Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji G. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir duodama parodymus po liudytojų apklausų parodė, kad su J. G. susipažino 2018 m. gegužės 20 d., per savo gimtadienį. J. sakė, kad sportuoja ir iš tos veiklos gauna pinigų. Žino, kad jis turi brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), miestelyje šalia (duomenys neskelbtini), yra buvę ir pas J. mamą svečiuose, bendrauti sekėsi gerai. Jos santykiai su J. buvo geri, greitai pradėjo gyventi ir būti kartu, dažnai važiuodavo pas jos močiutę ir mamą į (duomenys neskelbtini)– ten būdavo ir savaitgaliais, ir šiokiadieniais. J. bendravo su Ž. M., kuris (duomenys neskelbtini) gyveno tame pačiame daugiabutyje, kaip ir jos močiutė, kartu vartodavo alkoholį. J. prašė banko sąskaitos, tačiau ji (kaltinamoji) nesutiko duoti savo (turėjo vieną sąskaitą banke „Swedbank“), nes pas ją sąskaitoje buvo 200 Eur minusas dėl gyventojų pajamų mokesčio. Tuomet jis paklausė, ar galėtų paprašyti jos mamos ir močiutės sąskaitų. Jos (kaltinamosios) mama ir močiutė sutiko duoti banko sąskaitas. Paklaustas, kam jam reikia šių sąskaitų, J. paaiškino, jog turi daug skolininkų iš Anglijos ir jam reikia persivesti pinigus, jog yra gana didelės sumos ir reikia jam daug banko sąskaitų. J. sakė, kad savo turimų banko sąskaitų naudoti negali, nes turi labai daug antstolių. Nei mama, nei močiutė duodamos savo sąskaitas nepagalvojo, kad bus kažkas blogo. Tiesiog J. prašė, ar gali paskolinti kortelę – tiek mamos jis prašė, tiek močiutės. Girdėjo, kaip J. prašė, dar močiutė pasiteiravo, ar nieko blogo nebus, jis patikino, jog viskas bus gerai. Mama ir močiutė prieš duodamos sąskaitą su ja pasitarė. J. jai pinigų nedavė. Pamena, kaip kažkurią dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo ir su jais kartu važiavo Ž. M.. Tą kartą kažkodėl užsuko pas Ž. brolį A. M.. Kai atvažiavo pas A. M., J. užėjo pas jį pasišnekėti, ką jie ten šnekėjo, nežino, tačiau paskui su jais važiavo ir A.. Su jais norėjo važiuoti ir A. sugyventinė, bet ji neturėjo paso ar kortelės, todėl kartu nevažiavo. J. nupirko A, alaus, A. su Ž. pakankamai daug išgėrė važiuodami. Važiavo į „Akropolį“, kadangi A. ir Ž. jau buvo normaliai alaus išgėrę, J. paprašė jos (kaltinamosios) su A. nueiti į banką. Pats J. nėjo, nes dėl sulaužyto žandikaulio sunkiai šnekėjo. Ji nuėjo nieko blogo neįtardama, A. atsidarė banko sąskaitą, gautas prisijungimo priemones atidavė J.. Tada Ž. su A. išvažiavo namo. J. davė pinigų „ant mikriuko“, dar alaus nupirko. Kitą kartą su jais važiavo ir A. sugyventinė R.. Vėl lygiai taip pat ir R. reikėjo sąskaitos, ir R. reikėjo prisijungimo priemonių, t. y. buvo analogiškas variantas. Vėliau jai močiutė su mama pasiskundė, kad jų sąskaitos užblokuotos. Iš pradžių areštavo močiutės, tada mamos, o paskui, po kokių 2-3 mėnesių, ir jos sąskaitą. J. svarbiausia buvo turėti banko kortelę, kad kuo greičiau, pinigams įkritus į mamos ir močiutės sąskaitą, juos nusiimti. Jis pervesdavo pinigus į atitinkamą sąskaitą. Ji (kaltinamoji) tuos pinigus išgrynino. J. ją nuveždavo iki bankomato, prie tinkamo bankomato, nes jeigu nebūdavo pinigų, tai vykdavo iki kito bankomato. Pinigus nuimdavo ji, nes mama ir močiutė prašė, kad neduotų banko kortelių J.. Visus nuimtus pinigus perdavė J., kur J. padėjo tuos pinigus, nežino. Sakė, kad kažkur investuos, lyg į verslą kažkokį. Namie jis tų pinigų tikrai nelaikė. Nebuvo taip, kad ji laikytų močiutės ar mamos korteles – kai reikėdavo, ji pasiskambindavo močiutei ar mamai, pasakydavo, kad jau įkritę pinigai, atvažiuodavo, pasiimdavo korteles, nuimdavo ir atiduodavo J. pinigus, nuveždavo atgal korteles. Ž. matyti teko, bet su juo nebendravo – jis gyveno tame pačiame name, kaip ir jos močiutė, nuolat gerdavo, buvo asocialus, visą laiką smirdėdavo. Pas jį į butą buvo užėjusi gal tik vieną kartą. Nemano, kad Ž. M. galėjo turėti mobiliojo ryšio telefoną ar elektroninį paštą. A. M. pirmą kartą pamatė gana seniai – kai ji buvo pas krikšto tėvus, jam labai skaudėjo dantį, atėjęs prašė vaistų nuo skausmo. Pas A. M. namuose yra buvusi du kartus J. iniciatyva – J. reikėjo, kad A. M. su sugyventine atsidarytų sąskaitas ir jis persivestų tuos pinigus, J. nenorėjo, kad viskas būtų pervedama į vieną sąskaitą, jam reikėjo daugiau sąskaitų. Kiek pamena, kai važiavo pirmą kartą su A. ir Ž., J. jiems nupirko tris didelius butelius alaus. Nežino, ar prieš važiuojant į Kauną buvo užėjusi pas A. M. į namus – gal ir buvo, kad nereikėtų vienai sėdėti automobilyje. Visą kelionę iki „Akropolio“ A. su Ž. nieko nekalbėjo, jiems buvo svarbiausia alus. J. el. paštu nesinaudojo, nors buvo jam sukūrusi, jis visada prašydavo jos el. pašto, t. y. visada naudodavosi jos el. paštu. J. sakydavo, kad jam užtenka mygtukinio telefono, nereikia išmanaus, tuo tarpu ji pati turėjo ir išmanųjį telefoną, ir kompiuterį, ir planšetę. J. kompiuteriu naudotis nemoka – mokėjo tik tokius elementarius dalykus, kaip įsijungti „YouTube“ ir pan. J. turėjo vairuotojo pažymėjimą, kurį buvo praradęs, nes girtas bėgo nuo policijos – tuo metu jie jau draugavo. Iš pradžių jis automobilio neturėjo, vėliau, maždaug 2018 m. rudenį, įsigijo „Audi“. Ji tuo metu turėjo baltą „BMW X5“ – šį automobilį įsigijo iš pinigų, kuriuos davė buvęs draugas, krikšto tėvai, močiutė. Krikšto mama reguliariai perveda pinigus visai jos šeimai. O jeigu dar reikia papildomai, tai paprašius, visada persiunčia. Tuo metu ji (kaltinamoji) studijavo viešąjį administravimą, šiuo metu jau yra baigusi mokslus. Jos telefono numeris tiek tada, tiek šiuo metu yra tas pats, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Pavasarį ar vasarą skambino S., tačiau su S. liepė kalbėtis J.. J. liepė parašyti S. kažkokias žinutes. Nuėjusi į banką su A. M. ji (kaltinamoji) nieko neveikė, tik atsisėdo šalia, nes sąskaitą atsidarinėjo A.. Nepamena, ar bendravo su banko darbuotoja, kai į banką ėjo su S., tiesiog sėdėjo šalia. Ji (kaltinamoji) gyvena iš lėšų, kurias duoda krikšto tėvai J. ir N. V., mama J. R., močiutė T. K.. Gal ir yra tekę kažkada pasinaudoti mamos ar močiutės sąskaitomis, bet tai buvo pavieniai atvejai. Mama ir močiutė turėjo elektroninę bankininkystę.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir duodamas parodymus po visų liudytojų apklausų ir po kaltinamosios G. R. apklausos parodė, kad su kaltinamąja susipažino maždaug prieš 3-4 metus. Po kurio laiko pradėjo kartu gyventi, susipažino su kaltinamosios artimaisiais. Santykiai su G. buvo labai rimti ir gražūs. G. gyveno (duomenys neskelbtini). Su A. M. susipažino per A. M. brolį Ž.. O su Ž. susipažino svečiuodamasis pas G. močiutę – Ž. gyveno tame pačiame daugiabutyje. Su A. M. važiavo į Kauno „Akropolį“, su jais važiavo ir G. su Ž.. Pasakė nukentėjusiajam, kad jam (kaltinamajam) reikia banko sąskaitos. Kadangi jo (kaltinamojo) žandikaulis tuo metu buvo lūžęs, nelabai galėjo kalbėti, G. paprašė nueiti su A. ir Ž. į banką. G. banke užtruko neilgai. Nežino, ką nukentėjusysis veikė banke, matė praeidamas, kad sėdėjo. Su abiem nukentėjusiaisiais situacija buvo ta pati. Prisipažįsta, kad tai jis visus apgavo, tačiau kategoriškai nepripažįsta bendrininkavimo su G.. T. – tai žmogus, su kuriuo kartu „sėdėjo“, t. y. kartu atlikinėjo bausmę. T. turi nemalonumų su teisėsauga. T. nuspręsdavo, kokio dydžio paskolos prašyti. Būtent T. padarydavo dokumentus, reikalingus paskolai gauti. Jis (kaltinamasis) visus veiksmus derino su T.. T. sakė, kad reikia surasti „pijokų“, tokių, kurie nesigaudo niekur. Kaime daug tokių asocialių žmonių yra. A. brolio namai yra landynė – per Ž. susirado Ž. brolį ir viskas identiškai „gavosi“. Automobilyje A. ir Ž. davė po 20 Eur ir jie iš autobusų stoties važiavo į savo kaimą. Jiems pasakė, jog kai bus pinigai, tai jis (kaltinamasis) atveš. Dėl R. S. kaltinamasis parodė, kad jos niekas netraukė, ji pati norėjo, pamačiusi, kad A. atvežė pinigų, klausė, kada ir ji galėtų važiuoti. Tuomet su R. vyko į banką, jai reikėjo išsiimti mobilų parašą. Kiek R. buvo pažadėjęs pinigų, nepamena – gal 1500 Eur, gal 3000 Eur. R. važiavo kartu su A.. Kiek kuriam pinigų davė, nepamena. Ar rasti asocialūs asmenys neturi antstolių, patikrindavo „Perlo“ terminale. Jis (kaltinamasis) savo kompiuterio neturėjo, išmanaus telefono neturėjo, jo, kaip interneto vartotojo, žinios yra labai menkos, gali nebent žiūrėti „YouTube“, dažnai keisdavo savo telefono numerius. Internetine bankininkyste nemoka naudotis. Naudojosi buvusios draugės G. kompiuteriu. Turėjo sąskaitą Anglijos banke. G. – „mokslų žiurkė“, daug mokėsi. G. turėjo sąskaitą banke, bet buvo skolinga VMI. A. buvo antras žmogus, su kuriuo ėmė paskolą pagal T. nurodymus. Galvojo, kad tai bus tik civiliniai dalykai, pats turi daugybę antstolių. R. S. mobilaus parašo gavimui buvo pateiktas G. R. el. paštas, nes jis (kaltinamasis) paprašė, tuo metu jis savo el. pašto neturėjo. G. R. pervedė 0,01 Eur, nes pats jos to prašė. Dėl „Luminor“ banko, kur G. R. paėmė Pin generatorių, kaltinamasis parodė, kad tai jis prašė, kad G. paimtų, viskas įvyko jo nurodymu, G. Pin generatoriumi nedisponavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad G. ir J. nepažįsta, juos yra matęs, kai buvo atvažiavę pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ir jo sugyventinė R. S.. Atvažiavo su jo (nukentėjusiojo) broliu Ž. M.. Matė J. ir G.. Lauke prie durų visi buvo, į vidų neužėjo, prastovėjo apie 15 minučių. Kalbėjo su J., G. stovėjo šalia. Sugyventinė tuo metu buvo kambaryje. Neprisimena, ar tuo metu ką nors susitarė. Po pokalbio važiavo į „Akropolį“, jis (nukentėjusysis) su savimi turėjo pasą. Jam su Ž. nupirko alaus, kurį išgėrė važiuodami. Jis (nukentėjusysis) pasirašė ant lapo vieną parašą ir viskas. Ant balto lapo. „Akropolyje“ moteriškė davė pasirašyti. Į „Akropolį nuvežė J., kartu važiavo ir brolis Ž. M.. Sugyventinė nedalyvavo imant paskolą, ji buvo namuose. Pasiūlė nuo 2 iki 3 tūkstančių, po to atvežė pinigus. Neprisimena, ar sugyventinė matė, kaip pinigus jam davė – už gautus pinigus tvarkėsi dantis. Kelionei namo iš „Akropolio“ pinigų davė brolis, namo važiavo iš autobusų stoties. Nežino, iš kur brolis gavo pinigų. Apgaulės būdu buvo paimta paskola.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti nukentėjusiojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. balandžio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. M. parodymai apie tai, kad 2019 m. vasario pabaigoje, datos neprisimena, į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini) baltu „BMW“ automobiliu atvyko brolis Ž. M. ir G. R.. Anksčiau G. R. pas brolį namuose matė vieną kartą. Iš automobilio išlipęs jo brolis ir G. R. užėjo į kiemą. Jis išėjo jų pasitikti. G. R. paklausė jo, ar nenori pinigų. Atsakė, kad pinigų visiems reikia, klausė, iš kur jie būtų. Tuomet įsiterpė jo brolis, sakė, kad G. R. jam pinigų jau davė, už ką davė, nepaaiškino. G. R. jo dar pasiteiravo, ar neturi skolų arba antstolių. Atsakius, kad ne, ši pasakė, kad reikia tik nuvažiuoti į banką kažką pasirašyti ir už tai gaus apie 3000 Eur. Jis klausė, ar tai nebus paskola, ar nebus antstolių. G. R. patikino, kad jokių antstolių ir problemų nebus, kad visus reikalus sutvarkys kažkokie brokeriai. Jis nenorėjo sutikti, tačiau G. R. įkalbinėjo sakydama, kad jokių problemų nebus, viską užglaistys ir panašiai. Tuomet jis nusileido ir sutiko, sugyventinė patarė pačiam apsispręsti. Pasiėmė asmens tapatybės kortelę ir iš karto išvažiavo į banką. „BMW“ automobilį vairavo G. R., įlipęs automobilyje keleivio vietoje pamatė vieną vyrą. Brolis jam pasakė, kad šis vyras yra G. R. draugas. Brolis tą vyrą vadino „D.“. Pakeliui jie sustojo parduotuvėje, G. R. visiems nupirko alaus, kurį jie gėrė važiuodami. Brolis sakė, kad „D.“ irgi paėmęs kaip suprato pinigų. Apskritai, „D.“ nesikišo, bent jo neįkalbinėjo, tik važiavo kartu. Iki atvažiuojant į banką, jis išgėrė gal kelis gurkšnius, todėl neapgirto, kiti taip pat nebuvo girti, gal tik „D.“ atrodė pagiringas. G. R. kelio niekas nerodė ir nesakė kur važiuoti, ji pati atvežė juos į „Akropolį“. Į „Luminor“ banką nuėjo dviese su G. R., abu prisėdo prie banko darbuotojos stalo, jis padėjo asmens tapatybės kortelę. Jis su banko darbuotoja nekalbėjo ir nebuvo klausinėjamas. Su banko darbuotoja kalbėjo viena G. R.. Negali pasakyti, kas buvo kalbama, nes nelabai klausė. Banko darbuotoja jam padavė du lapus. Nežino, kas tai per lapai, net negali pasakyti, ar jie buvo tušti, ar ne. Jis lapus pasirašė ir juos pasiėmė G. R.. Nepastebėjo, kad banke būtų davę dar ką nors be dviejų lapų. Išėjus iš banko, G. R. nuvežė jį iki stoties. Paklausus, kada tie pinigai, G. R. atsakė, kad maždaug po savaitės ir jam su broliu padavė po 20 Eur kelionei į namus. Jam G. R. telefono nepasakė, atrodo, jos telefoną užsirašė jo sugyventinė. Praėjus savaitei jokių žinių iš G. R. nebuvo, todėl sugyventinė pati paskambino ir perdavė telefoną jam su G. R. kalbėti. Ji aiškino, kad kur yra deklaruotas nėra namo numerio ir gatvės, todėl gaus mažiau pinigų, tai yra nuo 1500 iki 2000 Eur. Po kelių dienų, datos neprisimena, pas juos vėl atvyko G. R. kartu su jo broliu ir „D.“, visi užėjo į vidų. Tuo metu jis buvo lauke, sugyventinė jį pakvietė, grįžęs pamatė ant stalo padėtus 500 Eur. Kas tuos pinigus padėjo, nematė. G. R. liepė persiskaičiuoti pinigus. Perskaičiavęs paklausė, kodėl 500 Eur, nes buvo žadėjusi daugiau. G. R. vėl pakartojo, kad nėra deklaruotas namo numeris. Brolis ir „D.“ nesikišo ir nieko nekalbėjo. G. R. pakišo tuščią lapą ir liepė, kad jame parašytų, jog gautų pinigų nepragers ir daugiau nieko iš jos nereikalaus. Jis pasakė, kad jeigu reikia, surašytų pati, tuomet ši pati kažką užrašė, o jis neskaitęs pasirašė, lapą ji pasiėmė. G. R. kalbėjo ir su jo sugyventine, jai taip pat siūlė pinigų, tik sakė, kad turi praeiti pora savaičių. Po kurio laiko, mėnesio ir datos neprisimena, pas juos vėl atvažiavo G. R. su „D.“, nes sugyventinė susigundė dėl pinigų. Sugyventinė jo prašė, kad važiuotų kartu į banką, nes taip smagiau. Jie iš karto įsėdo į automobilį, pakeliui G. R. klausė, kur dės pinigus, sugyventinė atsakė, kad remontuos namą. G. R. sakė žinanti, kas pigiai remontuoja. Kitų kalbų kiek prisimena nebuvo. „D.“ nesikišo ir nieko nekalbėjo, tik vairavo, nuvežė į „Megą“. Į prekybos centrą nuėjo visi kartu, po to išsiskyrė – sugyventinė su G. R. nuėjo į kažkokį banką, jis liko sėdėti ant suolelio, „D.“ vaikštinėjo po parduotuves, rinkosi džinsus. Nematė, ką sugyventinė ir G. veikė banke. Iš toli matė, kad paskui jos sėdėjo ant suolelio ir G. R. telefonuose keitė korteles. Po to G. R. su „D.“ juos parvežė namo, pakeliui kalbų apie pinigus, tikriausiai, nebuvo. Praėjus kelioms dienoms, datos neprisimena, sugyventinei paskambino G. R. ir pasakė, kad reikia ją nufotografuoti. G. atvažiavo su draugu ir G. R. telefonu sugyventinę nufotografavo. Sugyventinė sakė, kad G. R. atvyko su kažkokia nepažįstama mergina ir sumokėjo 1500 Eur. Dar prieš tai, datos neprisimena, sugyventinė pasakė, kad telefone gavo žinutę, jog į sąskaitą pervesta 15000 Eur. Jis pasakė, kad reikia šiuos pinigus nuimti. Kitą dieną nuvažiavo į bankomatą, tačiau sąskaita buvo tuščia. Nežino, ar sugyventinė dėl to bandė aiškintis su G. R.. Sugyventinė sakė, kad G. R. paduodama pinigus grąžino ir elektroninę bankininkystę, tai yra kažkokias korteles. 2019 m. balandžio 15 d. iš „Bigbank“ gavo laišką, kad vėluoja mokėti paskolą. Iš karto suprato, kad tai bus susiję su G. R.. Nuvykęs į banką paėmė savo sąskaitos išrašą, kuriame matosi, kad 2019 m. vasario 26 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 15000 Eur paskola iš „Bigbank“ ir tą pačią dieną šie pinigai buvo pervesti į T. K. ir D. P. sąskaitas. Paskola buvo paimta be jo žinios – nei G. R., nei kam nors kitam jis neleido imti paskolos (1 t., b. l. 97–99).

