Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. patikslintą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje O. N. ir S. B., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintas prašymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė A. A. B. Pareiškėjos tėvas J. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) buvo palikėjos A. A. B. sūnus. Palikėja taip pat turi dukrą O. N.

1.2. (duomenys neskelbtini) pareiškėja susisiekė su (duomenys neskelbtini) 9-uoju notaro biuru telefonu, norėdama sužinoti procedūras dėl A. A. B. palikimo paveldėjimo. Telefoninio pokalbio su (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biuro darbuotoja metu, buvo informuota, kad turiu atsiųsti visus turimus su paveldėjimu susijusius dokumentus. To pačio pokalbio metu buvau informuota, kad (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biuro darbuotojai susisieks su pareiškėja, jeigu bus reikalinga papildoma informacija arba reikės atvykti. Pokalbio metu nebuvo informuota, kad turi iš karto registruotis vizitui pas notarą.

1.3. (duomenys neskelbtini) surinkusi (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biuro paprašytus dokumentus, dokumentų kopijas, iš savo asmeninio elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė į (duomenys neskelbtini) 9-ąjį notaro biuro elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)). Tačiau su pareiškėja susisiekta nebuvo. (duomenys neskelbtini) telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 9-ąjį notaro biurą norėdama pasitikslinti, kodėl su pareiškėja nebuvo susisiekta. Telefoninio pokalbio su (duomenys neskelbtini) 9-uoju notaro biuru metu buvo informuota, kad kreipėsi per vėlai, nes 3 mėnesių terminas A. A. B. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). To paties telefoninio pokalbio metu paaiškėjo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) dienos elektroninis laiškas buvo gautas, tačiau nei prašymas, nei dokumentai nebuvo pridėti prie A. A. B. paveldėjimo bylos ir dėl to buvo praleistas paveldėjimo terminas suėjęs (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad palikėja A. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų J. B. ir O. N. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po J. B. priėmė pareiškėja. Pareiškėja yra palikėjos A. A. B. vaikaitė. Pareiškėja el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biurą, el. laiške, be kita ko, nurodė, kad norėtų sužinoti ar yra paveldėtoja. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biuro el. paštu buvo gautas automatinis pranešimas, kad pareiškėjos el. laiškas yra gautas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Vadovaujantis CK 5.12 straipsniu palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Tai reiškia, kad vaikaičiui, paveldinčiam atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. senelio mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.50 straipsnis), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2685-656/2021).

9. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

10. Nagrinėjamu atveju A. A. B. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) pirmosios eilės įpėdinė O. N. Pareiškėja yra antrosios eilės įpėdinė (vaikaitė). CK 5.12 str. numatyta, kad palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikėjas J. B. palikimo atsiradimo momentu buvo miręs. Pareiškėja yra J. B. dukra, t. y. turi teisę paveldėti A. A. B. palikimą (jo dalį) atstovavimo teise.

Nagrinėjamu atveju O. N. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), gauna pensiją. Pareiškėja nuosavybės teise valdo butą, esantį, (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. Taigi nors šalių gaunamos pajamos ir nevienodos, tačiau ir palikimą priėmusi O. N. ir pareiškėja nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas. Taip pat sprendžiant iš atsiliepimo turinio suinteresuotas asmuo O. N. tikėtinai neprieštarautų dėl jos velionio brolio palikimo priėmimo atstovavimo teise.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po A. A. B. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių nuo jos nepriklausančių priežasčių: byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 9-ąjį notaro biurą el. paštu, kuriame nurodė, kokiu tikslu kreipėsi (dėl paveldėjimo) bei pridėjo atitinkamus dokumentus prie el. laiško, minėtas el. laiškas notaro kontoroje buvo gautas; (duomenys neskelbtini) 9-ąjį notaro biuro notaras atsakydamas į teismo paklausimą nurodė, kad „Į (duomenys neskelbtini) 9-ojo notaro biuro el. paštą (duomenys neskelbtini)iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas su paklausimu dėl A. A. B. paveldėjimo bylos. Su D. B. buvo bendrauta ir telefonu, tačiau laikas dėl notarinio veiksmo – pareiškimo dėl palikimo priėmimo – patvirtinimo nebuvo suderintas ir šio notarinio veiksmo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą nebuvo suspėta atlikti.“. Dėl kokių priežasčių notariniai veiksmai nebuvo atliki per tris mėnesius nuo palikėjos mirties notaras nedetalizavo. Pareiškėja į notarą kreipėsi kai terminas palikimui priimti dar nebuvo praleistas. Iš pareiškėjos el. laiko ne tik profesionalus teisininkas bet ir vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo labai tikėtina suprastų kokiu tikslu pareiškėja kreipėsi į notarą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja terminą praleido nežymiai – į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. po savaitės kai suėjo 3 mėn. terminas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie teisę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Dėl žodinio proceso ir įpėdinių pareigų.

13. Suinteresuotas asmuo O. N. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimu nedalyvauti teismo posėdyje. Taip pat akcentavo palikėjos turto išlaidos turėtų būti paskirstytos tarp įpėdinių.

Pažymėtina, kad ypatingos teisenos bylos nagrinėtinos rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Suinteresuotas asmuo O. N. nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų dėl ko byla negalėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str. 1-2 d. nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus; jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nurodytos teisės normos suponuoja, kad visi palikimą priėmę įpėdiniai už palikėjos skolas atsako solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

patikslintą prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.