- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-587-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30427-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,SIV grupė“
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SIV grupė“ ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,SIV grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo J. T. 45 770,03 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė nurodė, kad ji žodinio susitarimo pagrindu 2016-2017 metais atliko statybos rangos darbus atsakovui iki 2018 m. balandžio 20 d. priklausiusiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pastatė jame name vienbutį gyvenamąjį namą. Atsakovas 2015 m. lapkričio 23 d. išdavė įgaliojimą ieškovės vadovui A. V., kuriuo paskyrė jį atstovu santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis ir suteikė plačius įgaliojimus, tarp jų ir pateikti bei gauti visus dokumentus, reikiamus vykdant gyvenamojo namo ir kitų statinių statybą bei statybos priežiūrą minėtame žemės sklype, kitus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytos sutartys su architektais, subrangovais, parengtas ir su atsakovu suderintas projektas, pastatytas vienbutis gyvenamasis namas, užregistruotas atsakovo vardu. Atlikusi statybos rangos darbus ieškovė pateikė atsakovui atliktų darbų aktą ir išrašė 2019 m. vasario 5 d. 33 476,43 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Atsakovas ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė ir darbų rezultatą panaudojo, pardavė pastatą ir gavo finansinę naudą, tačiau atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą ir atsiskaityti už atliktus darbus. Rašytinės statybos darbų rangos sutarties nesudarymas nepaneigia užsakovo (atsakovo) pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas neigia, kad šiuos darbus atliko ieškovė, tačiau nenurodo, kas tuomet šiuos darbus atliko. Statybos darbų kaina su atsakovu buvo suderinta žodžiu kaip ir kitos sutarties sąlygos. Ieškovė nurodė, kad ji darbus atliko už savikainą, t. y., kiek sumokėjo subrangovams, tiek ir siekia atgauti iš atsakovo. Statybos darbų mastą patvirtina atsakovo pasirašyta projektavimo darbų užduotis ir pats projektas. Pasak ieškovės, 2015 m. lapkričio 23 d. įgaliojimo pagrindu susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, o statybos rangos teisiniai santykiai, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, susiklostė tarp šios bylos šalių. Ieškovė, kaip rangovė, pildė visą reikiamą statybos darbų dokumentaciją. Pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovė papildomai pareiškė reikalavimą už projektavimo ir statybos darbų priežiūros paslaugas.
2. Atsakovas J. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nebuvo sudaręs jokios statybos rangos sutarties su ieškove. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodė sutarties sudarymo fakto ir esminių sąlygų, tariamo žodinio susitarimo dėl darbų pobūdžio, masto, terminų ir kainos. Atsakovas 2015 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą, kurio terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 23 d., buvo išdavęs fiziniam asmeniui A. V., ieškovė nebuvo šių teisinių santykių dalyvė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokius darbus ji atliko įgaliojimo galiojimo laikotarpiu, nepateikė įrodymų, kad tariamus statybos rangos darbus ji perdavė ar bandė perduoti atsakovui 2017 metais. Atsakovui nebuvo pateiktas nei 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas, nei sąskaita. Ieškovė, veikdama kaip profesionali rangovė, privalėjo vykdyti su statybos veikla susijusius privalomus reikalavimus, tokius kaip rangovo civilinės atsakomybės draudimas, statybos darbų žurnalo pildymas, kitos privalomos dokumentacijos pildymas, o baigus darbus juos perduoti užsakovui. Tokių dokumentų nėra, nes ieškovė atsakovo užsakymu nevykdė jokių statybos rangos darbų jo sklype. Tai, jog ieškovės dispozicijoje yra gyvenamojo namo projektas ir 2015 m. lapkričio 23 d. įgaliojimas, nepagrindžia ieškovės teiginių apie buvusį susitarimą; šie dokumentai ieškovei tapo prieinami tik per ieškovės vadovą ir akcininką A. V., kuris minėtu laikotarpiu buvo įgaliotas veikti atsakovo vardu. Atsakovas neužsakė projektavimo ir statybos darbų priežiūros paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. T. ieškovei UAB ,,SIV grupė“ 44 463,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 363 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo 45,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia sudaryti žodinės statybos rangos sutarties. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bylos šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad:
4.1. ieškovės žinioje buvo ginčo gyvenamojo namo statybos projektas, pasirašytas atsakovo, kaip statytojo.
4.2. byloje pateiktos ieškovės sudarytos rangos sutartys su subrangovais dėl atskirų rangos darbų atlikimo atsakovui priklausančiame žemės sklype, šių darbų faktinį atlikimą patvirtinantys atliktų darbų aktai, pasirašyti ieškovės (kaip rangovės) ir atitinkamo subrangovo, dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė pirko atitinkamas statybines medžiagas statyboms atsakovui priklausančiame žemės sklype. Teismo vertinimu, tokie darbai negalėjo būti atliekami nesant atsakovo sutikimo.
4.3. ginčo namas yra pastatytas (ir 2018 m. atsakovo perleistas tretiesiems asmenims), šio gyvenamojo namo statybos rangos darbai yra atlikti ir atsakovo faktiškai priimti.
4.4. atsakovas neįrodė, kad jo ir ieškovės atlikti darbai dubliuojasi. Ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovui atlyginti išlaidas tų darbų/prekių, kuriuos atliko/pirko atsakovas. Neigdamas, kad likusius statybos rangos darbus atliko ieškovė, atsakovas nenurodo, koks subjektas juos atliko. Šis ieškovės argumentas nereiškia įrodinėjimo naštos perkėlimo taisyklės, kadangi ieškovė pateikė jos įrodinėjamą aplinkybę, kad ją siejo statybos rangos sutartis su atsakovu, pagrindžiančius įrodymus.
4.5. atsakovo argumentas, kad įgaliojimas, išduotas A. V. kaip fiziniam asmeniui, negali patvirtinti statybos rangos teisinių santykių tarp bylos šalių, teismo vertinimu, nepaneigia statybos rangos teisinių santykių tarp bylos šalių, kuriuos patvirtina pirmiau nustatyti įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Atsakovas nenurodo, kad būtų A. V. skolingas už atliktus darbus.
4.6. atsakovo argumentas, kad už tam tikrus atliktus darbus jis mokėjo A. V. grynais pinigais nėra pagrįstas įrodymais.
4.7. bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės vadovas ir atsakovas buvo pažįstami ir per valdomas įmones juos siejo santykiai, susiję ne tik su ginčo objekto statybomis. Šiuo metu ieškovės vadovą ir atsakovą sieja itin konfliktiniai santykiai. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, logiškai paaiškinama, kodėl šalys iki jų konflikto tam tikrų santykių neįformino ir nedetalizavo raštu, ir kodėl 2017 metais atliktų darbų aktas ir sąskaita už šiuos darbus atsakovui buvo išrašyta tik 2019 metais.
5. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti bendrą 45 770,03 Eur dydžio įsiskolinimą pagal ieškovės 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir jo pagrindu 2019 m. vasario 5 d. išrašytą 33 473,22 Eur sumos sąskaitą faktūrą ir pagal 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 bei jo pagrindu 2019 m. gruodžio 3 d. išrašytą 12 293,60 Eur sumos sąskaitą faktūrą, teismas nurodė:
5.1. Byloje pateikti ieškovės 314,60 Eur (su PVM) išlaidas už geodezinius matavimus pagrindžiantys įrodymai – UAB ,,Geokada“ pirkėjai UAB ,,SIV grupė“ išrašyta PVM sąskaita faktūra už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), topografinio plano sudarymą, derinimą ir sklypo ribų nužymėjimą; suderintas ginčo žemės sklypo inžinerinis topografinis planas, ieškovės mokėjimo nurodymas. Teismas sprendė, jog atsakovo teiginys, kad už šias paslaugas jis su ieškove atsiskaitė grynais pinigais, nėra pagrįstas įrodymais.
5.2. Darbams ir sąnaudoms pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą 4 076,28 Eur be PVM (4 932,30 Eur su PVM) sumą už žemės darbus pagrįsti ieškovė pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Agvysta“ ir ieškovės, lokalinę sąmatą, 2016 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktą 4 076,28 Eur be PVM (4 932,30 Eur su PVM) sumai, atsakovo pasirašytą projektą, patvirtinantį šių darbų reikalingumą. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad žemės darbai faktiškai buvo atlikti, patvirtina ir liudytoju apklausto UAB ,,Agvysta“ direktoriaus A. Ž. parodymai, o atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėjo, jog su įmone už atliktus darbus ieškovė nėra atskaičiusi, tačiau tai nepanaikina ieškovės prievolės atsiskaityti už šiuos darbus su subrangove UAB ,,Agvysta“. Taip pat, teismo nuomone, nors rašytinių įrodymų, kad atsakovas būtų pasirašęs šiuos darbus (pagal rangos sutarties 3.2 punktą), byloje nėra, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo atlyginti jai kainą už subrangovės UAB ,,Agvysta“ atliktus žemės darbus.