Perskaičius 2019 m. balandžio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nukentėjusysis A. M. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad kaltinamieji visada būdavo kartu.

2019 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. M. parodymai apie tai, kad nežino, jog yra pasirašęs elektroninio parašo paslaugų sutartį su UAB „Tele 2“. Elektroninis parašas jam nereikalingas ir jis net nežino, kas tai yra. Elektroninio parašo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas. Kada, kur ir dėl kokios priežasties jis pasirašė šią sutartį, tikrai nežino, nes neprisimena. Kiek pamena, su G. R. „Akropolyje“ jie buvo banko skyriuje, kur kažką pasirašė. Po to G. R. „Akropolyje“ buvo kažkur nuėjusi ir pirko telefono korteles. Neprisimena, ar perkant korteles jam reikėjo dalyvauti, duoti savo dokumentą ar kur nors pasirašyti. Jis nesigilino, kas ten buvo daroma. Po to ji sėdėjo „Akropolyje“ ant suolelio ir kažką darė su telefonais, tai yra išiminėjo ir vėl dėjo į juos korteles. Kiek matė, ji turėjo mažiausiai du telefonus – kiek suprato, savo ir jo brolio Ž. M.. Brolis dar klausė, kada jam grąžins telefoną, G. R. pasakė, kad nupirks jam kitą telefoną. Paskui telefoną broliui nupirko tas jos draugas, kuris kartu važiavo. G. R. ant suolelio sėdėjo ir kažką darė su telefonais apie 10 minučių. Tuo metu ji buvo viena, jis (nukentėjusysis) su broliu ir jos draugu vaikštinėjo, buvo išėję parūkyti. Užsienyje niekada nedirbo ir net nebuvo išvykęs į užsienį. Pervedimų į savo banko sąskaitą iš užsienio nėra gavęs. Jam (nukentėjusiajam) nėra žinoma, kad jo vardu pateikus paraišką paskolai buvo pateikti dokumentai, kad neva dirba užsienyje ir gauna ten algą. Nežino, kas tuos dokumentus padarė ir kas juos pateikė, tikriausiai su tuo susijusi G. R.. Brolį Ž. M. paskutinį kartą matė praėjusį pavasarį. Iš brolio kaimynų girdėjo, kad jis gali būti išvykęs į Angliją. Daugiau jokių žinių apie brolį neturi (1 t., b. l. 100–103).

Perskaičius 2019 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nukentėjusysis A. M. patvirtino jų teisingumą.

2020 m. sausio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. M. parodymai apie tai, kad ankstesnėje apklausoje paminėtas „D.“, kiek prisimena, prie jo (nukentėjusiojo) nieko nekalbėjo. Nežino, kodėl jis nekalbėjo. Po visko, kai „D.“ su G. buvo atvažiavę pas juos į namus, ir G. priekaištavo, kam jie kreipėsi į policiją, tuo metu „D.“ žandikaulis buvo perkreiptas. Ar „D.“ žandikaulis nebuvo perkreiptas anksčiau, tai yra tuo metu, kai jis su R. S. buvo vežami į bankus, neprisimena. Nežino, kam iš viso to buvo nauda, gali tik spėti, kad naudos galėjo turėti tiek G., tiek „D.“. Nežino, kas juos abu sieja. R. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Ž. M., kiek jam žinoma, iš užsienio negrįžo (1 t., b. l. 104–106).

