Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Nuosprendžiu R. D. be kita ko nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S“ (duomenys pakeisti), padedant Ą. S., su kuriuo veikė bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės UAB „S“ (duomenys pakeisti) turtą – 887 615,40 Lt (257 071,19 Eur).

4. Nuteistasis R. D. pateikė prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį dėl 180 831,79 Eur turto konfiskavimo iš R. D.. Prašymas grindžiamas tuo, kad R. D. atžvilgiu tos pačios pinigų sumos išieškojimas vykdomas pagal baudžiamojoje ir civilinėje bylose išduotus vykdomuosius raštus, taip pažeidžiant dvigubo nubaudimo draudimo principą (non bis in idem).

5. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nuteistojo R. D. prašymą atmetė ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuojant tuo, kad R. D. atžvilgiu taikomų procesinių prievartos priemonių – turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo išieškojimo – taikymas nepažeidžia dvigubo baudimo draudimo principo, o turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese.

6. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu nuteistasis R. D. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį dėl 180 831,79 Eur turto konfiskavimo iš R. D..

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį ir atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

2) atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį dėl 180 831,79 Eur dydžio turto konfiskavimo iš R. D..

8.1. Skunde nurodoma, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą priimtu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, atsižvelgus į tai, jog UAB „S“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškusi, iš nuteistųjų R. D. ir Ą. S. konfiskuota pinigų suma, atitinkanti UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuteistųjų veiksmais padarytą turtinę žalą, o būtent iš nuteistojo R. D. – 180 831,79 Eur, iš nuteistojo Ą. S. – 31 911,49 Eur. Išieškojimą pagal baudžiamojoje byloje 2016 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą vykdo antstolė D. M.. Tačiau RUAB „S“ (duomenys pakeisti) po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka, kurį tenkinus iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi, solidariai iš nuteistųjų R. D. ir Ą. S. buvo priteistas 212 743,28 Eur žalos atlyginimas. Pagal civilinėje byloje priimtą sprendimą 2020 m. kovo 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas R. D. atžvilgiu ir perduotas vykdyti antstolei D. M..

8.2. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, teigiama, kad šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kai tos pačios nusikalstamos veikos pagrindu nuteistojo R. D. atžvilgiu yra panaudota ir baudžiamojo poveikio priemonė (nusikalstamu būdu įgyto turto – 180 831,79 Eur konfiskavimas), ir taikyta civilinė atsakomybė (nusikalstamu būdu padarytos žalos atlyginimas 212 743,28 Eur sumai). Abi šios procesinės prievartos priemonės yra priverstinai vykdomos. Nuteistojo manymu, tuo yra grubiai pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas.

8.3. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino įstatyme nustatytus baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus. Teismas nevertino susidariusios teisinės situacijos akivaizdaus nesąžiningumo ir neteisingumo R. D. atžvilgiu, neatsižvelgė į situacijos sudėtingumą ir kompleksiškumą, suformuotą teismų praktiką dėl turto konfiskavimo ir turtinės žalos atlyginimo santykio. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad proceso atnaujinimas, kurio metu turėtų būti panaikintas iš esmės neteisėtai taikomas turto konfiskavimas, šiuo atveju yra vienintelis būdas įgyvendinti dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principą.

8.4. Skunde cituojama teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose išaiškinta, kad nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui yra teikiamas prioritetas prieš baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-551/2003, 2K-573/2003, 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-270/2004, 2K-632/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382/2006). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-6-489/2019).

8.5. Nurodoma, kad pagal savo pobūdį turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuotas turtas atitenka valstybei, o taikant civilinę atsakomybę – nukentėjusiam asmeniui. Patenkinus RUAB „S“ (duomenys pakeisti) civilinio proceso tvarka pareikštą ieškinį ir pradėjus vykdyti priverstinį išieškojimą, išnyko turto konfiskavimo taikymo pagrindai, valstybė iš esmės neteko suinteresuotumo konfiskuotas lėšas turėti savo žinioje ir turėtų būti suinteresuota užtikrinti RUAB „S“ (duomenys pakeisti) teisę į žalos atlyginimą kartu užtikrinant dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo laikymąsi. Aptariama situacija susidarė jau po apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. po to kai buvo patenkintas RUAB „S“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys ir išduotas vykdomasis raštas dėl RUAB „S“ (duomenys pakeisti) patirtos žalos priverstinio išieškojimo, kas laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe.

8.6. Nuteistojo nuomone, turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykio vykdymo procese išsprendimas yra itin sudėtingas. Tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje bylose išduoti vykdomieji dokumentai yra vykdomi pas tą pačią antstolę D. M., vykdomosios bylos nėra sustabdytos, vykdomosiose bylose yra aktyviai atliekami išieškojimo veiksmai. Kaip matyti iš antstolės 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymo, iš nuteistojo išieškota 11 879,35 Eur suma buvo panaudota padengti abu reikalavimus (tiek turto konfiskavimo, tiek žalos atlyginimo) lygiomis dalimis. Nuteistojo atžvilgiu susiklosčiusi situacija (turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio tarpusavio santykis) vykdymo procese iki šios dienos nėra išspręsta, nors nuo antrojo vykdomojo rašto pateikimo 2020 m. kovo 2 d. praėjo jau daugiau kaip pusė metų. Akivaizdu, kad nei antstolė D. M., nei antstolio teritorijoje esantis teismas nežino, kokius teisinius veiksmus reikalinga atlikti susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kad nebūtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas. Nors antstolė D. M. kreipėsi į teismą, siūlydama spręsti klausimą dėl vykdomojo dokumento baudžiamojoje byloje išieškotojo Valstybės naudai panaikinimo, bet Vilniaus apygardos teismas antstolės teikimą atmetė, nepaaiškinęs, kaip konkrečiai turi būti išspręsta susidariusi turto konfiskavimą bei civilinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų kolizija.