5.3. Žemės sklypo išvalymo darbų pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą 8 264,46 Eur be PVM (10 000 Eur su PVM) atlikimo faktą ir kainą ieškovė grindžia byloje pateiktu ieškovės ir UAB ,,Nareisis“ pasirašytu atliktų darbų aktu už 2016 m. rugpjūčio mėn., taip pat UAB ,,Nareisis“ 10 000 Eur sumos sąskaita; ieškovės mokėjimo pavedimais, atsakovo pasirašytu projektu. Tai patvirtina ir liudytojais apklaustų R. K. ir V. B. paaiškinimai.
5.4. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad poliai yra įrengti, atsakovas šios aplinkybės neneigė, neįrodinėjo, kad polius būtų įrengęs savo jėgomis (ar pasitelkęs trečiuosius asmenis).
5.5. Išlaidas pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą (1 800,92 Eur (be PVM)) už pamatų sijas ((720,92 Eur be PVM), klojinių nuomą (620 Eur), armatūros gaminius (620 Eur be PVM)) ieškovė grindžia UAB ,,Palmusta“ 2016 m. gruodžio 6 d. išrašyta 720,92 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad krovinio iškrovimo adresas – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šios grupės pagrįstos išlaidos sudaro 720,92 Eur su PVM.
5.6. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo UAB ,,Specializuota komplektavimo valdyba“ 783,84 Eur (su PVM) sumą už mūro blokus, klijus. Šiose sąskaitose yra nurodyta, kad medžiagos pristatomos į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad be 276,67 Eur 2017 m. kovo 27 d. mokėjimo pavedimo, kuriame nenurodyta mokėjimo paskirtis, ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų paskirtį, todėl šios sumos (už armatūros karkasą) nepriteisė. Teismas sprendė, jog ieškovės įrodytos šios grupės išlaidos sudaro 783,84 Eur (su PVM).
5.7. Dėl 2 486,35 Eur prašomų priteisti išlaidų už medžiagas perdangai ir transporto paslaugoms pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, teismas nurodė, kad byloje pateikta 2017 m. balandžio 11 d. gaminių gamybos sutartis, sudaryta tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės UAB ,,Markučiai“, 2017 m. balandžio 6 d. komercinis pasiūlymas 2 136,35 Eur sumai, UAB ,,Markučiai“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros; 2 136,35 Eur ieškovės atliktas avansinis mokėjimas UAB ,,Markučiai“. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad perdangų iškrovimo vieta PVM sąskaitose faktūrose nurodyta ieškovės buveinės vieta, tačiau atkreipė dėmesį, jog iš komercinio pasiūlymo matyti, jog perdangos plokštės buvo skirtos individualiam namui, tokių plokščių panaudojimą atsakovo statomame name (duomenys neskelbtini) patvirtino specialistas J. D.. 181,50 Eur išlaidoms už transportavimo paslaugas pagrįsti ieškovė pateikė UAB ,,Tvarinys“ 2017 m. birželio mėn. sąskaitas faktūras, ieškovės atliktą mokėjimo nurodymą šiai sumai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal 2017 m. balandžio 11 d. ieškovės su UAB ,,Markučiai“ gaminių gamybos sutartį, gaminių pagaminimas neapima atvežimo paslaugos, todėl perdangų pervežimą turėjo užsakyti ir apmokėti ieškovė. Įvertinęs UAB ,,Tvarinys“ sąskaitų išrašymo laiką, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad UAB ,,Tvarinys“ suteiktos transportavimo paslaugos susijusios su perdangų plokščių, skirtų atsakovo namo statyboms, pervežimu.
5.8. Dėl prašomos priteisti 7 939 Eur (be PVM) sumos pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą už lauko tinklus, teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad subrangovė UAB ,,Agvysta“ atliko šiuos darbus patvirtina tarp ieškovės ir UAB ,,Agvystos“ 2016 m. rugsėjo 20 d. sudaryta rangos sutartis, lokalinė sąmata ir 2017 m. sausio 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 2. Teismas pakartojo, jog aplinkybė, kad ieškovė faktiškai yra neapmokėjusi subrangovei, nepaneigia atsakovės, kaip užsakovės, pareigos su ja atsiskaityti, ir atitinkamai nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jo naudai atliktus darbus. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad jis už lauko buitinės nuotekynės įrengimą yra sumokėjęs UAB ,,Tikmus“, teismas pastebėjo, kad liudytojas A. Ž. paaiškino, jog UAB ,,Tikmus“ atsakovui pardavė vandens valymo įrenginį, tačiau jo įmontavimo darbus atliko UAB ,,Agvysta“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo patirtos išlaidos valymo įrenginių įsigijimui dubliuojasi su ieškovės prašomomis priteisti 9 605,19 Eur su PVM išlaidomis lauko tinklams.
5.9. Teismas nustatė, jog byloje pateiktos UAB ,,Lemora“ sąskaitos šioms medžiagoms, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad ieškovė sumokėjo UAB ,,Lemora“ 1 003,47 Eur sumą už medžiagas fasadui.
5.10.Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai, kad atitinkamas techninio projekto dalis bei darbo projektą rengė UAB ,,Beribės idėjos“, UAB ,,Agvysta“, UAB ,,Apsaugos sistemos“, UAB ,,Vilniaus rentinys“; ieškovės teigimu, ji pati teikė projektavimo ir statybos darbų priežiūros paslaugas. Nors atsakovas nurodo, kad tokių paslaugų neužsakė, teismas įvertinęs tai, kad įgaliojimu atsakovas įgaliojo ieškovės vadovą teikti ir statybos priežiūros funkciją, teismas vertino, jog ieškovė turi teisę į 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaitoje nurodytą 12 438,80 Eur sumą.
6. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 44 463,96 Eur skolą (314,60 Eur + 4 932,30 Eur + 10 000 Eur + 2178 Eur + 720,92 Eur + 783,84 Eur + 2486,35 Eur + 9 605,19 Eur + 1 003,47 Eur + 12 438,80 Eur).
7. Patenkinęs 97 procentų ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 5 363 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „SIV Grupė“ ieškinio atsakovo J. T. atžvilgiu netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė neįrodė Rangos sutarties sudarymo ir jos sąlygų (esminių), o pirmos instancijos teismas tokio sandorio sudarymą nepagrįstai pripažino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63, 6.154, 6.156, 6.162 straipsnių, 6.167 – 6.168, 6.173, 6.181, 6.681 ir 6.867 straipsnių nuostatas. Pateikti ir teismo įvertinti duomenys nepatvirtina, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, jog sudarė susitarimą su atsakovu (statytoju) dėl rangos (statybos, projektavimo) darbų atlikimo, priežiūros paslaugų teikimo arba kitų darbų atlikimo ar paslaugų teikimo ir kad ieškovė prisiėmė atsakomybę už darbų rezultato ar suteiktų paslaugų kokybę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovui pasiūlymą, o atsakovas būtų jį priėmęs bei pateikęs konkrečią užduotį, kad būtų susitarta dėl darbų atlikimo, jų apimties bei kainos.
8.2. Teismas ignoruoja, kad ieškovės pateikti dokumentai jai prieinami tik dėl to, kad ieškovės vadovas pagal atsakovo jam, kaip fiziniam asmeniui, išduotą įgaliojimą juos gavo. Jeigu A. V. šiuos dokumentus perdavė ieškovei ar juos naudojo ieškovės veikloje, negalėjo lemti teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo, negali reikšti atsakovo valios sudaryti susitarimus su ieškove ar jam pavesti vykdyti darbus. A. V. nebuvo šios bylos dalyvis ir jokių reikalavimų nereiškė.
8.3. Iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kas patvirtina susitarimą, atsakovo valią ir visas esmines rangos sutarties sąlygas. Byloje nėra duomenų apie aiškiai išreikštą ginčo šalių susitarimą dėl konkretaus atlyginimo mokėjimo ieškovei už jos atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Teismas nenustatė žodinės sutarties sudarymo momento, atsakovo valios dėl tokio sandorio, kitų esminių rangos sutarties sąlygų. Tai, kad atsakovas statė namą nėra pakankama išvadai, kad projektavimo ir statybos darbus jis pageidavo pavesti atlikti būtent ieškovei ir kad būtent už tokią kainą, kurios reikalauja ieškovė. Neaišku, koks tikslas ir būtinybė atsakovui sudaryti tariamą žodinę sutartį su ieškove, jeigu jis buvo išdavęs įgaliojimą A. V., suteikiant teisę sudaryti subrangos sutartis. Didelė dalis įrodymų patvirtina, kad tam tikrus klausimus dėl projektavimo derino būtent A. V., ne UAB „SIV Grupė“ ir ne atstovaudamas ieškovę. Nėra pagrindo sutapatinti šiuos du subjektus; nė viename iš laiškų ar kitų įrodymų A. V. nebuvo nurodęs veikiantis kaip ieškovės atstovas.
