- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-304-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15219-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- G. R., J. G.
- Nukentėjusysis
- A. M., R. S., A.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Eglė Rybelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Audriaus Meilučio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo J. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 2 metų laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir J. G. paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį.
G. R. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteista:
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir G. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vietoj intensyvios priežiūros G. R. įpareigota per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę, nei 5 000 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. 15124292 ir paso Nr. 23572632), pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Civilinio ieškovo „B.“ AS patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. G. ir G. R. solidariai 41 335,36 Eur turtinei žalai atlyginti „B.“ AS naudai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje patikslintas civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G. ir G. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, o būtent: nenustatytam asmeniui pasiūlius asocialių žmonių vardu atidaryti bankų sąskaitas, išimti elektroninės bankininkystės duomenis ir neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis paimti kreditus, 2019 m. vasario 24 d. tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku J. G. ir G. R. nuvyko į namus pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur G. R. A. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad reikia nuvažiuoti į banką kažką pasirašyti ir už tai A. M. gaus apie 3 000 Eur atlygį, nutylint, kad jo (A. M.) vardu ketina imti kreditą, tokiu būdu įgijo A. M. pasitikėjimą bei suklaidino šį, dėl ko A. M., būdamas melagingų duomenų poveikyje, tą pačią dieną kartu su J. G. ir G. R. nuvyko į prekybos ir pramogų centrą „A.“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame „L.“, AS Lietuvos filialo skyriuje buvo išduoti A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, kuriuos tame pačiame banko skyriuje 2019 m. vasario 24 d. 13.24 val. G. R. paėmė, tokiu būdu apgaule neteisėtai įgijo, laikė ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. G., o J. G. šiuos duomenis laikė iki nenustatytos datos, kol grąžino G. R., kuri 2019 m. kovo 15 d. nenustatytą valandą (duomenys neskelbtini), perdavė juos A. M. gyvenimo partnerei R. S..
2. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad turėdami išankstinį tikslą savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius J. G. asocialių žmonių vardu paimti kreditus ir jų negrąžinti, 2019 m. vasario 24 d. tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku J. G. ir G. R. nuvyko į namus pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur G. R. A. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad reikia nuvažiuoti į banką kažką pasirašyti ir už tai A. M. gaus apie 3 000 Eur atlygį, nutylint, kad jo (A. M.) vardu ketinama imti kreditą, tokiu būdu įgijo A. M. pasitikėjimą bei suklaidino šį, dėl ko A. M., būdamas melagingų duomenų poveikyje, tą pačią dieną kartu su J. G. ir G. R. nuvyko į prekybos ir pramogų centrą „A.“, esantį (duomenys neskelbtini), kur „L.“, AS Lietuvos filialo skyriuje buvo išduoti A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, kuriuos tame pačiame banko skyriuje 2019 m. vasario 24 d. 13.24 val. G. R. paėmė ir žinodama, kad šie duomenys bus panaudoti neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė juos J. G., tą pačią dieną tiksliau nenustatytu laiku tame pačiame prekybos ir pramogų centre esančiame UAB „T.“ skyriuje A. M. pasirašė elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.38a-60405781-1202535700, kuriai priskirtą SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. paėmė, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. vasario 25 d. 19.05 val., siekdamas gauti kreditą A. M. vardu, per interneto prieigą (IP) (duomenys neskelbtini), „B.“ AS filialo tinklapyje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo kaip kredito gavėjas A. M., pateikė paraišką 20 000 Eur kreditui gauti bei 2019 m. vasario 25 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai pasinaudodamas telefonu J. G. perduotais A. M. „L.“, AS Lietuvos filialo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenimis atliko neteisėtą finansinę operaciją – į tame pačiame banke esančią „B.“ AS filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, taip patvirtino tapatybę ir davė sutikimą tikrinti asmens duomenis bei norėdamas patvirtinti A. M. mokumą pateikė tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus netikrus dokumentus su netikrais duomenimis apie A. M. darbovietę užsienyje ir užsienyje gaunamas pajamas – A. M. vardu su „S.“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, tokiu būdu suklaidino „B.“ AS filialą, dėl ko remiantis šiais netikrais duomenimis „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, J. G. dar kartą susisiekė telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padiktavo A. M. elektroninio parašo identifikavimo kodą, o tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. vasario 26 d. 11.18 val. tyrimo metu nenustatytoje vietoje A. M. elektroniniu parašu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001100, kurios pagrindu „B.“ AS filialas į J. G. neteisėtai valdomą A. M. „L.“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 Eur kreditą, po ko J. G. iš G. R. sužinojęs jos močiutės T. K. banko sąskaitos numerį, 2019 m. vasario 26 d. tiksliau nenustatytu laiku būdamas nenustatytoje vietoje neteisėtai pasinaudodamas A. M. elektroninės bankininkystės duomenimis atliko tris finansines operacijas: 7 500 Eur ir 2 250 Eur pavedimus į G. R. močiutės T. K. „S.“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5 250 Eur pavedimą į D. P. „L.“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu J. G. ir G. R. kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku neteisėtai atliko finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „B.“ AS filialui priklausančius 15 000 Eur.
3. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, o būtent: J. G. iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavus pasiūlymą asocialių žmonių vardu atidaryti bankų sąskaitas, išimti elektroninės bankininkystės duomenis ir neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis paimti kreditus, 2019 m. vasario 24 d. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku J. G. ir G. R. nuvyko į namus pas R. S., adresu (duomenys neskelbtini), kur G. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. S. turint deklaruotą gyvenamąją vietą su namo numeriu ir sutikus paskolinti elektroninės bankininkystės duomenis, gali už tai gauti apie 3 000 Eur atlygį, nutylint, kad R. S. vardu ketinama imti kreditą, tokiu būdu įgijo R. S. pasitikėjimą bei šią suklaidino, dėl ko R. S., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2019 m. kovo 13 d. kartu su J. G. ir G. R. nuvyko į laisvalaikio ir prekybos centrą „M.“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame „L.“, AS Lietuvos filialo skyriuje R. S. buvo priskirti prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, kuriuos tame pačiame banko skyriuje 2019 m. kovo 13 d. apie 12.04 val. G. R. paėmė, tokiu būdu apgaule neteisėtai įgijo, laikė ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. G., o J. G. šiuos duomenis laikė iki nenustatytos datos, kol grąžino G. R., kuri 2019 m. kovo 15 d. nenustatytą valandą (duomenys neskelbtini) grąžino juos R. S..
