- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- eI2-2734-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02566-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2023-10-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 40-IL-12987, įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023-09-13 pateikė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Atsakovas) prašymą Nr. 23-G-40-04151-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjas 2023-10-10 el. paštu gavo Atsakovo 2023-10-09 sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 40-IL-12987 (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. S. (toliau – ir Pareiškėjui). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Atsakovas atsisako Pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos aprašo 14 str. (jeigu patikrinimo metu buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikinai laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo) (toliau – Aprašas). Pareiškėjas nesutinka su aukščiau nurodytu Skundžiamu sprendimu, kadangi mano, jog Skundžiamas sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgus į faktines aplinkybes, yra neišsamus, neindividualizuotas, nepagrįstas bei neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytų reikalavimų, taikomų administraciniams sprendimams. Analizuojant Skundžiamą sprendimą matyti, kad Atsakovas atsisakė išduoti Pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą vertindamas išimtinai tik Pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, už kurias Pareiškėjui teistumas jau seniai yra išnykęs (tą pripažįsta ir pats Atsakovas). Skundžiamame sprendime Atsakovas išimtinai remiasi tik aplinkybe, kad praeityje Pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su Pareiškėju, turinčių reikšmės tinkamo sprendimo priėmimui ir visų aplinkybių, susijusių su Pareiškėju, visumos vertinimui, Atsakovas nesiaiškino ir nevertino. Kaip matyti, apsiribojo formaliu nusikalstamų veikų išvardijimu ir jų formaliu vertinimu, nurodant, kad Pareiškėjas dėl to neva gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Atsakovo nepagrįstu vertinimu. Visų pirma, Skundžiamame sprendime Atsakovas nurodo, kad sprendimą priėmė vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tačiau analizuojant visą Skundžiamo sprendimo turinį sistemiškai, atkreipiant dėmesį į tai, kokia informacija rėmėsi Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, akivaizdu, kad sprendimą Atsakovas priėmė įvertinęs išimtinai duomenis apie praeityje Pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir jas įvertinęs būtent nepriekaištingos reputacijos atžvilgiu, t. y. pagal GŠKĮ 18 straipsnio nustatytus reikalavimus, taikomus nepriekaištingos reputacijos asmeniui. Taip Atsakovas Skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuosekliai suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos. Atsakovo Skundžiamame sprendime nurodyta, kad būtent už plėšimą (už kurį Pareiškėjui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 2 metams), didžiausia nustatyta bausmė yra iki 7 metų laisvės atėmimo. Akivaizdu, kad Atsakovas, nepaisydamas Konstitucinio teismo išaiškinimų, nors ir tiesiogiai nenurodydamas Skundžiamame sprendime, kad priimdamas sprendimą rėmėsi būtent GŠKĮ 18 str. 2 dalies 1 punktu, tačiau visas Skundžiamo sprendimo turinys ir jo analizė leidžia daryti išvadą, kad Atsakovas neabejotinai tik formaliai įvertino Pareiškėjo nepriekaištingą reputaciją ir tuo remiantis priėmė Skundžiamą sprendimą. Jokių kitų papildomų individualių aplinkybių apie Pareiškėją, jo gyvenimo būdą, kitų faktų apie Pareiškėją, turinčių reikšmės teisingam sprendimo priėmimui Atsakovas nesiaiškino ir nevertino. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato jokio teisiškai apibrėžto termino, neįvardija konkrečios faktinės aplinkybės, kuriai esant, institucija, išduodanti tokius leidimus, turi/gali iš naujo svarstyti asmeniui taikomo teisinio apribojimo pasibaigimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, susiklosto situacija, jog Pareiškėjo teisių pažeidimas yra visiškai neapibrėžtas laike ir sudaro sąlygas Atsakovui piktnaudžiauti savo įgaliojimais, savaip interpretuoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, nepagrįstai vis pakartotinai motyvuojant tais pačiais teiginiais atsisakyti išduoti Pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir taip varžyti Pareiškėjo teises bei laisves praktiškai neribotą laiką, t. y. labiau, negu reikia visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas į Atsakovą su prašymu išduoti laikyti (nešiotis) ginklą kreipėsi jau išnykus teistumui. Nors Atsakovas Skundžiamame sprendime teisingai nurodo, kad Pareiškėjo teistumas yra išnykęs ir Pareiškėjas yra laikomas neteistu, tačiau Atsakovas, nepagrįstai nevertindamas pasikeitusios Pareiškėjo asmenybės, tik deklaratyviai Skundžiamame sprendime, nurodo, kad nors Pareiškėjo teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu yra pasibaigęs, tačiau tai nereiškia, kad asmens nuteisimo faktas išnyko. Taigi, nors Pareiškėjo teistumas yra išnykęs, jam ir toliau nepagrįstai yra taikomi teisiniai apribojimai – vis pakartotinai, remiantis tais pačiais Pareiškėjo praeityje padarytais nusikaltimais, už kuriuos, kaip minėta, Pareiškėjui teistumas jau seniai išnykęs, yra atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Be to, Atsakovas Skundžiamame sprendime visiškai neaišku kokiu tikslu nurodo, kad nuo paskutinio Pareiškėjo teistumo panaikinimo dar nėra praėję 10 metų. Nėra suprantama, kokią reikšmę tai turi priimant sprendimą išduoti laikyti (nešiotis) ginklą, nes 10 metų terminas nustatytas įstatymo kaip terminas teistumo laikotarpiui apibrėžti. Kaip buvo minėta anksčiau, 2020-09-08 Tauragės apylinkės teismas nutartimi nutarė panaikinti Pareiškėjo teistumą, atsiradusį pagal 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, pakeistą Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-11-13 nuosprendžiu ir patikslintą 2014-02-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas teistumo panaikinimo Pareiškėjui klausimą, atsižvelgė ir tinkamai „kokybiniu“ aspektu įvertino konkrečias individualias Pareiškėjo gyvenimo aplinkybes, charakteristiką, jo teigiamas savybes, šiuo metu vykdomas veiklas, vedamą pavyzdingą gyvenimo būdą, aplinkinių asmenų teigiamą požiūrį į Pareiškėją ir teigiamą jo, kaip asmenybės, vertinimą, taip pat į pasikeitusias jo gyvenimo aplinkybes – sukurtą darnią šeimą. Taigi, priešingai nei Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, Tauragės apylinkės teismas tinkamai, kokybiškai ir individualiai įvertino visas aplinkybes, susijusias konkrečiai su Pareiškėju, jo asmeniu, jo vedamu gyvenimo būdu, ir tik tinkamai įvertinęs visų jų visumą priėmė pagrįstą, argumentuotą sprendimą, kad: „Iš A. S. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad teistumas suvaržo nuteistojo A. S. teises, įskaitant ir teisę gauti leidimą laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus, reikalingą jo darbui ir asmeniniais tikslais. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas A. S. naikintinas.“ Kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo nutarties, teismas tenkino Pareiškėjo prašymą panaikinti jam teistumą, nors teismui ir buvo žinomos aplinkybės, kad Pareiškėjas ateityje ketina kreiptis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą gavimo. Taigi, akivaizdu, kad Tauragės apylinkės teismas nevertino Pareiškėjo kaip pavojingo visuomenei asmens, kuriam negalėtų būti išduotas leidimas turėti ir laikyti ginklą. Akivaizdu, kad kaip ir konstatavo Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas Pareiškėjo teistumo panaikinimo klausimą, visi bausmės, kaip instituto tikslai, numatyti įstatyme yra pasiekti, dėl to nebėra tikslo varžyti Pareiškėjo teisių. Dėl to, remiantis teisės principu „non bis in idem“, Pareiškėjo asmenybė negali būti vertinama išnykusių teistumų kontekste, t. y. jis negali būti „baudžiamas“ už tas pačias nusikalstamas veikas antrą kartą, neišduodant prašomo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Nors priimant sprendimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra itin svarbus anksčiau minėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat akcentuojamas asmens, siekiančio gauti leidimą ginklui, individualus, „kokybinis“ vertinimas, vertinant Skundžiamą sprendimą, matyti, kad Atsakovas jį priėmė tik remdamasis kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimu apie Pareiškėją, ir laikė tai svariomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Atsakovo atliktas Pareiškėjo vertinimas akivaizdžiai apsiribojo tik surinkta duomenų bazių informacija apie praeityje atliktas Pareiškėjo nusikalstamas veikas, analizuojant jas, jų turinį, kas ir lėmė neigiamą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, tačiau visiškai nesigilinant, nesiaiškinant ir nevertinant dabarties – naujų faktinių aplinkybių, susijusių su Pareiškėju, kurios itin reikšmingos ir svarbios tinkamam jo grėsmės visuomenės gėriams vertinimui, teisingų išvadų formavimui ir teisingam sprendimo priėmimui. Būtent toks ydingas Atsakovo atliktas