8.4. Priešingai, nei nurodo teismas, atsakovas įrodinėjo, kad namo statybos darbus ir projektavimą vykdė kiti asmenys arba įmonės, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei paaiškinimus, rėmėsi ir liudytojų (statybininkų) parodymais. Teismas šių įrodymų ir jų reikšmės ginčui nevertino. Ieškovė teikė dokumentus, susijusius su kitų įmonių tariamai atliktais darbais ir nėra jokių įrodymų, kad ieškovė realiai/faktiškai būtų darbus ar paslaugas atlikusi. Atsakovo pateiktų įrodymų apie jo statybos išlaidas kontekste nelogiška, jog iš esmės už identišką kainą atsakovas dar būtų užsakęs statybos rangos darbus ir paslaugas iš ieškovės nesudėtingo statinio statybai ir iš esmės padidinęs savo išlaidas.
8.5. Teismas nepasisakė dėl rangos darbų ir projektavimo bei priežiūros paslaugų kainos, t. y. nenustatė šalių susitarimo dėl konkrečios darbų ir paslaugų kainos. Nors ieškovė nurodė, kad prašo priteisti tik patirtas išlaidas, tačiau Atliktų darbų akte Nr. 2 ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo buvo nurodyta, kad ieškovė nustatė valandinį 24,5 Eur dydžio įkainį už 12 mėn. neva teiktas statybos ir projektavimo priežiūros paslaugas. Teismas dėl tokio susitarimo egzistavimo nepasisakė (tokią kainą iš esmės laikydamas teisinga, vertindamas išlaidų pagrįstumą, pripažindamas ieškovo teiginius), nors atsakovas buvo išreiškęs savo nesutikimo motyvus. Tai, kad A. V. buvo išduotas įgaliojimas, apimantis ir teisę vykdyti statybos priežiūrą, savaime nereiškia tokio susitarimo su ieškove UAB „SIV Grupė“ sudarymo, kadangi įgaliojimo pagrindu atsakovui jokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Apelianto teigimu, svarbi aplinkybė, kad tuo metu tokio pobūdžio statyboms nebuvo privalomų reikalavimų vykdyti statinio statybos ir projekto vykdymo priežiūrą. Jokių įrodymų dėl tokių paslaugų užsakymo ir pasiekto susitarimo dėl jų įkainių, dėl to, kad visus 12 mėnesių ieškovė atsakovui būtų teikusi tokias paslaugas, byloje nėra. Ieškovės pateikta lentelė - jos vienašališkai parengtas dokumentas, nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos, statybų privalomais dokumentais. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina tariamą susitarimą dėl projektavimo ir priežiūros paslaugų įkainio, nėra įrodymų, kad tokius susitarimus su ieškove sudarė jos vadovas, veikdamas pagal įgaliojimą. Tokias sutartis su susijusia įmone, kurios atstovas jis pats yra, jam draudžia sudaryti įstatymas.
8.6. Pažeistas sutarčių laisvės principas, draudimas versti sudaryti sutartį, kadangi atsakovas skundžiamu teismo sprendimu yra įpareigotas sumokėti ieškovei jos pačios nustatytą kainą už tariamai atliktus darbus ir paslaugas, kurių atsakovas neužsakė.
8.7. Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl sutarties kainos nustatymo, teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovės pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir sumų pagrįstumo, kadangi ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės.
8.8. Vertindamas ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumą, teismas tai atliko paviršutiniškai, nevisapusiškai, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertindamas visų atsakovo atsikirtimų, iš esmės suabsoliutindamas ieškovės teiginius, poziciją, jai suteikdamas didesnę įrodomąją galią.
8.9. Atsakovas įrodymais (kad ginčo statybų laikotarpiu jis išgrynino įvairias pinigų sumas) įrodinėjo, jog atsiskaitė ne su ieškove, o kad perdavė reikiamas pinigų sumas įgaliotiniui, kuris apmokėdavo dalį išlaidų už medžiagas ar subrangovų darbus.
8.10. Ginčo dėl to kad atsakovas įgaliojimą išdavė A. V. kaip fiziniam asmeniui iš esmės nebuvo. Be to, įgaliojimas buvo neatlygintinas, nepateikta įrodymų, kad A. V. būtų patyręs išlaidų, vykdydamas įgaliojimą, byla nebuvo su tuo susijusi. A. V. neneigė, kad iš atsakovo yra gavęs grynuosius, kad lankydavosi atsakovo darbo kabinete, kur kartu dirbo ir liudytojas A. K.. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. K. parodymais ir jo rašytiniais, notariškai patvirtintais paaiškinimais dėl grynųjų pinigų perdavimo A. V.. Tai, kad liudytojas negalėjo atsakyti kokias konkrečias sumas atsakovas perdavė nereiškia jo parodymų nenuoseklumo, nes konkrečių sumų šis liudytojas nebuvo nurodęs ir rašytiniuose paaiškinimuose. Šis liudytojas davė priesaiką, o jo parodymai nenuginčyti. Teismas sprendimą grindžia tik ieškovės nepagrįstais teiginiais. Kitų liudytojų, su kuriais ieškovė turi ar turėjo sutartinių ar kitų santykių, ryšiai ir santykiai nesudarė pagrindo kritiškai vertinti šių liudytojų parodymus.
8.11. Priešingai nei argumentuoja teismas, atsakovas neprivalo pateikti visų savo atkirtimus patvirtinančių įrodymų, kadangi savarankiškų reikalavimų atsakovas nereiškė. Be to, atsakovas, pateikdamas įrodymus dėl statybos išlaidų, įrodinėjo, kad namo statybos darbus vykdė kiti subjektai. Atsakovo pateikti įrodymai ir jo atsikirtimai sudarė realų pagrindą abejoti tiek ieškovės reikalavimo teisės egzistavimu, tiek ir jos prašomų priteisti išlaidų (kainos) faktu bei pagrįstumu.
8.12. Nėra įrodymų, kad atsakovas būtų užsakęs geodezinių matavimų paslaugas. Be to, atsakovas A. V. perduodavo grynaisiais tam tikras sumas, t. y. išlaidas atlygino iš savo lėšų. Atkreipė dėmesį, kad Geokados sąskaita 2016 m. spalio mėn., o byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas spalio mėn. išgrynino 200 Eur., o lapkričio mėn. 700 Eur.
8.13. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo išlaidas už žemės darbus ir vandentiekio tinklus, ką neva įrengė UAB „Agvysta“. UAB Agvysta vadovas patvirtino, kad pagal jo pateiktą sąskaitą neatsiskaityta, kad viską derino tik su A. V.. Atkreipė dėmesį, kad pagal rangos sutarties 3.2 punktą, atliktų darbų aktas pasirašomas vieną kartą, pabaigus visus darbus ir kai patalpų savininkas J. T. patvirtins užsakovui atliktų darbų aktą. Mokėjimai vykdomi gavus finansavimą iš patalpų savininko J. T.. Darbai nebuvo derinti su atsakovu, atsakovas nebuvo patvirtinęs lokalinės 14 538,47 Eur sumos sąmatos, jam nebuvo pateiktas UAB „Agvysta“ atliktų darbų aktas. Už lauko buitinės nuotekynės įrengimo darbus atsakovas atsiskaitė su UAB „Tikmus“. Be to, tokių darbų pagrįstumas ir kaina kritiškai įvertinti ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. Specialistų vertinimo akte. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų ir neįvertino kitų įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti ieškovės reikalavimu šioje dalyje.
8.14. Nėra įrodymų dėl sklypo išvalymo, kurį neva atliko UAB „Nareisis“, poreikio ir būtinumo, kad atsakovas būtų reikalavęs skubiai tokius darbus vykdyti ir sutikęs mokėti net 10 000 Eur dydžio kainą. UAB „Nareisis“ sąskaitoje nenurodyta kokiame objekte darbai atlikti; kaina neatitinka tuo metu buvusių vidutinių rinkos įkainių. Sąskaitoje pateikti darbų pavadinimai neatitinka sklype atliktų darbų pavadinimų, reikalaujama priteisti kaina/išlaidos nėra pagrįstos darbų mastu, kiekybiniais rodikliais. UAB „Nareisis“ vadovo paaiškinimais negali būti remiamasi, kadangi jis patvirtino, jog ne jis derėjosi dėl kainos, jos pats nenustatinėjo, nebuvo objekte prieš pradedant darbus. Teismas nevertino atsakovo atsikirtimų, įrodymų visumos.