Perskaičius 2020 m. sausio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nukentėjusysis A. M. patvirtino jų teisingumą. Pagarsinus 2020 m. sausio 8 d. akistatos protokolą (suvesti į akistatą asmenys – nukentėjusysis A. M., įtariamoji G. R.) (1 t., b. l. 107–112) nukentėjusysis papildomai parodė, kad negali paaiškinti, ką reiškia posakis „viską užglaistyti“. Jam žinomi bankai ,,Luminor“, ,,Swedbank“, ,,Šiaulių bankas“. „D.“ – tai salėje sėdintis kaltinamasis J. G..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad ji yra kaltinamosios G. R. pusseserė, jų santykiai yra geri, jos apie 4 metus kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kotedžas, kuriame gyvena, priklauso jos (liudytojos) tėvams. G. nedirba, studijuoja, ją išlaiko šeima. Pažįsta ir kaltinamąjį J. G., nes pusseserė kurį laiką su juo bendravo. Apie paskolas, dėl kurių nagrinėjama ši byla, jai žinoma tik tiek, kiek papasakojo tyrėjas. 2019 m. G. naudojosi automobiliu „BMW X5“ – šis automobilis buvo įsigytas iš santaupų, jos (liudytojos) tėvai daug padėjo. Automobilis kainavo apie 10 000 Eur, iš kurių apie 6000 Eur ar net daugiau prisidėjo jos (liudytojos) tėvai. Jokių pinigų dovanojimo sutarčių sudaryta nebuvo. 2019 m. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), G. naudojosi telefono numeriu, kuris baigėsi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. G. naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Su G. namie turi nešiojamą kompiuterį, kuriuo naudojasi bendrai ir kuris laikomas svetainėje. Ne visuomet mato, ką G. veikia prie to kompiuterio, neatsimena, ar yra mačiusi J. naudojantis tuo kompiuteriu. Kaltinamasis atvykdavo pas jas į namus, kurį laiką būdavo jų namuose, likdavo jų namuose nakvoti. G. ir J. buvo pora, bendravo apie pusmetį, gal prieš pusantrų metų tas laikotarpis buvo. J. bendravo su G. mama ir močiute, kartais ir ji su G. bei J. važiuodavo į(duomenys neskelbtini). Nežino, ar J. tuo metu dirbo, kaip suprato, J. gyveno iš sporto. G. jai nepasakojo, kad ėmė paskolas. J., T., G. mama apie paskolas taip pat nepasakojo. Tėvai pervesdavo skirtingas pinigų sumas – būdavo, kad tūkstantį, kartais mažiau, jei antrą kartą veda. Ž. – (duomenys neskelbtini) gyvenančios močiutės kaimynas, kurį pažįsta iš matymo, prasilenkdama pasisveikina. Apie Ž. šeimą nieko nežino, jo brolių ir seserų nėra mačiusi. G. draugystė su J. nutrūko, kai prasidėjo reikalai su policija. G. liko apgauta J.. Močiutė, jei riekia atlikti pavedimus už lizingą, elektrą, vandenį, prašo jos ar G. pagalbos, nes pati nemoka technologijomis naudotis. Savo elektronine bankininkyste močiutė naudojasi šeimos pagalba. Pinigų judėjimo močiutės sąskaitoje nestebi, padeda tik tuomet, kai močiutė paprašo. 2019 m. močiutė turėjo planšetinį kompiuterį. G. nėra sakiusi, kad naudojasi mamos ar močiutės sąskaitomis.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. K. paaiškino, jog G. yra jos anūkė – dukters mergaitė. Sutikusi duoti parodymus liudytoja T. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį J. G.. Pieš pusantrų metų kaltinamasis atvažiavo su G. pas ją į (duomenys neskelbtini) ir taip pradėjo su juo bendrauti. Kuomet J. pasiliko nakvoti, suprato, kad G. su juo arimai bendrauja. „D.“ pas ją visada atvažiuodavo tik su G., vienas nebuvo atvykęs. Kartą jis pasakė, jog turi skolų ar bėdų ir paprašė jos duoti banko kortelę, nurodė, kad jo paties kortelė užblokuota. Kadangi pasitikėjo G., tai davė kortelę „D.“. Po kurio laiko nebegalėjo atsiskaityti savo kortele parduotuvėje, nusiimti pinigų banke – paaiškėjo, kad tai „D.“ reikalai. Buvo Velykos, kai kortelę užblokavo. Duodama kortelę „D.“ nenurodė Pin kodo. G. buvo kartu su „D.“, kai „D.“ prašė kortelės ir kai jam padavė kortelę. G. neprašė „D.“ duoti kortelės, pats „D.“ prašė. Manė, kad per jos sąskaitą J. skolininkai perves skolas. Kokie skolininkai, nesidomėjo, nes tai ne jos reikalai. Pasitikėjo „D.“, netikrino ir nesidomėjo, kas vyksta jos sąskaitoje perdavus kortelę. Turi elektroninę bankininkystę, bet nemoka ja naudotis – kai reikia, padeda anūkės G. R. ir A. M.. Paskolintą kortelę jai greitai grąžino. Anūkėms žinomi visi jos elektorinės bankininkystės slaptažodžiai. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau buto numeris buvo 4. Anūkės gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Turi anūkių telefonų numerius savo telefone, nežino, ar G. telefono numeris keitėsi, nežino, kokiu automobiliu važinėjo G.. Kaltinamojo telefono nežino, nėra jam skambinusi. Turi išmanųjį telefoną, kurį naudoja tik skambinti į Norvegiją, ir paprastą, kuriuo visą laiką naudojasi, planšetinio kompiuterio neturi. G. ir J. santykiai pradžioje atrodė normalūs, todėl pasitikėjo. G. niekada nedirbo jokio darbo. A. jau metai laiko kaip dirba. G. gyvena iš to, ką ji (liudytoja) duoda, krikšto mama J. pinigų iš Norvegijos atsiunčia. Ž. M. pažįsta – kaimynas su kuriuo pasisveikina, tačiau apie jo brolius ir seseris nieko nežino. G. taip pat yra pažįstama su Ž.. Ž. su „D.“ rūkydavo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojos T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. vasario 21 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos T. K. parodymai apie tai, kad G. R. yra jos anūkė. Jų santykiai labai geri, šeimyniški, visą gyvenimą ji yra gera anūkė. Gyvena atskirai, nors G. R. gana dažnai atvažiuoja. Gal prieš pusantrų metų, tiksliai kada nepasakys, G. R. pradėjo draugauti su vyru, kurį vadina „D.“ ar „D.“. Kartas nuo karto G. su minėtu draugu pas jas atvažiuodavo, būdavo ir nakvodavo. Nakvodavo tiek jos, tiek J. R. bute, būdavo visaip. Jų kaimynystėje gyveno vyras vardu Ž., pavardės nežino. Ž. pastoviai girtuokliaudavo, jokių reikalų su juo neturėjo. Kuris laikas, maždaug nuo 2019 m. vasaros, Ž. nebemato, nežino kur jis išvažiavo. Nežino, ar minėtą Ž. pažinojo „D.“, gal ir galėjo susipažinti kai ėjo parūkyti. G., kiek ji žino, Ž. nepažįsta ir jokių reikalų su juo neturėjo. Gal prieš metus, tiksliai kada neprisimena, „D.“ pasakė, kad turi skolų ir prašė, ar jas galėtų pervesti į jos sąskaitą. Ji „D.“ nieko nedavė ir savo sąskaitos nepasakė. Po kurio laiko tuo pačiu klausimu į ją kreipėsi viena G., prašė paskolinti sąskaitą. Kam reikalinga sąskaita, G. nepasakė, o ji nepaklausė. Kadangi anūke pasitiki, šiai davė savo banko kortelę. Neprisimena, kad dar ką nors būtų davusi. Elektroninę bankininkystę tos kortelės anksčiau turėjo, tačiau dabar nežino, ar turi, nemoka elektronine bankininkyste naudotis. G. ji kartais duoda pinigų ir jeigu neturi grynųjų, pasako, kad persivestų iš jos sąskaitos, tada G. persiveda pinigus iš jos sąskaitos per elektroninę bankininkystę, kurią G. paduoda. Neprisimena, ar ji davė G. elektroninę bankininkystę tą kartą, kai prašė paskolinti sąskaitą. Daug laiko praėjo ir ji smulkmenų neprisimena. „D.“ nei savo sąskaitos numerio, nei kitų savo duomenų tikrai nesakė, nes šis nepasirodė patikimas. Kuriam laikui G. pasiskolino jos banko kortelę, neatsimena, nors mano, kad trumpam. Nežino, ką G. darė su kortele, tik paskui, kai 2019 m. per Velykas negalėjo savo kortele sumokėti už prekes, sužinojo, kad kortelė užblokuota. Klausė G., kas čia darosi, G. sakė, jog pati nieko nežino. Su „D.“ tuo klausimu nebendravo. Jeigu į jos sąskaitą buvo pervesta pinigų, šių pervedimų negali pakomentuoti, nes nieko apie juos nežino. Nežino, kas galėjo daryti pervedimus. Jeigu iš jos sąskaitos buvo nuimti pinigai, taip pat nežino, kas su jais buvo daroma. Skolindama banko kortelę nežinojo ir neįtarė, kad ji gali būti panaudota neteisėtiems tikslams. Iš to, kad paskolino kortelę, nei turtinės, nei kitos naudos negavo. Kadangi dėl to yra kviečiama į policiją, supranta, kad su jos kortele kažkas buvo daryta. Jai nėra žinoma, kad būtų imtos paskolos Ž. ar kitų asmenų vardu. Ž. brolių ar seserų nepažįsta (1 t., b. l. 136–139).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, liudytoja T. K. dėl jų neatitikimo teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams paaiškino, jog galimai susimaišė. Nurodė negalinti pasakyti, kada geriau atsiminė aplinkybes, taip pat nurodė turinti problemų dėl atminties – net neatsimena, ką vakar valgė, greičiausiai, dėl visko kalta „Korona“. Papildomai liudytoja parodė, kad labai myli G. ir norėtų jai padėti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. D. parodė, kad kaltinamieji jai nėra matyti, jų nepažįsta. Kiek jai žinoma, kažkas buvo nutikę su jos kortele. Užsienyje gyvenantis jos vaikystės draugas L. paprašė leisti pasinaudoti jos kortele L. draugui iš Amerikos. Jai reikėjo nuimti į kortelę pervestus pinigus ir juos perduoti. Sumos, kuri buvo pervesta, neprisimena. Sakė, kad bus didelė suma. Taip pat neprisimena, kokiu būdu L. perdavė savo sąskaitos numerį. Nežinojo, kad tai nusikaltimas. Į sąskaitą pervestus pinigus nuėmė bankomate per tris dienas. Privažiavo mašina, padavė pinigėlius, jai davė 200 Eur ir viskas. Dėl pinigų perdavimo jai buvo pasakyta, jog paskambins, kai privažiuos mašina, jai reikės nusileisti ir atiduoti. L. pavardės nežino, su juo draugavo, kai buvo 14-15 metų. L. ją susirado per „Skype“, kadangi pažįsta tik vieną L., nusprendė, jog tai jos vaikystės draugas. L. daugiau jokių vardų ar pavardžių neminėjo. Perdavus pinigus bendravimas su L. visiškai nutrūko.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad jai žinoma, jog žmogus, kuris iš jos pirko kompiuterį, įgijo lėšas neteisėtu būtu. Pardavė savo draugo kompiuterį. Buvo vienas žmogus, kuris apžiūrėjo kompiuterį ir pervedė pinigus į jos sąskaitą, t. y. atsiskaitė pavedimu. Su tuo žmogumi susitiko prie „Megos“, viskas vyko prieš 3 metus. Apžiūrėjo kompiuterį ir po kiek laiko buvo padarytas pavedimas. Kompiuterį atidavė aikštelėje prie „Megos“ – tuo metu pinigai už kompiuterį jau buvo pervesti. Kaltinamasis nėra tas žmogus, kuris pirko kompiuterį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad atsimena, kaip ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo liudytoją T. K.. Liudytojai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, buvo paklausta, ar sutinka duoti parodymus, ir buvo apklausta. Liudytoja kažkiek pati pasakojo, kažkiek buvo užduoti klausimai. Liudytoja buvo supažindinta su apklausos protokolu, kiek pamena, pastabų neturėjo. Jos būklė įtarimų nekėlė, į klausimus ji atsakinėjo užtikrintai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad ji nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų, nei vienas iš kaltinamųjų jai nėra matytas. Ji iki 2019 m. gegužės mėnesio dirbo „Bigbank“. Dirbdama „Bigbank“ priimdavo sprendimus dėl paskolų išdavimo. Išnagrinėdavo pateiktų dokumentų teisingumą, pajamas, priimdavo sprendimą išduoti atitinkamo dydžio kreditą pagal pajamas. Toliau sutartis būdavo pasirašoma jai nedalyvaujant, t. y. ji tik priiminėdavo sprendimus, ar išduoti kreditą. Ji su klientais asmeniškai nekontaktuodavo. Paskolų sutartys buvo pasirašomos internetiniu būdu. Buvo nustatyti reikalavimai dėl kredito išdavimo remiantis atitinkamos sąlygomis – klientas turėjo būti dirbęs šešis mėnesius užsienyje ir pateikti sąskaitos išrašą, darbo sutartį, o taip pat turėjo būti registruotas Lietuvos Respublikoje. Per „Google“ patikrindavo, ar egzistuoja pateiktuose dokumentuose nurodoma įmonė, bankas. Pateikta sutartis turėjo būti su rekvizitais, parašais, pateiktas išrašas iš banko turėjo būti už 6 mėnesius. Ji tik