Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad nepilnametė A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. D. ir atsakovo A. D. dukra. Ieškovės M. D. ir atsakovo A. D. santuoka buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1806-670/2016 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 1.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovas mokės išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirta M. D..

10. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

12. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Nagrinėjamu atveju prašoma padidinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi sutartą išlaikymą nepilnametei dukrai, motyvuojant pakitusiais nepilnametės dukters poreikiais ir padidėjusiu jos išlaikymu, dėl to, ieškovės teigimu, atsakovo iki šiol nustatytas išlaikymas, sudarantis tik 150 Eur sumą per mėnesį, yra akivaizdžiai nepakankamas.

14. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo teismo patvirtintas dar 2016 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas 150 Eur dydžio vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

15. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

18. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2025 metais yra 1038 Eur, apie 777 Eur atskaičius mokesčius.

20. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti vaikui po 355 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų nepateikė, tačiau teismas vertina, kad jų dydis yra atitinkantis nepilnametės dukters dabartinius būtinuosius poreikius.

21. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė įrodinėjo šalių nepilnametės dukters poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikius bei jų pasikeitimą.

22. Iš rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametė dukra A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgali, pakartotinai įvertinus neįgalumo lygį jai nustatytas sunkus neįgalumas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2027 m. birželio 15 d. (b. l. 8, 12). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra nevaikšto, gali judėti tik su vaikštyne ar su vežimėliu, ji nekalba, pati nevalgo, yra maitinama per zondą, jai yra įstatyta gastrostoma, reikalingi specialūs maisto mišiniai, švirkštai maitinimui, nuolat reikalingos sauskelnės, servetėlės, kitos higienos priemonės, taip pat reikalingi drabužiai, lėšos būstui išlaikyti ir mokesčiams sumokėti, taip pat būtinoms priemonėms dukters lavinimui. Dėl dukters neįgalumo ji yra imli įvairioms infekcijoms, jai nuolat reikalingi brangūs vitaminai, dukra dažnai serga, dažnai reikia vartoti antibiotikus ir kitus vaistus, į lauką su dukra gali išeiti tik šiltuoju metų laiku, šaltuoju sezonu negali net išeiti į lauką, nes bijo, kad dukra nepasigautų infekcijos. Ji viena prižiūri dukrą, dėl to negali dirbti, jai padeda jos mama, taip pat sugyventinis, kai nebūna išvykęs į reisą, vienintelės jos pajamos yra vaikui skirtos išmokos. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šeima, automobilių neturi, išieškojimai iš jos turto nevykdomi, niekur nedirba ir su darbu susijusių pajamų negauna (b. l. 4 – 6, 50 - 52).

23. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovas ir jo atstovas, net du kartus įpareigoti teismo pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas, jokių įrodymų nepateikė, pasirinko pasyvią procesinę poziciją, t. y. atsakovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos yra tik tai, ką jis gauna iš pavienių darbų, jokių įrodymų apie darbo sutartis, būsto nuomos sutartis, turimus kreditorinius įsipareigojimus, įrodymų apie užsienio kredito įstaigose turimas sąskaitas ar pan. atsakovas nepateikė, teismo posėdyje į daugumą esminių klausimų apie bylos dalyką (atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir kt.) nepateikė jokio atsakymo ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad jam užtenka pinigų pragyvenimui. Pažymėtina, kad atsakovas, atstovaujamas advokato, galėjo ir turėjo žinoti kokius duomenis (įrodymus) turi teismui ir kitai šaliai nurodyti bei pateikti, siekdamas įrodinėti ir įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrįstumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Taigi, darytina išvada, kad atsakovo pasyvumas įrodinėjimo procese vertintinas vaiko naudai, konstatuojant, kad teisingam bylos išnagrinėjimui byloje esančių duomenų apie visas bylai reikšmingas aplinkybes pakanka, ir šių įrodymų pagrindu toliau daromos išvados.

24. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l .16, 59), duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau šiuo metu ten taip pat niekur nedirba, pragyvena iš pavienių darbų, jokių duomenų teismui apie gaunamas pajamas ir išlaidas negali pateikti, nes neturi. Tačiau atsakovas nurodė, kad jis gyvena nuomojamame kambaryje, kurio nuoma jam kainuoja 250 svarų per savaitę, taigi įvertinus šias atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas gauna pajamų, nes gali susimokėti už nuomą. Be to, atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad per 2024 m. dukters A. D. išlaikymui jis skyrė iš viso apie 3100 Eur, ieškovė šios aplinkybės neginčijo, taigi šie duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas gauna pajamų ir gali teikti išlaikymą vaikui. Be to, atsakovas turi Lietuvoje nekilnojamojo turto – patalpą (garažą), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 53), turi savo vardu registruotų automobilių (54 – 57). Išieškojimas iš jo turto nevykdomas ( b. l. 58). Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar gautų mažesnes pajamas, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas su dukra šiuo metu nebendrauja, pats atsakovas teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo pasakyti, kada paskutinį kartą matė dukrą. Atsakovas nurodė, kad teikia dukrai išlaikymą, visada teikė priteistą 150 Eur dydžio išlaikymą, ieškovei pervesdavo ir daugiau lėšų dukters išlaikymui, kai ieškovė paprašydavo, teigė, kad per 2024 metu iš viso ieškovei pervedė 3100 Eur išlaikymo sumą, ir nors nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, tačiau ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas daugiau vaikų neturi, yra nevedęs.