8.15. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės atliko projektavimo ir priežiūros darbus, tokias išlaidas patyrė. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad pats atsakovas J. T. su projektuotoju už ginčo namo projektavimo paslaugas atsiskaitė. Būtent iš projektuotojo atsakovui tapo žinoma, kad A. V. savo kitos įmonės GS Keramika vardu prašė projektuotojų išrašyti sąskaitą už projektavimą (duomenys neskelbtini), tačiau tokiu būdu buvo padengtos kito objekto darbų/paslaugų išlaidos. Atsakovas gavo iš projektuotojo dar 2016 m. gegužės 24 d. išrašytą projektavimo darbų aktą dėl projektavimo darbų ir 1 573 Eur sumos sąskaitą, kurios buvo pateiktos įmonei UAB „GS Keramika“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apmokėjo MB „Beribės idėjos“ sąskaitą už projektavimo darbus.
8.16. Projektavimas ir priežiūra buvo įtraukos į 2019 m. vasario mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 1, ženkliai mažesne kaina, t. y. 2 000 Eur, o metų pabaigoje atsirado dar vienas aktas ir sąskaita 10 kartų didesne kaina. Buhalterinių, statybinių dokumentų išrašymas ir pateikimas teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, pagrįstumo ir ieškovo sąžiningumo. Teismo išvada, kad ieškovė turi teisę į 2019 m. gruodžio mėn. 3 d. sąskaitoje nurodytą 12 438,80 Eur sumą, yra nepagrįsta, neatitinka bylos medžiagos. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog su atsakovu tiesiogiai sudarė sutartį tiek dėl rangos, tiek dėl paslaugų, todėl ta aplinkybė, kad A. V. buvo atsakovo įgaliotas vykdyti ir techninę priežiūrą nėra susijusi su ieškiniu reiškiamais reikalavimais. Byloje nėra įrodymų apie vykdytą techninę priežiūrą, kuri turi būti pagrįsta statybų ir buhalteriniais dokumentais. Tai, kad A. V. kartais atvykdavo į objektą pažiūrėti kaip dirba statybininkai, nereiškia, kad ieškovė vykdė techninę priežiūrą ir turi teisę į jos vienašališkai nustatytą kainą už tokias paslaugas.
8.17. Teismo išvados, susijusios su ieškovės išlaidų už medžiagas, įrenginius, kurie ieškovės teigimu buvo panaudoti atsakovo namo statybai, negali būti laikomos teisingomis. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į šių įrodymų tinkamumą ir sąsajumą su pareikštais reikalavimais, įvertinti atsakovo atsikirtimus. Ieškovės pateikta sutartis su UAB „Markučiai“ ir PVM sąskaita faktūra neįrodo, kad užsakyti gelžbetoniniai gaminiai buvo panaudoti atsakovo gyvenamojo namo statybai, kadangi pačiose sąskaitose – faktūrose nurodyta iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini); į tai dėmesį atkreipė ir specialistai. UAB „Tvarinys“ sąskaitose faktūrose nėra informacijos apie transporto paslaugas, kuriame objekte jos suteiktos. UAB „Lemora“ sąskaitose nėra informacijos, kur pirktos medžiagos panaudotos. Atsakovas pats užsakinėjo medžiagas iš UAB „Lemora“ ir už jas sumokėjo 4 990,89 Eur, o teismas šių atsakovo dokumentų nevertino. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ sąskaita už mūro blokus, padėklus neįrodo, kad šias medžiagas užsakė atsakovas, kad jos panaudotos namo statybai. Mūro blokus ir kitas su tuo susijusias medžiagas atsakovas pirko iš UAB „Makveža“, apmokėjo savo lėšomis ir tai patvirtina byloje pateikti dokumentai.
8.18. Nevertintas 2020 m. rugpjūčio 30 d. specialistų M. V. ir A. K. pateiktas vertinimas, parengtas faktiškai apžiūrėjus bei įvertinus ginčo namą, palyginus faktinę situaciją su ieškovės pateiktais dokumentais. Sprendime nėra argumentų, dėl kurių teismas J. D. vertinimą laiko labiau patikimu įrodymu nei specialistų M. V. ir A. K. aktą.
8.19. Teismas nepagrįstai ignoravo šalių pripažintas aplinkybes, kad 2015 – 2018 metais ieškovė ir jos susijusios įmonės ir atsakovo įmonė UAB „Pirklių klubas“ vykdė rangos darbus. Labai didelė tikimybė, kad šioje byloje pateikti išlaidų dokumentai susiję su kitose statybų objektuose atliekamais darbais.
8.20. Nėra pateikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų išlaidų, kurių reikalaujama iš atsakovo, apskaitymą įmonėje, mokesčių sumokėjimą. Ieškovė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi nuo 2015 metų ir šis faktas verčia abejoti ieškovės teiginiais apie jos tariamai vykdytą veiklą – atliekamus rangos darbus ir teiktas paslaugas 2016 – 2017 metais.
8.21. Teismas pažeidė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, CPK 270 straipsnio 4 dalies. Sprendime nėra motyvų dėl esminių atsakovų atsikirtimų, byloje pateiktų kitų rašytinių įrodymų. Teismo sprendimas neatitinka ir 2016 m. gegužės 26 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomenduojamų teismo procesinių sprendimų kokybės standartų, nes sprendimo motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais, iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl atsakovo argumentai, atsikirtimai prieštarauja teisės normoms (ir kokioms konkrečiai) ir/ar byloje esantiems įrodymams, iš teismo motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų ir kt.
9. Ieškovė UAB ,,SIV grupė“ atsiliepime prašo atmesti J. T. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra pagrįstas.
9.2. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tarp A. V. ir J. T. įgaliojimo pagrindu susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, o įgaliojimo tikslas buvo, kad A. V. atstovautų atsakovą įvairiose institucijose, kiek tai susiję su statybos darbais. J. T. buvo gerai žinoma, kad A. V. visas paslaugas/darbus teikė per savo įmones, nes kaip fizinis asmuo nevykdė individualios veiklos, todėl statybos rangos darbus, projektavimo, statybos priežiūros paslaugas vykdydavo UAB „SIV Grupė“, kurios vadovu, akcininku buvo A. V.. Statybos rangos teisiniai santykiai, iš kurių kildinama skola, susiklostė tarp UAB „SIV Grupė“ kaip rangovo ir J. T. kaip užsakovo. Statytoju visuose statybos dokumentuose nurodomas J. T., o ne A. V.. Rašytinis sandoris tarp šalių nebuvo sudarytas dėl atsakovo vadovaujamos bendrovės UAB „Pirklių klubas“ ir ieškovės žodinių susitarimų pagal 2015 m. vasario 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kuria ieškovė perleido UAB „Pirklių klubas“ nuosavybėn patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (buvo tartasi, kad atpirkimo kaina bus mokama įvairiais būdais – pinigais, perleista reikalavimo teise į fizinį asmenį, UAB „SIV Grupė“ atliktais statybos rangos darbais ir darbais J. T. naudai ginčo byloje).
9.3. Kadangi statybos rangos sutartis sudaryta ne tarp A. V. ir UAB „SIV Grupė“, neturi reikšmės atsakovo nurodomi argumentai, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Kita vertus, ieškovė atkreipė dėmesį, kad CK 2.134 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog 1 dalies apribojimai netaikomi, jeigu kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Teigia, kad atstovas A. V. buvo ir yra įstatyminis UAB „SIV Grupė“ atstovas. Be to, sandoriai, įgaliotinio sudaryti su savimi ar savo artimaisiais giminaičiais ar esant interesų konfliktui nėra laikomi niekiniais. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei jis iš tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad toks sandoris būtų sudarytas, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. J. T. patvirtino, kad statybos objekte lankėsi kone kasdien, todėl akivaizdu, jog matė, kas vyksta jo sklype. A. V. nebuvo tikslo savo įmonės sąnaudomis atlikti darbus, pirkti prekes, nederinti su J. T., suvokiant, kad jei J. T. nesutiks su darbais, kainomis, jos nebus atlygintos. Net jei būtų laikoma, kad atsakovas su rangovu UAB „SIV Grupė“ sutartį sudarė per atstovą A. V., tai patvirtina, jog J. T. pripažįsta rangos sutarties sudarymą, jos neginčija, nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti sandorio nenaudingumu jam. Teisėtai per atstovą sudarytas sandoris sukelia visas pasekmes atstovaujamajam.
9.4. Atsakovas turėjo poreikį ieškovės atliktiems statybos rangos darbams, įgaliojime A. V., UAB „SIV Grupė“ vadovui, išreikšta valia dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos žemės sklype, pateikta atsakovo pasirašyta projektavimo užduotis, projektas; atsakovas sutiko su projekte nurodytu darbų mastu, kiekiais ir apimtimis. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad jam priklausančiame sklype buvo vykdomi statybos darbai, nestabdė darbų, neteikė pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų, juos priėmė ir gautą rezultatą panaudojo. UAB „SIV Grupė“ atliko darbų/paslaugų grupę, pirko dalį medžiagų, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad šią dalį darbų atliko jis pats, jo samdyti rangovai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuos darbus atliko kiti asmenys.