sužiūrėdavo, kad būtų pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau nebuvo apmokyta nustatinėti, ar jie nesuklastoti. Buvo atliekama asmens kredito istorijos patikra. Į užsienio bankus nesikreipdavo – nebuvo tokios prieigos ir galimybės. Kai išaiškėjo apgavystės, buvo sustabdytas paskolų išdavimas dirbantiems užsienyje, buvo iš banko atvykusi komisija, darbuotojai atsakinėjo į klausimus, teikė pasiaiškinamus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. R. parodė, kad kaltinamieji jai nėra matyti, jų nepažįsta. Anksčiau yra dirbusi „Bigbank“ – dirbo iki 2019 m. gegužės mėnesio. Dirbo paskolų vertintoja – vertindavo pateiktus dokumentus, žiūrėdavo duomenis „Sodroje“, banko išrašus. Pateiktų dokumentų tikrumo nevertindavo, į užsienio bankus dėl kredito istorijos nesikreipdavo. Sprendimą išduoti paskolą ar ne priimdavo ji, o jei kildavo klausimų, kreipdavosi į asmenį, atsakingą už riziką. Ji tik priimdavo sprendimą, toliau dirbdavo vadybininkai. Sutarčių vykdyme ji taip pat nedalyvaudavo. Negali pasakyti smulkiai, kokius duomenis reikėjo pateikti, norint gauti kreditą. Asmens identifikavimu neužsiimdavo – mano, kad asmens identifikacija vykdavo pasirašant sutartį. Ar išduoti paskolą, spręsdavo pagal pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus. Sutarčių pasirašymo procesas jai nežinomas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti nukentėjusiosios R. S., mirusios (duomenys neskelbtini), parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. balandžio 15–16 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios R. S. parodymai apie tai, kad 2019 m. maždaug vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, datos neprisimena, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su sugyventiniu A. M., šviesios spalvos „BMW“ automobiliu atvažiavo mergina, vardu G.. Kartu atvažiavo ir jos sugyventinio brolis Ž. M.. „BMW“ vairavo, kaip suprato, kažkoks G. draugas, kurio ji tą kartą nematė, nes šis nebuvo išlipęs iš automobilio. Į kiemą užėjo tik Ž. M. ir G.. Jie atvažiavo be išankstinio susitarimo, jų pasitikti išėjo A. M.. Ką jie pradžioje kalbėjo, ji negirdėjo. Netrukus ją pakvietė sugyventinis, nes G. „už nieką“ pasiūlė pinigų – nuo 1500 iki 2000 Eur, o geresniu atveju, jeigu gyvenamoji vieta su namo numeriu, ir 3000 Eur. Ji susidomėjusi išėjo. Girdėjo, kaip G. jos sugyventinio klausė, ar jis turi elektroninę bankininkystę. Sugyventinis atsakė neturintis, tuomet G. pasakė, kad galima iš karto važiuoti ir išsiimti, jeigu jis apsisprendė, o toliau viską sutvarkys. Kalbos, kad ketinama imti paskolą, nebuvo. Iš ko ir kokiu būdu G. ketino gauti pinigų, konkrečiai nebuvo pasakyta. Sugyventinis susidomėjo. Ž. M. pokalbyje taip pat dalyvavo, sakė, kad G. galima pasitikėti, ši duoda pinigų ir nieko bloga už tai dar nebuvo. A. M. patikėjęs tais žodžiais susigundė, pasiėmė pasą ir su jais išvažiavo į banką atsidaryti elektroninę bankininkystę. Grįžęs sugyventinis pasakojo, kad jie nuvažiavo į „Akropolio“ „Luminor“ banko skyrių Kaune, į banką nuėjo sugyventinis kartu su G.. Banke sugyventinis išsiėmė elektroninę bankininkystę, kurią pasiėmė G.. G. žodžiais, sugyventinis turėjo laukti kol „suvaikščios dokumentai“ ir tuomet su juo žadėjo atsiskaityti. Kalba buvo apie 1500-2000 Eur atlygį. Sugyventinis suprato, kad jo elektroninės bankininkystės duomenys bus panaudoti gauti pinigams, nors kam konkrečiai, kokiu būdu, G. nepasakė. Sugyventiniui G. paliko telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“, žadėjo paskambinti po kelių dienų. Skambučio jie nesulaukė, tuomet ji pati G. paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė G.. Ji G. klausė dėl pinigų, ragelį perėmė ir sugyventinis (A. M.), teiravosi to paties. G. atsakė, kad neperžiūrėti visi dokumentai, kliūna, kad nėra deklaruojamos tikslios gyvenamos vietos, kad nėra namo numerio, gatvės, o tik kaimo pavadinimas. Po kurio laiko G. pati paskambino į jos numerį, pasakė, kad atvažiuos, klausė, ar bus namuose. Tai galėjo būti kovo pradžioje, datos neprisimena. G. atvažiavo su savo draugu, automobilis buvo kitas, tamsokos spalvos, gali būti, kad „VW Passat“, kitų požymių neprisimena. Abu užėjo į kambarį. G. draugas nieko nekalbėjo, tik buvo kartu. G. A. M. pasakė, kad nėra deklaruota tiksli gyvenamoji vieta, todėl priklauso mažesnė pinigų suma – G. padavė sugyventiniui 500 Eur ir dar davė sugyventiniui pasirašyti kažkokį lapą, kad jis gavo visus pinigus ir daugiau neprašys. Sugyventinis sutiko ir pasirašė, tą lapą G. pasiėmė su savimi. Išeidama G. ir jai pasiūlė apie tą patį pagalvoti, nes nieko nepraloš. Ji ilgai mąstė, pasitarė su sugyventiniu ir nusprendė G. pasiūlymu pasinaudoti. Jos tvarkinga deklaruota gyvenamoji vieta, o G. buvo sakiusi, kad už tai būtų didesnė pinigų suma. G. jai siūlė apie 3000 Eur. Apie 2019 m. vasario 10 d. ji pati G. parašė SMS žinutę, kad susidomėjo pasiūlymu, jeigu viskas iš tiesų yra saugu. Iš to paties numerio G. atrašė, kad galima pabandyti, ir klausė, kiek ji tikisi pinigų. Atrašė, kad kalbėjo apie 3000 Eur. G. atsakė gerai ir nurodė, kad reikia atsiųsti asmens kodą, su kuriuo galėtų žiūrėti jos gyvenamą vietą, ar viskas švaru, neturi įsiskolinimų ir panašiai. Ji G. nusiuntė savo asmens kodą. G. pasiūlė atvažiuoti 2019 m. kovo 13 d. pasidaryti elektroninę bankininkystę. Sutiko, G. atvažiavo vėl su tuo savo draugu, jie buvo dviese. Ji paprašė, kad sugyventinis važiuotų kartu. Taip keturiese ir išvažiavo. Pakeliui ji paklausė, kur važiuos, G. pasakė, kad į „Megą“, nes taip arčiau ir patogiau. Bevažiuojant ji kelis kartus G. klausė, ar čia tikrai viskas tvarkoje, ar nieko bloga jai nebus, tuomet tas G. draugas atsakė, kad būtų be baimės, nes viskas yra saugu, G. tam draugui pritarė. Į „Megą“ atvyko apie 12.00 val. Ji su G. nuėjo į „Luminor“ banko skyrių, abi priėjo prie langelio. G. bankininkei pasakė, kad joms reikia elektroninės bankininkystės. Bankininkė paklausė, ar ji (nukentėjusioji) yra kada nors turėjusi elektroninę bankininkystę, atsakė, kad taip, tik užblokuota, nes buvo neteisingai suvesti kodai. Banko darbuotoja paklausė, ar galima atnaujinti tą pačią, tuomet įsiterpė G., kuri nurodė, kad būtų patogiau generatorius. Bankininkė pasakė kainą už generatorių, atrodo, 15 Eur, G. šią sumą sumokėjo. Bankininkė iš karto padavė generatorių su prisijungimo kodu, viską pasiėmė G.. Išėjus iš banko skyriaus, netoli banko prisėdo ant suolelio. G. skaitė lapą, kuriame buvo paaiškinta, kaip prisijungti su generatoriumi. G. išsitraukė vieną telefoną, su kuriuo kažką spaudė, naudojosi ir antru telefonu. Gali būti, kad prieš prisėdant ant suolelio arba po to, tiksliai neprisimena, G. ją nusivedė į netoliese esantį „Tele 2“ saloną, kur paprašė, atrodo, vienos telefono kortelės. Salone prašė jos (nukentėjusiosios) elektroninio pašto, atsakė, kad neturi, tuomet G. pasakė savo – (duomenys neskelbtini) (pabaigos neprisimena), iš to suprato, kad G. pavardė R.. Salone gautą kortelę ar kelias, pasiėmė G.. Prisimena, kad salone gautą kortelę ar kelias, G. dėjo į vieną ar abu savo telefonus ir, kiek suprato, su jos generatoriumi įvedinėjo PIN kodą. Vienu momentu prie jų priėjo tas G. draugas, kuris netoliese vaikščiojo po parduotuves, G. paprašytas šis iš G. rankinės išėmė ir padavė antrą telefoną. Ji nematė, kad G. draugas turėtų jos generatorių ar būtų naudojęsis. Ant suolelio jos užtruko apie 15 minučių. Po to parvežė juos namo. Generatorius ir banko dokumentai liko pas G.. G. sakė laukti skambučio, žadėjo, kad pinigai turėtų suvaikščioti maždaug per savaitę. Tos pačios dienos vakare į savo telefoną ji gavo žinutę, kad į jos sąskaitą pervesta 15000 Eur, kas ir už ką pervedė pinigus, telefone nerodė. Parodė A. tą žinutę, kad čia kažkas blogai, nes tai per dideli pinigai. Kitą dieną ji buvo (duomenys neskelbtini) ir bankomate su kortele patikrino, kad jos sąskaitoje tų 15000 Eur nebėra, o likę tik keli eurai. Tuomet G. parašė žinutę, kurioje paklausė „kaip tie jų reikalai“. G. atrašė, kad reikia palaukti, kažką patikrinti. Ji atsakė, kad nėra ko laukti, nes pinigai pervesti. G. nustebo, iš kur ji tai žino, ir paskambino. Klausė, iš kur ji žino, kad pervedė pinigus, pasakė, kad gavo SMS pranešimą apie papildytą sąskaitą. Tuomet G. parašė SMS, kad tai ne telefoninis pokalbis ir atvažiuos. Tą pačią dieną G. atvažiavo, kartu su ja buvo kažkokia mergina – kaip suprato, G. draugė, kurią matė pirmą kartą. G. klausė, ką ji darė, iš kur žino apie pervestus pinigus. G. reikalavo, kad ji pasakytų, ar kažkam skambino, ar tikrino bankomatą, klausė, ar tikrino su kortele sąskaitą. Atsakius, kad taip, G. sakė, kad negerai, kad gali „sudegti“, nes jos tik „pieškos“. Ta draugė taip pat sakė, kad blogai, jog kišo kortelę, kad reikėjo palaukti. Dar prieš joms atvažiuojant ji parašė, kad G. atvežtų tiek jos, tiek A. M. el. bankininkystę. G. pradėjo tarsi derybas, kad blogai padarė, jog kišo kortelę, jog reikės papildomai sumokėti, kad kažkas panaikintų įrašą, kad tai kainuos 100 Eur. G. padavė grynais 1300 Eur ir dar pasakė, kad likusius pinigus atskaitė už generatorių, kelionę. Dar sakė, kad pusės pinigų ji neteko per savo kvailumą. Išeidama G. pasiūlė pasiklausinėti, pagalvoti, gal kaime yra žmonių, kurie norėtų tokiu pačiu būdu užsidirbti. G. atvežė ir paliko tiek jos, tiek sugyventinio generatorius ir elektroninės bankininkystės duomenis, ten pat buvo ir telefoninių kortelių dėklai, bei dvi SIM kortelės, gali būti, kad tai tos pačios kortelės, kurias G. išėmė „Tele 2“ salone. Išvykus G., pasinaudodama el. bankininkyste norėjo deklaruoti savo pajamas, tačiau neišėjo, nes nežinojo prisijungimo duomenų, kuriuos G., tikriausiai, pakeitė. Susisiekė su G. telefonu, prašė el. bankininkystės duomenų, nes nori deklaruoti pajamas. G. atrašė, kad neprisimena. El. bankininkystės prisijungimo duomenis atstatė banke, tai buvo padaryta 2019 m. balandžio 14 d., tuomet prisijungusi prie savo banko sąskaitos pamatė, kad 2019 m. kovo 14 d. buvo pervesta 15000 Eur paskola iš „Big Bank“. Šios paskolos ji neėmė. Mano, kad paskolą pasinaudodama jos elektroninės bankininkystės duomenimis paėmė G.. Tai G. padarė be jos žinios. Ji tikrai neleido imti paskolos ir kalbos apie jokias paskolas nebuvo, todėl jaučiasi nukentėjusi. G. apgavo, kai sakė, kad nieko bloga nebus, be to, G. visai nieko neužsiminė apie paskolos paėmimą. Tikrai nedavė leidimo imti paskolą ir tokiam tikslui nebūtų davusi savo elektroninės bankininkystės duomenų. Iš sąskaitos išrašo matosi, kad kaip paskola gauti pinigai 2019 m. kovo 14 d. buvo pervesti į T. K., J. R. ir į užsienio sąskaitą. Šių pervedimų ji nedarė, jie buvo atlikti be jos žinios. Mano, kad juos atliko G.. T. K. ir J. R. nepažįsta. Kiek bendravo, G. naudojosi vienu telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Sugyventinis pasitikrinęs savo sąskaitą taip pat pamatė, kad šio vardu paimta 15000 Eur paskola ir po to gauti pinigai buvo pervesti į D. P. ir T. K. sąskaitas, kurių nei ji nei sugyventinis nepažįsta. Nori papildyti, kad laikotarpiu nuo tada, kai G. perdavė savo el. bankininkystės generatorių, iki tada, kai G. jį grąžino, tikslios dienos neprisimena, G. vėl buvo atvažiavusi su tuo pačiu draugu, nes G. norėjo ją nufotografuoti. Kam to reikėjo, ji nežino, nebuvo paaiškinta. G. ją nufotografavo mobiliuoju telefonu. G. draugas nematė, kai buvo fotografuojama, jis liko sėdėti automobilyje (1 t., b. l. 47–50).