Pareiškėjo vertinimas, kai yra vertinamos išimtinai tik Pareiškėjo įvykdytos praeityje nusikalstamos veikos, iš esmės suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog asmuo, kuris buvo teistas, tačiau jo teistumas išnyko, net ir ilgą laiką, per kurį jis sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, darbą, reguliarias pajamas, moka mokesčius, jam ir toliau neapibrėžtą laiką yra taikomi specialūs teisiniai apribojimai, kurie yra ne kas kita kaip baudimo tąsa. Atsakovas Skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir nenurodė kokios konkrečiai aplinkybės bei faktai apie Pareiškėją, patvirtina, jog Pareiškėjas net ir praėjus ilgam laikotarpiui nuo praeityje padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jam teistumas išnykęs, būtent šiuo metu vis dar tebekelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju, lyginant minėtoje Tauragės apylinkės teismo nutartyje dėl teistumo panaikinimo Pareiškėjui ir Atsakovo priimtame sprendime išdėstytus argumentus, motyvus, visus surinktus faktus apie Pareiškėją, jo gyvenimo būdą, veiklą, jo padėtį visuomenėje, vertinant laikotarpį ir po bausmių už nusikalstamas veikas atlikimo, ir tai, ką vertino Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, akivaizdu, kad Atsakovo priimtas Skundžiamas sprendimas yra ydingas ne tik GŠKĮ taikymo prasme, bet pats Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ) numatytų reikalavimų, taikomų individualiems administraciniams sprendimams. Kadangi VAĮ nuostatų prasme Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, o Skundžiamas sprendimas yra administracinis sprendimas, todėl tiek Atsakovo, tiek ir jo priimto administracinio sprendimo atžvilgiu taikytinos imperatyvios VAĮ normos. Pareiga Atsakovui nurodyti sprendimo priėmimo motyvus yra įtvirtinta ir GŠKĮ 17 str. 1 dalies 10 punkte, kuris numato, kad: „<....> Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus”. Akivaizdu, jog esamoje situacijoje priimant Skundžiamą sprendimą minėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, kadangi Skundžiamame sprendime nėra pateikiami aiškūs ir suprantami motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai, dėl kurių Atsakovas priėmė Pareiškėjui neigiamą sprendimą dėl leidimo laikinai laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, ir apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais apie Pareiškėjo praeitį. Skundžiamame sprendime Atsakovas nenurodė išsamių, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančių motyvų ir juos pagrindžiančių argumentų, kurie pagrįstų, kad Pareiškėjas gali kelti grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms. Atsakovas, vertindamas Pareiškėją, kaip asmenį, išskirtinai koncentravosi ir vertino tik jo atliktas nusikalstamas veikas ir jų turinį, bet visiškai nesiaiškino ir nevertino kitų faktų, aplinkybių, laiko prasme turinčių reikšmės dabartiniam Pareiškėjo asmenybės vertinimui (kaip tą tinkamai atliko Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas Pareiškėjo teistumo panaikinimo klausimą), dėl šios priežasties nėra galimybių patikrinti, ar Pareiškėjas yra įvertintas teisingai. Dėl to Skundžiamas sprendimas laikytinas neišsamiu, tinkamai nepagrįstu ir priimtu remiantis subjektyviu Pareiškėjo praeityje padarytų nusikalstamų veikų vertinimu, nesivadovaujant protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimo priėmimo metu neatsižvelgiant į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Kadangi šiuo atveju Skundžiamas sprendimas nėra išsamus, be motyvų, todėl jis neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų administracinio sprendimo turiniui, viešojo administravimo išsamumo principo reikalavimų, kas, vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, sudaro savarankišką pagrindą jo panaikinimui. Atsakovas akivaizdžiai padarė pažeidimą, nes Skundžiamame Sprendime atsisakyti išduoti leidimą nevertino jokių kitų duomenų apie Pareiškėją, tame tarpe ir teigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Nėra suprantama, kodėl Atsakovas, vertindamas Pareiškėją, rėmėsi kompetentingų institucijų pateikta neigiama informacija apie Pareiškėją, tačiau visai nevertino ir neanalizavo 2020-09-08 Tauragės apylinkės teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-299-607/2020 nurodytų ir aprašytų faktų, kurie akivaizdžiai teigiamai charakterizuoja Pareiškėją, ir, kuriais remdamasis ir juos įvertinęs, Tauragės apylinkės teismas tenkino Pareiškėjo prašymą dėl teistumo panaikinimo. Šioje situacijoje, Pareiškėjo manymu, labai svarbu nustatyti, būtent ką vertino teismas ir kas nulėmė tokį jo sprendimą dėl Pareiškėjo teistumo panaikinimo, nes šie faktai turėjo būti lygiai tiek pat svarbūs ir vertintini Atsakovui priimant teisingą sprendimą dėl leidimo laikytis (nešiotis) ginklą Pareiškėjui. Visų pirma, kaip ir buvo nurodęs Tauragės apylinkės teismas, Pareiškėjas nuo 2016-04-12 sėkmingai dirba didelėje bendrovėje. Tai patvirtina prie šio skundo pridedama 2016 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 352 su visais pakeitimais. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos mėn. Pareiškėjas, įvertinus jo teigiamus darbo rezultatus, buvo paaukštintas pareigose ir iš sargo perėjo į apsaugos viršininko pareigas. Pateikti faktai apie Pareiškėją leidžia teigti, kad Pareiškėjas sėkmingai yra integravęsis į visuomenę, moka mokesčius, pareigingai ir lojaliai dirba vienoje bendrovėje ilgą laiką, yra užsirekomendavęs kaip puikus, darbštus, pareigingas, punktualus, iniciatyvus darbuotojas, kuriuo Pareiškėjo darbdavys pasitiki. Visa tai taip pat patvirtina ir Pareiškėjo darbdavio pateikta charakteristika apie Pareiškėją. Be to, Pareiškėjas ne tik sėkmingai dirba, bet ir papildomai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra rajono medžiotojų klubo prezidentas. Taip pat kartu su kitais medžiotojų klubais Pareiškėjas užsiima visuomeninėmis, švietėjiškomis veiklomis, organizuoja įvairius renginius, veiklas jaunimui, vykdo švietėjišką veiklą. Apie Pareiškėją, kaip apie geranorišką, draugišką, pareigingą, atsakingą asmenį atsiliepia ir kitas medžiotojų klubas. Prie šio skundo pridedama šio klubo pateikta Pareiškėjo charakteristika. Remiantis pateikta Medžiotojų klubas charakteristika, Pareiškėjas yra charakterizuojamas kaip sąžiningas, mandagus, pareigingas, darbštus asmuo, kuriuo galima pasitikėti bei jam patikėti svarbių užduočių vykdymą, svarbių renginių organizavimą. Taip pat pažymi, kad A. S. visuomet aktyviai ir su dideliu entuziazmu dalyvaudavo ir toliau dalyvauja visuose vykdomuose projektuose, renginiuose, pats juos inicijuoja, teikia pasiūlymus, idėjas naujiems projektams, ieško įvairių būdų, rėmėjų jų įgyvendinimui. Taigi, įvertinus pateiktas Pareiškėjo charakteristikas, nėra aišku, kodėl toks asmuo turėtų būti laikomas pavojingu visuomenei ir jam negali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Be aukščiau išvardintų aplinkybių, faktą, kad Pareiškėjas yra pakeitęs gyvenimo būdą, padaręs atitinkamas išvadas, patvirtina ir tai, kad Pareiškėjas tiek darbdavio, tiek medžiotojų klubo yra apibūdinamas kaip šeimyniškas žmogus, puoselėjantis, gerbiantis šeimą. Pareiškėjas rūpinasi savo šeima. Kaip matyti, priešingai nei nurodo Atsakovas Skundžiamame sprendime, Pareiškėjo pateiktos charakteristikos, anksčiau atliktas Tauragės apylinkės teismo vertinimas ir šio teismo nutartyje išdėstyti motyvai, patvirtina, jog Pareiškėjas pakeitė savo elgesį ir požiūrį į gyvenimą, jo vertybes bei visuotinai priimtinas elgesio taisykles, yra teigiamai charakterizuojamas visuomenėje ir negali būti vertinamas kaip galintis kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dėl to akivaizdu, kad Atsakovas, nesiaiškinęs ir nevertinęs visų šių aukščiau nurodytų teigiamai Pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių ir neatlikęs būtent kokybinio, individualaus Pareiškėjo kaip asmens įvertinimo, priėmė neteisingą, motyvais nepagrįstą, neišsamų, tinkamai neargumentuotą Skundžiamą sprendimą. Kartu su šiuo skundu pateikti įrodymai paneigia Atsakovo padarytas išvadas, jog Pareiškėjo elgesys, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, ir laiko tarpas, praėjęs nuo Pareiškėją neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, yra ganėtinai netrumpas, dėl to pateiktos charakteristikos ir kiti rašytiniai įrodymai pakankamai įrodo ir patvirtina faktą, kad Pareiškėjas pasitaisė ir atitinka GŠKĮ reikalavimus keliamus asmenims, norintiems laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, subjektyviai ir selektyviai vertino Pareiškėją ir jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas. Atsakovas, vertindamas Pareiškėją, rėmėsi išimtinai tik informacija apie Pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių teistumas yra išnykęs, tačiau visiškai nesiaiškino, nevertino ir neatsižvelgė į kitas Pareiškėjo gyvenimo aplinkybes ir faktus, teigiamai charakterizuojančius Pareiškėją. Be to, Skundžiamas sprendimas turi būti pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu, nes yra neišsamus, nemotyvuotas, visiškai nėra aiškios tokiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir dėl to turi būti laikomas neatitinkančiu VAĮ keliamų reikalavimų administraciniam sprendimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su skunde išdėstytais motyvais nesutinka. 