrodymų visumai, o priešingai - ją papildo. Trečia, net jei nėra galimybės atlikti techninės vaizdo laikmenos patikros, įrašo turinio vertinimas priklauso nuo įrodymų visumos (BPK 20 straipsnis). Teismas privalėjo vertinti įrašą kartu su liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros duomenimis ir kitais netiesioginiais įrodymais. Ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų, kad vaizdo įrašas galėjo būti tyčia pakeistas ar suklastotas. Mano, jog teismas nepagrįstai taikė neproporcingą įrodymo atmetimo standartą, kai vaizdo įrašas turėjo būti vertinamas kaip patikimas įrodymas bendroje įrodymų sistemoje. Penkta, šiuo atveju būtina pabrėžti, kad proceso metu buvo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas V. L. buvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl galimo šališkumo. Be to, V. L. teisme 2025-02-21 duodamas parodymus akivaizdžiai išreiškė neobjektyvią poziciją, pabrėždamas nepalankų asmeninį nusistatymą prieš nukentėjusįjį A. G.. Jo parodymai patvirtino priešišką nuostatą ir kėlė abejonių dėl objektyvaus bylos medžiagos rinkimo ir vertinimo ikiteisminio tyrimo metu; Šešta, nukentėjusysis A. G. teisme nurodė, kad vaizdo įrašymo laikmena galėjo likti pas tyrėją V. L.. V. L. neigė tai prisimenantis, tačiau atsižvelgiant į jo nušalinimo aplinkybes ir parodytą šališkumą, logiškai pagrįsta manyti, kad būtent dėl tyrėjo neobjektyvumo galėjo būti neužtikrintas tinkamas įrodymų surinkimas ir laikmenos dingimas; Septinta, įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašas neprieštarauja byloje surinktų kitų įrodymų visumai ir yra logiškai bei nuosekliai pagrindžiamas kitų byloje esančių aplinkybių. Tokiu būdu, apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabejojo vaizdo įrašo patikimumu, nors vaizdo įrašas kartu su kitais įrodymais patvirtina kaltinamojo J. G. buvimą įvykio vietoje ir galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką. Mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio įrodymo yra nemotyvuota ir prieštaraujanti įrodymų vertinimo taisyklėms, nustatytoms BPK 20 straipsnyje, neteisingai taikė in dubio pro reo principą ir nepagrįstai atmetė esminį kaltę pagrindžiantį įrodymą.

3.17. Apelianto atstovas skunde taip pat nurodo, jog vadovaujantis BPK 103 straipsnio l punktu ir 105 straipsnio l dalimi nukentėjusysis A. G. patyrė šias proceso išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu ir būtinos savo teisėms ginti: už advokato teisines paslaugas, teiktas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20512-21 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-1111/2025, bendra suma -1 500 Eur, įskaitant šiuos veiksmus: susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, procesinių prašymų ir skundų rengimą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose; už sugadintos elektros įrangos turto vertės nustatymą sumokėta MB (duomenys neskelbtini) 145, 20 Eur; už sugadintos elektros įrangos diagnostiką sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) 30 Eur; už UAB (duomenys neskelbtini) defektinį aktą 96,80 Eur; už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis papildomai patyrė l 800 Eur proceso išlaidų; bendra patirtų proceso išlaidų suma - 3 572 Eur.

Šalies argumentai

16. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, išteisintojo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.