2019 m. gegužės 10 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios R. S. parodymai apie tai, kad G. R. iki jos pirmojo vizito buvo mačiusi vieną kartą pas sugyventinio A. M. brolį Ž. M.. Anksčiau jokio bendravimo su G. R. nebuvo ir jos nepažinojo. Nei Jungtinėje Karalystėje, nei kitur užsienyje niekada nedirbo, pajamų iš užsienio negauna.

Turi tik vieną banko sąskaitą, kuri yra „Luminor“ banke, kitų sąskaitų neturi. Jai nėra žinoma, kad teikiant paraišką paskolai buvo teikiamos kažkokios neva tai jos vardu sudaryta užsienietiška darbo sutartis, sąskaitos išrašas, kuriame matyti gaunamos pajamos iš užsienio. Ji tokių dokumentų neteikė, apie juos nieko nežino ir girdi pirmą kartą. Nežino, kas galėjo teikti tokius dokumentus, apie juos jokios kalbos nebuvo. V. L. nepažįsta. Elektroninio parašo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos parašas, vardas ir pavardė taip pat užrašyti jos ranka. Ji nesuprato, kad „Tele 2“ salone pasirašė elektroninio parašo sutartį. Į „Tele 2“ saloną ją nusivedė G. R. ir ji viską tvarkė, ji bendravo su darbuotoja ir jeigu buvo sudaryta kažkokia sutartis tai buvo G. R. iniciatyva. Ji pati (nukentėjusioji) elektroniniu parašu niekada nesinaudojo ir net nežino, kaip juo būtų galima naudotis. Nežino, kas apskritai yra elektroninis parašas. Dar nori papildyti, kad 2019 m. per Velykų šventes G. R. buvo atvykusi su ankstesnėje apklausoje minėtu draugu pas juos į namus, klausė, kaip jai su sugyventiniu sekasi. Paskui abu pradėjo priekaištauti, kad jie (nukentėjusieji) kreipėsi dėl tų dalykų, suprato, kad turėjo omenyje paskolas, žadėjo viską sutvarkyti, užglaistyti. Jie norėjo rasti kažkokį kompromisą, norėjo viską užkabinti ant vieno žmogaus. Paklausus ant ko, paminėjo sugyventinio brolį Ž. M. (1 t., b. l. 51–52).

2019 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios R. S. parodymai apie tai, kad G. R. jai sumokėjo 1300 Eur, likusią paskolos dalį pasisavino. Minėtus 1300 Eur ji (nukentėjusioji) panaudojo savoms reikmėms (1 t., b. l. 53–55).

2019 m. balandžio 17 d. protokole-pareiškime (pareiškėjas – A. M.) užfiksuota, kad A. M. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi 2019 m. vasario pabaigoje pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš matymo pažįstama G. R., kuri pasiūlė 3000 Eur už tai, kad jis kažkur pasirašytų. A. M. paklausus, kaip ir už ką, ji sakė, kad nereikia jaudintis, nes viskas gerai. Jis paklausė G. R., ar nebus tai kokia paskola, ar nebus antstolių. G. R. patikino, kad brokeriai viską užglaistys, viską panaikins ir nieko bloga jam nebus. Taip ji įkalbėjo A. M. ir tą pačią dieną nuvežė į Kauno „Akropolyje“ esantį „Luminor“ banko skyrių, kur G. R. kartu su A. M. priėjo prie banko darbuotojos. G. R. kalbėjo su banko darbuotoja, A. M. nesuprato, ką jos kalbėjo, tik padavė banko darbuotojai savo asmens tapatybės kortelę, o banko darbuotoja jam padavė du lapus, kuriuos jis pasirašė. Tuos lapus iš karto paėmė G. R.. A. M. suprato, kad banke kažkas buvo daroma jo vardu, tačiau nesuprato, kas. Išėjus iš banko G. R. paprašė A. M. asmens kodo, jis jai padavė savo asmens tapatybės kortelę, kurią jį nusifotografavo. Tada ji davė 20 Eur kelionei ir G. R. išsiskyrė su A. M.. Ji žadėjo pinigus sumokėti po savaitės. Po kurio laiko ji sumokėjo A. M. 500 Eur grynaisiais. 2019 m. balandžio 15 d. iš „Bigbank“ A. M. gavo laišką, kad vėluoja mokėti paskolos įmokas. Laiškas nustebino, nes jokios paskolos jis neėmė. Nuvykęs į banką išsiėmė savo banko sąskaitos išrašą ir pamatė, kad jo vardu 2019 m. vasario 26 d. paimta 15 000 Eur paskola. A. M. yra tikras, kad jo vardu paskolą paėmė G. R., tikriausiai, pasinaudojusi banke gautais duomenimis. A. M. nurodė, kad G. R. jį apgavo, nes tiesiogiai apie paskolą nekalbėjo, jis jai nedavė leidimo imti 15 000 Eur paskolą, be to, ji jam sumokėjo tik 500 Eur, o likusius pinigus, tikriausiai, pasiliko sau (1 t., b. l. 27–28).

2019 m. balandžio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (pareiškėja – R. S.) užfiksuota, kad R. S. prašo pardėti ikiteisminį tyrimą, kadangi 2019 m. kovo 13 d. pas ją į namus, adresu(duomenys neskelbtini) , atvyko moteris, kuri jai žinoma kaip G. (tikslių jos asmens duomenų nežino), ir pasiūlė, R. S. pasinaudoti savo „Luminor“ banko sąskaita (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) už 3000 Eur atlygį. Tą pačią dieną apie 11.15 val. ji R. S. nuvežė į banko „Luminor“ skyrių, esantį prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, kur jai buvo išduotas banko kodų generatorius. Paėmus kodų generatorių ir išėjus iš banko, G, ir R. S. sėdint ant prie banko esančio suolelio, G. su kodų generatoriumi atliko kažkokius veiksmus. Taip apgaulės būdu išviliojusi banko kodų generatorių ir pasinaudojusi jos banko sąskaita ji R. S. vardu paskolų bendrovėje „Bigbank“ paėmė 15 000 Eur paskolą. 2019 m. kovo 14 d. keturiems skirtingiems asmenims, iš R. S. sąskaitos pervesta visa 15 000 Eur suma. Už tai 2019 m. kovo 14 d. ji kaip atlygį davė R. S. 1300 Eur. Kai gavo atlygį, dar nesuprato, kad jos vardu buvo paimta paskola, tada galvojo, kad atlygį gauna dėl to, jog leido, kad į jos sąskaitą jai kažkas pervestų pinigus (1 t., b. l. 31–37).

2019 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. S. atpažino įtariamąją G. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausų metu(1 t., b. l. 56–59).

2019 m. gegužės 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji R. S. parodė, jog įtariamasis J. G. yra panašus į G. R. draugą, pravarde „D.“, apie kurį davė parodymus apklausų metu (1 t., b. l. 64–67).

2019 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. S. pateikė susirašinėjimų SMS žinutėmis su G. R. naudojamu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus (kalbama apie tikėtiną 3000 Eur uždarbį, klausiama vardo ir pavardės, asmens kodo, tariamasi dėl susitikimų); R. S. „Luminor Bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. gauta 15 000 eurų įplauka iš „Bigbank“, 2019 m. kovo 14 d. padarytas 7500 Eur pavedimas į T. K. sąskaitą, 5250 Eur pavedimas į „Barclays Bank“ sąskaitą ir 2245 Eur pavedimas į J. R. banko sąskaitą; „Pildyk“ SIM kortelės, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) dėklą (1 t., b. l. 76–77, 81–82, 83–94).

2019 m. balandžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. M. atpažino G. R. kaip merginą, apie kurią davė parodymus apklausos metu, ši mergina vežė jį ir sugyventinę į bankus kažko pasirašyti, po to sumokėjo pinigų (1 t., b. l. 121–124).

2019 m. balandžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo prot okole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. M. pateikė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. padarytas 0,01 Eur pavedimas „Bigbank“, 2019 m. vasario 26 d. iš „Bigbank“ gauta 15 000 Eur įplauka, 2019 m. vasario 26 d. 7500 ir 2250 Eur pervesta į T. K. banko sąskaitą ir 5250 Eur į D. P. banko sąskaitą (1 t., b. l. 116–120).

2019 m. gegužės 6 d. „Bigbank“, AS filialo rašte pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. kovo 13 d. 16.26 val. R. S. per internetinį puslapį (www.bigbank.lt) užpildė paraišką 20 000 Eur kreditui gauti (IP adresas: (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. kovo 13 d., 17.23 val. pagal banko nusiųstą nuorodą R. S. mobiliuoju parašu (tel. (duomenys neskelbtini) ) identifikavo save ir pateikė sutikimą tikrinti duomenis. Mokumui įvertinti R. S. pateikė darbo sutarties su „A. L.“ kopiją ir „SEB“ (LT) banko sąskaitos išrašo kopiją. Kitą dieną, t. y. 2019 m. kovo 14 d., 13.58 val. R. S. mobiliuoju parašu (tel. (duomenys neskelbtini)) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis vartojimo kredito sutartimi išmokėjo R. S. 15 000 Eur kreditą į jai priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridėta R. S. vardu sudaryta darbo sutartis su „A. L.“ ir R. S. „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (2 t., b. l. 62–73).

2019 m. lapkričio 14 d. išraše apie asmens turimas sąskaitas bankuose nurodyta, kad R. S. sąskaitos „SEB“ banke neturi ir neturėjo (2 t., b. l. 74).

2019 m. gegužės 21 d. „Big bank“, AS filialo rašte nurodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. A. M. per pareiškėjo internetinį puslapį (www.bigbank.lt) užpildė paraišką 20 000 Eur kreditui gauti. 2019 m. vasario 25 d. pagal banko pateiktą nuorodą atliko 0,01 Eur pavedimą iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) dėl asmens duomenų tikrinimo. Tokiu būdu, buvo nustatyta A. M. tapatybė. Mokumui įvertinti A. M. pareiškėjui pateikė 2014 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį su „S. M.“ ir „SEB“ (LT) banko sąskaitos išrašą. 2019 m. vasario 26 d. minėtas asmuo mobiliuoju parašu (tel. (duomenys neskelbtini)) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi, 2019 m. vasario 26 d. „Big bank“, AS filialas išmokėjo A. M. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridėta A. M. vardu su „S. M.“ sudaryta darbo sutartis ir A. M. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (2 t., b. l. 80–94).

2019 m. lapkričio 14 d. išraše apie asmens turimas sąskaitas bankuose nurodyta, kad A. M. sąskaitos AB „SEB“ banke neturi ir neturėjo (2 t., b. l. 95).

2019 m. spalio 1 d. „Bigbank“, AS filialo rašte pateikti duomenys apie tai, kad A. M. vartojimo kredito sutartį pasirašė 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. (2 t., b. l. 104).

2019 m. balandžio 19 d. UAB „Tele 2“ rašte pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. kovo 13 d. „Tele 2“ salone, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta mobiliojo parašo sutartis R. S. vardu (2 t., b. l. 199).

2019 m. gegužės 8 d. UAB „Tele 2“ rašte pateikti duomenys apie tai, kad R. S. sudarydama mobiliojo parašo sutartį nurodė elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 5).