25. Vertinant anksčiau šio sprendimo 17 – 19 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, šiuo metu sudarančių 388,50 Eur kiekvienam tėvui, o akivaizdų poreikių padidėjimą patvirtina tai, kad po 2016 m. teismo sprendimo pasikeitė ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiai. Po teismo sprendimo praėjo beveik devyneri metai. Akivaizdu, kad vaikui augant, kartu didėja ir jo poreikiai, o šiuo atveju įvertinant ir šalių dukrai nustatytą sunkią negalią, teismas daro išvadą, kad padidėjo išlaidos vaiko maitinimui, rūbams, higienos priemonėms, lavinimui. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaiko amžius, poreikiai, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, yra pagrindas teigti, kad atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas dukrai, nors ir jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, neatitinka vaiko interesų ir yra nepakankamas tenkinti jos būtinus poreikius. Be to, pats atsakovas pripažino, kad teikia dukrai ir didesnį negu 150 Eur išlaikymą, kai to paprašo ieškovė, o vien per 2420 m. skyrė 3100 Eur vaiko išlaikymui (kas sudaro apie 258 Eur per mėnesį), taigi atsakovas netiesiogiai pripažįsta, kad dukters išlaikymui reikalinga didesnė negu 150 Eur suma. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti 355 Eur išlaikymo dydis neviršija teismų praktikoje nustatyto būtinųjų vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, šiuo metu sudarančių 388,50 Eur kiekvienam tėvui. Be to, atsakovas nepaneigė nė vienų iš ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų išlaidų pagrįstumo, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė neįrodė atsiradusių papildomų išlaidų ar jų poreikio esminio padidėjimo, yra nepagrįstas.

26. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad visą laiką teikė didesnį negu 2016 m. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje numatytą 150 Eur išlaikymą, tačiau su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė dukters išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu ir konstatuoja, kad ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų, sudarančių 388,50 Eur kiekvienam tėvui. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų apie išlaidas komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, drabužiams, dukters medicininei priežiūrai, laisvalaikiui, tačiau bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius būtinas išlaidas vaikui. Darytina išvada, kad atsakovo nesutikimas su ieškiniu yra išreikštas tik formaliai t. y. nepateikiant išsamių bei konkrečių paaiškinimų, argumentų ir įrodymų apie tai, kad vaiko išlaikymui pakaktų atsakovo siūlomų mokėti 150 Eur per mėnesį, taip pat nepateikiant jokio objektyvaus pagrindimo teiginiui, kad realūs vaiko poreikiai yra žymiai mažesni nei nurodė ieškovė.

27. Atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą vaikui, kuris atitiktų tinkamam vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, ir šios pareigos negali paneigti vidiniu savo įsitikinimu pagrįstais pasvarstymais apie tai, kad net ir minimalus teismų praktikoje nustatytas vaiko poreikiams reikalingas išlaikymas yra nepagrįstas. Nustačius dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jai ir taip tenka didesnė priežiūros ir rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, juolab, kad šalių dukra yra neįgali, ja reikia rūpintis visą parą, o atsakovas gyvena užsienyje ir su dukra visai bendrauja, neaplanko net grįžęs į Lietuvą, pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, kada paskutinį kartą matė savo dukrą. Ieškovė neabejotinai patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, kadangi ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ne tik kasdienes ar periodines, bet ir vienkartines išlaidas, reikalingas vaiko poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių ar kad mergaitės poreikiai nepadidėjo, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Teismas atmeta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis neprivalo mokėti didesnio išlaikymo vaikui, nes ieškovė jam neteikia įrodymų apie panaudotas vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Kaip jau minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, jog dukros poreikiams patenkinti reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu ir sprendimo priėmimo metu, atskaičius mokesčius, sudaro apie 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių siekia – 1038 Eur), todėl ieškovė neprivalo teikti detalius įrodymus apie vaiko išlaidas. Pabrėžtina, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, todėl visiškai nesusiduria su išlaidomis, kurios reikalingos specialių poreikių turinčiam vaikui, taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų (net pačių smulkiausių) išlaidų. Vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos organizavimu, medicininių ir emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (maitinti, rūpintis vaiko higiena, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.); visa tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką, o dėl vaiko specialiųjų poreikių, rūpinimasis vaiku tampa tiek fiziškai, tiek emociškai dar sudėtingesne veikla.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko, turinčio sunkią negalią, poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.

30. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas teigia, kad jis neturi nuolatinio darbo, tačiau teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui uždirbti daugiau pajamų. Teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pažymėtina, kad lyginant su 2016 metais, atsakovo turtinė padėtis netgi pagerėjo – jis 2023 m. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo garažą Lietuvoje, nors garažas ir nedidelės vertės (vidutinės rinkos vertė 2150 Eur), tačiau šis faktas patvirtina, kad atsakovas gauna pajamų ir skiria jas savo turtinei padėčiai pagerinti, įsigijo nekilnojamojo turto. Nors atsakovas teigia, kad jis Jungtinėje karalystėje negauna nuolatinio darbo, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė duomenų, kaip jis ieško darbo, kad jis būtų registruotas kokioje nors įstaigoje ar institucijoje, kuri jam padėtų susirasti darbą ir pan. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų ar dėl kokių kitų priežasčių negalėtų dirbti. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad jo darbo paieškos yra formalios, atsakovas nededa maksimalių pastangų siekiant susirasti darbą ir taip užtikrinti išlaikymo vaikui, atitinkančio jo poreikius, teikimą.

32. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, aplinkybę, kad vaikas gyvena tik su mama, teismas ieškovės nurodytas išlaidas būtiniesiems poreikiams pripažįsta būtinomis vaiko išlaidomis. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Be to, pats atsakovas negalėjo nurodyti konkrečios pinigų sumos reikalingos vaiko išlaikymui. Atsakovas patvirtino, kad jis nuo 2011 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir gerai nežino kokios yra kainos Lietuvoje, pastaruoju metu vaikui nėra pirkęs jokių konkrečių prekių ar daiktų ir pan. Svarbu tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko saviraiškos pomėgiams ir tam reikalinga skirti lėšų. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametei dukrai yra skirtas namų mokymas, jai patinka įvairūs vibruojantys žaislai, šepetėliai, patinka žiūrėti planšetinį kompiuterį, taigi akivaizdu, kad net ir sunkią negalią turinčiam vaikui kyla jo lavinimo poreikis ir būtinos papildomos lėšos siekiant patenkinti šį vaiko poreikį.

33. Šiuo atveju veikiant geriausiais vaiko interesais svarbu tai, kad nuo šalių susitarimo dėl atsakovo teiktino 150 Eur išlaikymo A. D. patvirtinimo praėjo daugiau beveik devyneri metai. Nurodytu laikotarpiu padidėjo prekių ir paslaugų, būtinų įprastiems sveiko nepilnamečio vaiko poreikiams, įkainiai, svarbu ir tai, kad šalių dukrai nuo gimimo nustatytas sunkus neįgalumas ir sunkūs jos sveikatos sutrikimai. Todėl akivaizdu, kad 150 Eur sumos, dėl kurios šalys susitarė nutraukdamos santuoką, šalių vaiko įprastiems poreikiams šią dieną nepakanka. Tai iš esmės pripažino ir atsakovas, nurodydamas, kad teikė didesnį išlaikymą dukrai kai tik paprašydavo ieškovė. Todėl teismo vertinimu, tarp šalių turi būti skirstoma pareiga skirti įprastiems neįgalios A. D. poreikiams ne mažesnę kaip 777 Eur išlaikymo sumą į mėnesį. 2025 m. minimalus mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur (neatskaičius mokesčių – 1038 Eur); pagal byloje esančius duomenis vaikui valstybės mokamų išmokų suma sudaro 714,60 Eur (520 Eur + 122,5 Eur + 72,10 Eur = 714,60 Eur, b. l. 70 - 72)). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tačiau teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą vaikus auginantiems tėvams, tenkinant vaikų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Darytina išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo mažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydžio valstybės vaikui mokamų išmokų sumomis, nes: 1) vaiko sveikatos būklė yra sunki ir kaip nustatyta, reikalaujanti ženkliai didesnių finansinių resursų nei sveiko vaiko priežiūra; 2) šalių dukra nuolatos gyvena tik su ieškove, atsakovas su dukra nebendrauja, ja nesirūpina, todėl ieškovei tenka kasdienė sunkią negalią turinčio vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas; 3) atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų byloje nenustatyta, ieškovė nedirba ir nuolat prižiūri bei slaugo vaiką su sunkia negalia, jos įsidarbinimo galimybės yra itin ribotos; 4) atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti nesumažintą išlaikymą, atsakovas turi galimybę rinktis darbą bet kurioje valstybėje, bet kuriuo paros metu, kai tuo tarpu ieškovė, su kuria gyvena dukra, šios privilegijos neturi.

35. Nepilnametės šalių dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė, su kuria nustatyta A. D. gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

37. Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2025 m. sausio 7 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, tenkindamas ieškinį ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 355 Eur, tenkina 100 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 74 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 74 Eur žyminis mokestis.

39. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,93 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1806-670/2016 patvirtintos M. D. ir A. D. sudarytos santuokos nutraukimų teisinių pasekmių sutarties 1.2. punktu nustatytą po 150 Eur išlaikymo dydį dukrai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. sausio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 74 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.