2023-09-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje gautas A. S. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 23-G-40-04151-e. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, buvo atlikti patikrinimai, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija, kad A. S. atžvilgiu buvo pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai: 1998-02-19 jo atžvilgiu dėl plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00161-98 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 272 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01). 1998-09-28 Tauragės rajono apylinkės teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Didžiausia numatyta bausmė už plėšimą yra iki 7 metų laisvės atėmimo; 2000-09-28 dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00786-00 pagal LR BK 271 str. 3 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01). 2001-01-19 Tauragės rajono apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Subendrinus su 1998-09-28 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; 2001-05-02 dėl chuliganizmo ir vagystės baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00115-00 Šilalės rajono apylinkės teismas pripažino kaltu pagal LR BK 225 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 3 mėnesiams. Subendrinus su 2001-01-19 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; 2003-12-10 dėl vagystės A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-01411-03 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2004-02-17 Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams su 200 Lt turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001-05-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 metai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu; 2004-02-24 dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00178-04 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2004-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Subendrinus su 2004-02-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė - 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu. 2006-04-27 A. S. paleistas iš Alytaus pataisos namų; 2009-09-13 dėl automobilio vagystės ir cigarečių kontrabandos A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-03129-09 pagal LR BK 178 str. 2 d., 199 str. 1 d., 199 str. 1 d. 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismas už šias nusikalstamas veikas skyrė jam 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad dėl nusikaltimų padarymo buvo padaryta žala ekonomikai, pažeista verslo tvarka. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Charakterizuojamas blogai, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Jis laikytinas recidyvistu. A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad automobilio vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, o kontrabandas padarė veikdamas organizuota grupe. 2014-11-13 Lietuvos Apeliacinis teismas sumažino paskirtą bausmę iki 3 metų ir 6 mėnesių, nes A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. 2017-10-30 A. S. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro. Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas. Visos aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos, charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šie faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja, kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms, todėl yra pakankamas pagrindas neišduoti
Žemesnės instancijos teismas
leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį. Nors pareiškėjo teistumai šiuo metu yra išnykę, dėl paskutinės pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos (2014 m.) teistumas yra panaikintas 2020-09-08, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pasisakęs dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. A. S. buvo laikomas recidyvistu. Vadovaujantis LR BK 27 str. „Nusikaltimų recidyvas“ 1 d. („Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas“). Recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iš negatyviausių ir pavojingiausių socialinių reiškinių, o recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų, turinčių pavojingų visuomenei bruožų, savybių, požiūrių ir orientacijų. Visi aukščiau išvardinti faktiniai duomenys yra reikšmingi ir taikant Įstatymo nuostatas. Padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad paskirtos bausmės pareiškėjo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Šie veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022). Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus faktinius duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, teismų praktika, mano, kad Šiaulių aps. VPK 2023 m. spalio 10 d. priimtas sprendimas Nr. 40-IL-12987 „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo atmesti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2023-10-09 sprendimo Nr. 40-IL-12987,,Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.