2019 m. liepos 31 d. UAB „Tele 2“ rašte pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. vasario 24 d. Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, A. M. vardu buvo pasirašyta el. parašo paslaugų teikimo sutartis. Prie rašto pridėta sutarties kopija, iš kurios matyti A. M. priskirtas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 8–11).

2019 m. gegužės 2 d. „Swedbank“, AB pateikė T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, nuotraukas iš bankomatų ir kitą informaciją (3 t., b. l. 99–100).

2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Swedbank“, AB 2019 m. gegužės 2 d. pateiktos kompaktinės plokštelės su T. K. ir J. R. sąskaitų duomenimis apžiūra. Protokole nurodyta, kad pasirenkamas aplankas „K.“, jame yra 150 nuotraukų iš bankomatų, kuriuose nufotografuoti asmenys, atlikę grynų pinigų operacijas su T. K. banko kortele. Peržiūrėjus nuotraukas nustatyta, kad jose užfiksuota T. K. ir įtariamoji G. R.. Protokole pažymėta, kad T. K. banko sąskaitos išrašo duomenimis, 2019 m. vasario 27 d. į šią sąskaitą buvo gauti du pervedimai iš nukentėjusiojo A. M. banko sąskaitos 7500 Eur ir 2250 Eur sumomis bei tą pačią dieną bankomate Nr. H037 iš T. K. sąskaitos išgryninta 1300, 2000, 2000, 2000, 2000, 2000 Eur (sumoje 9300 Eur). Nuotraukose užfiksuota, kad 2019 m. vasario 27 d. laikotarpiu nuo 18.29 val. iki 18.32 val. bankomate H037 T. K. banko kortele naudojosi įtariamoji G. R.. Įjungus aplanką „R.“ jame matomos 190 nuotraukų iš bankomatų, kuriose nufotografuoti asmenys atlikę grynų pinigų operacijas su J. R. banko kortele. Nuotraukose užfiksuota, kad minėta kortele naudojasi įtariamoji G. R.. J. R. banko sąskaitos išrašo duomenimis, 2019 m. kovo 15 d. į šią sąskaitą iš nukentėjusiosios R. S. sąskaitos gauta 2245 Eur įplauka ir tą pačią dieną bankomate Nr. H625 išgryninama 2250 Eur. Nuotraukose užfiksuota, kad 2019 m. kovo 15 d. laikotarpiu nuo 14.01 val. iki 14.02 val. bankomate Nr. H625 J. R. banko kortele naudojosi įtariamoji G. R.. Įjungus el. bylą „6138“ atsidaro spec. liudytojos J. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, atspausdinamas išrašo 1 lapas, kuriame matyti sąskaitos duomenys bei 13 lapas, kuriame matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. į šią sąskaitą iš nukentėjusiosios R. S. sąskaitos gauta 2245 Eur įplauka ir tą pačią dieną bankomate Nr. H625 Žemaičių pl. 23, Kaune, išgryninama 2250 Eur. Įjungus el. bylą „7940“, atsidaro T. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, atspausdinamas išrašo 1 lapas, kuriame matyti sąskaitos duomenys, bei 9 lapas, kuriame matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. į šią sąskaitą buvo gautos dvi įplaukos iš nukentėjusiojo A. M. banko sąskaitos 7500 Eur ir 2250 Eur sumomis bei tą pačią dieną bankomate Nr. H037 iš T. K. sąskaitos išgryninta 1300, 2000, 2000, 2000, 2000, 2000 Eur (3 t., b. l. 101–110).

2019 m. balandžio 19 d. „Luminor Bank“ rašte nurodyta, kad pateikiamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2019 m. kovo 13 d. „Luminor Bank“ skyriuje, esančiame prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, buvo aptarnauta R. S.. Aptarnavimo metu buvo panaikintos PIN/TAN kodų kortelės ir priskirtas kodų generatorius (3 t., b. l. 147).

2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota su 2019 m. balandžio 19 d. „Luminor Bank“ raštu pateiktos kompaktinės plokštelės (informacija apie R. S.) apžiūra. Įjungus vaizdo įrašą „Mega kasa 4“ matyti iš viršaus filmuojamas banko darbuotojos stalas. 2019 m. kovo 13 d. 11.57 val. prie darbuotojos stalo prisėda įtariamoji G. R. ir nukentėjusioji R. S., kuri darbuotojai paduoda galimai asmens tapatybės kortelę. Banko darbuotoja dirba kompiuteriu, išeina ir sugrįžta, sugrįžusi ant stalo padeda permatomuose paketuose supakuotus galimai elektroninės bankininkystės generatorių ir kažkokią kortelę. G. R. iš rankinės išsiima piniginę ir ant banko darbuotojos stalo padeda 50 Eur kupiūrą, kurią banko darbuotoja paima. Banko darbuotoja duoda R. S. kažkokius dokumentus, kuriuos ši pasirašo. Banko darbuotoja paduoda piniginę grąžą G. R.. Banko darbuotojos išduotus dokumentus ir elektroninės bankininkystės generatorių pasiima G. R., jos abi su R. S. pakyla nuo stalo ir išeina (3 t., b. l. 148–154).

2019 m. gegužės 6 d. „Luminor Bank“ rašte nurodyta, kad A. M. elektroninės bankininkystės duomenys buvo išduoti 2019 m. vasario 24 d. banko skyriuje Kauno „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune. Su raštu pateikiami vaizdo įrašai (3 t., b. l. 171).

2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota su 2019 m. gegužės 6 d. „Luminor Bank“ raštu pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūra (informacija apie A. M.). Įjungus vaizdo įrašą „Kauno Akropolis kasa 3“ matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. 13.21 val. prie banko darbuotojos stalo prisėda nukentėjusysis A. M. ir įtariamoji G. R.. A. M. banko darbuotojai paduoda galimai asmens tapatybės kortelę, banko darbuotoja išduoda kažkokius dokumentus, kuriuose A. M. pasirašo, G. R. rodo pirštu, kur A. M. turi pasirašyti. Banko darbuotoja išduoda galimai elektroninės bankininkystės korteles. Banko darbuotojos duotus dokumentus ir korteles pasiima G. R., jie abu su A. M. pakyla nuo stalo ir nueina (3 t., b. l. 172–175).

2019 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos analizės“ nurodyta, jog susipažinus su įtariamosios G. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 17 d. telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad šis abonentas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. turėjo 24 telekomunikacinius ryšius su nukentėjusiosios R. S. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 telekomunikacinį ryšį su nukentėjusiojo A. M. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 5 telekomunikacinius ryšius (2019 m. kovo 13 d. du išeinantys skambučiai ir trys išeinantys praleisti skambučiai) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo elektroniniu būdu buvo pasirašyta 15 000 Eur paskolos sutartis nukentėjusiosios R. S. vardu, bei 4 telekomunikacinius ryšius (2019 m. vasario 24 d. išeinantis praleistas skambutis, 2019 m. vasario 25 d. išeinantis praleistas skambutis, išeinanti SMS žinutė bei įeinantis skambutis) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo elektroniniu būdu buvo pasirašyta 15 000 Eur paskolos sutartis nukentėjusiojo A. M. vardu (4 t., b. l. 138–140).

2020 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių ir informacijos analizės“ nurodyta, jog 15 000 Eur kredito sutartis A. M. vardu elektroniniu parašu (tel. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. jis jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (celės) D97B, esančios Verslo g., Kumpių k., Kauno r. sav., susipažinus su G. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių informacija, nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. 11.15 val., 11.19 val., 11.20 val. ir kitais laikotarpiais ji jungėsi prie celės D977, kuri yra tuo pačiu adresu (Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r.). 15 000 Eur kredito sutartis R. S. vardu elektroniniu parašu (tel. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. jis jungėsi prie celės 8222, esančios Kęstučio g. 71, Kaune, be to 2019 m. kovo 14 d. artimu laiku šis abonentas jungėsi prie šių celių: 11.34 val., 11.35 val., 12.07 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r; 14.34 val. prie celės, esančios Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaune, 14.37 val. prie celės esančios Skuodo g. 2c, Kaune, 15.34, 15.37 val. prie celės esančios Drobės g. 66, Kaune. Įtariamosios G. R. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 14 d. laiku, artimu kredito sutarties pasirašymui (13.58 val.), jungėsi prie šių celių: 11.19 val., 11.20 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., 12.10 val., 13.10 val. prie celės, esančios Užliedžiuose, Kauno r., 13.26 val. 13.33 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., 14.10 val. prie celės, esančios Užliedžiuose, Kauno r., 14.31 val. prie celės, esančios Kęstučio g. 71, Kaune, 14.44 val., 14.46 val., 14.50 val., 15.10 val., 15.29 val., 15.31 val., 15.38 val. prie celės, esančios Drobės g. 66, Kaune. Taip pat nustatyta, kad G. R. abonentas turėjo 1 telekomunikacinį ryšį su J. G. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. vasario 25 d.), dažnų telekomunikacinių ryšių su J. G. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 141–144).

2020 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, jog ikiteisminiame tyrime G. R. ir J. G. paaiškino, kad tuo metu, kai A. M. ir R. S. buvo nuvežti į bankų skyrius (paimti elektroninės bankininkystės duomenis, reikalingus paskolai gauti), J. G. dėl sulaužyto žandikaulio sunkiai kalbėjo ir G. R. padėjo jam bendrauti su R. S. bei A. M.. A. M. elektroninės bankininkystės duomenys buvo išduoti 2019 m. vasario 24 d., kitą dieną (2019 m. vasario 25 d.) A. M. vardu buvo gauta paskola iš „Bigbank“. R. S. elektroninės bankininkystės kodų generatorius priskirtas 2019 m. kovo 13 d., paskola jos vardu taip pat gauta kitą dieną (2019 m. kovo 14 d.). Tikrinant J. G. ir G. R. parodymus, iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gautas medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad J. G. dėl apatinio žandikaulio lūžio gydytas nuo 2019 m. kovo 22 d. Ligos anamnezėje nurodyta, kad J. G. buvo sumuštas prieš parą (5 t., b. l. 122).

2019 m. kovo 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše užfiksuoti duomenys, kad J. G. Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydytas nuo 2019 m. kovo 22 dienos. Ligos anamnezė: prieš parą sumuštas (5 t., b. l. 117–118).

BK 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kilti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė be kita ko numatyta tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį objektyviai gali reikštis šių alternatyvių veikų padarymu: 1) didelės vertės svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) didelės vertės svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) sumą.

BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad jo atliekami šių BK straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).

Kaltinamoji G. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, nepripažino ir duodama parodymus po liudytojų apklausos parodė, kad pas A. M. yra buvusi du kartus ir abu kartus kaltinamojo J. G. iniciatyva. Kai atvažiavo pas A. M., J. užėjo pas jį pasišnekėti, ką jie šnekėjo, nežino, tačiau paskui su jais (kaltinamaisiais ir Ž.) važiavo ir A.. Važiavo į „Akropolį“, kadangi A. ir Ž. jau buvo normaliai alaus išgėrę, J. paprašė jos (kaltinamosios) su A. nueiti į banką. Pats J. nėjo, nes dėl sulaužyto žandikaulio sunkiai šnekėjo. Ji nuėjo nieko blogo neįtardama, A. atsidarė banko sąskaitą, gautas prisijungimo priemones atidavė J.. Kaltinamoji pažymėjo, kad jos mamos ir močiutės T. K. banko sąskaitų numerių prašė ne ji, o pats J. G., kuriam svarbiausia buvo turėti banko kortelę, kad kuo greičiau, pinigams įkritus į mamos ir močiutės sąskaitą, juos nusiimti. Jis pervesdavo pinigus į atitinkamą sąskaitą. Ji (kaltinamoji) tuos pinigus išgrynino. J. ją nuveždavo iki bankomato, prie tinkamo bankomato, nes jeigu nebūdavo pinigų, tai vykdavo iki kito bankomato. Pinigus nuimdavo ji, nes mama ir močiutė prašė, kad neduotų banko kortelių J.. Visus nuimtus pinigus perdavė J., kur J. padėjo tuos pinigus, nežino. J. G. nenorėjo, kad viskas būtų pervedama į vieną sąskaitą, jam reikėjo daugiau sąskaitų. Kaltinamasis J. G. duodamas parodymus po liudytojų apklausų ir po kaltinamosios G. R. apklausos būtent save įvardino kaip visus apgavusį asmenį. Jis iš esmės neginčijo padaręs kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, pripažino bendrininkavęs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurį įvardino kaip T. – žmogų, su kuriuo susipažino atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaltinamasis J. G. nepripažino bendrininkavęs su G. R., parodė, kad kaltinamajai nieko nebuvo žinoma apie jo daromas nusikalstamas veikas. Jis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su A. M. susipažino per A. M. brolį Ž.. O su Ž. susipažino svečiuodamasis pas G. močiutę – Ž. gyveno tame pačiame daugiabutyje. Su A. M. važiavo į Kauno „Akropolį“, su jais važiavo ir G. su Ž.. Pasakė nukentėjusiajam, kad jam (kaltinamajam) reikia banko sąskaitos. Kadangi jo (kaltinamojo) žandikaulis tuo metu buvo lūžęs, nelabai galėjo kalbėti, G. paprašė nueiti su A. ir Ž. į banką. G. banke užtruko neilgai. Nežino, ką nukentėjusysis veikė banke, matė praeidamas, kad sėdėjo. Kaltinamojo teigimu, T. nuspręsdavo, kokio dydžio paskolos prašyti. Būtent T. padarydavo dokumentus, reikalingus paskolai gauti. Jis (kaltinamasis) visus veiksmus derino su T.. T. sakė, kad reikia surasti „pijokų“, tokių, kurie nesigaudo niekur.