4. Be to, jie nuteisti ir už tai, kad turėdami išankstinį tikslą savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius J. G. asocialių žmonių vardu paimti kreditus ir jų negrąžinti, 2019 m. vasario 24 d. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, J. G. ir G. R. nuvyko į namus pas R. S., adresu (duomenys neskelbtini), kur G. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. S. turint deklaruotą gyvenamąją vietą su namo numeriu ir sutikus paskolinti elektroninės bankininkystės duomenis, gali už tai gauti apie 3000 Eur atlygį, nutylint, kad R. S. vardu ketinama imti kreditą, tokiu būdu įgijo R. S. pasitikėjimą bei šią suklaidino, dėl ko R. S., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2019 m. kovo 13 d. kartu su J. G. ir G. R. nuvyko į laisvalaikio ir prekybos centrą „M.“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame „L.“, AS Lietuvos filialo skyriuje R. S. buvo priskirti prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, kuriuos tame pačiame banko skyriuje 2019 m. kovo 13 d. apie 12.04 val. G. R. paėmė ir žinodama, kad šie duomenys bus panaudoti neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė J. G., tą pačią dieną tiksliau nenustatytu laiku tame pačiame laisvalaikio ir prekybos centre esančiame UAB „T.“ skyriuje R. S. pasirašė elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.34a-60751388-1214316500, kuriai priskirtą SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. paėmė, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. kovo 13 d. 16.26 val., siekdamas gauti kreditą R. S. vardu, naudodamasis interneto prieiga (IP) (duomenys neskelbtini), „B.“ AS filialo tinklapyje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo kaip kredito gavėja R. S. ir pateikė paraišką 20 000 Eur kreditui gauti, po to J. G. tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu padiktavo R. S. elektroninio parašo identifikavimo kodą, kuriuo pasinaudojęs tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. kovo 13 d. 17.23 val. nenustatytoje vietoje R. S. mobiliuoju parašu patvirtino tapatybę ir pateikė sutikimą tikrinti duomenis bei norėdamas patvirtinti R. S. mokumą, pateikė tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus netikrus dokumentus su netikrais duomenimis apie R. S. darbovietę užsienyje ir užsienyje gaunamas pajamas – R. S. vardu su „A.“ sudarytą darbo sutartį ir AB S. bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, tokiu būdu suklaidino „B.“ AS filialą, dėl ko remiantis šiais netikrais duomenimis „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, J. G. dar kartą susisiekė telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padiktavo R. S. elektroninio parašo identifikavimo kodą, o tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. kovo 14 d. 13.58 val. nenustatytoje vietoje R. S. elektroniniu parašu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19002144, kurios pagrindu „B.“ AS filialas į J. G. neteisėtai valdomą R. S. „L.“, AS Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 Eur kreditą, po ko J. G. iš G. R. sužinojęs jos močiutės T. K. ir mamos J. R. banko sąskaitų numerius 2019 m. kovo 14 d. tiksliau nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje neteisėtai pasinaudodamas R. S. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenimis atliko dvi finansines operacijas: 7 500 Eur pavedimą į G. R. močiutės T. K. „S.“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 245 Eur pavedimą į G. R. mamos J. R. „S.“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. kovo 14 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje pasinaudodamas J. G. telefonu padiktuotais R. S. elektroninės bankininkystės duomenimis atliko vieną neteisėtą finansinę operaciją – 5 250 Eur pavedimą į tyrimo metu nenustatyto asmens „X.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu J. G. ir G. R. kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku neteisėtai atliko finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – „B.“ AS filialui priklausančius 15 000 Eur.
5. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina J. G. ir G. R. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniame skunde nuteistosios G. R. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
1.1. Skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas R. S. epizode G. R. kaltę grindė 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota su 2019 m. balandžio 19 d. „L.“ raštu pateiktos kompaktines plokštelės apžiūra (3 t., b. 1. 148-154). Objektų apžiūros protokolu objektyvieji G. R. nusikalstamos veikos požymiai buvo grindžiami ir A. M. epizode. 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota su 2019 m. gegužės 6 d. „L.“ raštu pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūra (3 t., b. l. 172-175). G. R. ir J. G. savo parodymuose nuosekliai paaiškino G. R. dalyvavimą banko įstaigoje ir mobilaus ryšio operatoriaus įstaigoje kartu su nukentėjusiaisiais A. M. ir R. S.. Abu nuteistieji nuosekliai tvirtino, kad G. R. lydėjo šiuos asmenis į banko ir mobilaus ryšio operatoriaus įstaigas, esančias pramogų ir prekybos centruose „A.“ ir „M.“, kadangi pastarieji buvo neblaivūs ir to prašė J. G., negalėdamas šių asmenų palydėti pats dėl patirtos traumos. Teismas, pripažindamas G. R. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, nepasisakė dėl jos kaltės pripažįstant ją padarius šias nusikalstamas veikas.
