Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-03330-e atsisakyti V. S. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Vilniaus apskrities VPK atsisakė išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuodamas, kad jam ne kartą buvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose, nors pareiškėjo teistumas šiuo metu išnykęs, pats nuteisimo faktas yra pareiškėjo biografijos dalis, o pareiškėjo veiksmai rodo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas. Vilniaus apskrities VPK, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo, neva, 2017 m. spalio 12 d. teikto prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurį Vilniaus apskrities VPK atsisakė išduoti, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2017 m. kovo 3 d. Teismo sprendimas pareiškėjui buvo palankus, nes teismas pareiškėjo argumentus pripažino reikšmingais ir įpareigojo Vilniaus apskrities VPK pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Vilniaus apskrities VPK ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytus motyvus, prašymo iš esmės nenagrinėjo, o tik nurodė tapačius motyvus, dėl ko pareiškėjui negali būti išduotas leidimas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad tam, jog asmuo būtų laikomas negalintis įsigyti ir turėti šaudmenų, turi būti nustatyti tokie jį charakterizuojantys duomenys, kurie patvirtintų, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime Vilniaus apskrities VPK nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos prie neigiamai asmenį charakterizuojančių, kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ir paskirtos bausmės jau praradusios aktualumą. Visi Sprendime nurodyti pažeidimai yra padaryti daugiau nei prieš 10 metų, išskyrus vieną 2014 metais gautą administracinę nuobaudą. Taigi vertinant pareiškėjo asmenybę pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, turėjo būti vertinama tik viena administracinė nuobauda, kuri nepakankama konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d., o visi pareiškėjo padaryti nusižengimai, išskyrus vieną 2014 metais padarytą administracinį nusižengimą, kuriais remiasi Vilniaus apskrities VPK Sprendime, yra padaryti iki minimo straipsnio įsigaliojimo datos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime atsakovas nenustatė grėsmės tarp pareiškėjo veiksmų su valdomais ginklais. Pareiškėjas 2006–2011 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, tarnybą atliko pavyzdingai, nuobaudų nėra gavęs, o su jam priskirtu ginklu visuomet elgėsi atsakingai. Nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais sukėlė grėsmę visuomenės saugumui.