Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. N. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. jis, 2015 m. kovo 21 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su T. P., tyčia iš Makarovo konstrukcijos pistoleto Nr. ?B1391 šovė 1 kartą jam į galvą, padarydamas T. P. šautinį galvos sužalojimą, pasireiškusį šūvio įėjimo žaizda kaktos dešinėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei viršutinių žandikaulių lūžiais su kraujavimu į aplinkinius minkštuosius audinius, galvos smegenų ir smegenėlių sužalojimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, kulkos įstrigimu pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, ūminį kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumą, todėl T. P., nepaisant intensyvaus gydymo, 2015 m. kovo 22 d., 19.20 val., RVUL mirė.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Nuteistojo A. N. ir jo gynėjo kasacinius skundus atsisakyta priimti.Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. liepos 20 d. gautas nuteistojo A. N. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-198-870/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nuteistasis teigė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroras R. I. ir tyrėja O. D. veikė neteisėtai ir be pagrindo neveikė, kai turėjo veikti. Anot nuteistojo, tyrėja O. D. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus oficialiai nepradėjusi ikiteisminio tyrimo, neobjektyviai įvykio vietoje ir įstaigoje fiksavo liudytojų apklausas, pažeisdama teisės aktus ir neturėdama įgaliojimų atliko atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, iš įvykio vietos paėmė su nusikalstamos veikos tyrimu nesusijusius daiktus ir jų negrąžino, nereagavo į teikiamus prašymus, apklausė policijos pareigūnus šiurkščiai pažeisdama baudžiamojo proceso įstatymą, tokiu būdu pažeidė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos reikalavimus bei Šūvių pėdsakų ėmimo, pakavimo gabenimo ir saugojimo taisykles. Tuo tarpu, prokuroras R. I., pasak nuteistojo, išsamiai nesusipažino ir neįvertino nurodytų tyrėjos veiksmų, nereagavo į pateiktus prašymus dėl procesinių veiksmų atlikimo ir daiktų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu, leidimu realizuoti bei grąžinimo, priėmė sprendimą dėl nuteistojo ir jo šeimos naudojamų daiktų laikino nuosavybės teisių apribojimo, neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų kontrolės. Nuteistasis manė, kad dėl aptartų pažeidimų neobjektyviai ir išsamiai buvo nesurinkti ir neįvertinti svarbūs bylos duomenys, kai kurie galbūt netgi žinomai suklastoti, kuriais remiantis ir pagrįstas prieš nuteistąjį priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Nuteistasis tvirtino, kad visų instancijų teismai būtent suklaidinti ikiteisminio tyrimo duomenų, netinkamai kvalifikavo jo veiksmus kaip tyčinį nužudymą.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras), išnagrinėjęs paminėtą nuteistojo A. N. pareiškimą, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (toliau – ir Nutarimas). Tokį sprendimą Generalinis prokuroras pagrindė tuo, kad nuteistojo pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriuos nustačius, pagal BPK 446 straipsnio 3 dalį prokurorui nustato pareigą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Generalinis prokuroras vertino, kad nuteistojo A. N. pareiškime išdėstyti argumentai iš esmės yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose keltiems klausimams, kurie yra jau išspręsti ir pagrįstai atmesti.Ginčydamas Nutarimą, nuteistasis A. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde nuteistasis prašė panaikinti Nutarimą ir pavesti Generaliniam prokurorui pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis skunde išdėstė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei tvirtino, kad Generalinius prokuroras išnagrinėjo ne visas nuteistojo nurodytas aplinkybes, todėl Nutarimas naikintinas ir baudžiamoji byla atnaujintina.Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs aplinkybių, kuriomis remiantis pagal BPK 444 straipsnį baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nutarimą paliko galioti.Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, nuteistasis skunde prašo šią nutartį panaikinti ir dėl Nutarimo priimti naują sprendimą. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visos nuteistojo aprašytos aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos abiejų instancijų teismų. Nuteistasis mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Nutarimą, todėl prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo A. N. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė.Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia, kad baudžiamoji byla Nr. 1-198-870/2016, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl tyrėjos O. D. ir prokuroro R. I. galimai nusikalstamo piktnaudžiavimo bei dėl kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos priimant nuosprendį. Iš nuteistojo A. N. skundo turinio darytina išvada, kad nuteistasis mano, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi O. D. ir jį kontroliavęs prokuroras R. I. tyčia veikė neteisėtai ir / ar neteisėtai neveikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, jog atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad A. N. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad baudžiamojoje byloje kitaip, nei mano A. N., buvo įvertintos ir kvalifikuotos faktinės aplinkybės. Pabrėžtina, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.Baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis A. N. tyčia nužudė – nušovė – nukentėjusįjį T. P.. Nuteistojo A. N. deklaratyvūs teiginiai apie byloje esančių įrodymų neleistinumą, tam tikrų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, taip pat patys savaime nėra ir negali būti pripažįstami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių atnaujintina baudžiamoji byla. Iš esmės visos, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė nesutinkant su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tuo tarpu, įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, taip pat nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos nuteistojo A. N. skunde išdėstytos aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos instancine tvarka. Kaip minėta 11 punkte, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams. Įvertinus baudžiamosios bylos, kurioje priimtas A. N. apkaltinamasis įsiteisėjęs nuosprendis, medžiagą ir skundo argumentus, nėra pagrindo susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad nuteistojo A. N. skunde nurodytos aplinkybės vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis galėtų įrodyti ir / ar įrodo, jog jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Nuteistojo A. N. skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, o kitokios aplinkybės gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokių aplinkybių, nagrinėjamu atveju, nenustatyta.Todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. N. skunde nurodytų aplinkybių nepripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų taikymo prasme ir paliko galioti Nutarimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.