1.2. Gynėjo teigimu, A. M. ir R. S. vyko kartu su J. G. ir G. R. į Kauną su tikslu, kad, pasirašius dokumentus (sudarius sutartis), jiems bus išmokėtas atlygis. Tai, kad banke buvo išduotos elektroninės mokėjimo priemonės, o konkrečiai – bankininkystės kodų generatorius, patvirtina ir R. S. parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašų taip pat akivaizdu, kad G. R., priimdama perduodamas banko darbuotojų elektronines mokėjimo priemones, nesislapsto, nesiekia išvengti galimos nusikalstamos veikos užfiksavimo, nesiekia išvengti banko darbuotojos galimų teisėtų veiksmų jos atžvilgiu, kuomet paima banko turtą, perduodamą sutarties pagrindu A. M. ar R. S.. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad nei R. S., nei A. M., nei banko „L.“ darbuotoja neprieštarauja G. R. veiksmams, t. y. šie asmenys savo elgesiu patvirtina sutikimą, kad jiems išduotos elektroninės mokėjimo priemonės būtų perduotos G. R..
1.3. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tą aplinkybę, kad 2019 m. vasario 24 d. sudarant A. M. sutartį su mobilaus ryšio operatoriumi T. dėl mobilaus parašo (2019 m. liepos 31 d. raštas 3 t. b. l. 8-10) ir 2019 m. kovo 13 d. sudarant R. S. sutartį su mobilaus ryšio operatoriumi T. dėl mobilaus parašo (2019 m. gegužės 8 d. raštas 3 t., b. l. 5) G. R. kaip privalomą rekvizitą nurodė savo asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini). Ji iš esmės pateikė mobilaus ryšio operatoriui nuorodą į savo asmeninę ,,Google“ paskyrą, kurią naudojo iki šių veiksmų atlikimo ir kurią naudoja iki šios dienos savo asmeniniams poreikiams ir kurios sukūrimui yra nurodžiusi savo mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiama teismo posėdžio metu G. R. paaiškino, kad savo asmeninį el. paštą nurodė J. G. prašymu, kadangi pastarasis nesinaudojo el. paštu. Šią aplinkybę patvirtino ir J. G.. A. M. ir R. S. veiksmai perduodant elektronines mokėjimo priemones negali būti vertinami kaip jos neteisėti veiksmai įgyjant šiuos įrenginius ir juos laikant. Jos pačios (G. R.) veiksmai banko įstaigoje nukentėjusiesiems sudarant internetinės bankininkystės sutartis ir jos veiksmai sudarant nukentėjusiesiems mobilaus parašo sutartis mobilaus ryšio operatoriaus įstaigoje nurodant savo asmeninius duomenis patvirtina tai, kad jos veiksmuose nėra tyčios, siekiant įgyti kredito įstaigos išduotus nukentėjusiesiems mokėjimo instrumentus.
1.4. Skunde taip pat pažymima, kad J. G., apklausiamas dėl aplinkybių, susijusių su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad šias veikas padarė su asmeniu, vardu T.. Šios pozicijos jis nuosekliai laikėsi nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, šią poziciją patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu. J. G. detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis perdavė duomenis apie asmenis, kurių vardu buvo sudarytos paskolos, nusikalstamos veikos bendrininkui. Nurodė, kad būtent jo prašymu G. R. kaip kontaktinį telefono numerį R. S. ir A. M. davė savo asmeninį, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškindamas šių savo veiksmų pagrįstumą, nurodė, kad jis dažnai keičia savo telefono numerį naudodamas išankstinio apmokėjimo korteles. Tuo pačiu nuosekliai paaiškino į bylą pateiktas iš R. S. mobilaus telefono nukopijuotas SMS žinutes susirašinėjant su abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. R., nurodydamas, kad šis susirašinėjimas buvo vykdomas jo iniciatyva, G. R. atsakant į R. S. klausimus bei G. R. vardu teikiant jai paaiškinimus. Šiuos parodymus patvirtino ir G. R.. 2020 m. sausio 3 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. taip pat patvirtino J. G. ir G. R. parodymus toje dalyje, kurioje pastarieji tvirtino, jog J. G. neturėjo pastovaus abonentinio numerio, o jo naudojamų išankstinio apmokėjimo mobilaus ryšio operatorių kortelių numeriai nuolatos keitėsi. Tai, kad 2019 m. vasario 24 d. G. R. davė R. S. savo telefono numerį, nurodė ir A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo nurodytas ir abonento, kuris naudojasi šiuo telefono numeriu vardas – G.. Žinodama, kam priklauso telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), R. S., rašydama SMS žinutes, todėl ir kreipėsi vardu G.. Aplinkybė, kad į nukentėjusiosios paklausimus, rašomus SMS žinutėmis, buvo gaunamas greitas atsakymas, negali būti pagrindas vertinti G. R. ir J. G. parodymus kritiškai.
1.5. Gynėjas skunde teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. R. su J. G. pažįstami nuo 2018 metų gegužės mėnesio, o nuo 2019 metų pradžios juos siejo artimi santykiai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. S. ir A. M. elektroninės mokėjimo priemonės bei priemonės kredito sutarčiai sudaryti buvo pas J. G.. Šias aplinkybes patvirtino abu kaltinamieji. 2020 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl nustatytų aplinkybių ir informacijos analizės“ užfiksuota telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinė tik patvirtina aplinkybę, kad A. M. vardu sudarant paskolos sutartį, kaltinamieji buvo tos pačios celės pasiekiamumo ribose, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad G. R. buvo žinoma apie tai, kad J. G. nukentėjusiojo vardu sudarė paskolos sutartį. Pažymėtina, kad sudarant sutartį R. S. vardu, G. R. telefonas buvo už 20 km nuo R. S. abonento, kuris buvo naudojamas paskolos sutarčiai pasirašyti. Tai, kad dienos bėgyje šie abonentai jungėsi prie tų pačių celių, nėra pagrindas daryti išvadai, kad G. R. žinojo J. G. atliekamas nusikalstamas veikas ar tai suprato. J. G., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad būtent jis sudarė paskolų sutartis, naudodamasis R. S. ir A. M. išduotais abonentais, neinformuodamas apie tai G. R., kuri apie jo daromą nusikaltimą nežinojo. Šios pozicijos laikėsi ir ginamoji. Šiuos parodymus patvirtina ir 2019 m. liepos 29 d. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos analizės“. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys akivaizdžiai patvirtina tai, kad J. G. naudojosi telefono abonentais ne tik paskolų sudarymui kaip nusikalstamos veikos įrankiu, bet ir bendravimui su kitais asmenimis, šiuo konkrečiu atveju su G. R..
