- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 1N-242-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00471-2007-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas J. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-315/2011.
Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo nuteista laisvės atėmimu 15 metų, o Č. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 294 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 15 metų už tai, kad jie nužudė R. S..
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu J. S. nusikalstamą veiką dėl R. S. nužudymo perkvalifikavo iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį bei ją nuteisė laisvės atėmimu 12 metų, Č. K. nusikalstamą veiką dėl R. S. nužudymo perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 12 metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistųjų J. S. ir Č. K. gynėjų bei Vilniaus apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės kasacinius skundus atmetė.
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2015 m. balandžio 10 d. gautas pareiškėjos B. M. pareiškimas, kuriame ji prisipažino 2008 m. gruodžio 4 d. nužudžiusi R. S.. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, remdamasis gautu B. M. pareiškimu, 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-315/2011 pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-315/2011 pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutraukė, nes atlikus visus įmanomus proceso veiksmus, siekiant patikrinti ir įvertinti pareiškėjos B. M. nurodytas aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių bei nuteistųjų kaltės, nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistoji J. S., ginčydama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame prašė šį nutarimą panaikinti ir įpareigoti prokurorą tęsti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesutikdama su šiuo nutarimu skundą apygardos teismui taip pat padavė ir nuteistojo Č. K. gynėja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi tiek nurodytą nuteistosios J. S., tiek nuteistojo Č. K. gynėjos skundus atmetė.
Teismas konstatavo, kad nei nuteistoji J. S., nei nuteistojo Č. K. gynėja skunduose nepateikė jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų, jog B. M. nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Todėl apygardos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog nuteistoji J. S. ir nuteistojo Č. K. gynėja nesutinka su priimtu jiems nepalankiu nutarimu, savaime nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą nutarimą.
Šalies argumentai
Nuteistoji J. S., nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Nuteistoji skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali, priimta išsamiai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su jai inkriminuota veika, taip pat išdėstytų skunde, tik atkartojant tuos pačius argumentus bei motyvus, kuriais buvo grindžiamas prokuroro nutarimas. Nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino prieš nuteistąją priimtų teismo procesinių dokumentų turinį, juose nustatytas faktines aplinkybes, tačiau nepaneigė B. M. pareiškime nurodytų aplinkybių, kurios iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Anot nuteistosios, B. M. prisipažinimas nužudžius R. S. pašalina visas abejones, kurios nebuvo pašalintos šią bylą nagrinėjant instancine tvarka, kad nuteistoji neturėjo jokio tikslo nužudyti sutuoktinį. Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, nuteistoji daro išvadą, kad tik atnaujinus procesą aptariamoje baudžiamojoje byloje, būtų sudarytos galimybės atlikti visus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, ir bylą perdavus teismui, kiltų teisėtas bei pagrįstas pagrindas spręsti klausimą dėl B. M. prisipažinime nurodytų aplinkybių atitikties tikrosioms bylos aplinkybėms. Priešingu atveju, paneigiama paties bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto esmė, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjos B. M. pareiškimas, kuriame ji prisipažino 2008 m. gruodžio 4 d. nužudžiusi R. S., dėl kurio nužudymo nuteisti J. S. ir Č. K. (11 t., b. l. 2-3).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintini įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, kurie nebuvo žinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo.
Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo apklausta B. M., atliktas jos parodymų patikrinimas vietoje, ginklo atpažinimo procesinis veiksmas, apklaustas nukentėjusysis V. S.. Daiktų parodymo atpažinti metu B. M. neatpažino R. S. nužudymo įrankio, pateikto kartu su kitais 4 panašiais ginklais, ir parodė, kad tarp jai pateiktų ginklų nėra to, iš kurio ji nušovė R. S., ji neatpažino nė vieno iš pateiktų šaunamųjų ginklų, nes, anot jos, jie skiriasi pagal požymius nuo to, kuris priklausė vyrui ir iš kurio ji šovė į R. S.. Be to, B. M. parodė ir tai, kad maišelis, kuriame ji rado ir vėliau paliko ginklą, buvo juodos spalvos. Tuo tarpu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, nustatyta, kad maišelis buvo oranžinės spalvos. B. M. nurodytos aplinkybės, kad maišelyje buvo tik ginklas, taip pat paneigtinos pirmiau nurodytais teismų baigiamaisiais aktais nustatytomis aplinkybėmis, jog minėtame maišelyje buvo aptikti ir šaudmenys. Apklausus kaip liudytoją V. S., liudytojas nepatvirtino B. M. nurodytų aplinkybių, kad 2008 m. gruodžio 14 d., jai einant iš Aukštadvario į kaimą, prie jos sustojo automobilis, kuriame važiavo jos žentas R. S..
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės, nesudaro jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, jog jos vienos ar kartu su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad J. S. nepadarė priešingos teisei veikos, už kurios įvykdymą ji nuteista. Duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų pakankamumo, jų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas, kaip minėta, patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistoji J. S. kartu su Č. K. nužudė R. S.. Nuteistosios J. S. kaltė pagrįsta specialistų išvadomis, liudytojų, iš dalies pačios nuteistosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-315/2011 pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas pagrįstai, nes išsamiai ir kruopščiai ištyrus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nenustatyta objektyvių duomenų, paneigiančių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismo padarytas išvadas dėl nuteistosios J. S. kaltės nužudžius R. S.. Pritartina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, nutarime išdėstytiems argumentams, kad pareiškėja B. M., duodama parodymus, kad ji nužudė R. S., o ne nuteistoji J. S. kartu su Č. K., tokiu būdu siekia padėti nuteistiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-315/2011, nėra jokio pagrindo. Nuteistoji J. S. nei žemesnės instancijos teismui, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad B. M. pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.
Apskųstos teismo nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja tam tikri argumentai ir motyvai, kurie yra išdėstyti ir prokuroro nutarime. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistosios J. S. dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.
Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau nuteistajai J. S., savaime nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajai. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams taisyti, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas nuteistosios J. S. skundo, kuriame ji prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, ir įpareigoti prokurorą tęsti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priešingai nei nurodo nuteistoji, įvykdė ne formalų (nominalų), o konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistosios J. S. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis nenaikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.