9.5. Ieškovė savo poziciją dėl statybos rangos teisinių santykių susiklostymo tarp ieškovės ir atsakovo, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose grindė įrodymais, kuriuos teismas įvertino ir jais grindė savo išvadas, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis bei už ieškovės atliktus darbus/pirktas prekes atsakovas privalo atsiskaityti.
9.6. Atsakovo dokumentai nepatvirtina, kad jis savo sąnaudomis atliko ieškovės atliktus darbus. Atsakovo pateiktose sąskaitose taip pat nėra nurodyta, kad pirktos medžiagos pristatytos į (duomenys neskelbtini). Tai paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovės pateiktos sąskaitos neįrodo, jog medžiagos pirktos būtent objektui (duomenys neskelbtini). Ieškovės palyginamosios lentelės patvirtina, kad ieškovės reikalaujama skola nesidubliuoja su atsakovo išlaidų dalimi. Ieškovė niekada neteigė, kad ji atliko visus darbus ir pirko visas medžiagas. Atsakovas niekada A. V. nedavė grynųjų pinigų. Teismas pagrįstai suabejojo A. K. parodymais dėl grynųjų pinigų davimo, nes bendrovė, kurios vadovu dirba šis liudytojas, valdoma J. T. šeimos, t. y. jis yra priklausomas nuo J. T. aplinkos priimtų sprendimų ir teikia tikrovės neatitinkančius parodymus. Liudytojas L. O. patvirtino, kad ir šiuo metu turi ne vieną projektą su J. T., todėl jo parodymai taip pat šališki. R. K. ir V. B. patvirtino, kad prieš duodami parodymus jie kalbėjo su J. T. advokatės kontoroje, todėl ieškovės manymu, galimai buvo bandoma daryti poveikį jų parodymams. Nepaisant to, jų parodymai patvirtina ieškovės pozicijos pagrįstumą (jie nurodė, kad atliko darbus, kurių ieškovė nenurodė kaip jos atliktų ir už kuriuos ieškovė nereikalauja mokėjimo; nurodė, jog atvykę rado paruoštą žemės sklypą, įrengtus polius ir armatūrą, patvirtino, kad statybines medžiagas, perdangas atveždavo, ar nurodydavo, kad bus atvežtos, A. V. ar jo sūnus, kad A. V. prižiūrėjo statybos darbus). Be to, jie nurodė, kad su jais kiti asmenys fasado darbų neatliko, jie nepažįsta T. P., kurį J. T. nurodė kaip atlikusį fasado darbus ir jam grynais sumokėjo 15 350 Eur.
9.7. 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialistų M. V. ir A. K. vertinimo akto kaip įrodymo patikimumas ir įrodomoji galia, lyginant su specialisto J. D. vertinimo aktu, abejotina, nes: M. V. ir A. K. praktika gerokai trumpesnė, kvalifikacija siauresnė; jie neturi kvalifikacijos vertinti žemės sklypo paruošimo darbų, inžinerinių tinklų projekto dalių ir pagal juos atliktų darbų, skaičiuojamosios kainos. J. D. vertinimo ataskaitoje yra argumentai dėl šių specialistų vertinimo ataskaitos netikslumų ir ydingumo; jų pateiktą bendrą objekto sąmatą (35 588,58 Eur) paneigia ir teismo ekspertų sąraše esančio eksperto T. M. 2021 m. liepos 16 d. Nekilnojamojo turto statybinės vertės nustatymo aktas, kurio išvadoje nurodyta, jog gyvenamojo namo atkūrimo kaštai (statybinė vertė) 2017 metų kainų lygiu yra 110 183 Eur. Tai, kad šie specialistai apžiūrėjo vertinamą objektą, nesuteikia vertinimo aktui didesnės įrodomosios reikšmės. Apžiūra atlikta praėjus 4 metams, per kuriuos galėjo būti atlikti pakeitimai; be to, specialistai išvadų negrindžia apžiūros rezultatais.
9.8. Statybos darbų kaina buvo suderinta su atsakovu žodžiu, kaip ir kitos sutarties sąlygos; UAB „SIV Grupė“ darbus atliko už savikainą. Vadovaujantis CK 6.653 straipsniu, jei rangos sutartyje kaina nenurodyta, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pasak ieškovės, jei atsakovas teigia, kad ieškovės reikalaujama kaina didesnė nei rinkos kaina, turėjo teikti įrodymus. Atsakovas darbų kainą grindžia tik specialistų M. V. ir A. K. vertinimo aktu, tačiau šių specialistų bendros sąmatos skaičiavimas neteisingas, juo negalima vadovautis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ieškovės atliktiems darbams patyrė išlaidas. Atsakovas VMI pateikė melagingus duomenis apie statybos išlaidas.
9.9. UAB „SIV Grupė“ kaip rangovė pildė visą reikiamą statybos darbų dokumentaciją, be kurios nebūtų galimas statybos užbaigimas. Atsakovas niekada nereiškė pretenzijų ieškovei dėl dokumentacijos trūkumo ar netinkamo jos pildymo.
9.10. Tai, kad atsakovui priduoti paslėpti darbai patvirtina ir faktas, kad jo samdyti rangovai pradėjo dirbti nuo pamatų liejimo, mūro darbų. Nesant paruoštam žemės sklypui, pamatų polių, sijų, tolimesni darbai negalėjo būti atlikti.
9.11. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017 m. rugpjūčio 8 d. (ieškovės teigimu, darbai buvo pradėti atsakovo nurodymu anksčiau nei buvo išduotas leidimas), statyba užbaigta 2018 m. kovo 14 d. Statybos darbų terminas įrodytas, o atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl statybos darbų terminų pažeidimų.
9.12. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove ir priteisė ieškovei 44 463,96 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už statybos rangos darbus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovui J. T. ir B. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). J. T. ir B. T. 2015 m. lapkričio 23 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo A. V. būti jų atstovu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, Nuolatinėje statybos komisijoje, statinių inspekcijoje, nacionalinėje žemės tarnyboje prie LR žemės ūkio ministerijos, (...) bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, pateikti ir gauti visus dokumentus, reikiamus vykdant gyvenamojo namo ir kitų statinių statybą bei statybos priežiūrą jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tikslu ruošti projektinę dokumentaciją, gauti, pateikti bei derinti detaliuosius planus, gauti leidimus, derinti statybos projektus, sudaryti sutartis su architektais, sudaryti ir pasirašyti reikiamus susitarimus ir kitus dokumentus su gretimų sklypų savininkais, savo nuožiūra sudaryti rangos sutartis, atsiskaityti pagal šias sudarytas sutartis, priduoti pastatus ir kitus statinius eksploatacijai ir kt. Nurodyta, jog įgaliojimas galioja dvejus metus. Nekilnojamojo turto registre 2017 m. rugpjūčio 8 d. informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimo pagrindu buvo įregistruota žyma apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o 100 procentų baigtumo II grupės nesudėtingasis statinys – 79,86 kv. m. ploto vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pradžia 2017 metai, statybų pabaiga – 2017 metai, įregistruotas J. T. nuosavybės teise 2018 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu; atsakovo nuosavybės teisė išregistruota 2018 m. balandžio 20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-2064 pagrindu.
13. Ieškovė UAB „SIV Grupė“, teigdama, kad ji žodinio susitarimo su atsakovu J. T. pagrindu atliko statybos rangos darbus atsakovui priklausiusiame sklype, tačiau atsakovas nepasirašė atliktų darbų akto ir neapmokėjo ieškovės už darbus išrašytos sąskaitos, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
14. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
15. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangos sutartys gali būti sudaromos žodžiu, nes tokios sutarties privaloma rašytinė forma nėra nustatyta. Tačiau, pasak atsakovo, tokios sutarties sudarymą ir jo sąlygas reikia įrodyti. Mano, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė, o teismas tokio sandorio sudarymą nepagrįstai pripažino, pažeisdamas CK 1.63 straipsnio, 6.154, 6.162, 6.167-6.168, 6.173, 6.181, 6.681, 6.867 straipsnių nuostatas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).
17. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
18. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, reikšmingas atsakovui išduoto įgaliojimo turinys, taip pat ir kiti įrodymai.
20. Nors įgaliojimas atlikti atitinkamus veiksmus, vykdant gyvenamojo namo ir kitų statinių statybą bei statybos priežiūrą išduotas A. V. kaip fiziniam asmeniui, juo įgaliotojai, be kita ko, suteikė jam teisę savo nuožiūra sudaryti rangos sutartis.