1.6. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad J. G. ir G. R. tvirtino, kad išgrynintus pinigus iš J. R. ir T. K. sąskaitų G. R. perdavė J. G.. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais buvo grindžiama išvada paneigiant kaltinamųjų parodymus dėl pinigų perdavimo. Tiek apklausiama teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, kad jos anūkės draugas „D.“ (J. G.) kreipėsi į ją prašydamas leisti pasinaudoti bankine sąskaita (kortele). Teismo posėdžio metu, aiškindama kortelės perdavimo aplinkybes, nurodė, kad pasitikėjo G., tai davė kortelę „D.“. Ikiteisminio tyrimo metu kortelės perdavimo aplinkybes paaiškino, nurodydama, kad ji „D.“ nieko nedavė ir savo sąskaitos nepasakė. Po kurio laiko tuo pačiu klausimu į ją kreipėsi G., prašė paskolinti sąskaitą. Kam reikalinga sąskaita, G. nepasakė, o ji nepaklausė. Kadangi anūke pasitiki, šiai davė savo banko kortelę. G. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu šias aplinkybes paaiškino, nurodydama, kad iš J. G. žodžių žinojo apie tai, kad jo sąskaita yra areštuota ir jam reikalinga sąskaita, į kurią būtų galima pervesti pinigus. J. G. dėl pasinaudojimo jos mamos ir senelės T. K. sąskaitomis kreipėsi į jas pačias. J. R. ir T. K. sutiko J. G. leisti pasinaudoti jų sąskaitomis, tačiau bankinių sąskaitų korteles perdavė G. R. kaip dukrai ir anūkei, nenorėdamos patikėti šių kortelių mažai pažįstamam J. G.. Analogiškus parodymus davė ir J. G.. Neesminiai skirtumai T. K. nurodomų detalių, sietinų su kortelės perdavimu, negali paneigti tikrojo tikslo, dėl ko tiek T. K., tiek J. R. patikėjo G. R. savo asmeninių sąskaitų valdymą.
1.7. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta tai, kad dalis gautos A. M. vardu paskolos buvo perduota pačiam nukentėjusiajam (500 Eur). Taip pat dalis R. S. vardu gautos paskolos buvo perduota jai – 1 300 Eur. Šios aplinkybės, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, nebuvo įvertintos. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių tiek jai inkriminuojamą bendrininkavimą, tiek inkriminuojamų nusikaltimų buvimą jos veiksmuose.
7. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Taip pat prašo tinkamai pritaikyti BK 63-64 straipsnių nuostatas ir skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą, esant BK 63 straipsnio punktuose nurodytiems pagrindams, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bausmių apėmimo ir paskirti naują galutinę subendrintą bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad naujų nusikalstamų veikų padarymo metu neatlikinėjo bausmės, nebuvo lygtinai atleistas nuo bausmės. Visos veikos atliktos per labai trumpą laiko tarpą yra tęstinės, analogiškos, tarpusavyje susijusios ir atitinka BK 63 straipsnio 10 dalies, 5 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas. Paskirta galutinė skirtingais nuosprendžiais subendrinta bausmė yra per griežta ir neatitinka bausmės adekvatumo ir proporcingumo bei bausmės siekiamų tikslų.
2.2. Skunde pažymima, kad yra nubaustas už visas nusikalstamas veikas, todėl nebaudžiamumo regimybė nėra sukuriama ir yra baudžiamas išimtinai per griežtai. Toks nubaudimas yra perteklinis, neproporcingas bausmės skyrimo principams, prieštaraujantis bausmės humanizmo ir adekvatumo principams. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir jos griežtumas aiškiai apibrėžiamas ir nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, kur pats laisvės atėmimo skyrimas jau nustatomas ne tik laisvės atėmimo aritmetiniu dydžiu, bet ir pačiu bausmės skyrimo faktu.
8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios G. R. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašė jo paduotą apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo J. G. gynėja advokatė Eglė Rybelienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Asta Chramina prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. G. ir nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliaciniai skundai atmetami.
10. Nuteistosios G. R. gynėjo apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas dėl nuteistosios pripažinimo kalta padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ištirtus įrodymus ir dėl to nepagrįstai G. R. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.
Dėl nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinio skundo.
9. Teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi nuteistosios G. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Vien tai, kad nuteistoji G. R. ir jos gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip, atsietai nuo vienas nuo kito, juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti nuteistosios G. R. gynėjo apeliacinio skundo. Pažymėtina ir tai, kad ginčydamas nuteistosios G. R. kaltę apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas atkreipia dėmesį į tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas gana išsamiai pasisakė, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, todėl jų detaliai nebekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nors nuteistoji G. R. neigia kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis J. G. tikina, kad pastaroji nieko nežinojo apie vykdomas nusikalstamas veikas ir tik jo prašymu atliko tam tikrus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau jos kaltę, visų pirma patvirtina esminėse detalėse nuoseklūs nukentėjusiojo A. M. parodymai, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. S. parodymais, taip pat R. S. pateiktas susirašinėjimas su G. R. naudojamu telefono abonementu Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų iš „L.“, AB „S.“ apžiūros protokolai, telekomunikacinių įvykių išklotinių duomenys, „B.“ AS filialo bei UAB „T.“ raštuose pateikta informacija, iš dalies ir liudytojos T. K. parodymai
11. Įvertinęs nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas atskleidė, kokia schema buvo naudojama sukčiavimui įvykdyti. O būtent nurodė, kad, pasinaudojant nukentėjusiųjų asocialumu, jiems buvo pateikta klaidinanti informacija, nurodyta, kad pinigų galima užsidirbti banke pasirašant tam tikrus dokumentus ar paskolinus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Nukentėjusiesiems sutikus su tokiu pasiūlymu jie buvo vežami į „L.“ skyrius, kur sudarė elektroninės bankininkystės sutartis, o po to UAB „T.“ nukentėjusieji sudarė elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartis ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis bei gautas SIM korteles atidavė G. R., o ši juos perdavė J. G.. Pasinaudojant šiais duomenimis, nukentėjusiesiems apie tai nieko nežinant, pateikus „B. B.“ AS suklastotus dokumentus apie nukentėjusiųjų darbinę veiklą ir gaunamas pajamas, jų vardu buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys. Į nukentėjusiųjų sąskaitas pervestos paskolos, vėlgi pasinaudojant pastarųjų elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervestos į kitų asmenų, tarp jų ir G. R. močiutės T. K. bei mamos J. R. sąskaitas ir taip apgaule užvaldytos. Teisingai nustatęs, kokia schema nagrinėjamu atveju buvo panaudota, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus – neteisėtai įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemones bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, kadangi rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog suklaidintas pateiktų duomenų „B. B.“ AS filialas suteikė nukentėjusiesiems A. M. ir R. S. po 15 000 eurų kreditą ir šie pinigai, pasinaudojant neteisėtai laikomais nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervesti į kitų asmenų sąskaitą.