Byloje nustatyta, kad 2023-09-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje gautas pareiškėjo A. S. prašymas Nr. 23-G-40-04151-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą savigynai (pistoletai, revolveriai, lygiavamzdžiai šautuvai). Su šiuo prašymu pateikti įrodymai apie sumokėtą valstybės rinkliavos mokestį. Skundžiamu atsakovo 2023-10-09 sprendimu Nr. 40-IL-12987,,Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).
Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).
Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-974-14). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Šiaulių AVPK) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymu saugomiems teisiniams gėriams).
Bylos duomenimis nustatyta, kad iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, pagal 2023-09-13 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, A. S. atžvilgiu buvo pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai: 1998-02-19 jo atžvilgiu dėl plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00161-98 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 272 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01). 1998-09-28 Tauragės rajono apylinkės teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2000-09-28 dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00786-00 pagal LR BK 271 str. 3 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01). 2001-01-19 Tauragės rajono apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Subendrinus su 1998-09-28 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; 2001-05-02 dėl chuliganizmo ir vagystės baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00115-00 Šilalės rajono apylinkės teismas pripažino kaltu pagal LR BK 225 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 3 mėnesiams. Subendrinus su 2001-01-19 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; 2003-12-10 dėl vagystės A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-01411-03 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2004-02-17 Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams su 200 Lt turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001-05-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 metai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu; 2004-02-24 dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00178-04 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2004-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Subendrinus su 2004-02-17 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu. 2006-04-27 A. S. paleistas iš Alytaus pataisos namų; 2009-09-13 dėl automobilio vagystės ir cigarečių kontrabandos A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-03129-09 pagal LR BK 178 str. 2 d., 199 str. 1 d., 199 str. 1 d. 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismas už šias nusikalstamas veikas skyrė jam 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-174/2014 (teisminio proceso Nr. 1-05-1-03129-2009-3) konstatavo, kad ,,<...> Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad automobilio vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupe, o kontrabandas padarė veikdamas organizuota grupe. <...> A. S. padarė tyčinius apysunkį ir du sunkius nusikaltimus. Dėl sunkių tyčinių nusikaltimų padarymo buvo padaryta žala ekonomikai, pažeista verslo tvarka. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Charakterizuojamas blogai. Anksčiau teistas šešis kartus. Paskutinį kartą teistas už kontrabandos padarymą. Jis laikytinas recidyvistu. Nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. 15 kartų baustas administracine tvarka. Buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. <...> A. S. pripažinti kaltu ir nuteisti: – pagal 178 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo; – pagal LR BK 199 str. 1 d. (cigarečių kontrabanda 2009-07-21) - 3 m. laisvės atėmimo; – pagal LR BK 199 str. 1 d. (cigarečių kontrabanda 2009-09-13) – 4 m. laisvės atėmimo <...>“.