21. Apeliantas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbai atsakovo sklype negalėjo būti atliekami nesant atsakovo sutikimo, o aplinkybę, kad atsakovas žinojo, jog namo statybų procese dalyvauja ieškovė (t. y. kad būtent UAB „SIV Grupė“ tarėsi dėl atitinkamų darbų su kitais subrangovais ar tiekėjais), patvirtina ir jo paties teismui pateikti įrodymai, t. y. UAB „Lemora“ pirkėjui UAB „SIV Grupė“ teiktas 2017 m. balandžio 25 d. komercinis pasiūlymas (jame nurodytą sumą sumokėjo atsakovas), 2017 m. balandžio 13 d. bei 2017 m. gegužės 2 d. išankstinio mokėjimo sąskaitos.
22. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).
23. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, jog statybos rangos teisiniai santykiai dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos siejo ieškovę ir atsakovą, nėra neteisingi. A. V., sudarydamas rangos sutartį su ieškove, veikė atsakovo vardu.
24. CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Tačiau tokie sandoriai nėra niekiniai. Minėtame straipsnyje numatyta, kad tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
25. Šiuo atveju reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pareikštas. Be to, kaip teisingai pastebi ieškovė, A. V. yra ieškovės UAB „SIV Grupė“ vadovas, t. y. atstovas pagal įstatymą, o CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.
26. Apeliantas teigia, jog ieškovė turėjo įrodyti esmines sutarties sąlygas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, būtina nustatyti būtent tas sutarties sąlygas, kurios reikšmingos sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą.
27. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie aiškiai išreikštą ginčo šalių susitarimą dėl konkretaus atlyginimo mokėjimo ieškovei už jos atliktus darbus ir suteiktas paslaugas.
28. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį - kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog statybos darbų kaina su atsakovu buvo suderinta žodžiu kaip ir kitos sutarties sąlygos; teigė, kad ji darbus atliko už savikainą, t. y., kiek sumokėjo subrangovams, tiek ir siekia atgauti iš atsakovo. Įgaliojimo, išduoto A. V., turinys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas įgaliojo sudaryti neatlygintines rangos sutartis. Be to, konkretaus loginio paaiškinimo, kodėl atsakovas neturėtų atsiskaityti už namo statybos procese būtinus darbus bei medžiagas, apeliantas nepateikė. Iš bylos medžiagos, procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovo namo statybos darbus bei medžiagas užsakydavo tiek ieškovė, tiek A. V., tiek atsakovas. Tai leidžia daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl darbų ir medžiagų, reikalingų atlikti darbus pagal atsakovo patvirtintą namo projektą, poreikį.
30. Taigi sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, vertintini konkretūs įrodymai, kuriais šalys grindžia reikalavimus bei atsikirtimus dėl išlaidų už darbus bei paslaugas.
31. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
33. Apelianto teigimu, pateiktais įrodymais apie išgrynintas pinigų sumas, jis įrodinėjo, kad perdavė reikiamas pinigų sumas įgaliotiniui, kuris apmokėdavo dalį išlaidų už medžiagas ar subrangovų darbus. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pateikti įrodymai nepakankami konstatuoti, kad šiais pinigais buvo mokama A. V.. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. K. parodymais dėl grynųjų pinigų perdavimo A. V. dėl atsakovo namo statybos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir neatsižvelgiant į skundžiamo sprendimo išsamius argumentus dėl liudytojo neobjektyvumo, vien pavieniai pinigų perdavimo faktai, neįrodžius nei tokio perdavimo laiko, sumos ir pan., nėra pakankami konstatuoti aplinkybę, jog atsakovas yra apmokėjęs visas namo statybos išlaidas, t. y. ir tas, dėl kurių ieškovė pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje.
Dėl geodezinių matavimų
34. Apeliantas savo nesutikimo argumentus dėl ieškovės reikalavimo priteisti 314,60 Eur išlaidas už geodezinius matavimus sieja su tuo, jog nebuvo užsakęs tokių paslaugų, taip pat teigdamas, jog visas išlaidas iš savo lėšų atlygino A. V.. Dėl šių motyvų nepagrįstumo teisėjų kolegija iš esmės jau pasisakė – jokių duomenų apie būtent šių išlaidų padengimą byloje nėra, o pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovė apmokėjo UAB „Geokada“ 2016 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą už atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), topografinio plano sudarymą ir derinimą, sklypo ribų nužymėjimą; į bylą pateiktas ir topografinis planas. Taigi šios išlaidos priteistos pagrįstai.
Dėl žemės darbų ir lauko tinklų
35. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą 4 932,30 Eur (su PVM) už žemės darbus bei 9 605,19 Eur (su PVM) išlaidas lauko tinklams. Ieškovė reikalavimus dėl paminėtų sumų priteisimo grindė, be kita ko, 2016 m. rugsėjo 20 d. Rangos sutartimi Nr. W-09/20, sudaryta tarp UAB „SIV Grupė“ bei UAB „Agyvista“, kuria UAB „Agyvista“ įsipareigojo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal pridedamas sąmatas ir užsakovo pateiktą projektą. Prie sutarties pridėta 14 538,47 Eur sumos Lokalinė sąmata, kurioje žemės darbai (Dirvožemio sluoksnio pašalinimas buldozeriais, mechanizuotas grunto kasimas, pakraunant ir vežant gruntą bei darbas sąvartoje, mechanizuotas tranšėjų ir pamatų užpylimas, gamtinis smėlis ir kt.), įvertinti 4 076,28 Eur (su PVM – 4 932,30 Eur) suma, Lauko vandentiekio įrengimas (grunto kasimas, III grupės grunto kasimas rankiniu būdu nesutvirtintose tranšėjose, tranšėjų sienų tvirtinimas, vamzdynų pirminis (apsauginis) užpylimas smėliu ekskavatoriumi, sutankinant, vamzdynai, vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų pastatymas, požeminė sklendžių įranga ir kt.) įvertinti 1 580,88 Eur (su PVM – 1 912,86 Eur) suma, Lauko buitinės nuotekynės įrengimas (grunto kasimas mini ekskavatoriais, III grupės grunto kasimas rankiniu būdu nesutvirtintose tranšėjose, tranšėjų sienų tvirtinimas, vamzdynų užpylimas, smėlio pagrindo po vamzdynais įrengimas, plastmasinio valymo ir inspektavimo kanalizacijos šulinio montavimas, surenkamų gelžbetoninių kanalizacijos šulinių įrengimas ir kt.) įvertintas 4 655,95 Eur (su PVM - 5 633,70 Eur) ir lauko drenažas (grunto kasimas, mini ekskavatoriais, rankiniu būdu, nesutvirtintose tranšėjose, vamzdynų užpylimas, gamtinis smėlis, smėlio pagrindo po vamzdynais įrengimas, vamzdžių, įmovinių alkūnių, perėjimų, movų montavimas ir kt.) įvertintas – 1 702,16 Eur (su PVM – 2 059,61 Eur). Sąmatoje nurodytos sumos atitinka ir UAB „SIV grupė“ bei UAB „Agyvysta“ pasirašytuose Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas darbų sumas.
35.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė rašytiniais įrodymais bei liudytojo UAB „Agyvista“ direktoriaus A. Ž. parodymais pagrindė reikalavimą dėl 4 076,28 Eur be PVM (4 932,30 Eur su PVM) už žemės darbus. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad su UAB „Agyvista“ iki šios dienos nėra atsiskaityta, tačiau jokiais argumentais nepaneigia teismo sprendime esančio pastebėjimo, jog tai nepanaikina ieškovės prievolės atsiskaityti su subrangove UAB ,,Agvysta“, juolab ieškovės UAB „SIV Grupė“ ir UAB „Agyvista“ 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarytos Rangos sutarties 3.2. punkte, be kita ko, numatyta, kad mokėjimai vykdomi gavus finansavimą iš patalpų savininko J. T.. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo kviesti liudytojai R. K. ir V. B. nurodė, jog žemės sklypas buvo paruoštas tolimesniems darbams. Skundžiamame sprendime detaliai išvardinti įrodymai, kuriais grindžiamas minėtų darbų reikalingumas, faktinis jų atlikimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo atlyginti jai už subrangovės UAB „Agyvista“ atliktus žemės darbus 4 932,30 Eur sumą.