12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nors G. R. kartu su nukentėjusiaisiais A. M. ir R. S. ėjo į „L.“ skyrius, padėjo jiems užpildyti reikiamus dokumentus ir paėmė šiems asmenims išduotus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos vėliau perdavė J. G., tačiau tyčios neteisėtai disponuoti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis tikina neturėjusi, todėl jos veiksmuose nesant BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės, ji turi būti išteisinta. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad apie asmens veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš objektyvių bylos įrodymų, o šiuo atveju byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pakankama spręsti, kad G. R. suprato neteisėtai disponuojanti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, o taip pat ir tai, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys bus naudojami siekiant apgaule įgyti pinigines lėšas. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 ar 215 straipsnio prasme, tačiau tam būtinas teisėto sąskaitos, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų naudotojo prašymas, taip pat tai turi būti atliekama įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą. Šiuo gi atveju buvo veikiama pagal tam tikrą aukščiau aptartą schemą, siekiant suklaidinti nukentėjusiuosius, ir tokiu būdu apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus.
13. Nukentėjusysis A. M. teisme nurodė, kad pas jį su jo broliu buvo atvažiavę G. R. ir J. G.. Su jais pakalbėjęs važiavo į „A.“, kur kažką pasirašė. Jam buvo pažadėta nuo 2 000 iki 3 000 eurų, o po to atvežė tik 500 eurų. Kadangi nukentėjusysis dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisiminė įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą jis patvirtino teisme, nurodė, kad tyrėjai nemelavo. Iš nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pas jį į namus atvažiavo brolis Ž. M. su G. R. ir pastaroji jo teiravosi, ar nenori pinigų. Brolis sakė, kad ir jam jau yra davusi, tačiau už ką, neaiškino. G. R. jo dar pasiteiravo, ar neturi skolų arba antstolių ir atsakius, kad ne, pasakė, jog reikia tik nuvažiuoti į banką kažką pasirašyti ir už tai gaus apie 3 000 Eur, tikino, kad jokių problemų nebus, todėl jis sutiko su pasiūlymu ir iškart važiavo į banką. Įlipęs į „BMW“ automobilį, kurį vairavo G. R., keleivio vietoje pamatė vyrą, kurį vadino „D.“. Atvažiavę į „A.“, jie su G. R. dviese nuėjo į „L.“ banką, su banko darbuotoja bendravo G. R., o jis tik pasirašė paduotus lapus. Išėjus iš banko, G. R. nuvežė jį iki stoties. Paklausus, kada tie pinigai, atsakė, kad maždaug po savaitės ir jam su broliu padavė po 20 Eur kelionei į namus. Praėjus savaitei jokių žinių iš G. R. nebuvo, todėl sugyventinė pati šiai paskambino jos duotu telefono numeriu ir perdavė telefoną jam kalbėti. G. R. aiškino, kad kur yra deklaruotas nėra namo numerio ir gatvės, todėl gaus mažiau pinigų, tai yra nuo 1 500 iki 2 000 Eur, o vėliau atvežė tik 500 eurų. Brolis ir „D.“ nesikišo ir nieko nekalbėjo. G. R. kalbėjo ir su jo sugyventine, jai taip pat siūlė pinigų. Kadangi jo sugyventinė galiausiai irgi susigundė, vėl atvažiavo G. R. su „D.“ ir visi važiavo į „M.“, kur G. R. su jo sugyventine nuėjo į banką. Vėliau G. R. R. S. sumokėjo 1 500 eurų ir atidavė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (1 t., b. l. 97-99). A. M. duotų parodymų patikimumą patvirtina nukentėjusiosios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
14. R. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad 2019 m. maždaug vasario mėnesį pas ją į namus atvažiavo sugyventinio A. M. brolis Ž. M. ir G. R.. Automobilyje buvo dar kažkoks G. draugas. Su atvykusiais asmenimis kieme bendravo A. M.. G. R. A. M. už nieką pasiūlė pinigų – nuo 1 500 iki 2 000 Eur, o geresniu atveju, jeigu gyvenamoji vieta su namo numeriu, ir 3 000 Eur. Ž. M. sakė, kad G. R. galima pasitikėti, ši duoda pinigų ir nieko bloga už tai dar nebuvo. A. M. patikėjęs tais žodžiais susigundė, pasiėmė pasą ir su jais išvažiavo į banką atsidaryti elektroninę bankininkystę. Grįžęs pasakojo, kad jie nuvažiavo į „A.“ „L.“ banko skyrių Kaune, kur A. M. išsiėmė elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos pasiėmė G. R.. Nesulaukę skambučio, po kelių dienų patys skambino G. R.. Tiek ji, tiek A. M. pastarosios teiravosi dėl pinigų. Po kurio laiko G. R. su savo draugu atvažiavo pas juos į namus ir G. R. padavė sugyventiniui 500 Eur ir dar davė pasirašyti kažkokį lapą, kad jis gavo visus pinigus ir daugiau neprašys. Išeidama G. R. ir jai pasiūlė apie tą patį pagalvoti, nes nieko nepraloš. Ji ilgai mąstė, pasitarė su sugyventiniu ir nusprendė pasiūlymu pasinaudoti. Ji pati parašė G. R. SMS žinutę, kad susidomėjo pasiūlymu, o ši atrašė, kad galima pabandyti, ir klausė, kiek ji tikisi pinigų. Atrašė, kad kalbėjo apie 3 000 Eur. G. R. atsakė gerai ir nurodė, kad reikia atsiųsti asmens kodą, su kuriuo galėtų žiūrėti jos gyvenamą vietą, ar viskas švaru, neturi įsiskolinimų ir panašiai. Ji nusiuntė savo asmens kodą. Tada G. R. pasiūlė atvažiuoti 2019 m. kovo 13 d. pasidaryti elektroninę bankininkystę, su kuo ji sutiko. G. R. vėl atvažiavo su savo draugu ir jie visi keturi, kartu važiavo ir jos sugyventinis, išvažiavo į „M.