2014-11-13 Lietuvos Apeliacinis Teismas sumažino paskirtą bausmę iki 3 metų ir 6 mėnesių, nes A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. 2017-10-30 A. S. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro.
2020-09-08 Tauragės apylinkės teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-299-607/2020 nutarė panaikinti pareiškėjo teistumą, atsiradusį pagal 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, pakeistą Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-11-13 nuosprendžiu ir patikslintą 2014-02-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Tauragės apylinkės teismas nurodė, kad ,,<...> Iš A. S. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad teistumas suvaržo nuteistojo A. S. teises, įskaitant ir teisę gauti leidimą laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus, reikalingą jo darbui ir asmeniniais tikslais. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas A. S. naikintinas <...>“.
Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Šie veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022).
Pareiškėjas nurodo, kad jo teistumas yra išnykęs. Teisėjų kolegija pažymi, jog teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas. Taigi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamame sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kaip matyti, atsakovas skundžiamame sprendime įvertino tai, kad pareiškėjo teistumas išnykęs, padarytus nusikaltimus, asmenybę.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame nėra įvertinta ir aptarta medžiaga, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir kurią pareiškėjas pateikė teismui su skundu. Pažymėtina, kad kartu su 2023-09-13 pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą savigynai (pistoletai, revolveriai, lygiavamzdžiai šautuvai) ši medžiaga atsakovui nebuvo pateikta, todėl ji atsakovui nebuvo žinoma ir atsakovas neturėjo galimybės šių duomenų vertinti. Be to, teismas pažymi, kad šios aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo asmenybę. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą policijos įstaiga turi įvertinti turimus duomenis ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nustačius aplinkybes, jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę, kiti tokį asmenį charakterizuojantys duomenys nebeturi reikšmės. Asmeniui, kuris pagal policijos įstaigos turimus duomenis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, net jei jis buityje, darbe ar kitose srityse charakterizuojamas labai gerai, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu negali būti išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl aplinkybė, jog policijos įstaiga skundžiamuose sprendimuose neįvertino kitų pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų, neturi esminės reikšmės skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos. Tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-I03-N7/2020, kuris įsigaliojo 2020-12-31. Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT30-N3/2023, kuris įsigaliojo 2023 m. gruodžio 31 d. Šiuo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685, identifikacinis kodas 2021-09685) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kaip jau minėta, skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas būtent vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kaip ir nurodyta 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, įvertinus pareiškėjo situaciją. Kaip matyti skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas 2023 m. spalio 9 d. ir jame atsakovas įvertino tai, kad nuo paskutinio teistumo panaikinimo dar nėra praėję 10 metų.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo pragyvenimo šaltiniu, sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis nuo 2016-04-12 sėkmingai dirba bendrovėje (tai patvirtina prie šio skundo pridedama 2016 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 352 su pakeitimais). Kaip nurodyta pareiškėjo darbovietės 2023-10-19 darbuotojo charakteristikoje, nuo 2023 m. liepos mėn. pareiškėjas, įvertinus jo teigiamus darbo rezultatus, buvo paaukštintas pareigose ir iš sargo perėjo į apsaugos viršininko pareigas, kurios reikalauja didelio atsakingumo, kruopštumo, gerų socialinių bei komunikacinių įgūdžių, pareiškėjas kokybiškai ir tinkamai atlieka darbines pareigas. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.