Kaltinamųjų parodymus dėl G. R. vaidmens darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl tariamo kaltinamosios G. R. nežinojimo ir nesupratimo, kad atlikdama kaltinime jai inkriminuojamus neteisėtus veiksmus ji dalyvauja nusikalstamų veikų daryme paneigia ne tik objektyvūs bylos duomenys, bet ir liudytoja apklaustos T. K. parodymai. Kad G. R. buvo žinoma, apie planuojamą imti kreditą, o taip pat, kokiu tikslu A. M. bus vežamas į banką, kam reikalinga atidaryti jam banko sąskaitą ir gauti elektroninės bankininkystės duomenis, kam bus naudojamos jos mamos ir močiutės T. K. bankų sąskaitos, patvirtina jos bendravimo telefonu su A. M. sugyventine R. S. intensyvumas ir turinys. 2019 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos analizės“ nurodyta, jog susipažinus su įtariamosios G. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 17 d. telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad šis abonentas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. turėjo 24 telekomunikacinius ryšius su nukentėjusiosios R. S. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 138–140). Tuo tarpu iš G. R. ir R. S. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi tiesiogiai į G., kaip į asmenį, per kurį A. gavo žinutėje neįvardintą pinigų sumą (1 t., b. l. 83–94): „Labas G. cia tave trugdo R. A. draugė. Rasau cia dėl tu finansu noreciau surizikuoti ir as tik ne uz toke suma kaip A.. Jai dar galima tai padaryti duok zinoti iki“ (2019 m. kovo 11 d. 13.22 val. R. S. G. R. rašyta SMS žinutė). Nurodytos SMS žinutės turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. M. finansiniai klausimai buvo tvarkomi per G. R. – nukentėjusioji būtent G. R. žinojo kaip asmenį, į kurį galima kreiptis norint surizikuoti dėl finansų ir už tai gauti su kaltinamąja sutartą pinigų sumą. Be to, iš G. R. atsakymo į nukentėjusiosios R. S. SMS žinutę („sveiki, o jus kokios sumos tikites?“ (2019 m. kovo 11 d. 13.25 val. G. R. R. S. rašyta SMS žinutė) ir tolesnio susirašinėjimo matyti, jog G. R. iš karto suprato, apie ką eina kalba, nenustebo, kad kreipiamasi į ją. Kritiškai vertintina kaltinamųjų versija, kad G. R. SMS žinutėmis bendravo ne pati, o tik rašė tai, ką nurodė kaltinamasis – visų pirma, buvo kreiptasi tiesiogiai į ją vardu, visų antra, į nukentėjusiosios klausimus buvo atsakinėjama labai greitai, kas rodo, jog atsakymai su niekuo nebuvo derinami, visų trečia, G. R. niekur neužsiminė, kad kokiu nors klausimu jai reiktų pasitarti su savo draugu. 2019 m. balandžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. M. atpažino G. R. kaip merginą, apie kurią davė parodymus apklausos metu, ši mergina vežė jį ir sugyventinę į bankus kažko pasirašyti, po to sumokėjo pinigų (1 t., b. l. 121–124). 2019 m. liepos 31 d. UAB „Tele 2“ rašte pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. vasario 24 d. Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, A. M. vardu buvo pasirašyta el. parašo paslaugų teikimo sutartis. Prie rašto pridėta sutarties kopija, iš kurios matyti A. M. priskirtas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini), t. y. buvo nurodytas būtent kaltinamosios el. pašto adresas (3 t., b. l. 8–11). 2019 m. spalio 1 d. „Bigbank“, AS filialo rašte pateikti duomenys apie tai, kad A. M. vartojimo kredito sutartį pasirašė 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. (2 t., b. l. 104). Tuo tarpu 2020 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių ir informacijos analizės“ nurodyta, jog susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. jis jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (celės) D97B, esančios Verslo g., Kumpių k., Kauno r. sav., susipažinus su G. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių informacija, nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. 11.15 val., 11.19 val., 11.20 val. ir kitais laikotarpiais ji jungėsi prie celės D977, kuri yra tuo pačiu adresu (Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r.) (4 t., b. l. 141–144). Matyti, kad priemonės kredito sutarčiai A. M. vardu sudaryti (telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) lokacija šios sutarties pasirašymo metu sutapo su pačios G. R. buvimo vieta, kas leidžia spręsti, jog kredito sutarties sudarymas vyko su kaltinamosios žinia. Nors kaltinamieji ir liudytoja T. K. duodami parodymus tvirtino, jog kaltinamosios močiutės ir mamos duoti jų bankų sąskaitų numerius bei banko korteles prašė ne G. R., o pats J. G. ir kad bankų sąskaitų numeriai bei banko kortelės buvo perduoti J. G., tačiau šie parodymai vertintini kaip nepatikimi. Visų pirma, pinigus nuo T. K. ir J. R. sąskaitų bankomatuose nuiminėjo tik G. R.. Visų antra, kaip parodė tiek kaltinamoji G. R., tiek liudytoja T. K., kuomet 2019 m. balandžio mėnesį T. K. pastebėjo, kad jos sąskaita užblokuota, ji prašydama paaiškinti, kas vyksta, kreipėsi ne į J. G., o į G. R.. Nors kaltinamieji parodė, kad visus nuo T. K. ir J. R. sąskaitų nuimtus pinigus G. R. perdavė J. G., kuris pinigais disponavo savo nuožiūra, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų šią aplinkybę. Priešingai, iš 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos „Swedbank“, AB 2019 m. gegužės 2 d. pateiktos kompaktinės plokštelės su T. K. ir J. R. sąskaitų duomenimis apžiūros duomenų matyti, kad nuo sąskaitų nuimtus pinigus pasiėmė kaltinamoji – J. G. pinigų nuėmimo metu net nebuvo šalia.

BK 214 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai kaltinamųjų veikoje pasireiškė prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, „Luminor Bank“, AS Lietuvos filialo skyriuje išduotų A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti, neteisėtu įgijimu ir laikymu. Nurodytus A. M. išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, aukščiau paminėtame banko skyriuje 2019 m. vasario 24 d. 13.24 val. G. R. paėmė, taip apgaule neteisėtai įgijo, laikė ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. G., o J. G. šiuos duomenis laikė iki nenustatytos datos, kol grąžino G. R., kuri juos perdavė A. M. gyvenimo partnerei R. S. (pačios R. S. prašymu). 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota su 2019 m. gegužės 6 d. „Luminor Bank“ raštu pateikto vaizdo įrašo peržiūra, iš kurios matyti, kaip 2019 m. vasario 24 d. 13.21 val. prie banko darbuotojos stalo prisėda nukentėjusysis A. M. ir kaltinamoji G. R.. A. M. banko darbuotojai paduoda galimai asmens tapatybės kortelę, banko darbuotoja išduoda kažkokius dokumentus, kuriuose A. M. pasirašo, G. R. rodo pirštu, kur A. M. turi pasirašyti. Banko darbuotoja išduoda galimai elektroninės bankininkystės korteles. Banko darbuotojos duotus dokumentus ir korteles pasiima G. R., jie abu su A. M. pakyla nuo stalo ir nueina (3 t., b. l. 172–175). Taigi G. R. ne tik palydėjo A. M. iki banko, tačiau ir iš karto savo žinion paėmė nukentėjusiajam išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, t. y. jai svetimus duomenis, kurių įgyti ir laikyti neturėjo teisės nei ji, nei J. G., kuriam tuos duomenis kaltinamoji perdavė. Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, bendrai, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje.

BK 215 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai kaltinamųjų veiksmuose pasireiškė: A. M. išduotų elektroninės bankininkystės duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti, panaudojimu neteisėtai atliekant finansinę operaciją – į „Luminor Bank“, AS Lietuvos filiale esančią „Bigbank“ AS filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedant 0,01 Eur, tikslu patvirtinti kreditą gauti norinčio asmens tapatybę ir duoti sutikimą tikrinti asmens duomenis; pateikimu „Bigbank“ AS filialui tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintų netikrų dokumentų su netikrais duomenimis apie A. M. darbovietę užsienyje ir užsienyje gaunamas pajamas, dėl ko remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialas sutiko suteikti kreditą; 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. tyrimo metu nenustatytoje vietoje A. M. elektroniniu parašu pasirašant vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pačiam A. M. apie tai nežinant, kurios pagrindu „Bigbank“ AS filialas į A. M. „Luminor Bank“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (prie kurios prieigą turėjo kaltinamieji) išmokėjo 15 000 Eur kreditą; neteisėtai pasinaudojant A. M. elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, trijų finansinių operacijų neteisėtu atlikimu: atliekant 7500 Eur ir 2250 Eur pavedimus į G. R. močiutės T. K. „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5250 Eur pavedimą į D. P. „Luminor Bank“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytais veiksmais J. G. ir G. R. kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku neteisėtai atliko finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „Bigbank“ AS filialui priklausančius 15 000 Eur.

Svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nusikalstamą pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamųjų naudota apgaulė (kreditui gauti tinkamą kredito istoriją turinčio A. M. identifikavimas asmeniu, norinčiu gauti kreditą, nors iš tiesų jis kredito imti neketino ir nieko nežinojo apie jo vardu teikiamą paraišką kreditui gauti; pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų apie tariamą A. M. darbą „S. M.“, apie tariamai iš šios bendrovės gaunamą darbo užmokestį) buvo esminė „Bigbank“ AS filialo apsisprendimui perduoti jo valdomą turtą – 15 000 Eur į iš esmės kaltinamųjų žinioje tuo metu buvusią A. M. sąskaitą. Kaltinamieji suvokė, kad suklaidindami „Bigbank“ AS filialą dėl kredito sutartį pasirašančio asmens valios, dėl A. M. tariamai turimo darbo ir tariamai gaunamų pajamų, jie neteisėtai ir neatlygintinai savo bei tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyja svetimus bankui priklausančius 15 000 Eur, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų bankui bus padaryta turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo (žinodami, kad paskola nebus grąžinta, pasisavino A. M. suteiktą kreditą ir juo disponavo savo nuožiūra). Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, bendrai, jie neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų nusikalstamą pobūdį bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir aktyviais veiksmais tų padarinių siekė, taip pat ir neteisėtai atlikdami finansines operacijas, jų įgyta suma viršija 250 MGL (12 500 Eur), todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Kadangi būtent per kaltinamąją G. R. buvo gauti A. M. išduoti elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, jos močiutės T. K. ir mamos J. R. banko sąskaitų numeriai, panaudoti neteisėtai atliekant finansines operacijas, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti ne tik pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

J. G. ir G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų trijų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jie veikas padarė veikdami bendrininkų grupe – abu kaltinamieji su tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė vieninga tyčia, bendrais veiksmais siekė nusikalstamo tikslo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji G. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu, taip pat nepripažino ir duodama parodymus po liudytojų apklausų parodė, kad su R. S. viskas buvo analogiškai, kaip ir su A. M.. Vėl lygiai taip pat ir R. reikėjo sąskaitos, ir R. reikėjo prisijungimo priemonių, todėl R. S. su jais (kaltinamaisiais) važiavo į banką. Nepamena, ar bendravo su banko darbuotoja, kai į banką ėjo su R. S., tiesiog sėdėjo šalia. Pavasarį ar vasarą skambino R. S., tačiau su R. S. liepė kalbėtis J.. J. liepė parašyti S. kažkokias žinutes. Kaltinamasis J. G. duodamas parodymus po liudytojų apklausų ir po kaltinamosios G. R. apklausos dėl nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų visą kaltę prisiėmė sau, pažymėdamas, kad G. R. tik darė tai, ką jis nurodė, kad ji dėl nieko nekalta. Kaltinamasis parodė, kad R. S. niekas netraukė – nukentėjusioji pati norėjo, pamačiusi, kad A. atvežė pinigų, klausė, kada ir ji galėtų važiuoti. Tuomet su R. vyko į banką, jai reikėjo išsiimti mobilų parašą. Kiek R. buvo pažadėjęs pinigų, nepamena – gal 1500 Eur, gal 3000 Eur. R. važiavo kartu su A.. Kiek kuriam pinigų davė, nepamena. Ar rasti asocialūs asmenys neturi antstolių, jis patikrindavo „Perlo“ terminale. R. S. mobilaus parašo gavimui buvo pateiktas G. R. el. paštas, nes jis (kaltinamasis) paprašė – tuo metu jis savo el. pašto neturėjo. G. R. pervedė 0,01 Eur, nes pats jos to prašė. Dėl „Luminor“ banko, kur G. R. paėmė Pin generatorių, kaltinamasis parodė, kad tai jis prašė, kad G. paimtų, viskas įvyko jo nurodymu, G. Pin generatoriumi nedisponavo. Šiuos kaltinamųjų parodymus, kaip ir duotus dėl A. M., teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės vienai iš nusikalstamų veikų bendrininkių – kaltinamajai G. R..