“. G. R. draugas tikino, kad viskas yra saugu, kam pritarė ir G. R.. „M.“ ji su G. R. nuėjo į „L.“ banko skyrių, kur G. R. bankininkei pasakė, kad reikia elektroninės bankininkystės ir kad būtų patogiau generatorius, už jį sumokėjo. Išėjus ir banko, nuėjo į netoliese esantį „T.“ saloną, kur G. R. prašė vienos telefono kortelės, o po to ant suoliuko dvejuose telefonuose kažką spaudė. Po to juos parvežė namo, o generatorius ir banko dokumentai liko pas G. R.. Pastaroji žadėjo, kad pinigai turėtų suvaikščioti maždaug per savaitę. Tos pačios dienos vakare į savo telefoną ji gavo žinutę, kad į jos sąskaitą pervesta 15 000 Eur, kas ir už ką pervedė pinigus, telefone nerodė. Kitą dieną ji buvo Vilkijoje ir bankomate su kortele patikrino sąskaitą, joje buvo likę tik keli eurai. Pasiteiravus G. R. apie pervestus pinigus, ši parašė SMS, kad tai ne telefoninis pokalbis ir atvažiuos. Tą pačią dieną G. R. atvažiavo kartu su kažkokia mergina, priekaištavo dėl to, kad tikrino banko sąskaitą ir dėl to davė tik 1300 Eur. G. R. taip pat atvežė ir paliko tiek jos, tiek sugyventinio generatorius ir elektroninės bankininkystės duomenis, ten pat buvo ir telefoninių kortelių dėklai, bei dvi SIM kortelės (1 t., b. l. 47–50). Abu nukentėjusieji nurodė, kad sutikimo, jog jų vardu būtų imamos paskolos, niekam nedavė, sutiko tik su pasiūlymu lengvai užsidirbti pinigų nuvykstant į banką ir pasirašant tam tikrus dokumentus.
15. Kadangi (duomenys neskelbtini) R. S. mirė, ji nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, todėl jos parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jais patikrinamas A. M. duotų parodymų patikimumas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek jos, tiek nukentėjusiojo A. M. parodymai esminėse detalėse, taip pat ir dėl G. R. vaidmens aptariamoje sukčiavimo schemoje sutapo, galima daryti išvadą, jog A. M. parodymai yra teisingi. Nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji, stokodami socialinių įgūdžių, vesdami asocialių gyvenimo būdą, turėdami polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, būtų smulkmeniškai suderinę savo parodymus ir turėtų suinteresuotumą apkaltinti G. R., su kuria iki aptariamų įvykių jų nesiejo jokie santykiai, nebūto nusikaltimo padarymu. Išdėstyti nukentėjusiųjų A. M. ir R. S. parodymai patvirtina, kad G. R. vaidmuo šioje sukčiavimo schemoje buvo aktyvus. Būtent ji, o ne J. G., aktyviai bendravo su nukentėjusiaisiais, siūlė jiems pinigus „už nieką“, įtikinėjo, kad nieko blogo nebus, vežė juos į prekybos centruose esančius banko skyrius išsiimti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, ir juos gavus iš karto pasiėmė, R. S. atveju net sumokėjo už kodų generatorių, ką patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir banko skyrių pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Taip pat būtent G. R. atvežė nukentėjusiesiems jų „uždirbtus“ pinigus, grąžino R. S. tiek jos pačios, tiek ir jos sugyventinio A. M. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Paskambinę dėl negaunamų pinigų, nukentėjusieji vėlgi bendravo ne su J. G., o būtent su G. R.. Telekomunikacinių įvykių išklotinės duomenys patvirtina, kad G. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. turėjo 24 telekomunikacinius ryšius su nukentėjusiosios R. S. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 138–140). Iš G. R. ir R. S. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi tiesiogiai į G. R., kaip į asmenį, per kurį A. M. gavo žinutėje neįvardintą pinigų sumą (1 t., b. l. 83–94), į kurią R. S. kreipėsi sutikdama su pasiūlymu gauti pinigų, o po to, pamačiusi, kad pinigai pervesti į jos sąskaitą ir dėl paaiškinimo, kas tuos pinigus valdo. SMS žinučių turinys ir skambučių skaičius būtent G. R., o ne J. G., įvertinus šiuos duomenis kartu su nukentėjusiųjų parodymais, kad jie ir telefonu bendravo su G. R. (kad būtų paskambinę G. R. telefonu numeriu ir bendravę su J. G., nenurodė nei vienas), leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. ir R. S. finansiniai klausimai buvo tvarkomi būtent per G. R. ir kad jai buvo aiškiai suprantama, kokiu tikslu reikalingi A. M. ir R. S. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys bei kokiu tikslu sudaromos elektroninio parašo sutartys. Todėl ir apelianto versija, kad G. R. nesuvokė tikrojo A. M. ir R. S. panaudojimo nusikalstamoje schemoje, laikytina pilnai paneigta. Šią versiją, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat paneigia ir duomenys apie G. R. bei pagal elektroninio parašo paslaugų teikimo sutartis A. M. priskirto telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S. priskirto telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) jungimosi prie mobiliojo ryšio bazinių stočių duomenys (4 t., b. l. 141-144). Priemonės kredito sutarčiai A. M. vardu sudaryti (telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) lokacija šios sutarties pasirašymo metu sutapo su pačios G. R. buvimo vieta, o priemonės kredito sutarčiai R. S. vardu sudaryti (telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) lokacija šios sutarties pasirašymo dieną didžiąja dalimi taip pat sutapo su pačios G. R. telefono abonento buvimo vietomis. Be to, į T. K. ir J. R. banko sąskaitas iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų pervestus pinigus G. R. netrukus išgrynindavo.