35.2. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl išlaidų lauko buitinės nuotekynės įrengimui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo A. Ž. paaiškinimais, kad UAB ,,Tikmus“ atsakovui pardavė vandens valymo įrenginį, tačiau jo įmontavimo darbus atliko UAB ,,Agvysta“, padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo patirtos išlaidos valymo įrenginių įsigijimui dubliuojasi su ieškovės prašomomis priteisti 9 605,19 Eur su PVM išlaidomis atliktų darbų akte nurodytomis paskirtyje ,,lauko tinklams“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojo parodymai neatitinka atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų - UAB „Tikmus“ sudaryto Atliktų darbų akto Nr. 1 (2017 m. gegužės mėn.), minėtos įmonės pirkėjui J. T. 2017 m. gegužės 31 d. išrašytos 1 936 Eur sumos PVM sąskaitos faktūros bei atsakovo 2018 m. birželio 25 d. atlikto 1 936 Eur mokėjimo – turinio. Šiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog atlikti darbai bei sąskaita išrašyta už buitinių nuotekų valymo įrenginio sumontavimą (duomenys neskelbtini). Kodėl liudytojo parodymams suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, neatskleista. Iš pateiktų dokumentų turinio nesant galimybės atriboti UAB „Tikmus“ bei UAB „Agyvista“ atliktus nuotekynės įrengimo (valymo įrenginių montavimo) darbus, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteista UAB „Agyvista“ 2017 (01-12) Atliktų darbų akte už lauko buitinės nuotekynės įrengimą nurodyta 4 655,95 Eur (5 633,70 Eur su PVM) suma, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, už lauko tinklus priteista 9 605,19 Eur suma mažintina iki 3 971,49 Eur.
36. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų bei nevertino jo pateiktų įrodymų (2020 m. rugpjūčio 30 d. Specialistų vertinimo akto). Nurodo, jog atliktų darbų akte Nr. 2 (2017 (01-12 mėn.) pateikti įkainiai ir darbo valandos parinktos didesnės negu reikia tokio tipo darbams atlikti; nustatyta, kad Vandens įvado įrengimo kaina yra 605,28 Eur + PVM; Akte Nr. 2 neatitinka vidutinės rinkos kainos; numatyti darbai yra pertekliniai, arba parinkta technologija yra per brangi tokio tipo darbams atlikti.
37. Pažymėtina, jog minėtų darbų kainai pagrįsti įrodymus teikė tiek atsakovas, tiek ieškovė. Be atsakovo minimo M. V. ir A. K. Specialistų vertinimo akto, ieškovė pateikė į teismo ekspertų sąrašus įtraukto T. M. Įkainių patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog atlikus įkainių, naudotų ekspertui pateiktoje UAB „Agvysta“ sudarytoje Lokalinėje sąmatoje lauko inžineriniams tinklams pastatui adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus 2017-10 mėn. kainų lygiu, gautas rezultatas sudaro: 11 278,41 Eur. UAB „Agyvista“ lokalinėje sąmatoje – 14 538,49 Eur. Taigi bendra suma skiriasi neženkliai, o duomenų, paneigiančių darbų atlikimą byloje nėra.
Dėl sklypo išvalymo
38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 8 264,46 Eur be PVM (10 000 Eur su PVM) priteisimo už žemės sklypo išvalymo darbus laikė pagrįstu. Apeliantas, nesutikdamas su tokia išvada, teigia, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų tokių darbų pobūdį, taip pat kad tokios vertės darbai buvo atlikti. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pozicija, kad byloje nepakanka įrodymų dėl sklypo išvalymo darbų atlikimo (medžių, krūmų iškirtimo, atliekų pašalinimo ir pan.) nepagrįsta. Į bylą pateiktos nuotraukos prieš ir po išvalymo, akivaizdžiai patvirtina poreikį atlikti minėtus darbus bei jo atlikimą. Aplinkybę, kad žemės sklypo valymo darbai faktiškai buvo vykdomi netiesiogiai patvirtina ir liudytojais apklaustų R. K. ir V. B. paaiškinimai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė darbų atlikimo faktą ir kainą grindė ieškovės ir UAB ,,Nareisis“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytu atliktų darbų aktu už 2016 m. rugpjūčio mėn. (8 264,46 Eur be PVM, 10 000 Eur su PVM), kuriame nurodyta, jog atlikti darbai atsakovui priklausančiame žemės sklype – iškirsti medžiai, krūmai, išrauti kelmai, iš sklypo pašalintos statybinės ir buitinės atliekos, sklypas išlygintas. Taip pat pateikta UAB ,,Nareisis“ 10 000 Eur sumos sąskaita, ieškovės mokėjimo pavedimai. Nors sąskaitoje paslaugos (darbų) pavadinimas nesutampa, tačiau joje yra nuoroda, kad ji išrašyta pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. atliktų darbų aktą (kaip minėta, jame nurodyti tiek atlikti darbai, tiek jų atlikimo adresas). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas įgaliojo A. V. savo nuožiūra sudaryti rangos sutartis, todėl atsikirtimus dėl kainų ar darbų poreikio turėtų reikšti įgaliotiniui, o ne ieškovei. Byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl sandorio, sudaryto viršijus įgaliojimus, negaliojimo. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės patirtos išlaidos už sklypo išvalymą (10 000 Eur su PVM) priteistos nepagrįstai.
Dėl projektavimo ir priežiūros darbų
39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaitoje nurodytą 12 438,80 Eur sumą už projektavimą ir priežiūrą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų apie vykdytą techninę priežiūrą, kuri turi būti pagrįsta statybų ir buhalteriniais dokumentais; be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji yra apmokėjusi MB „Beribės idėjos“ sąskaitą už projektavimo darbus.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įrodymus, kuriais ieškovė grindžia minėtą reikalavimą, daro išvadą, jog jis patenkintas nepagrįstai.
41. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog byloje pateikti įrodymai, kad atitinkamas techninio projekto dalis bei darbo projektą rengė UAB ,,Beribės idėjos“, UAB ,,Agvysta“, UAB ,,Apsaugos sistemos“, UAB ,,Vilniaus rentinys“. Taip pat teismas rėmėsi ieškovės teiginiu, jog ji pati teikė projektavimo ir statybos darbų priežiūros paslaugas, o paslaugų kaina paskaičiuota atsižvelgiant į tokių paslaugų rinkos kainą.
42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net ir nustačius, kad atitinkami darbai atsakovo naudai buvo atlikti, paminėtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog būtent ieškovė įsipareigojo visus šiuos darbus atlikti, juos atliko ir patyrė atitinkamas išlaidas. Duomenys apie projekto dalis rengusias įmones neatskleidžia jų santykio su ieškove ir jos teisės gauti atlygį už minėtas paslaugas. Pažymėtina, kad į bylą pateikta MB „Beribės idėjos“ užsakovui UAB „GS Keramika“ 2016 m. gegužės 24 d. išrašyta 1 573 Eur PVM sąskaita faktūra už projektavimo darbus, tos pačios dienos Projektavimo darbų atidavimo – priėmimo aktas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų. Taigi šio projekto užsakovė buvo ne ieškovė, o duomenų, kad UAB „GS Keramika“ vykdė ieškovės užsakymą, duomenų, kad visą sumą apmokėjo ar yra įsipareigojusi apmokėti ieškovė (už UAB „GS Keramika“), nenurodyta bei nepateikta. Ieškovė teigė, kad UAB „GS Keramika“ buvo UAB „SIV grupė“ subrangovė, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės sutartinius santykius su šia įmone nenurodė ir nepateikė. Abejonių dėl ieškovės projektavimo išlaidų patyrimo kelia ir atsakovo pateiktas el. susirašinėjimas su projektuotoju, kuriame nurodoma, jog buvo dengiamos kito objekto paslaugų išlaidos. Įrodymai apie kitų ginčijamame teismo sprendime išvardintų įmonių ieškovei pateiktas sąskaitas ar pan., neaptarti, todėl net nėra aišku, kaip nustatyta už projektavimą prašoma priteisti suma. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą paminėti argumentai, jog projektuotojai darbų nedarė neatlygintinai, kad su jais vienais ar kitais būdais atsiskaitė UAB „SIV Grupė“, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Nesant rašytinės rangos sutarties, ieškovė neįrodė ir faktinio pagrindo gauti užmokestį (kainą) už projektavimą fakto bei dydžio. Ieškovei įrodinėjant žodinės rangos sutarties A. V. parengta Projektavimo ir priežiūros kainų suvestinė lentelė negali būti laikoma pakankama šiai sumai priteisti.
43. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 76 punkte nustatyta, jog statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
44. Nagrinėjamu atveju priteisdamas ieškovei iš atsakovo prašomą sumą už statybos priežiūros funkciją, pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo argumentu, jog išduotu įgaliojimu atsakovas įgaliojo ieškovės vadovą teikti ir statybos priežiūros funkciją. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įgaliojimas išduotas ne ieškovės vadovui, o A. V., kaip fiziniam asmeniui. Pritartina apelianto pozicijai, jog tai, kad A. V. buvo įgaliotas vykdyti ir techninę priežiūrą nėra susijusi su ieškiniu reiškiamais reikalavimais. Konkrečių faktiškai atliktų ieškovės, t. y. UAB „SIV Grupė“, statybos priežiūros darbų, ieškovė nenurodė, nepagrindė statybų ir buhalteriniais dokumentais ar kitais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliantas teisingai pastebi, jog ieškovė teigė, kad prašo priteisti tik patirtas išlaidas, tačiau prašomą priteisti sumą už projektavimo ir statybos priežiūros paslaugas apskaičiavo už 12 mėnesių per mėnesį po 20 darbo dienų po 1,5 val., taikydama 24,5 Eur kainą už vieną valandą, tokius skaičiavimus grįsdamas skelbimuose nurodytais paslaugos kainų palyginimais. Konkretus paslaugų teikimo laikotarpis taip pat nenurodytas. Visos šios aplinkybės, taip pat tai, kad ieškovė (juridinis asmuo) sąskaitą už projektavimą ir priežiūrą išrašė tik 2019 m. gruodžio 3 d. (su pradiniu ieškiniu pateiktame 2019 m. vasario mėn. Atliktų darbų akte Nr. 1 projektavimas ir priežiūra įvertintas 2 000 Eur suma), sudaro pagrindą tenkinti atsakovo šią apeliacinio skundo dalį, ir ieškinį dėl 12 438,80 Eur sumos priteisimo iš atsakovo atmesti.
Dėl išlaidų perdangai bei transporto paslaugoms
45. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, kuriais ieškovė grindė reikalavimą dėl 2 486,35 Eur skolos (už medžiagas, skirtas perdangai, ir transporto paslaugas) priteisimo vertinimu. Pasak apelianto, ieškovės pateikta sutartis su UAB „Markučiai“ ir 2017 m. balandžio 21 d. bei 2017 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra neįrodo, kad užsakyti gelžbetoniniai gaminiai buvo panaudoti atsakovo gyvenamojo namo statybai, kadangi pačiose sąskaitose – faktūrose nurodyta iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini); be to UAB „Tvarinys“ sąskaitose – faktūrose nėra informacijos, kokios transporto paslaugos ir kuriame objekte suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės nurodytų bei pateiktų įrodymų turiniu, neturi pagrindo sutikti, kad minėta suma priteista nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pateiktų įrodymų visumą. Apeliantas atkreipdamas dėmesį, jog sąskaitose nurodyta perdangos plokščių išrovimo vieta – (duomenys neskelbtini) (t. y. ne ginčo objektas), nepasisakė dėl teismo argumentų, kad 2017 m. balandžio 6 d. komerciniame pasiūlyme nurodytas objekto pavadinimas – individualus namas. Duomenų apie ieškovės darbus kitame tokio pobūdžio objekte (paminėtu ar kitu adresu) apeliantas nenurodo. Sąskaitoje nurodyta iškrovimo vieta - ieškovės įmonės buveinės adresas, todėl byloje esant įrodymų, kad perdengimo plokštės ginčo objekte buvo panaudotos, darytina išvada, jog ieškovės UAB „Markučiai“ apmokėta 2 136,35 Eur suma pagal Sutartį Nr. 17VS0003, priteista pagrįstai. Nepaneigus poreikio perdangos plokštes nugabenti į objektą, teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle ir priteisė ieškovei iš atsakovo 181,50 Eur transportavimo išlaidas. Vien aplinkybė, kad UAB „Tvarinys“ sąskaitose nenurodytos konkrečios transportavimo paslaugos bei objektas nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos atsakovo naudai nebuvo patirtos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios grupės išlaidų suma yra 2 317,85 Eur, o ne 2 486,35 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl priteistinos sumos dydis tikslintinas.
Dėl medžiagų fasado darbams
46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pateiktos UAB ,,Lemora“ sąskaitos fasado medžiagoms, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad ieškovė sumokėjo UAB ,,Lemora“ 1 003,47 Eur sumą. Apeliantas teigia, kad UAB „Lemora“ sąskaitose nėra jokios informacijos, kur pirktos medžiagos panaudotos; pasak atsakovo, jis pats užsakinėjo medžiagas iš UAB „Lemora“ ir už jas sumokėjo viso 4 990,89 Eur, o teismas atsakovo įrodymų visiškai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje nutartyje jau buvo nurodyta, jog apeliantui buvo žinoma, jog ieškovė iš UAB „Lemora“ užsakinėjo atitinkamas prekes ginčo objektui, ir dalį sąskaitų (net išrašytų ieškovei UAB „SIV Grupė“) atsakovas apmokėjo, nors jose nebuvo informacijos apie objektą, kuriam jos skirtos. Taigi, vien faktas dėl sąskaitose nesančių duomenų apie medžiagų panaudojimą ginčo objekte, nereiškia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės apmokėtas UAB „Lemora“ išrašytas sąskaitas. Be to, nėra duomenų, jog apmokėtos tos pačios sąskaitos.
Dėl išlaidų už mūro blokus bei klijus
47. Teismas sprendė, jog ieškovės įrodytos šios grupės išlaidos sudaro 783,84 Eur (su PVM). Apelianto įsitikinimu, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ sąskaita už mūro blokus, padėklus neįrodo, kad šias medžiagas užsakė atsakovas, kad jos panaudotos namo statybai. Pažymi, kad mūro blokus ir kitas su tuo susijusias medžiagas atsakovas pirko iš UAB „Makveža“ ir jas apmokėjo.
48. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, jog apeliantas neatsižvelgė į teismo motyvus. Kaip minėta, teismas įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų turinį, nustatė, kad UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ 783,84 Eur sumos sąskaitoje, išrašytoje ieškovei, nurodyta, jog medžiagos pristatomos į (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti, kad minėtos medžiagos nebuvo panaudotos atsakovo namo statybai. Atsakovo pateiktoje Specialistų vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog visam statiniui reikėjo 2 370 vienetų blokelių, ieškovė nupirko 1 320 vienetų, o atsakovas – 1 605 vienetų, todėl nustatė, kad UAB „SIV Grupė“ deklaruoja 555 vienetais blokelių daugiau nei jų reikėjo statyboms. Tačiau ieškovės pateiktoje Dokumentų vertinimo ataskaitoje Nr. 202009 pažymėta, jog UAB „SIV Grupė“ nupirko 660 vienetų blokelių, o Specialistų vertinimo ataskaitoje nurodyti neteisingi teiginiai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovei išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, o 2016 m. gruodžio 16 d. – PVM sąskaitą faktūrą SKS Nr. 0077880. Jose nurodytas tas pats mūro blokų ARKO kiekis, t. y. 660, taip pat mokėtina suma. Taigi bendras mūro blokų kiekis neviršija atsakovo pasitelktų specialistų nurodyto jų poreikio namo statybai.
49. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. specialistų M. V. ir A. K. vertinimas parengtas faktiškai apžiūrėjus bei įvertinus ginčo namą, palyginus faktinę situaciją su ieškovės pateiktais dokumentais, neturi teisinės reikšmės, kadangi apeliantas nesivadovauja ir nenurodo ataskaitos išvadų, kurios padarytos įvertinus dabartinę namo ar aplinkos būklę, t. y. nesusieja su įrodinėjamomis aplinkybėmis.
50. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad 2015 – 2018 metais ieškovė UAB „SIV grupė“ pagal kitas sutartis, sudarytas tarp ieškovo ar jo susijusių įmonių ir atsakovo įmonės UAB „Pirklių klubas“ vykdė rangos darbus, dėl ko yra didelė tikimybė, kad šioje byloje pateikti išlaidų dokumentai yra susiję (gali būti susiję) su kitose statybų objektuose atliekamais darbais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra paremti prielaidomis ir nepagrįsti konkrečiais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie medžiagų tapatumą, jų kiekio poreikį ir pan. Dėl šios priežasties šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
52. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė tik 26 222,47 Eur atsakovo skolą (314,60 + 4932,30 + 3971,49 + 10 000 + 2 317,85 + 1 003,47 + 783,84 +2 178 + 720,92), todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo ieškovei priteistą 44 463,96 Eur skolą sumažinti iki 26 222,47 Eur, atitinkamai patikslinant sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
54. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (57,29 procentai), atitinkamai iki 3 072,46 Eur mažintina iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Taip pat iš atsakovo valstybei priteista 45,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma mažintina iki 26,24 Eur, o 19,56 Eur minėtų išlaidų valstybei priteistina iš ieškovės.
56. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 892 Eur žyminį mokestį.
57. Atsakovo apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 41,03 procentai, todėl jam iš ieškovės priteistina 365,99 Eur, atitinkamai ieškovei - 856,24 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus mokėtinų sumų įskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteistina 490,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SIV grupė“ (juridinio asmens kodas 301821024) 26 222,47 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt du eurus ir 47 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 222,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 072,46 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt du eurus 46 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,24 Eur (dvidešimt šešis eurus 24 centus), o iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SIV grupė“ (juridinio asmens kodas 301821024) – 19,56 Eur (devyniolika eurų 56 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui“.
Priteisti iš atsakovo J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SIV grupė“ (juridinio asmens kodas 301821024) 490,25 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.