8.7. Nuteistojo manymu, vienintelis būdas ištaisyti susiklosčiusią padėtį, kuri akivaizdžiai prieštarauja dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principui, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra baudžiamojo proceso atnaujinimas, kuriame būtų panaikinta R. D. atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

9. Atsiliepimų į nuteistojo R. D. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. D. skundą ir susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria netenkintas R. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, įvertinęs R. D. nurodytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei pagrįstai atmetė R. D. skundą, konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

11. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esamoms esminėms klaidoms taisyti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1N-242-150/2015, Nr. 1S-282-165/2017; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01, ir kt.).

12. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

13. Nuteistasis R. D. prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu atnaujinti būtent BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Prašymas grindžiamas tuo, kad po to, kai buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje nuspręsta iš nuteistojo R. D. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą turtą – 180 831,79 Eur, civilinio proceso tvarka RUAB „S“ (duomenys pakeisti) iš nuteistųjų R. D. ir Ą. S. solidariai buvo priteista 212 743,28 Eur turtinės žalos, padarytos tais pačiais nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Anot nuteistojo, šiuo metu vykdomas išieškojimas tiek pagal baudžiamojoje, tiek pagal civilinėje bylose išduotus vykdomuosius dokumentus vertintinas dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principo pažeidimu, taip pat neatitinka teisingumo principo, nes ta pati pinigų suma iš nuteistojo bus išieškota du kartus.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant ar yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas bylos atnaujinimo pagrindas, turi būti nustatytos dvi sąlygos: pirma, ar nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą išnagrinėjusiems teismams; antra, ar nuteistojo nurodytos aplinkybės gali būti pripažįstamos tinkamu pagrindu atnaujinti baudžiamąjį bylą.

14.1. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, UAB „S“ (duomenys pakeisti), dėl kurios turto pasisavinimo nuteistas R. D., baudžiamojo proceso metu civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, todėl baudžiamąją bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai nusprendė konfiskuoti R. D. iš nusikalstamos veikos gautą turtą. UAB „S“ (duomenys pakeisti), realizuodama savo teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, civilinio proceso tvarka ieškinį nuteistiesiems R. D. ir Ą. S. pareiškė jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pradėjus vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, pritartina nuteistojo skundo teiginiams, jog aplinkybė apie UAB „S“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį nebuvo ir negalėjo būti žinoma baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams.

14.2. Tačiau naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą dėl asmens kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo nei padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. D. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, taip pat veikos kvalifikavimo neginčija. Naujai paaiškėjusi aplinkybė apie civilinio proceso tvarka patenkintą UAB „S“ (duomenys pakeisti) ieškinį, kurio pagrindu iš R. D. ir Ą. S. buvo priteistas nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas, nuteistojo R. D. kaltės dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepanaikina bei nesudaro pagrindo spręsti apie neteisingą veikos kvalifikavimą. Taigi, nuteistojo R. D. prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo bei skunduose dėl priimtų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo procesinių sprendimų nurodyta aplinkybė neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, kad būtų pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio prasme, sudarančia pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

15. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo R. D. skundo teiginiai dėl jo dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką. Vien tai, kad kaltininko atžvilgiu anksčiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo taikytas turto konfiskavimas, o vėliau civilinio proceso tvarka pagal pareikštą ieškinį iš kaltininko priteistas dar ir žalos atlyginimas, negali būti vertinamas kaip dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principo pažeidimas. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri išdėstyta prie nuteistojo prašymo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pridėtoje nutartyje. Kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019, sprendęs klausimą dėl turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo santykio, pažymėjo, jog sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio konfiskuoti turtą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Todėl, priešingai nei teigia nuteistasis, susidariusioje procesinėje situacijoje, kai tuo pačiu metu yra išieškoma ta pati pinigų suma pagal baudžiamojoje byloje dėl turto konfiskavimo ir civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo išduotus vykdomuosius dokumentus, nėra pagrindo plečiamai aiškinti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimo sąlygas ir tvarką.

16. Be to, negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog nėra aišku, kaip praktikoje vykdymo procese turi būti sprendžiamas turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis. Minėtoje kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis dėl iš dalies panašių aplinkybių priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2012, konstatavo, kad pagal bendrą taisyklę tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, prioritetas vykdymo procese teikiamas išieškojimui pagal civilinį ieškinį priteistai žalai atlyginti, o ne turto konfiskavimui vykdyti.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo R. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skundžiamą nutartį naikinti ar keisti nuteistojo R. D. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.