16. Būtent aptartas nuteistosios G. R. elgesys leidžia pagrįstai paneigti jos, o tuo pačiu ir nuteistojo J. G. parodymus apie tai, kad ji nesuvokė tikrojo asmenų vežimo į banką tikslo ir jų gautų elektroninės bankininkystės duomenų, pakankamų finansine operacijai inicijuoti, gavimo tikslo ir jų panaudojimo nusikalstamoje schemoje, siekiant panaudojus minėtus duomenis kartu su G. R. pagalba gautais nukentėjusiųjų elektroniniais parašais, sudaryti paskolų sutartis ir šių sutarčių pagrindu gautus pinigus pasisavinti. Šios išvados nekeičia ir tai, kad G. R. tam tikruose dokumentuose nurodė savo elektroninio pašto adresą ir telefono numerį.
17. Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad G. R. veikė bendrai su J. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nors prie nusikalstamų veikų prisidėjo skirtingu laiku, apimtimi ir skirtingais veiksmais, tačiau kiekvienas savais konstatuotais veiksmais realizavo tam tikrą dalį atskirų nusikaltimų sudėčių, t. y. buvo bendravykdytojais. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – atlikus finansines operacijas su svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamieji, kaip bendrininkai, atsakingi ne tik už savo paties betarpiškai atliktus veiksmus, kuriais realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir už visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, kuriuos apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule ir šios veikos vienas iš etapų buvo neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimas, disponavimas jais, jų panaudojimas, finansinė operacija, atlikta neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl tai, kad G. R. pati asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių nerealizavo, esminės reikšmės jos veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina. Ji skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
18. J. G. versiją, kad G. R. visur ėjo dėl to, kad jis tuo metu negalėjo kalbėti dėl sulaužyto žandikaulio, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip neįtikimą. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gauti medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. G. dėl apatinio žandikaulio lūžio gydytas nuo 2019 m. kovo 22 d., kreipdamasis į gydymo įstaigą jis nurodė, kad buvo sumuštas prieš parą (5 t., b. l. 117-118, 122). Nukentėjusysis A. M. į banką buvo vežamas 2019 m. vasario 24 d., t. y., prieš beveik mėnesį iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Tad neįtikėtina, kad J. G. apie mėnesį laiko būtų gyvenęs su sulaužytu žandikauliu ir nesikreipęs į medikus pagalbos ar tuo atveju, jei medikams būtų nurodęs, melagingą informaciją apie lūžio laiką (prieš parą), medikai būtų nepastebėję, kad lūžis yra įvykęs žymiai anksčiau. Todėl tokie jų parodymai vertinami tik kaip jų pateikta gynybinė versija, siekiant padėti G. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje surinktų įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistosios G. R. veiksmus ir pagrįstai ją pripažino kalta dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
20. Nuteistosios G. R. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinio ieškovo „B.“ AS patikslintą civilinį ieškinį ir solidariai priteisdamas civilinio ieškovo naudai iš nuteistųjų J. G. ir G. R. 41 335,36 Eur, neatsižvelgė į tai, kad dalis paskolos buvo perduota A. M. ir R. S., t. y., A. M. perduota 500 eurų, o R. S. 1 300 eurų. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad bendrais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta civiliniam ieškovui „B.“ AS. Dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų civilinis ieškovas neteko 30 000 eurų, kurie buvo išmokėti kaip paskola, ir negavo pajamų, kurias turėjo gauti iš nurodytos sumos. Nuteistieji neginčija, kad nustatytas padarytos žalos dydis yra neteisingas. Tai, kad dalis iš „B.“ AS pagal suteiktą kreditą gautų ir išgrynintų pinigų, viso 1 800 eurų, nuteistieji perdavė nukentėjusiesiems A. M. ir R. S., kurie nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir kuriais pačiais buvo pasinaudota siekiant nusikalstamų tikslų, neatleidžia nuteistųjų nuo pareigos atlyginti visą civiliniam ieškovui padarytą žalą. Todėl į šias aplinkybes dėl tolimesnio pinigų perdavimo sprendžiant klausimą dėl civiliniam ieškovui atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrįstai neatsižvelgta.
Dėl nuteistojo J. G. apeliacinio skundo
21. Nors nuteistojo J. G. apeliacinio skundo esmė yra per griežta subendrinta galutinė bausmė, ir prašoma ją sušvelninti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame taip pat keliamas klausimas dėl to, ar jo padarytos veikos neturėtų būti laikomos tęstinėmis. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. eismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Sukčiavimas laikomas viena tęstine nusikalstama veika, jei asmuo kelis kartus padaro veikas, nurodytas BK 182 straipsnyje, ir jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-303/2019). Kita vertus, vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje byloje Nr. 2A-7-489/2018).
22. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nuteistasis J. G. realizavo savarankiškus sumanymus, t. y. jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jungiamos vieningos tyčios. Ši išvada daroma įvertinus tai, kad nors nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmas analogiškas, tačiau nusikalstamos veikos įvykdytos skirtingu laiku, jas skyrė beveik mėnuo laiko. Nusikalstamos veikos įvykdytos pasinaudojant skirtingais asmenimis ir panaudojant skirtingų asmenų duomenis. Nusikalstamos veikos R. S. atžvilgiu buvo įvykdytos tik po to, kai buvo sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad sumanymas apgaule įgyti svetimą turtą kildavo iš naujo, kad vieno plano, pradinio sumanymo nebuvo. Pagal tokias byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad taikyti BK 63 straipsnio 10 dalį, ir laikyti šias nusikalstamas veikas viena tęstine veika nėra teisinio pagrindo.
23. Apylinkės teismas naujuoju nuosprendžiu paskyręs bausmes už padarytas nusikalstamas veikas subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė 4 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė J. G. yra paskirta už du sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis), keturis apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas įvertino kaltinamojo J. G. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis aštuonis kartus yra teistas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu J. G. paskirta subendrinta bausmė už padarytas nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežta.
24. Apeliantas J. G. nesutinka su bausmių bendrinimu pagal du nuosprendžius. Apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmės turėjo būti bendrintos apėmimo būdu. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Apylinkės teismas nauju nuosprendžiu paskirtą 4 metų ir 6 mėnesių bausmę subendrino su 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė galutinę bausmę - 5 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo. Apylinkės teismas bausmes pagal du nuosprendžius pagrįstai bendrino BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalies pagrindu. J. G. 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalį). Skundžiamu nuosprendžiu jis taip nuteistas už sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas skirtingais nuosprendžiais, labai nesiskiria pagal pavojingumo laipsnį ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius, pagrįstai taikė dalinį bausmių subendrinimą ir paskyrė teisingą bausmę, ir ji nėra aiškiai per griežta.
25. Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 182 straipsnio, o taip pat ir BK 190 straipsnio pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kuriuos J. G. ir G. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos nebe sunkių, o nesunkių nusikaltimų kategorijai, atitinkamai už jų padarymą numatytos ir švelnesnės bausmės, todėl nežiūrint to, kad atsižvelgiant į nuteistojo J. G. apeliacinio skundo argumentus nebuvo pagrindo jam švelninti paskirtos bausmės, jam, o taip pat ir nuteistajai G. R. skirta bausmė švelninama, atsižvelgiant į minėtus BK pakeitimus.
Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo
26. Nusikalstamų veikų padarymo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. R. ir J. G. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jie apgaule įgijo didelės vertės (15 000 eurų) turtą. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal minėtą straipsnį. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nuteistieji apgaule įgijo 15 000 eurų sumas, o pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją toks turtas nebėra didelės vertės.
27. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
28. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas numato tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas užtikrinti proceso greitumą bei jo racionalumą, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.
29. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų G. R. ir J. G. veiksmai iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atitinkamai peržiūrimos nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.
30. Nuteistųjų G. R. ir J. G. asmenybės ir veikų pavojingumas buvo išsamiai aptartas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiu jų asmenybės bei nusikalstamų veikų pavojingumo, padarymo aplinkybių, indėlio nusikalstamų veikų padaryme vertinimu sutinka ir jo nekartoja.
31. G. R. už sukčiavimą, įvykdytą A. M. atžvilgiu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kadangi iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė), buvo skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už sukčiavimą R. S. atžvilgiu – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kadangi nuteistosios G. R. veikos iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojamos į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o šio straipsnio sankcijoje yra numatytos tiek viešųjų darbų, tiek baudos, tiek laisvės apribojimo, tiek arešto, tiek laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės, taikyti už šių nusikalstamų veikų padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nebėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus nuteistosios G. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į apgaule įgytos pinigų sumos dydį, paliktina G. R. skirta laisvės apibojimo bausmė, o jos dydis už kiekvieną BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, nuteistajai G. R. paliktini skundžiamu nuosprendžiu skirti įpareigojimai.
32. J. G. už sukčiavimą, įvykdytą A. M. atžvilgiu, buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už sukčiavimą R. S. atžvilgiu 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių bausmių, tačiau, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai, paskyrus J. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti, todėl nuteistajam J. G. paliekama skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, J. G., atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Atitinkamai mažinami ir subendrintų bausmių dydžiai.
33. J. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Minėtu nuosprendžiu J. G. taip pat buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytos nusikalstomos veikos padarymą, tad neatmetama galimybė, jog apeliantas gali prašyti šį nuosprendį peržiūrėti bei iš naujo įvertinti jo teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo pakeitimų kontekste. Dėl to laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme iš esmės užkirstų kelią apeliantui kreiptis dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio peržiūrėjimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskiriama bausmė nebendrinama su minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteistajam J. G. paskirta bausme, taip užtikrinant apelianto procesines teises.
Dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimo ištaisymo
34. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai G. R. bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų teisingumo principo, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad taiko BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad G. R. bausmės paskirtos taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad J. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 91,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu suimtas, kad jam skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, iš jo priteistas didelio dydžio civilinis ieškinys, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo J. G. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistosios G. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir nuteistojo J. G. apeliacinius skundus atmesti.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo J. G. nusikalstamą veiką (nusikalstama veika, padaryta nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo J. G. nusikalstamą veiką (nusikalstama veika, padaryta nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laivės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laivės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti iš dalies sudedant tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (dvi nusikalstamos veikos), ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmę.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios G. R. nusikalstamą veiką (nusikalstama veika, padaryta nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios G. R. nusikalstamą veiką (nusikalstama veika, padaryta nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laivės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laivės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams) bausmę ir 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą, vietoj intensyvios priežiūros G. R. įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dalį, ne mažesnę, nei 5 000 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad G. R. pagal BK182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bausmės paskirtos, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo J. G..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.