Kadangi bendrininkams veikiant nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu buvo naudojama ta pati schema, kaip ir A. M. atveju, aukščiau išdėstyti motyvai, kuriais remiantis padaryta išvada dėl G. R. kaltės darant nusikalstamas veikas A. M. atžvilgiu, yra aktualūs ir pripažįstant jos kaltę dėl nusikalstamų veikų, padarytų R. S. atžvilgiu. Be to, kaltinamųjų parodymus dėl G. R. vaidmens darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl tariamo kaltinamosios G. R. nežinojimo ir nesupratimo, kad atlikdama kaltinime jai inkriminuojamus neteisėtus veiksmus ji daro nusikalstamas veikas R. S. atžvilgiu, paneigia ir kiti byloje surinkti duomenys. 2019 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. S. atpažino įtariamąją G. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausų metu (1 t., b. l. 56–59). Tuo tarpu 2019 m. gegužės 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji R. S. parodė, jog įtariamasis J. G. yra panašus į G. R. draugą, pravarde „D.“, apie kurį davė parodymus apklausų metu (1 t., b. l. 64–67). Iš nurodytuose asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusioji nedvejodama atpažino tik G. R., tuo tarpu J. G. įvardino tik kaip panašų į G. R. draugą, su kuriuo G. R. atvažiuodavo. Nukentėjusioji ne J. G., o G. R. žinojo kaip asmenį, per kurį galima gauti pinigų „už nieką“, ir būtent su G. R. derino visus pinigų gavimo klausimus. Kaltinamųjų parodymų dėl G. R. kaltės neteisingumą patvirtina ir byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiosios R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nukentėjusioji parodė, jog būtent G. padavė sugyventiniui 500 Eur ir dar davė sugyventiniui pasirašyti kažkokį lapą, kad jis gavo visus pinigus ir daugiau neprašys. Išeidama G. ir jai pasiūlė apie tą patį pagalvoti, nes nieko nepraloš. Ji ilgai mąstė, pasitarė su sugyventiniu ir nusprendė G. pasiūlymu pasinaudoti. Jos tvarkinga deklaruota gyvenamoji vieta, o G. buvo sakiusi, kad už tai būtų didesnė pinigų suma. G. jai siūlė apie 3000 Eur. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad G. ją nusivedė į „Megoje“ esantį „Tele 2“ saloną, kur paprašė, atrodo, vienos telefono kortelės. Salone prašė jos (nukentėjusiosios) elektroninio pašto, atsakė, kad neturi, tuomet G. pasakė savo – (duomenys neskelbtini) (pabaigos neprisimena), iš to suprato, kad G. pavardė R.. Salone gautą kortelę ar kelias, pasiėmė G.. Prisimena, kad salone gautą kortelę ar kelias G. dėjo į vieną ar abu savo telefonus ir, kiek suprato, su jos generatoriumi įvedinėjo PIN kodą. 2020 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių ir informacijos analizės“ nurodyta, jog 15 000 Eur kredito sutartis R. S. vardu elektroniniu parašu (tel. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. jis jungėsi prie celės 8222, esančios Kęstučio g. 71, Kaune, be to 2019 m. kovo 14 d. artimu laiku šis abonentas jungėsi prie šių celių: 11.34 val., 11.35 val., 12.07 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r; 14.34 val. prie celės, esančios Karaliaus Mindaugo pr. 59, Kaune, 14.37 val. prie celės esančios Skuodo g. 2c, Kaune, 15.34, 15.37 val. prie celės esančios Drobės g. 66, Kaune. Įtariamosios G. R. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 14 d. laiku, artimu kredito sutarties pasirašymui (13.58 val.), jungėsi prie šių celių: 11.19 val., 11.20 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., 12.10 val., 13.10 val. prie celės, esančios Užliedžiuose, Kauno r., 13.26 val. 13.33 val. prie celės, esančios Verslo g., Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., 14.10 val. prie celės, esančios Užliedžiuose, Kauno r., 14.31 val. prie celės, esančios Kęstučio g. 71, Kaune, 14.44 val., 14.46 val., 14.50 val., 15.10 val., 15.29 val., 15.31 val., 15.38 val. prie celės, esančios Drobės g. 66, Kaune. Matyti, kad priemonės kredito sutarčiai R. S. vardu sudaryti (telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) lokacija šios sutarties pasirašymo dieną iš esmės sutapo su pačios G. R. telefono abonento buvimo vietomis, kas leidžia spręsti, jog kaltinamajai buvo žinoma ir apie šios kredito sutarties sudarymo detales. Aptariamu atveju taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamųjų teiginius apie tai, jog visus nuo T. K. ir J. R. sąskaitų nuimtus R. S. kredito pinigus G. R. perdavė J. G., kuris pinigais disponavo savo nuožiūra. Kaltinamųjų versiją, kad G. R. į bankus su nukentėjusiaisiais ėjo tik todėl, kad pats J. G. dėl žandikaulio traumos negalėjo kalbėti, paneigia objektyvūs bylos duomenys – 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad J. G. Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydytas nuo 2019 m. kovo 22 dienos. Ligos anamnezė: prieš parą sumuštas (5 t., b. l. 117–118). Pažymėtina, jog ligos anamnezė surašoma iš paties ligonio pateiktos informacijos, t. y. pats J. G. nurodė, jog buvo sužalotas 2019 m. kovo 21 d., kai tuo tarpu į banką su A. M. kaltinamieji važiavo 2019 m. vasario 24 d., o su R. S. – 2019 m. kovo 13 dieną.

BK 214 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai kaltinamųjų veikoje pasireiškė laisvalaikio ir prekybos centre „Mega“, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, „Luminor Bank“, AS Lietuvos filialo skyriuje R. S. priskirtų prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti, neteisėtu įgijimu ir laikymu. Nurodytus R. S. priskirtus elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, aukščiau paminėtame banko skyriuje 2019 m. kovo 13 d. apie 12.04 val. G. R. paėmė, taip neteisėtai įgijo, laikė ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. G., o J. G. šiuos duomenis laikė iki nenustatytos datos, kol grąžino G. R., kuri juos grąžino nukentėjusiajai (pačios R. S. prašymu). 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota su 2019 m. balandžio 19 d. „Luminor Bank“ raštu pateiktos kompaktinės plokštelės (informacija apie R. S.) apžiūra. Įjungus vaizdo įrašą „Mega kasa 4“ matyti iš viršaus filmuojamas banko darbuotojos stalas. 2019 m. kovo 13 d. 11.57 val. prie darbuotojos stalo prisėda kaltinamoji G. R. ir nukentėjusioji R. S., kuri darbuotojai paduoda galimai asmens tapatybės kortelę. Banko darbuotoja dirba kompiuteriu, išeina ir sugrįžta, sugrįžusi ant stalo padeda permatomuose paketuose supakuotus galimai elektroninės bankininkystės generatorių ir kažkokią kortelę. G. R. iš rankinės išsiima piniginę ir ant banko darbuotojos stalo padeda 50 Eur kupiūrą, kurią banko darbuotoja paima. Banko darbuotoja duoda R. S. kažkokius dokumentus, kuriuos ši pasirašo. Banko darbuotoja paduoda piniginę grąžą G. R.. Banko darbuotojos išduotus dokumentus ir elektroninės bankininkystės generatorių pasiima G. R., jos abi su R. S. pakyla nuo stalo ir išeina (3 t., b. l. 148–154). Taigi G. R. ne tik palydėjo R. S. iki banko, tačiau ir iš karto savo žinion paėmė nukentėjusiajai išduotą elektroninės bankininkystės generatorių, pakankamą finansinei operacijai atlikti, t. y. jai svetimus duomenis, kurių įgyti ir laikyti neturėjo teisės nei ji, nei J. G., kuriam elektroninės bankininkystės generatorių kaltinamoji perdavė. Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, bendrai, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje.

BK 215 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai kaltinamųjų veiksmuose pasireiškė: R. S. elektroninio parašo identifikavimo kodo neteisėtu panaudojimu, tikslu patvirtinti tariamai kreditą gauti norinčio asmens tapatybę ir duoti sutikimą tikrinti asmens duomenis; pateikimu „Bigbank“ AS filialui tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintų netikrų dokumentų su netikrais duomenimis apie R. S. darbovietę užsienyje ir užsienyje gaunamas pajamas, dėl ko remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialas sutiko suteikti kreditą; 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. nenustatytoje vietoje R. S. elektroniniu parašu pasirašant vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pačiai R. S. apie tai nežinant, kurios pagrindu „Bigbank“ AS filialas į R. S. „Luminor Bank“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (prie kurios prieigą turėjo kaltinamieji) išmokėjo 15 000 Eur kreditą; neteisėtai pasinaudojant R. S. elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, trijų finansinių operacijų neteisėtu atlikimu: atliekant 7500 Eur pavedimą į G. R. močiutės T. K. „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 245 Eur pavedimą į G. R. mamos J. R. „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5250 Eur pavedimą į tyrimo metu nenustatyto asmens „Barclays Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytais veiksmais J. G. ir G. R. kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku neteisėtai atliko finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „Bigbank“ AS filialui priklausančius 15 000 Eur.

Svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nusikalstamą pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamųjų naudota apgaulė (kreditui gauti tinkamą kredito istoriją turinčios R. S. identifikavimas asmeniu, norinčiu gauti kreditą, nors iš tiesų ji kredito imti neketino ir nieko nežinojo apie jos vardu teikiamą paraišką kreditui gauti; pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų apie tariamą R. S. darbą bendrovėje „A. L.“, apie tariamai iš šios bendrovės gaunamą darbo užmokestį) buvo esminė „Bigbank“ AS filialo apsisprendimui perduoti jo valdomą turtą – 15 000 Eur į iš esmės kaltinamųjų žinioje buvusią R. S. sąskaitą. Kaltinamieji suvokė, kad suklaidindami „Bigbank“ AS filialą dėl kredito sutartį pasirašančio asmens valios, dėl R. S. tariamai turimo darbo ir tariamai gaunamų pajamų, jie neteisėtai ir neatlygintinai savo bei tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyja svetimus bankui priklausančius 15 000 Eur, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų bankui bus padaryta turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo (žinodami, kad paskola nebus grąžinta, pasisavino R. S. suteiktą kreditą ir juo disponavo savo nuožiūra). Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, bendrai, jie neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų nusikalstamą pobūdį bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir aktyviais veiksmais tų padarinių siekė, taip pat ir neteisėtai atlikdami finansines operacijas, jų įgyta suma viršija 250 MGL (12 500 Eur), todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Kadangi būtent per kaltinamąją G. R. buvo gauti R. S. išduoti elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, jos močiutės T. K. ir mamos J. R. banko sąskaitų numeriai, panaudoti neteisėtai atliekant finansines operacijas, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti ne tik pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

J. G. ir G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų trijų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jie veikas padarė veikdami bendrininkų grupe – abu kaltinamieji su tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė vieninga tyčia, bendrais veiksmais siekė nusikalstamo tikslo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kad charakterizuojama teigiamai, turi būti įvertintos BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės jos atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai G. R. skirti švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes.