Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražvydo Poškaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. A. 2022 metų gruodžio 24 dieną apie 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, priklausančiame nukentėjusiajam P. Č., adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. Č. atžvilgiu, t. y. rankomis ir kojomis sudavė P. Č. į veidą ir įvairias kūno vietas, padarydamas ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, iš kurių mažiausiai 4 trauminiai poveikiai į galvą, sužalojimus: nugaros kairės pusės odos nubrozdinimą, kairės juosmeninės srities – krūtinės poodinės kraujosruvą, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, poodine emfizema ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimu abipus pleuros ertmėse, kairiojo plaučio sužalojimą, pilvo minkštųjų audinių kraujosruvą, plonųjų žarnų deserozaciją, nosies kaulų lūžį, dešinės veido pusės ir kairės ausies žaizdas, veido kairės pusės, pakaušio, kaklo dešinės pusės, nugaros odos nubrozdinimus, kairės akies obuolio kraujosruvą, dauginės kūno poodinės kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, po ko P. Č. mirus (duomenys neskelbtini) 18 val. 50 min. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo padarytų dauginių galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimų, kurie komplikavosi sepsiu ir dauginiu organų nepakankamumu, tokiu būdu tyčia nužudė P. Č..

1.1. Be to, R. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 metų gruodžio 24 dieną apie 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, priklausančiame nukentėjusiajam P. Č., adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. Č. atžvilgiu, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajam P. Č. priešintis, pagrobė iš jo mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7“, kurio vertė nenustatyta, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis R. A. apklaustas teisme kaltas neprisipažino ir parodė, kad prieš nukentėjusįjį P. Č. smurto nenaudojo, jam mirtį sukėlusių sužalojimų nepadarė ir tikslo užvaldyti jo telefoną neturėjo. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis P. Č. gyveno už sienos – (duomenys neskelbtini) bute. Įvykis buvo per Kūčias, gruodžio 24 dieną. Tuo metu negėrė vaistų, nes kelias dienas vartojo alkoholį. Dieną prieš įvykį girdėjo, kaip P. Č. visą naktį griuvinėjo, dužo daiktai. Įvykio dieną P. Č. negalėjo atidaryti durų, nes jam ,,atjungdavo“ kojas. Ryte norėdamas atidaryti duris P. Č. trenkėsi su galva į duris ir duryse liko kontūrai. Jis duris atidarė klūpėdamas, buvo visas kruvinas, senos mėlynės, sužalota nosis. P. Č. buvo stiprios pagirios, visas drebėjo. P. Č. nuvedė ir pasodino ant lovos. Tvarkė P. Č. namus, kad per šventes būtų tvarkingiau. Grindys buvo šlapios, kibiras buvo išsipylęs su visais tais reikalais (šlapimu). Kambarį tvarkė porą valandų, bet vis išeidavo parūkyti. Tuo metu P. Č. vis bandė stotis, jį pasodindavo. Minėtą dieną pas P. Č. atėjo ryte, apie 9–10 val. ryto, tada apie 11 val. nuėjo iki namų. Kalbėdamas su tėvu telefonu vėl išgirdo smūgį ir grįžęs pamatė, kad P. Č. vėl griuvo ir trenkėsi į stalą. Tada jį vėl kėlė ant lovos. Jis prašė, kad nekviestų greitosios, davė pinigų, kad nueitų ir nupirktų vyno. Nupirko 2 butelius vyno, kurį kartu su P. Č. gėrė. P. Č. mokė elgtis su išmaniuoju telefonu. Jis prašė telefone sukurti ,,Messenger“ programėlę, nes nori susiskambinti su draugais. P. Č. telefone įvedė savo anketą, spaudė sutikimo mygtukus ir jo telefono numeriai atsidūrė nukentėjusiojo telefone, pamatė ten savo numerius, t. y. mamos, sesers, sūnėno. P. Č. klausė, iš kur jo telefone jo sūnėno numeris, o jis atsakė, kad nežino. Paliko P. Č. namuose, jis užmigo. Išeidamas pasiėmė P. Č. telefoną, kad niekas nepaimtų, nes durys buvo atrakintos ir nukentėjusysis buvo girtas. Su telefonu nuėjo pas E. B., kurio klausė, kaip P. Č. telefone atsirado jo numeriai. Pas E. B. išgėrė alaus, buvo labai girtas, grįžęs atsigulė ir numigo. Po kiek laiko E. B. pasakė, kad eitų iki bankomato, nes per terminalą reikia įdėti pinigų. Pasakė, kad pirma nueitų pažiūrėti, kaip P. Č..

Atidaręs P. Č. kambario duris pamatė, kad jis guli kraujo klane. Šviesos neįjungė, viskas vyko tamsoje, tačiau kažkiek šviesos buvo nuo gatvės. P. Č. gulėjo beveik kambario viduryje arčiau durų, gulėjo lyg ant šono. Su koja P. Č. lengvai įspyrė porą kartų, norėdamas pajudinti, tada šoko prie jo ir trenkė delnu per veidą. Taip elgėsi, nes ištiko šokas, su koja trypė į laminatą prie galvos, kad jis pabustų nuo garso. Šaukė P. Č. vardu, su delnu trenkė per veidą, kad atsibustų. Tikrino pulsą, lyg užčiuopė ir delnu stipriau trinktelėjo per žandą, kad jis atsigautų. Delnu trenkė 3–4 kartus. E. B. jį suėmė ir išvedė iš buto. Kaimynei pasakė, kad kviestų greitąją, po to su E. B. išėjo į lauką įkvėpti oro. Nuėjo į parduotuvę, o grįžus policija jau laukė prie durų. Policijos pareigūnams atidavė P. Č. telefoną. Tuo metu negėrė vaistų, kelias dienas vartojo alkoholį, todėl užėjo psichozė ir šaukė. Turi atminties sutrikimų, tarpais pasitaiko, kad kažką pamiršta. Negalėtų pavadinti, kad buvo supykęs ant P. Č.. P. Č. kraujas buvo jam ant delnų, o daugiau ant savęs niekur kraujo nematė.

Pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti netiksliai, jie ne taip sudėlioti. Duodamas parodymus prisipažino kaltas dėl to, jog neiškvietė medikų. Paaiškino, kad nesuprato, kaip P. Č. telefone atsirado sūnėno numeris, bet nepasakytų, kad dėl to buvo ant jo supykęs. Nebuvo taip pat supykęs dėl to, kad P. Č. pagriebė jį už rankų. P. Č. pagriebė jį už rankų tuo metu, kai priėjo prie jo gulinčio ir jis gargaliavo. Įėjęs į kambarį jį švelniai paspyrė ir supratęs, kad čia guli P. Č., pats krito ant žemės. Tikrino jo pulsą, su delnu trenkė per veidą, mėgino jį žadinti, bet jis nereagavo, tačiau gargaliuodamas griebė už rankų. P. Č. delnu sudavė 3 kartus į veidą ir nestipriai spyrė norėdamas jį pajudinti. Šie veiksmai negalėjo padaryti tokių sužalojimų, nuo kurių P. Č. mirė. Išgertas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Tą dieną su P. Č. išgėrė pusę ,,fleškutės“ degtinės, vieną vyno butelį, o kitą vyno butelį išgėrė parsinešęs namo. Su E. B. gėrė alų. Tuo metu, kai P. Č. sudavė smūgius delnu, jautėsi apsvaigęs. Būdamas blaivus būtų taip pat reagavęs į žmogų, kuris gulėjo. P. Č. telefoną paėmė, kad paklaustų kaimynų, kaip telefone atsirado jo numeriai. Jis būtų ištrynęs savo numerius ir ryte grąžinęs telefoną. Telefoną pateikė pareigūnams, jautė pareigą atiduoti telefoną, nes tai ne jo daiktas. P. Č. davė jam telefoną ir prašė sukurti ,,Facebook“ ir ,,Messenger“. Jis telefoną paėmė iš ryto ir visą laiką turėjo pas save. Būdamas pas E. B. ištrynė kelis numerius iš P. Č. telefono.

2.1. Papildomai kaltinamasis R. A. apklaustas parodė, kad sužalojimai P. Č. padaryti anksčiau, prieš jį nesmurtavo. Kaimynai matė, kad jis jau prieš tai vaikščiojo sužalotas. Per Kūčias norėjo sutvarkyti P. Č. kambarį. Telefoną jam davė, kad įdiegtų ,,Facebook“, nes jis norėjo susirasti moterį. Jo telefonas net 100 Eur nekainuoja, jei būtų reikėję, paprašytų sesers, kad nupirktų, o be to, jis savo telefoną turėjo. Kaimynė matė, kad turi P. Č. telefoną, ketino jį grąžinti, kai jis atsikels. Į P. Č. telefoną persikėlė jo numeriai. Instaliavo ,,Facebook“, ,,Youtube“ ir turbūt kažką paspaudė, kad telefono numeriai persikėlė. Turėjo gal 6–10 kontaktų. A., jo sūnėnas, nežino, kas toks yra J., gal kaimynas, kuris šalia gyvena, o močiutė tai jo. P. telefoną davė dieną, kad įvestų ,,Facebook“, kai gėrė vyną ir tvarkė kambarį. P. Č. ne kartą krito, jį pakeldavo, paguldydavo. Telefoną padavė, kai dar buvo šviesu. Telefoną išsinešė, nes jo durys buvo atrakintos, jis miegojo ir nenorėjo, kad kažkas paimtų. Kitą dieną būtų telefoną jam nunešęs ir atidavęs. Kaimynams pasakė, kad P. Č. telefonas pas jį, kad vėliau grąžins. Turėjo savo telefoną, tėvas įvykio dieną skambino į jo telefoną. Neturėjo tikslo telefoną pasisavinti, norėjo jį tik pasaugoti. P. Č. kraują valė įvykio dieną. Išsitepė jo krauju, nes keldamas P. Č. buvo atsiklaupęs ant kelių. Buvo išsikruvinęs pilvą, rankas. Neatsimena, ar batai buvo kruvini. Nestumdė baldų P. Č. bute. P. Č. kartais turėdavo jėgų ir galėjo pastatyti lovą, pastumdyti baldus.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti 2022-12-25 įtariamojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-12-24 apie 18.40 val. jis nuėjo pas kaimyną P. Č., kuris gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), nes su kaimynais yra susitarę, kad vis užeis pasižiūrėti, ar šiam viskas gerai, nes jis ne kartą bandė žudytis vaistais. Kai jis atėjo pas P. Č., šis kambaryje gulėjo ant žemės, veidas buvo kruvinas. Pamatęs tokį vaizdą, papurtė P. Č. ir paklausė, ar jam viskas gerai. P. Č. pradėjo šaukti, kad atseit jį muša, rankomis čiupo jam už abiejų rankų. Išsilaisvino iš jo rankų ir savo dešine ranka sudavė P. Č. ne mažiau tris kartus į veido sritį bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė jam į įvairias kūno vietas. Kliuvo P. Č. į kojas, rankas bei pečius. Tada pasiėmė P. Č. mobiliojo ryšio telefoną, nes prieš tai, kai buvo pas jį užėjęs, patikrino telefoną ir jame rado savo sūnėno A. S. numerį. Jam tai labai nepatiko, P. Č. paklausė, kaip jo sūnėno numeris atsirado jo telefone. Jis pasakė, kad nieko apie tai nežino. Dar ir dėl to buvo supykęs ant P. Č., nes pastarojo telefone rado sūnėno telefono numerį. O kai antrą kartą atėjo ir šis jam rankomis griebė už jo rankų, be to, pradėjo šaukti, kad jį muša, tai jis nesusivaldęs iš to pykčio ir sumušė P. Č.. Parodė, kad jau minėjo, kad P. Č. veidas buvo kruvinas jau tada, kai pas jį atėjo. Mano, kad P. Č. susižalojo pats, nes jau prieš tai visą dieną matė, kaip jis griuvinėjo. Tiksliai negali parodyti, ar sužalojimai P. Č. atsirado nuo jo smurto, tačiau neneigia to, kad taip galėjo būti. Todėl dėl jam pareikšto šio pranešimo apie įtarimą jis kaltas prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad mano, jog tokiems jo veiksmams įtakos dar turėjo ir alkoholis, nes prieš tai jis su P. Č. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėrę du butelius vyno. Po to dar buvo susitikęs su draugu, su kuriuo taip pat išgėrė po butelį 0,5 litro talpos alaus (4 t., b. l. 54–57).

3. Nukentėjusysis T. Č. apklaustas teisme parodė, kad mirusysis P. Č. buvo jo tėtis. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikęs 2013 metais, telefonu taip pat su juo nebendravo. Nežinojo, kokia buvo jo sveikatos būklė. Apie tai, kad jis sužalotas ir yra ligoninėje, sužinojo sausio 4–5 dienomis, apie mirtį sužinojo jo mirties dieną. Susipažinęs su byla sužinojo, kad tėvo mirtis smurtinė. Tėvą laidojo iš savo asmeninių lėšų. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

4. Liudytoja M. J. apklausta teisme parodė, kad R. A. yra jos kaimynas. Ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-12-24 apie 17.50 val. ji gamino vakarienę bendro naudojimo virtuvėje, antroje laiptinėje, ketvirtame aukšte. Būnant virtuvėje, atbėgo piktas kaimynas R. A., kuris rankoje laikė P. Č. išmanųjį telefoną „Samsung“. Jai buvo žinoma, kad gruodžio 10 d. šį telefoną buvo nusipirkęs P. Č.. R. A. buvo įsiaudrinęs ir šaukdamas aiškino, kad ,,tu matai, ką jis padarė, pridavė A. ir jis dabar negali laisvai vaikščioti, nes bus žvalgyboje“. Rodė telefoną ir labai piktai aiškino, kad kažkas jame įdėta, kad jį seka kažkokia žvalgyba. Jis sakė, kad čia jo telefonas, bet ten tikrai buvo P. Č. telefonas. R. A. pasakė, kad dabar jam (P. Č.) bus, išėjo piktas, keikėsi. Iš virtuvės išėjo greitu žingsniu, o iš durų atsidarymo garso suprato, kad nuėjo į P. Č. butą. Jo bute buvo girdėti bildesys, bet pati nėjo pažiūrėti, nes bijojo ir vengė R. A.. Garsai truko minutę, gal šiek tiek ilgiau. Suprato, kad R. A. užtrenkė P. Č., nes buvo labai įsiutęs. Tuo metu į virtuvę atėjo kaimynas E. B., kuris paklausė, ar nematė R. A.. Jis nuėjo iki R. A., netrukus grįžo ir pasakė, jog kviestų greitąją. E. B. ir R. A. apsirengę išėjo. Išeidamas R. A. pasakė, kad P. Č. paguldė ir dabar ramiai miegos. Ji nieko nesuprato ir nubėgo pažiūrėti. Buto durys buvo neužrakintos, pravėrusi duris ir pasišvietusi telefonu rado P. Č. gulintį ant žemės. Jis buvo visas kruvinas, leido ištisinį garsą, kaip dejones. Paskambino į greitąją pagalbą, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jos nuomone, P. Č. negalėjo taip susižaloti griūdamas, kraujas bėgo iš galvos viršaus, o jis gulėjo ant pilvo. Būdavo, kad P. Č. nugriūdavo, nes jis buvo silpnos sveikatos. Minėtą dieną pas ją svečiuose buvo kaimynė J. B., kuriai pasakojo apie šį įvykį. P. Č. nebuvo konfliktiškas. R. A. nieko nėra pavogęs ir nėra girdėjusi, kad iš kitų kažką pavogtų. Įvykio metu R. A. buvo neblaivus, nes per tiek metų žino, kai jis būna išgėręs.

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti 2023-01-30 liudytojos M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2022-12-24 apie 17.50 val. ji gamino vakarienę bendro naudojimo virtuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, ketvirtame aukšte. Būnant virtuvėje, atbėgo kaimynas R. A., kuris, laikydamas rankoje išmanųjį telefoną „Samsung“, kurį, kaip jai buvo žinoma, gruodžio 10 d. buvo nusipirkęs P. Č., griežtai sušuko: „čia ne P. telefonas, čia mano telefonas, jis sekimus įdėjęs A., vaikas neturi savo gyvenimo, ramybės, nu jam bus dabar“. Tai pasakęs, R. A. išbėgo iš virtuvės tiesiai pas P. Č. į kambarį. Ji suprato, kad R. A. supykęs nuėjo aiškintis su P. Č. dėl to galimo sekimo. Ji bijojo eiti jam iš paskos, todėl liko virtuvėje. Netrukus išgirdo bildesius, trankymus P. Č. kambaryje. Iš tų garsų suprato, kad R. A. naudoja prieš jį fizinį smurtą. Laukė, kol R. A. išeis iš P. Č. buto, kad galėtų pasižiūrėti, kas ten įvyko. Bildesys P. Č. bute galėjo trukti keletą minučių, tiksliai nurodyti negali, buvo išsigandusi. Kai baigėsi bildesys P. Č. bute, ji virtuvės tarpduryje pamatė kaimyną E. B. iš trečio aukšto. Su juo persimetė keliais žodžiais, ir jis nuėjo link R. A. buto, o netrukus grįžęs pas ją į virtuvę, jis jai pasakė, kad ji kviestų greitąją. Netrukus, dar būdama virtuvėje, ji pamatė kartu su E. B. einantį ir R. A.. Ji girdėjo, kaip R. A. pasakė: „nu dabar P. pamiegos“. R. A. vilkėjo tamsius rūbus, todėl kraujo dėmių ant jo rūbų ir kūno ji nepastebėjo. Išėjus minėtiems asmenims į lauką, atėjo jos draugė J. B. iš penkto aukšto. Ji jai pasiūlė kartu nueiti į P. Č. butą. Parodė, kad viena bijojo eiti. P. Č. buto durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Jas pravėrus, bute buvo tamsu. Ieškojo jungtuko įjungti šviesą, tačiau jungtukas neveikė. Tada įsijungė telefone žibintuvėlį. Pasišvietusi pamatė prie šaldytuvo dideliame kraujo klane gulintį P. Č.. Galvoje matė žaizdas, bėgantį kraują, P. Č. sunkiai dejavo. Prie pat P. Č. ji nepriėjo, išbėgo į koridorių ir iš karto skambino numeriu „112“. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji parodė, kur yra sumuštas P. Č.. Pareigūnams ji nurodė, kaip buvo apsirengęs R. A., pasakė, kad jis turėjo P. Č. telefoną „Samsung“. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba. R. A. būdavo konfliktiškas, išgėręs kabinėdavosi prie aplinkinių žmonių, kaimynai ne vieną kartą jam buvo kvietę policiją (2 t., b. l. 24–27).

5. Liudytoja J. B. apklausta teisme parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. Kūčių išvakarėse nuėjo pas kaimynę M. J.. Girdėjo įvykio dieną apie 18.30 val., kaip R. A. ėjo į apačią ir šaukė. Vėliau M. J. pasiūlė, kad eitų į P. Č. butą pažiūrėti, bet nesutiko. M. J. nuėjo viena ir rado gulintį kruviną P. Č.. Iškvietė specialiąsias tarnybas. M. J. pasakojo, kad R. A. gėrė visą dieną ir galvojo, kad primušė tą žmogų.

6. Liudytoja V. M. apklausta teisme parodė, kad 2022-12-24 dieną apie 17.00 val., būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo garsius bildesius, sklindančius iš kažkurio buto. Nusprendė, kad ten griuvinėja, nes buvo girdėti labai stiprūs trenksmai. Žmonių balsų nesigirdėjo. Nuėjo pažiūrėti per durų akutę. Koridoriuje žmonių nebuvo. Po kelių minučių išėjo iš savo buto į bendro naudojimo patalpose esantį tualetą. Išėjusi iš buto pamatė kaimyną R. A., kuris stovėjo prie savo buto durų. Jis pasakė, kad paguldė žmogų, atsakė jam, kad jis šaunuolis ir daugiau su juo nesusitiko. Kaltinamojo R. A. butas yra priešais jos butą. R. A. butas yra šalia P. Č. buto. P. Č. visai nepažinojo. Policija atvažiavo praėjus pusvalandžiui po to, kai girdėjo tą bildesį. R. A. nieko rankose neturėjo, kai jį matė. Nematė, kai kaltinamasis R. A. valė kraują P. Č. nuo veido, apie tai jai pasakė kaimynė. Ant jo rūbų kraujo dėmių nepastebėjo. Būnant savo bute išgirdo, kaip atvyko policija ir greitoji. Pareigūnai buvo atėję pas ją į butą, jiems papasakojo šias aplinkybes.

7. Liudytojas E. B. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamasis yra R. A.. R. A. gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, o jis gyvena trečiame aukšte. 2022-12-24 apie 20 val. paskambinęs R. A. pasiūlė eiti iki parduotuvės parsinešti alaus. Jo nesulaukęs užlipo į ketvirtą aukštą. Nukentėjusiojo kambaryje pamatė R. A. ir P. Č., gulintį prie šaldytuvo, netoli nuo durų. R. A. pradėjo nukentėjusįjį judinti, patapšnojo jam per veidą, jis pasakė, kad yra blogai ir reikia kviesti greitąją. R. A. išsitempė iš buto, abu ėjo į parduotuvę. Išėjus iš buto kaimynei virtuvėje pasakė, kad iškviestų greitąją, nes žmogui blogai. Su R. A. išėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Kai grįžo, jau stovėjo greitosios ir policijos ekipažai. R. A. sulaikė, o jis parėjo į namus. Minėtą dieną jau buvo išgėręs apie 3 litrus alaus. Jį apie įvykį apklausė kartą pareigūnė, kai atvežė manekeną ir paprašė paguldyti jį į tą vietą, kur gulėjo nukentėjusysis. Neatsimena, ar įvykio dieną bendravo su pareigūnais. Perskaičius ir parodžius jo 2022-12-24 apklausos protokolą, liudytojas parodė, kad pasirašė šį apklausos protokolą. Šios apklausos nepamena, galimai buvo apklausiamas neblaivus. Pamena apklausą policijoje ir parodymų patikrinimą vietoje, kur parodė, kaip R. A. judino nukentėjusįjį, kaip patapšnojo per veidą, kaip su kojomis patrypė prie jo, kad pažadintų. Jis negalėjo išgirsti triukšmo būdamas savo bute, nes nukentėjusiojo butas yra kitame aukšte. Jis užlipo vienas ir pamatė, kad nukentėjusiojo durys atidarytos. R. A. jau buvo buto viduje ir kojomis trypė prie žmogaus, o ne žmogų. Jis davė su delnu per veidą, kad nukentėjusysis atsikeltų. R. A. netrypė nukentėjusiojo kojomis. Jis su koja trypė į grindis, o ne nukentėjusįjį. Pasakė R. A., kad eitų į parduotuvę, išsitempė jį ir kaimynei pasakė, kad kviestų greitąją. R. A. išsitempė, nes jis judino nukentėjusįjį, suprato, kad reikia kviesti greitąją ir negalima jo judinti. Nežino, ar jis turėjo nukentėjusiojo telefoną. Kai ėjo į parduotuvę, R. A. minėjo, kad P. Č. telefone buvo jo giminaičio numeris. Po įvykio su R. A. nebendrauja ir neaptarė, kokius parodymus duos. Susitikus tik pasisveikina.

7.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti 2022-12-24 liudytojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2022-12-24 apie 18.10 val. jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini) ir išgirdo didelį triukšmą bute virš savo buto, girdėjo šauksmus. Iš karto užlipo į ketvirtą aukštą, iš kur ir sklido triukšmas. Įėjęs į bendro naudojimo koridorių iš karto pasuko į dešinę pusę ir ėjo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio durys buvo atidarytos. Priėjęs prie atidarytų durų pamatė, kaip R. A. kojomis spardė bei trypė ant žemės gulintį P. Č.. Tai pamatęs jis iš karto puolė prie R. A., kurį apkabino rankomis per liemenį, pradėjo traukti iš buto į bendro naudojimo koridorių, sakė: „nebeblūdyk, ką čia darai“. Kai išvedė R. A. iš buto, norėdamas šį nuvilioti nuo gulinčio P. Č., pasiūlė jam eiti iki parduotuvės nupirkti alaus. Tuo metu R. A. pradėjo eiti su juo bendro naudojimo koridoriumi link išėjimo. Einant jis paklausė: „dėl ko jūs čia susipykot?“. R. A. jam atsakė, jog P. Č. paėmė R. A. kažkokius telefonus ir pradėjo žiūrėti šio asmenines žinutes. Daugiau apie vykusi konfliktą jis nieko neaiškino. Išeinant iš ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriaus, jis atsisuko į kaimynę, kurios duomenų tikslių nežino, ir pasakė, jog ši nedelsiant kviestų greitąją medicinos pagalbą ir padėtų žmogui. Jie išėjo iš bendrabučio ir abu kartu nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus ir putojančio vyno. Iš parduotuvės ėjo link (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Įėjus į bendrabučio kiemą R. A. sulaikė policijos pareigūnai. Jis tuo metu nuėjo į savo namus (1 t., b. l. 192–194).

8. Liudytojas E. S. apklaustas teisme parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo pirmo poskyrio vyresniuoju tyrėju. Kaltinamasis R. A. matytas, su juo buvo ne vienas įvykis. Atsimena įvykį (duomenys neskelbtini) g., kai buvo nukentėjęs asmuo. Tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys teisingi. Pirmieji į įvykį sureagavo specialiosios paskirties ir kinologų ekipažai. Įvykio dieną į darbą atėjo 19 val., policijos budėtojas nurodė važiuoti atlikti procesinius veiksmus. Nuvykus į įvykio vietą galimas įtariamasis jau buvo išvežtas į policijos komisariatą. Bute, kuriame vyko įvykis, matė išvartytus daiktus, buvo šaldytuvas nuvirtęs, prie jo buvo daug kraujo. Nukentėjusysis buvo išvežtas iki atvykstant. Kadangi nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, todėl pradėjo rinkti medžiagą kaip dėl nužudymo ar neatsargaus gyvybės atėmimo. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatė, kad reikalingi kriminalistinių tyrimų ekspertai ir juos išsikvietė. Atvykę detaliai apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė tyrimui reikšmingus daiktus, atliko reikalingus veiksmus. Į įvykio vietą atėjo liudytojas E. B., kurį apklausė. Iš įtariamojo R. A. buvo paimti rūbai, kurie buvo reikšmingi tyrimui, nes jie buvo kruvini. Su kaltinamuoju apie šį įvykį nekalbėjo ir jo neapklausinėjo. Name buvo viena arba dvi kaimynės, kurios sakė, kad įtariamas konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl kažkokio telefono, daugiau nieko nekalbėjo. Laukiant kriminalistinių tyrimų ekipažo priėjo vyras E. B., kuris paaiškino, kad iš viršaus arba iš apačios išgirdo trenksmus, garsus, todėl atėjo į tą butą, kuriame įvyko įvykis. Jis sakė, kad atėjęs į butą pastebėjo daug kraujo ir šalia gulinčio nukentėjusiojo stovintį įtariamąjį. Liudytojas įtariamąjį išviliojo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o po to jie grįžo atgal ir ten jau buvo atvykę policijos ekipažai. Po įvykio liudytoją E. B. apklausinėjo tarnybiniame automobilyje. Liudytojo E. B. akivaizdžių girtumo požymių nepastebėjo, jis pats nenurodė, kad yra išgėręs. Pirmines aplinkybes liudytojas aiškiai išdėstė ir nebuvo sunkumų atlikti liudytojo apklausą. Liudytojas pats atėjo iki įvykio vietos ir paaiškino, ką jis matė ir girdėjo. Pradžioje jį išsiuntė namo, o po to, kai apžiūrėjo įvykio vietą, išsikvietė jį į tarnybinį automobilį ir apklausė. Viskas surašyta iš liudytojo parodymų. Užfiksuotas aplinkybes nurodė liudytojas. Liudytojas nesuprato, kodėl įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir R. A.. Apklausas surašo tarnybiniame kompiuteryje. Vietoje buvo atspausdintas apklausos protokolas ir pateiktas perskaityti. Neatsimena, ar parodymus jam perskaitė, ar jis pats perskaitė. Viena iš namo gyventojų aiškino, kad konfliktas įvyko dėl mobiliojo ryšio telefono. Anksčiau ne kartą yra tekę vykti į kaltinamojo namus, nes sutrikus psichikai keletą kartų yra kėlęs pavojų kitiems asmenims ir sau, todėl reikėjo naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, kad pristatytų jį į psichiatrijos kliniką. Ne vieną kartą yra buvęs kaltinamojo namuose prieš įvykį.

8.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog 2022-12-24 darbą pradėjo nuo 19.00 val. Tik atvykus į darbą, iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), esantį butą ir atlikti įvykio vietoje būtinus veiksmus. Kartu su juo vyko Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjas D. L.. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko įvykio vietoje dirbusio kito policijos ekipažo pareigūnai. Aiškinantis įvykio aplinkybes bendravo su to buto, kuriame buvo sumuštas vyriškis, kaimynėmis (jų vardų, pavardžių neprisimena). Aplinkybes, kurias jos nurodė dėl įvykusio įvykio, jis nurodė 2022-12-25 tarnybiniame pranešime. Aiškinantis įvykio aplinkybes taip pat bendravo su vyriškiu (jo vardo, pavardės taip pat neprisimena, bet anketiniai duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime), kuris priėjo prie jų ir paaiškino, kad matė, kaip įvyko konfliktas tarp dviejų vyriškių bute Nr. 85. Vyriškis papasakojo, kad jis pats gyvena trečiame aukšte ir kad būdamas savo bute išgirdo garsus, trenksmus, sklindančius iš ketvirto aukšto. Išgirdęs triukšmą, vienas pats užlipo į ketvirtą aukštą, nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto, iš kurio ir sklido triukšmas. Pro atidarytas (duomenys neskelbtini) buto duris vyriškis pamatė, kaip jo pažįstamas (vardo, pavardės neatsimena, bet duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime) kojomis spardė ir trypė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Tai pamatęs, tas vyras iš karto iš buto ištempė savo pažįstamą, kurį pavadino R.. Norėdamas R. nuvilioti nuo sumušto nukentėjusiojo, pasiūlė šiam kartu nueiti nusipirkti alkoholinių gėrimų. Eidamas kartu su R. koridoriuje sutiko kaimynę, kuriai pasakė greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai šis vyriškis jiems nurodė tokias aplinkybes, tą patį vakarą buvo atlikta šio vyro liudytojo apklausa, kuri atlikta policijos tarnybiniame automobilyje. Prieš apklausą vyriškis buvo pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Apklausoje tas vyras nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir pasakojo. Kiek pamena, vyriškis nurodė, kad įvykio metu jo draugas R. buvo sudirgęs, susierzinęs, piktas, kažką šūkavo. Vyriškio parodymai buvo surašyti iš jo apklausos metu išsakytų žodžių. Po protokolo surašymo jam buvo duotas surašytas protokolas perskaityti ir susipažinti. Vyriškis protokolą perskaitė, su juo susipažino, pastabų neišsakė, po protokolu pasirašė (2 t., b. l. 18–20).

9. Liudytoja R. S. apklausta teisme parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). R. A. pažįsta, jis – kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Negirdėjo baldų dužimo pas P. Č.. Tame bute ilgą laikotarpį vykdavo išgėrinėjimai, balsai girdėdavosi, kai R. A. švenčia su juo, keiksmažodžių būdavo. Nukentėjusiojo nematė blaivo, jis visada buvo girtas. Tą dieną, kai vyko įvykis, 22.30 val. grįžo namo po darbo ir negali pasakyti, kas vyko tą vakarą. Anksčiau matė tik mėlynę pas P. Č.. Jis ne kartą buvo susitrenkęs. Gal dieną prieš įvykį girdėjo lėkščių dūžius. Visą savaitę prieš Kūčias ten buvo triukšmas. Tą savaitę nukentėjusįjį matė, kai eidavo parūkyti, jis būdavo labai girtas. Jis buvo nugriuvęs koridoriuje, padėjo jį pakelti ir paguldė į lovą. Nepasakys, kada tai buvo, bet ne tą pačią savaitę, tai buvo anksčiau. Įvykis vyko 2022 metų gruodžio 24 d. Tuo metu, kai grįžo iš darbo, policija jau buvo atvažiavusi. Kaimynai pasakojo, kad P. Č. užmušė R. A.. Minėtą dieną jos draugas J. S. visą dieną buvo namie. P. Č. koridoriuje buvo nuvirtęs maždaug apie savaitę iki įvykio.

10. Liudytojas J. S. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamąjį R. A. pažįsta. Jis buvo kaimynas, kai gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo adresu gyveno apie pusantrų metų, įskaitant paskutinį pusmetį. P. Č. yra matęs, žinojo, kad toks kaimynas egzistuoja. Buvo atvejis, kai P. Č. šventė ir praeidamas matė suverstą jo kambarį. Jo ir P. Č. butus skiria siena, butai šalia vienas kito. Nebuvo namuose, kai ten buvo triukšmas. Grįždavo iš darbo 24 val. nakties, kai visi miegodavo. Būdavo, kad naktį girdėdavo aimanas, tada pabelsdavo į duris. R. A. taip pat pabelsdavo ir, jei reikėdavo pagalbos, ją suteikdavo. Nematė sužaloto P. Č., matė tik suverstą jo kambarį. Girdėjo, kad P. Č. griuvinėjo dvi dienas iki įvykio, lyg iškrito iš lovos ir bandė kažką paimti. Tai buvo ne vienas atvejis, tokie garsai girdėdavosi nuolat, t. y. apie mėnesį, gal pusantro. Kiek žino iš kaimynų, tai jis griuvinėjo dėl amžiaus ir ligos. Su mirusiu asmeniu nė karto neteko bendrauti. Matė, kaip R. A. tvarkė kaimyno kambarį. Kai grįžo iš darbo pavalgyti, į virtuvę atėjęs R. A. visas kruvinas, rankos, krumpliai, rūbai, batai – viskas buvo kruvina. Susidarė toks įspūdis, kad jis buvo išsimaudęs kraujo baloje. Paklausė jo, kas atsitiko, jis pasakė, kad bando nuvalyti kraują nuo P. Č., nes žiauriai susikūlęs. Jam susidarė įspūdis, kad R. A. buvo atsiklaupęs, nes keliai ir batai buvo kruvini. Jie parūkė, tada jis pasakė, kad eina toliau tvarkyti kambario. Grįžęs namo 20 val. girdėjo, kad žmogus aimanuoja. Vakare nebuvo sutikęs R. A. ar kitų kaimynų. Garsus iš kaimyno P. Č. buto girdėjo būdamas savo kambaryje. Be aimanų negirdėjo kitų garsų, balsų, sklindančių iš jo buto. Nematė, kai buvo iškviestos tarnybos, nes tuo metu jo nebuvo namuose. Miegoti nuėjo apie 24 val. Ryte išėjo į darbą apie 9 val. Tuo metu gyveno su R. S.. Jai nepasakojo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Pasakojo, kad matė R. A. visą kruviną. Tą dieną, kai matė R. A. kruviną, jis atrodė susinervinęs, jam drebėjo rankos. Nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Jis sakė, kad tvarkė kambarį, kad guldė P. Č. į lovą. Dvi dienos prieš tai, eidamas pro pravertas P. Č. buto duris, matė, kad lova stovėjo pastatyta, spinta buvo pasvirusi. P. Č. pagal savo sveikatos būklę negalėjo pats pastatyti tos lovos, pastumti spintos. R. A. buvo kruvinas nuo batų iki krūtinės, taip pat rankos iki alkūnių. Mano, kad šitaip susitepti reikėtų maždaug pusės litro kraujo, o gal ir daugiau.

11. Liudytojas R. A. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamasis R. A. yra jo sūnus. Sutinka duoti parodymus šioje byloje. Sūnus gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), bet dažnai būna pas jį arba pas dukrą. Sūnaus sveikatos būklė prasta, nes turi psichinių sutrikimų, keistai elgiasi, turi baimių, vaidenasi. Sūnus kelis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Į psichiatrinę ligoninę atsigula, kai paaštrėja reakcijos, baimės, ,,pradeda kalbėti su kitu pasauliu“. Jis bendrauja normaliai, bet jo mąstymas yra kitoks. 2022 m. gruodžio 24 d. su sūnumi kalbėjo telefonu. Kalbant telefonu jis pasakė, kad negali kalbėti, nes nukrito P. Č.. Neatsimena, kelintą valandą vyko pokalbis. Tą dieną buvo tik vienas pokalbis, daugiau jam neskambino. Kitą dieną iš dukros sužinojo, kad R. A. išvežė policija, o P. Č. guli ligoninėje dėl sumušimo. Sūnaus kaimyną P. Č. pažinojo. Sūnus su P. Č. bendravo draugiškai, netiki, kad taip galėjo įvykti. Smurtinis elgesys sūnui nebūdingas, jis tik kalbėdamas nusišneka.

12. Liudytoja R. P. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis R. A. yra jos brolis. Sutinka duoti parodymus šioje byloje. R. A. gydomas, jam leidžiami vaistai, lankosi pas psichiatrus. Jo psichinė sveikata labai suprastėjo apie 2020 metus. Nuo 2015 metų brolis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Brolis nebuvo piktybinis, tiesiog keistas. Ligoninėje gulėjo nemažai, iš pradžių išveždavo, kai duždavo langai, tada iškviesdavo policiją ir išveždavo į ligoninę. Vėliau prikalbino jį gydytis, lankytis pas psichiatrus. Jis pats pasisako, kai jam būna blogai, būna baisu būti namuose, tada jį parsiveža pas save arba pas tėvukus nuvažiuoja. Dabar jis atvirai sako, kad girdi balsus, mato kažkokius siluetus. Jam suprastėdavo sveikata, nes nevartodavo vaistų. 2022 m. gruodžio 24 d. buvo atvykusi pas brolį, atvežė maisto, jis išėjo į lauką pasiimti, sakė, kad bus namuose, nueis pas P. Č. ir kartu su juo pabus. Vėliau, apie 15 val., paskambinus R. A. pasakė, kad perskambins, nes P. Č. nukrito ir reikia pakelti. Kalbant telefonu, jis užsiminė, kad P. Č. telefone yra jos sūnaus A. telefono numeris. Vakare paskambino kaimynė I. ir pasakė, kad R. A. padūrė P. Č., pasakė nieko nelaukti ir kviesti policiją. Po įvykio R. A. pasakojo, kad P. Č. griuvinėjo, kad jam nieko nepadarė. Neminėjo, kad būtų naudojęs kažkokį smurtą, sudavęs ar spyręs.

13. 2022-12-25 vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybinis pranešimas Dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 24 d. dirbo su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju D. L.. Apie 19.17 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 19.32 val. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko policijos ekipažas „S1711“, kurie jau saugojo įvykio vietą. Atidarius buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pamatė išvartytus baldus ir ant žemės išsiliejusį kraują. Bandant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su to paties namo (duomenys neskelbtini) buto kaimyne M. J., kuri paaiškino, jog įvykio metu buvo bendro naudojimo virtuvėje ir gamino maistą, kur atėjo R. A., kuris rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, jog šis telefonas yra jo. Tuo metu M. J. pasakė, kad šis telefonas priklauso P. Č., nes žinojo, jog P. telefoną nusipirko prekybos centre (duomenys neskelbtini). Po šių žodžių R. A. iš virtuvės išėjo, o po kelių minučių vėl sugrįžo į bendro naudojimo virtuvę ir M. J. pasakė: „P. dabar miegos“ ir išėjo iš virtuvės. Po to ji nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto, pamatė, kad ant žemės guli smarkiai sumuštas P. Č., iš karto skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Be to, nurodyta, jog M. J. pareigūnui nurodė, kad R. A. ji bijo, žino, kad šis turi psichikos problemų. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo pabendrauta ir su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja V. M., kuri paaiškino, jog ji įvykio metu buvo savo namuose, išgirdo labai didelius bildesius ir žmonių šūkavimus, po kelių minučių ji išėjo į bendro naudojimo koridorių, ėjo į tualetą, eidama koridoriuje sutiko R. A., kuris jai pasakė, jog tai jis sutrankė, sumušė kažkokį žmogų. Ji grįžo atgal į savo butą, daugiau nieko negirdėjo, nematė. Taip pat nurodyta, jog prie pareigūnų priėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. B., kuris paaiškino, jog jis matė, kaip vyko visas konfliktas bute Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. paaiškino, jog jis įvykio metu buvo savo bute, kuris yra trečiame aukšte, išgirdo garsus, kurie buvo panašūs į trenksmų, šauksmų, užlipo į ketvirtą aukštą ir nuėjo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur ir sklido garsai. Pro atidarytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris E. B. pamatė, kaip R. A. kojomis spardė bei trypė ant žemės gulėjusį P. Č.. E. B., tai pamatęs, iš karto R. A. ištempė iš buto ir, norėdamas nuvilioti jį nuo gulinčio P. Č., šiam pasiūlė kartu su juo nueiti nusipirkti alkoholinių gėrimų, pasakė, kad, išeidamas iš bendrabučio kartu su R. A., jis kaimynei M. J. pasakė, kad ši kuo greičiau kviestų greitąją medicinos pagalbą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog viso įvykio metu buvo naudota kūno kamera – B0F1EC5F8744(1 t., b. l. 91–92).

14. 2022-12-25–2022-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota buto adresu: (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo R. A. butas), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų koridoriuje ant grindų yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr.6), ant buto durų rankenos, 1 m aukštyje, yra rausvos spalvos dėmė, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr.7–8). Nuo rausvos spalvos dėmės buvo paimtas ėminys, kuris supakuotas į popierinį voką, kuris užplombuotas plomba Nr. S 29428. Ant buto durų, iš vidinės pusės, yra durų apgadinimas ir rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 9–11). Buto viduje, kairėje pusėje, yra šaldytuvas, lagaminas, skalbimo mašina (žr. nuotr. Nr. 12). Buto dešinėje pusėje, nuo įėjimo durų yra pakabinamos spintelės. Ant spintelės yra buto raktai (žr. nuotr. Nr.13–14). Buto raktai paimti ir supakuoti į popierinį voką, kuris užplombuotas plomba Nr. S 29429. Ant buto grindų yra daug įvairių daiktų, buto vidus netvarkingas, daiktai netvarkingai išmėtyti, daug nešvarių indų. Tarp skalbimo mašinos ir spintelių yra stumdoma kėdė, spinta. Spintoje yra įvairūs drabužiai (žr. nuotr. Nr. 15–16). Tarp skalbimo mašinos ir spintos yra 0,80 cm praėjimas. Ant skalbimo mašinos sudėti įvairūs daiktai. Už skalbimo mašinos yra komoda, ant kurios taip pat sudėti įvairūs daiktai, atsuktuvai, replės (žr. nuotr. Nr.18–19). Komodos viduriniame skyriuje yra keramikinis gaminys su rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 20–21). Keramikinis gaminys su rausvos spalvos dėmėmis paimtas ir supakuotas į popierinę pakuotę, kuri užplombuota plomba Nr. S 29430. Kambaryje, kairėje pusėje nuo įėjimo durų, yra staliukas, ant kurio stovi televizorius, kambario viduryje yra kėdė, ant kurios sudėti stikliniai buteliai. Kambario dešinėje pusėje, nuo įėjimo į butą durų, yra sofa-lova, ant kurios yra drabužiai, patalynė (žr. nuotr. Nr. 22–23). Už lovos, dešinėje pusėje, nuo įėjimo į butą durų, yra dėžės, įvairūs maišai. Kambaryje, tarp komodos ir kėdės, ant grindų yra plaktukas, šlepetės, rankšluosčiai (žr. nuotr. Nr. 24–25). Buto durys užrakintos bute rastais raktais, užplombuotos plomba Nr. S 1369 (žr. nuotr. Nr. 26) (1 t., b. l. 23–24, 26–39).

15. 2022-12-24–2022-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, t. y. buto, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys apžiūros metu yra atrakintos ir atidarytos (žr. nuotr. Nr. 8). Pro duris patenkama į buto vidų (žr. nuotr. Nr. 9). Durų vidinėje pusėje ant apdailos plokštės nuo grindų 0,65m aukštyje yra netaisyklingo ovalo formos sugadinimo žymė (žr. nuotr. Nr. 11–12) ir 1,25 m aukštyje nuo grindų yra raudonos spalvos dėmės – galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 13–14). Buto vidaus grindų danga yra medienos pluošto lentelės laminuotu paviršiumi. Kambario ilgis yra 6,25m, plotis 3 m. Nuo įėjimo durų 1 m atstumu, kambario kairėje yra pastatyta spinta 1 m pločio sudarydama nišą (žr. nuotr. Nr. 15). Nišos dešinėje yra spintelė, ant kurios yra mikrobangų krosnelė, keptuvė, medinė pjaustymo lentelė, maisto produktai. Šalia spintelės, prie sienos, yra plastikinė įrankių dėžė, samtis, pastatyti ramentai, tuščios plastikinės gėrimų pakuotės (žr. nuotr. Nr. 16). Buto kairėje, ant įėjimo sienos, yra rūbų kabykla, ant kurios sukabintos striukės. Dešinėje yra batų dėžė, kuri sulaužyta (žr. nuotr. Nr. 17–18). Batų dėžė yra 0,5 m aukščio, 1,7 m ilgio ir 0,4 m pločio. Šalia batų dėžės yra šaldytuvas (nuo įėjimo durų 2,07 m atstumu) (žr. nuotr. Nr. 19). Prie šaldytuvo ant grindų yra dantų plokštelė su galimais biologinės kilmės pėdsakais (žr. nuotr. Nr. 20; 22). Plokštelė paimta ir supakuota į popierinį voką Nr. 1 su paaiškinamuoju užrašu, plomba Nr. 012021. Ant šaldytuvo viršutinių durelių, nuo grindų 1,4 m aukštyje ir nuo įėjimo durų sienos 2,33 m yra raudonos spalvos dėmės – galimai kraujas. Nuo dėmės paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais. Tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 2 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012022. Ant šaldytuvo dešiniojo šono yra raudonos spalvos – galimai kraujo dėmė (žr. nuotr. Nr. 24). Ant kambario kairės sienos yra raudonos spalvos dėmė – galimai kraujo (žr. Nuotr. Nr. 25–26). Dėmė yra nuo grindų 1,35 m aukštyje ir nuo įėjimo sienos 2,05 m atstumu. Nuo dėmės paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais. Tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 3 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012023. Už šaldytuvo ant grindų yra sudžiūvusi raudonos spalvos masė – galimai kraujas (žr. nuotr. Nr. 27), kuri nuo įėjimo sienos yra 2,75 m atstumu. Dėmė yra 1,10 m pločio ir 2,05 m ilgio. Prie šaldytuvo, kampe, yra didžiausias kiekis galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 28; 32; 33). Taip pat yra pagalvė su geltonos spalvos užvalkalu, pagalvė su baltos spalvos ir gėlių ornamentų užvalkalu, antklodės užvalkalas mėlynos spalvos, mėlynos spalvos rankšluostis, tamsios spalvos chalatas, tušti plastikiniai vyno buteliai, stiklinis 0,2 butelis – visi daiktai pasidengę raudonos spalvos galimai kraujo dėmėmis. Mėlynos spalvos rankšluostis (žr. nuotr. Nr. 29) su galimai kraujo dėmėmis paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 4 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012024. Nuo pagalvės esančių raudonos spalvos dėmių (žr. nuotr. Nr. 31) paimta nuoplova Nr. 1, tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 5 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012025. Nuo pagalvės esančių raudonos spalvos dėmių paimta nuoplova Nr. 2, tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 6 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012026. Ant pagalvės užvalkalo baltos spalvos su gėlių ornamentais, yra raudonos spalvos – galimai kraujo dėmės, kurios sudaro avalynės pėdsako fragmentus (žr. nuotr. Nr. 35–37). Pagalvės užvalkalo dalis išpjauta ir supakuota į popierinį voką Nr. 7 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012027. Atvertus ant pagalvės yra raudonos spalvos dėmės – galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 38–41). Po pagalve yra stikliukas su raudonos spalvos dėmėmis (žr. nuotr. Nr. 39). Nuo stikliuko krašto paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsaku. Tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 8 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012028. Stikliukas su galimais rankų pėdsakais supakuotas į popierinį paketą Nr. 9 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012029. Prie pagalvės yra avalynės pėdsako fragmentas (žr. nuotr. Nr. 42). Nuo ant grindų esančios mėlynos spalvos antklodės užkloto esančių raudonos spalvos dėmių paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais (žr. nuotr. Nr. 43–49). Tamponas Nr. 1 supakuotas į popierinį voką Nr. 10 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 0012030. Tamponas Nr. 2 supakuotas į popierinį voką Nr. 11 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 0012031. Nuo ant chalato esančių raudonos spalvos dėmių paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais (žr. nuotr. Nr. 50–54). Tamponas Nr. 1 supakuotas į popierinį voką Nr. 12 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 0012032. Tamponas Nr. 2 supakuotas į popierinį voką Nr. 13 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 0012033. Kambario kairėje, prie lango sienos, yra televizoriaus staliukas su televizoriumi. Kambario dešinėje nuo įėjimo durų 2,5 m yra medinė lova, kuri paversta ant dešiniojo šono (žr. nuotr. Nr. 55). Lova yra 0,57 m aukščio, 2,05 m ilgio, 1 m pločio. Medinės lovos konstrukcijoje yra čiužinys, ant kurio yra raudonos spalvos dėmių (žr. nuotr. Nr. 53–58). Nuo ant čiužinio esančių koncentruotų raudonos spalvos dėmių paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais. Tamponas Nr. 1 supakuotas į popierinį voką Nr. 14 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012034. Tamponas Nr. 2 supakuotas į popierinį voką Nr. 15 su paaiškinamuoju užrašu – plomba Nr. 012035. Ant lovos yra asmens tapatybės kortelė, išduota P. Č., rudos spalvos piniginė (žr. nuotr. Nr. 59; 65). Prie dešinės sienos kampo su spinta (nišos atitvaru) yra spintelė, kuri pasukta. Ant jos yra medikamentai, katilas, lėkštė. Ant grindų yra nukritęs puodelis, stiklinis katilo dangtis (žr. nuotr. Nr. 60). Prie kambario lango sienos yra minkštasuolis – fotelis, ant kurio sumesti rūbai, diržas, telefono įkrovikliai (žr. nuotr. Nr.61–63). Šalia yra kėdė, prie kurios yra tušti alkoholinių gėrimų buteliai (žr. nuotr. Nr. 64) Už lovos yra žurnalinis staliukas, ant kurio metalinis dangtelis su 1 vnt. cigaretės nuorūka, stiklinis stikliukas, plastikinis butelis, medikamentas, puodelis su vandeniu, akiniai (žr. nuotr. Nr. 66). Po staliuku yra lentyna, kurioje yra medikamentai, cigarečių pakelis, akiniai, mobiliojo ryšio telefonai (neveikiantys) (žr. nuotr. Nr. 67). Cigarečių nuorūka (žr. nuotr. Nr. 68) supakuota į popierinį voką Nr. 16 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012036. Nuo ant stalo esančio stikliuko kraštų paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsaku. Tamponas supakuotas į popierinį voką Nr. 17 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012037. Stikliukas su galimais rankų pėdsakais supakuotas į popierinį paketą Nr. 18 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012038. Kambaryje ant staliuko yra 3 vnt. raktų ryšulys. Raktai supakuoti į popierinį paketą Nr. 19 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012039. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta. Po apžiūros butas užrakintas raktu, kuris supakuotas į popierinį voką Nr. 20 su paaiškinamąja etikete, plomba Nr. 012020, durys plombuotos plomba Nr. 1369 (žr. nuotr. Nr. 70) (1 t., b. l. 40–45, 46–81).

16. Specialisto išvada Nr. M 23/2023(04), kurioje nurodyta, kad: 1. P. Č. mirtis įvyko nuo dauginių galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimų. Į tai nurodo kaktos, dešiniojo antakio, dešiniojo skruosto, kairės ausies žaizdos, veido kairės pusės, pakaušio, kaklo dešinės pusės, nugaros odos nubrozdinimai, kairės akies obuolio kraujosruva, dauginės kūno poodinės kraujosruvos, kraujosruvos galvos, nugaros ir pilvo minkštuosiuose audiniuose, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, poodine emfizema ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimas abipus pleuros ertmėse, kairiojo plaučio sužalojimas, plonųjų žarnų deserozacija, nosies kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, trauminis šokas, medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi sepsiu dauginiu organų nepakankamumu. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, P. Č. mirė (duomenys neskelbtini) 18 val. 50 min. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytų lavoninių reiškinių duomenys. 2. Mirusiojo P. Č. kūne nustatyti sužalojimai: A. nugaros kairės pusės odos nubrozdinimas, kairės juosmeninės srities krūtinės poodinės kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, poodine emfizema ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimas abipus pleuros ertmėse, kairiojo plaučio sužalojimas, kurie galėjo būti padaryti vienu, labiausiai tikėtina tiesioginiu, didelės energijos trauminiu poveikiu kietu buku daiktu netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį; B. pilvo minkštųjų audinių kraujosruva, plonųjų žarnų deserozacija, kurie galėjo būti padaryti vienu, labiausiai tikėtina tiesioginiu, didelės energijos trauminiu poveikiu kietu buku daiktu netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį; C. kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu (kartu su veido sužalojimais, nurodytais kituose punktuose), tiek griuviminės traumos metu (kartu su pakaušio odos nubrozdinimu). Sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo sąlygoti sąmonės praradimą; D. nosies kaulų lūžis, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai įtakos mirčiai neturėjo; E. dešinės veido pusės ir kairės ausies žaizdos, veido kairės pusės, pakaušio, kaklo dešinės pusės, nugaros odos nubrozdinimai, kairės akies obuolio kraujosruva, dauginės kūno poodinės kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje mažiausiai 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais (dalis jų galimai kartu su C. ir D. dalyse nurodytais sužalojimais). Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo; F. trauminis šokas, kuris susiformavo dėl aukščiau išvardintų visumos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo turėti įtakos mirčiai; G. krūtinės dešinės pusės, kojų ir rankų poodinės kraujosruvos, remiantis medicininių dokumentų duomenimis (aprašytos ligoninėje pirminės apžiūros metu kaip senos poodinės kraujosruvos), padarytos seniau nei 3 paros iki užduotyje nurodyto įvykio ir įtakos mirčiai neturėjo; H. kairiojo raktikaulio, dauginiai abipusiai šonkaulių ir stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžiai, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir medicininių dokumentų duomenimis, padaryti daugiau nei 6 mėn. iki tyrimo; I. dešiniojo žasto poodinė kraujosruva, dešiniojo riešo ir dešiniojo raktikaulio srities poinjekcinės žaizdos, kairės krūtinės pusės žaizda (po pleuros drenavimo), remiantis makromorfologiniu vaizdu ir medicininių dokumentų duomenimis, padaryti medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami. 3. Tiesiogiai mirtį sukėlę sužalojimai nurodyti A. ir B. punktuose; galvoje nustatyti sužalojimai išvardinti C., D. ir E. punktuose. Galvoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui: nugriuvus galėjo būti padaryti pakaušio ir veido dešinės pusės sužalojimai (1 t., b. l. 120–124).

17. Specialisto išvada Nr. pM 13/2023-23/2023(04), kurioje nurodyta, kad: 1. Kadangi nuo P. Č. traumos iki mirties praėjo daug laiko, nėra galimybės tiksliai atsakyti, kada tiksliai padaryti sužalojimai, kurie sukėlė mirtį. 2. Tiesiogiai P. Č. mirtį sukėlė uždegiminės kilmės komplikacijos – išsivystęs dauginis organų disfunkcijos sindromas. Sepsio vartai galėjo būti tik išvados M 23/2023(04) 2-o punkto A. ir B. dalyse. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais nesukėlė sepsio, tačiau galėjo sąlygoti sąmonės praradimą, kvėpavimo funkcijos sutrikimą, bei prisidėjo prie Specialisto išvados M 23/2023(04) 2-o punkto F dalyje nurodyto trauminio šoko išsivystymo. 4. Atsakyta Specialisto išvados M 23/2023(04) 2-0 punkto C. dalyje, t. y., sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu (kartu su veido sužalojimais, nurodytais kituose punktuose), tiek griuviminės traumos metu (kartu su pakaušio odos nubrozdinimu). 2-o punkto D. ir E. dalyse išvardinti veido sužalojimai, kartu su kuriais galėjo būti padaryti intrakranijiniai sužalojimai: nosies kaulų lūžis, dešinės veido pusės ir kairės ausies žaizdos, veido kairės pusės odos nubrozdinimas. 5. Nurodyti kūno sužalojimai yra išsidėstę skirtinguose kūno paviršiuose, t. y. Specialisto išvados M 23/2023(04) 2-o punkto A. dalyje nurodyti sužalojimai padaryti paveikus nugaros kairę pusę, B. dalyje nurodyti sužalojimai padaryti paveikus pilvo priekinį paviršių apatinėje dalyje, C. dalyje nurodyti sužalojimai padaryti paveikus galvą. Vertinant izoliuotai 2-o punkto C. dalyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kartu su pakaušio odos nubrozdinimu. 2-o punkto A. ir B. dalyse nurodyti sužalojimai yra lokalūs, jie, remiantis makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, buvo padaryti kietais bukais daiktais ir didesne energija, nei būna sužalojimai griūnant veikiant tik savo svorio jėgai, be papildomos jėgos poveikio (1 t., b. l. 129–130).

18. Specialistas L. J. apklaustas teisme paaiškino, kad šioje byloje atliko teismo medicininę autopsiją, mirusiojo kūno tyrimą kartu su medicininių dokumentų tyrimu, bei buvo rašyta viena papildoma išvada. Buvo paskirtas P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tyrimas. Kūnas buvo pateiktas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje jis gydėsi (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą ir medicininių dokumentų vertinimą buvo nustatyta, kad dėl dauginių galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimų išsivystė uždegiminės komplikacijos, t. y. sepsis, kuris vėliau perėjo į dauginį organų nepakankamumą. Sunku spręsti dėl sužalojimų padarymo laiko, nes tiriamąjį apžiūrėjo po to, kai jis 11 dienų pragulėjo stacionare, todėl nustatyti tikslų sužalojimų laiką nėra galimybės. Medicininiuose dokumentuose rašo, kad jam atvykus į ligoninę dalis kraujosruvų buvo senos, tai jas išskyrė į pirmosios (pagrindinės) išvados antro punkto G dalį, tai krūtinės, kojų, rankų poodinės kraujosruvos jau buvo senos. G dalyje nurodyti sužalojimai nenulėmė P. Č. mirties. Svarbiausi, mirtį nulemiantys, sužalojimai yra išvardinti A ir B punktuose. Vienu trauminiu poveikiu galėjo būti padaryta A dalyje nurodytų sužalojimų visuma ir šie sužalojimai nebūdingi griuvimui. Šitie sužalojimai padaryti kairėje pusėje, labiau nugaros pusėje. Dar vienas potencialus infekcijos ,,vartų“ sužalojimas nurodytas B punkte, t. y. pilvo minkštųjų audinių kraujosruva ir plonųjų žarnų pažeidimas. Šiems dviem sužalojimams padaryti reikėjo suduoti po vieną smūgį, kadangi vienas sužalojimas yra pilvo sienos apatinėje dalyje, o kitas yra nugaros kairėje pusėje. Sužalojimų schema yra išorinių sužalojimų, todėl išoriniai sužalojimai nugaros kairėje pusėje yra matomi, o pilve nesusiformavo išoriniai sužalojimai, jie buvo matomi vidinio tyrimo metu ir yra aprašyti tekste (išvados 5 puslapio 4 eilutėje). Nugaros sužalojimai yra lokalizuotame plote, t. y. lūžę 3 šonkauliai ir jų galai pažeidė plautį, tai turėjo būti didelės energijos lokalizuotas sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu. Tam, kad būtų padaryti žarnų sužalojimai, taip pat reikia didelio, pakankamai lokalaus, trauminio poveikio. Taip, spiriant koja, galėtų būti padarytas sužalojimas. Ranka suduodant į pilvą, galėtų būti padarytas toks sužalojimas. Mažai tikėtina, kad suduodant ranka į nugarą būtų padarytas toks sužalojimas. Tikėtina, kad į nugarą galėjo būti spiriama su koja. Tam, kad būtų padaryti tokie sužalojimai, neužtenka energijos griūnant. Griūnant šonkauliai lūžti galėtų, bet plaučio pažeisti negalėtų, tai nebūdinga. Galvos sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griuviminės traumos metu, tiek tiesioginės traumos metu. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kodėl kraujas išsiliejo po galvos smegenų dangalais. Galvoje buvo nustatyti tokie sužalojimai: nosies kaulo lūžis, dešinės veido pusės kairės ausies žaizdos, poodinės kraujosruvos, akies obuolio kraujosruva, kuri nebūdinga griuvimui, labiau būdinga tiesioginio smūgio sudavimui į kairę akį. Galvoje nustatyti sužalojimai turėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (aprašyta išvados 3 punkte). E punkte – dešimt sužalojimų, D punkte – vienas sužalojimas, A ir B punktai – du sužalojimai, G punkte nurodyti sužalojimai yra senesni.

Trauminis šokas išsivysto individualiai. Jei jis vystosi kartu su sepsiu, tai galėjo ir lėčiau išsivystyti, galėjo išsivystyti ir greitai dėl galvos traumos. P. Č. dėl galvos sužalojimų į ligoninę atvežtas be sąmonės. Sąmonės praradimas fiksuotas atvežus į ligoninę, nes jis buvo ištiktas keturių balų komos, nebereagavo į aplinką, reagavo pavieniais judesiais į skausminius dirgiklius. Dėl kraujo išsiliejimo po galvos dangalais tokia būklė galėjo išsivystyti ir iš karto. Galvoje nustatė sužalojimus keturiose vietose. Tai skirtingos vietos, sužalojimai nustatyti visuose galvos paviršiuose. Neturi galimybės atsakyti, ar sužalojimai padaryti vienu metu, nes asmenį matė praėjus vienuolikai dienų po įvykio. Iš keturių trauminių poveikių akies obuolio sužalojimas galėjo būti padarytas tik tiesioginio trauminio poveikio metu, o kiti galėjo būti padaryti griuvimo metu ir tiesioginio trauminio poveikio metu. Akies obuolio pažeidimas yra klasikinis sužalojimas, suduodant smūgį kumščiu.

Pagal bylos duomenis į gydymo įstaigą P. Č. buvo pristatytas 2022 m. gruodžio 24 d. 19.09 val. Medikai neaprašė sužalojimų gijimo, spalvos pasikeitimo, išskyrus kelis senesnius sužalojimus. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad kraujuoja iš nosies, veidas kruvinas ir tai nurodo, kad sužalojimai padaryti netrukus iki atvykimo į gydymo įstaigą, jei vis dar vyksta kraujavimas. Patyrus sužalojimus tiek pilve, tiek nugaroje, žmogus gali judėti, kalbėti, kol kelių dienų laikotarpiu išsivysto uždegiminės komplikacijos.

A ir B punktuose nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti gulint ir stovint, nėra galimybių išskirti. Jei nėra papildomai veikiančios jėgos, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti krentant ant baldų. Pastūmus, veikiant papildomai jėgai, sužalojimai galėjo būti padaryti. A ir B punktuose nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti kelių dienų laikotarpiu iki asmeniui patenkant į ligoninę. Sepsis galėjo išsivystyti tiek dėl A, tiek dėl B punktuose esančių sužalojimų, ir nėra galimybės tiksliai nustatyti infekcijos ,,vartų“. Mirties priežastis yra sepsis, nes padaryti sužalojimai komplikavosi į sepsį. Po patirtų A ir B sužalojimų jis galėjo judėti ir kalbėti. Alkoholis galėjo malšinti skausmą. Su vienu pažeistu plaučiu žmogus gali gyventi, jo judesiai apsiriboja, dūsta. Žmogus gali išgyventi, jei laiku suteikiama medicinos pagalba. Negali paakyti, kodėl nepavyko jo išgelbėti. Šiuo atveju griuvimas iš savo ūgio mažai tikėtinas, pastūmimas su inercija – galimas.

19. Daiktų apžiūros protokolas (2023-02-21), kuriame užfiksuota rakto, paimto įvykio vietos apžiūros metu adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 75–79) (raktas grąžintas nukentėjusiajam T. Č.).

20. Daiktų apžiūros protokolas (2023-03-29), kuriame užfiksuota keramikinio gaminio su rausvos spalvos dėmėmis apžiūra bei 3 vnt. raktų apžiūra (2t., b. l. 87–89, 90–92) (raktai, 3 vnt., grąžinti nukentėjusiajam T. Č.).

21. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (2022-12-24), kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis R. A. pateikė savo buto adresu: (duomenys neskelbtini), raktą, 1 vnt. (2 t., b. l. 93–94) (raktas grąžintas R. A.).

22. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (2022-12-24), kuriame užfiksuota, kad R. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (2 t., b. l. 96–98).

23. Daiktų apžiūros protokolas (2023-02-09), kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7“, kurį pateikė R. A. 2022-12-24, apžiūra. Telefone įdiegti socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, kontaktų knygutėje trys kontaktai, A., J., M., A. telefonu numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99–101, 102–105).

24. Kitų objektų apžiūros protokolas (2023-02-02), kuriame užfiksuota BPC pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad 2022-12-24 18 val. 37 min. BPC apie įvykį pranešama iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja liudytoja M. J., kuri nurodo, kad žmogus sumuštas, guli kraujo klane, kad tai P. Č., paaiškina, kad sumušė kaimynas, kuris išbėgo, kad viską paaiškins, kai atvažiuos (2 t., b. l. 110–113).

25. Kitų objektų apžiūros protokolas (2023-01-31–2023-02-02), kuriame užfiksuota pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kaip liudytoja M. J. nurodo pareigūnams apie sumuštą kaimyną, kaip vyriškis, sutiktas koridoriuje, pareigūnui nurodo, jog nukentėjusįjį sumušė R. iš (duomenys neskelbtini) buto. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai sulaiko kaltinamąjį R. A., įsodina jį į tarnybinį policijos automobilį, kitame vaizdo įraše R. A. nurodo pareigūnams, kad jis mušė nukentėjusįjį, sudavė kelis kartus „delniukais“, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip R. A. elgiasi policijos tarnybiniame automobilyje, R. A. nurodo, kad paėmė iš kaimyno jo telefoną, nes ten rado savo sūnėno telefono numerį (2 t., b. l. 116–127).

26. Kitų objektų apžiūros protokolas (2023-02-03), kuriame užfiksuota pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kaip liudytojos M. J. ir V. M. bendrauja su pareigūnais įvykio vietoje, kokias aplinkybes jos nurodo (2 t., b. l. 128–133).

27. Kitų objektų apžiūros protokolas (2023-03-02), kuriame užfiksuota įtariamojo R. A., liudytojo E. B., Ž. V. telefoninių įvykių išklotinių apžiūra (2 t., b. l. 163–166).

28. Apžiūros protokolas (2023-04-27), kuriame užfiksuota liudytojo R. A. telefono numerio išklotinės apžiūra (2 t., b. l. 173–175).

29. Asmens apžiūros protokolas (2022-12-24–2022-12-25), kuriame užfiksuota kaltinamojo R. A. kūno ir rūbų apžiūra. Apžiūros metu paimti šie R. A. daiktai: kelnės, paltas, megztinis, batai, kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovos (2 t., b. l. 178–180, 182–184).

30. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2023-07-07 Nr. IBPS-V-1847440, kurioje nurodyta, kad: Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, su nuoplovomis nuo dėmių, rastų ant R. A. megztinio dešiniojo peties, megztinio apykaklės, kelnių (tiškalo Nr. 6), kelnių dešinės pusės po kišene, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-23. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, su nuoplovomis nuo dėmių, rastų ant R. A. megztinio dešiniojo rankogalio, kelnių dešinės klešnės apačios, kairės kojos bato priekio ir dešinės kojos bato, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7x10-27 (3 t., b. l. 6–12).

31. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada 2023-07-21 Nr. IBPS-V-1995417-23, kurioje nurodyta, kad: 1. Ištyrus R. A. rūbus ir batus nustatyta, jog ant batų padų, padų kraštų bei ant bato priekio viršutinės dalies esantys P. Č. kontaktiniai kraujo pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su batų paviršiais. Tiškalai ant bato pado krašto vidinio paviršiaus, tikėtina, susiformavo kraujo tiškimo metu, kai kita koja su batu tekštelėjo į kraują, esantį ant grindų. Tikėtina, kad kraujas ant grindų buvo praskiestas, galimai kraujo nuo grindų plovimo metu; ant kelnių klešnės esanti P. Č. kraujo dėmė susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi; ant megztinio rankogalių esančios P. Č. kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su megztinio rankovių paviršiais; ant kelnių esantys R. A. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant ar mojant; ant megztinio apykaklės esančios R. A. kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su megztinio paviršiumi; nustatyti, kokiu būdu susiformavo R. A. kraujo dėmės ant megztinio dešiniojo peties, nėra galimybės; ant palto vidinių ir išorinių paviršių kraujo dėmių neaptikta (3 t., b. l. 13–33).

32. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2023 m. birželio 2–16 d. Nr. 75U-II-50/2023, kuriame nurodyta, kad: 1. R. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 metų gruodžio 24 d.) konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių šios veikos padarymo metu R. A. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Šiuo metu R. A. konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. R. A. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę. 4. R. A. gali atkurti faktines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. 5. R. A. konstatuojami psichikos sutrikimai stebimi nuo 2017 m. 6. Duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo R. A. būtų pavojingas visuomenei, t. y. socialiai pavojingas, nėra. 7. R. A. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (4 t., b. l. 1–8).

33. Ekspertė R. D. apklausta teisme paaiškino, kad R. A. ekspertizę stacionare, Utenos ekspertiniame skyriuje, atliko 2023 m. birželio 2–16 dienomis. Šiomis dienomis jis buvo skyriuje, jį stebėjo, bendravo, įvertino pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus. Buvo atliktas psichologinis įvertinimas ir visą tai įvertinę suformulavo išvadas, kurias pateikė ekspertizės akte. Prieš atliekant ekspertizę jam buvo atlikta ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė Šiauliuose. Ekspertai nematė jokių lėtinio šizofrenijos sutrikimo simptomų, mąstymo tyrime taip pat neišryškėjo jokie šizofrenijai būdinti simptomai. Ekspertams nebuvo aišku ir jie negalėjo atsakyti į klausimus po vieno pokalbio ambulatorinėmis sąlygomis, todėl jie nukreipė į stacionarą ilgesniam stebėjimui ir diagnozės tikslinimui.

Ekspertizės akte šizofrenija nepatvirtinta, nes įvertino tai, kad, kai jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, tais atvejais, kai jam būdavo diagnozuojama paranoidinė šizofrenija, iš medicinos dokumentų pastebėjo, kad į psichiatrijos stacionarą atvykdavo pablogėjusios būsenos, tačiau po vienos dienos visas blogumas praeidavo, jis tapdavo adekvatus ir psichozės simptomų nebūdavo stebima. Esant paranoidinei šizofrenijai šitie simptomai negali praeiti per vieną dieną. Kliniškai šitie simptomai turi tęstis ir vėliau. Ekspertizės metu nematė simptomų, kurie turėtų būti susiformavę sergant minėtu lėtiniu susirgimu. Nematė nei mąstymo sutrikimų, nei emocinės sferos sutrikimų, nei kažkokių valios sutrikimų, kurie būdingi šizofrenijai. Stebėjo organinio pobūdžio psichikos sutrikimus. Diagnozavo (duomenys neskelbtini). Matė emocijas ir mąstymo pakitimus, būdingus (duomenys neskelbtini). Įvertino ir tai, ką tiriamasis pasakojo apie neva tuos psichozinius sutrikimus, apie kuriuos jis pasakodavo ir nuvykęs į psichiatrijos ligoninę. Šie simptomai labiau būdingi (duomenys neskelbtini), bet ne psichoziniam, nes jis suprasdavo, kad jo girdimi balsai, apie kuriuos pasakojo, yra haliucinacijos, o šizofrenijos atveju taip negali būti. Šizofrenijos atveju žmogus nesupranta, kad tai yra haliucinacijos ir nėra kritiškas. Taip pat pasakodavo, kad komentarai, balsai jam būdavo miegant, kad tai kaip sapnai, todėl ir tai yra simptomas, kad tai nėra šizofrenija. Šizofrenija jam diagnozuota 2021 metais, ir jei jis pasigydo psichiatrijos stacionare, ambulatoriškai vaistų nevartoja, sergant šizofrenija visa simptomatika gilėtų. Mąstymo sutrikimai būtų išryškėję, susiformavusi kliedesių sistema, galbūt kartotųsi balsai, kurių pobūdis būtų nepertraukiamas ir ,,įsijungęs“ į tą kliedesių sistemą. Viso šito nematė, todėl nematė jokio pagrindo nustatyti paranoidinės šizofrenijos. Atlikus psichologinį įvertinimą, psichologė taip pat nenustatė mąstymo sutrikimų, būdingų paranoidinei šizofrenijai. Tiriamasis akcentavo, kad būklė pablogėdavo, kai jis pavartodavo alkoholio ir tada patekdavo į psichiatrijos ligoninę. Psichikos pablogėjimai jam būdavo, kai jis vartodavo alkoholį ir jie praeidavo po keleto dienų, kas būdinga psichikos pablogėjimui vartojant alkoholį. Jo diagnozė nekėlė abejonių ir kliniškai jokio lėtinio psichikos sutrikimo, o būtent paranoidinės šizofrenijos, simptomų nematė. Ekspertizę atliko komisijoje ir nekilo jokių priešingų nuomonių. Veikos padarymo metu ir po veikos padarymo R. A. galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Neturėjo jokių duomenų, kad po veikos padarymo jam būtų pablogėjusi psichikos būsena. Vien iš dokumentų paskaitymo negalėtų komentuoti, ar tolimesnis gydymas (po ekspertizės atlikimo) nulemia išvadą. Jei kyla klausimas apie dabartinę psichikos būseną, tai yra galimybė skirti papildomą ekspertizę, kurią gali atlikti ambulatorijos skyrius. Jei kyla klausimų, ar veikos padarymo metu jis nesirgo šizofrenija, tada skirtina pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlieka kita komisija, tai Respublikinis skyrius. Išvada nesikeičia, prieš metus matė, kad šizofrenijos nėra, o kas yra šiuo metu, negali pasakyti. Kiek kaltinamąjį matė šio posėdžio metu, tai mato adekvatų žmogų, kuris ginasi, ieško liudytojų, kurie paliudytų jo nekaltumą, orientuojasi juridinėje situacijoje, yra kritiškas. Dėl dabartinės būsenos nereikia stacionarinio stebėjimo. Stacionarinis stebėjimas buvo paskirtas tam, kad įvertintų, ar yra tas psichikos sutrikimas ilgalaikiam tiriamojo matymui. Mano, kad dėl dabartinės būsenos užtektų ambulatorinio ekspertų ištyrimo.

Dėl paranoidinės šizofrenijos diagnozės kartais pasitaiko skirtingų nuomonių. Medikamentai, kuriuos jis vartojo, skirti gydyti paranoidinę šizofreniją, tačiau skirta labai maža dozė, tokia kaip palaikomoji. (duomenys neskelbtini) gali būti skirtas ir esant visokiems kitokiems psichikos sutrikimams. Vaisto nevartojimas jam nesukėlė psichozės ir kliedesių, dėl kurių jis veikos metu nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiai nusikalstamai veikai įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas. Paranoidinė šizofrenija yra kelių formų, t. y. nutrūkstanti, nenutrūkstanti, progresuojanti.

Išvada yra padaryta iš to, kad ekspertizės metu nematė šizofrenijos simptomų. Jei būtų nustatytas šis sutrikimas ir nebūtų gėręs vaistų asmuo, tų pablogėjimų pasikartojimas būtų suformavęs visiškai kitokią simptomatiką, lyginant su tuo, ką matė ekspertizės metu. Jei yra paranoidinė šizofrenija, tai net ir suleidus prailginto veikimo vaistų, mąstymo sutrikimai būtų randami psichologinio vertinimo metu. Paranoidinei šizofrenijai būdinti simptomai turėtų matytis net ir suleidus vaistus.

34. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2024 m. rugsėjo 11–30 d. Nr. 82TPK-6/2024, kuriame nurodyta, kad: 1. R. A. visuomenei pavojingos veikos padarymo metu nesirgo tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. 2. R. A. šiuo metu neserga tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėtų iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. 3. R. A. turimi psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) susiformavo per eilę metų iki 2022-12-24 atliktos nusikalstamos veikos, tačiau jie neturi įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ar gebėjimui valdyti savo veiksmus. 4. R. A. dėl turimo (duomenys neskelbtini) tiesioginio pavojaus visuomenei nekelia. 5. R. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai bei jo emocinė būsena neturėjo įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamų įvykių metu. 6. R. A. turimi psichikos sutrikimai nesutrikdo jo gebėjimo suvokti bausmės esmę ir ją atlikti.7. R. A. nereikia skirti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (5 t., b. l. 63–74).

35. Ekspertė V. M. apklausta teisme paaiškino, kad R. A. atliko pakartotinę ekspertizę. Prieš tai tiriamajam asmeniui buvo atlikta stacionarinė ekspertizė, kuri atlikta 2023 m. birželio 2–16 d. Visi duomenys buvo detaliai išanalizuoti, bendrauta su tiriamuoju asmeniu ir prieitos bendrinės išvados, kurios išdėstytos ekspertizės akto išvadoje. Visa ekspertų komisija konstatavo, kad tiriamajam nėra stebima šizofrenijos požymių. Pagal visą medicininės dokumentacijos analizę jų nebuvo ir anksčiau. Buvo konstatuota, kad tiriamasis asmuo šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu buvo stebėta ir simuliacinės elgsenos elementai. Kadangi buvo nustatyta, kad jis neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir juo nesirgo, konstatuota, kad veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 24 d., tiriamasis turėjo psichikos sutrikimą (duomenys neskelbtini).

Atlikus visą duomenų analizę buvo konstatuota, kad tiriamas asmuo veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Jis veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte atsakyta į visus nutartyje pateiktus klausimus.

Šizofrenijos R. A. nenustatė, nes detaliai analizavo medicininius dokumentus ir ekspertizės akte yra aiškiai išdėstyti argumentai. Šizofrenija nenustatyta, nes psichiatrijos diagnozė nustatoma atliekant diferencinę diagnozę ir žiūrint, kokie simptomai atitinka vieną ar kitą psichikos sutrikimą. Šiuo atveju detaliai išdėstė, kad nebuvo užfiksuoti tokie psichikos sutrikimai, kurie yra būdinti šizofrenijai. Tokią pat išvadą padarė ir kolegės, kurios asmenį stebėjo ir tyrė ilgesnį laiką stacionarinės ekspertizės metu. Psichiatro specialybė ir kvalifikacija leidžia nustatyti ir diagnozuoti tikslias diagnozes. Negali atmesti, kad kai kurie elementai buvo užfiksuoti jų nesant, o tuo tarpu gydantys gydytojai psichiatrai ne visada linkę kritiškai įvertinti paciento pasisakymus. Ekspertizės akto 19 lape išdėstė, kad šizofrenija tiriamajam asmeniui buvo nustatyta tuo pačiu metu, kai pirmiau, priėmimo metu jį matę gydytojai visiškai nematė tokio pobūdžio sutrikimo ir įrašė visai kitokias diagnozes. Taigi, vienasmeniškai vienos gydytojos pakeista diagnozė neatitinka nei kriterijų, nei tvarkos, kaip tai turėtų būti daroma. Stebėdami ne tik iš medicininių dokumentų, bet ir ekspertinio tyrimo metu nematė jokių šizofrenijos požymių, o matė tik tiriamojo asmens gynybinę taktiką. Visi duomenys leido traktuoti, kad jam nestebėta šizofrenijai būdingų simptomų. Tiriamasis nesugebėjo išpasakoti simptomų. Simptomų nenurodė, neišsakė, nes šis asmuo neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. R. A. galėjo būti kažkokių psichozinių elementų, to nekvestionuoja, bet tai ne šizofrenija. Neneigia, kad priklausomybę alkoholiui turintis asmuo gali turėti psichozinius epizodus ir jie galimai gal ir buvo asmeniui, bet jam nebuvo ir nėra lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos požymių. Klausiant asmenį, jis nurodė, kad gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tuo metu buvo balsai, bet jų turinio nenurodė. Esant pokalbiui tiriamasis pasisakė, kad užsimerkęs mato nesąmones. Tiriamojo buvo pilnai išklausyta ir užrašyta tai, ką jis sakė. Duomenys yra užfiksuoti. Šitokio pobūdžio tiriamojo pasisakymai, šitokio pobūdžio vaizdai, garsai nėra šizofrenijos požymiai. Tai gali būti (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu psichozės reiškinių nebuvo nustatyta, buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu.

35.1.Ekspertė V. M. apklausta papildomai paaiškino, kad R. A. po tyrimo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) nekeičia ir neįtakoja ekspertizės akto išvadų. Ekspertas atlikdamas ekspertizę turi daug platesnius ir išsamesnius medicininius duomenis, kurių pagrindu gali nustatyti ekspertinę diagnozę. Nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė iš esmės nieko nereiškia, nes tai turėtų būti vėlyvoji šizofrenijos stadija, kai prieš tai būtų turėjusi būti aiški šizofrenijos simptomatika. Savo akte pasisakė, kad šizofrenijos simptomatikos, klinikinio šizofrenijos vaizdo visiškai nematė. Šizofrenijos proceso požymių nenustatė, todėl (duomenys neskelbtini) diagnozė nereikšminga. Kategoriškai gali teigti, kad šizofrenijos R. A. neturėjo, todėl kalbėti apie susirgimo, kurio jis neturėjo, liekamuosius reiškinius yra akivaizdi klaida. Šiuo atveju tokia diagnozė rašoma, kai stebimi liekamieji reiškiniai, t. y. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo anksčiau, šis asmuo turi (duomenys neskelbtini), kurie nėra šizofrenijos sutrikimai.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

36. Bylą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad R. A. sumušė P. Č., jam padarė mirtį sukėlusius sužalojimus ir tokiu būdu tyčia jį nužudė. Pažymėtina ir tai, kad R. A. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė P. Č. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau dėl šios veikos jis išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

37. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

38. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-95-489/2018). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-193/2014).

39. Kaltinamasis R. A. savo kaltės sumušęs P. Č. ir padaręs jam mirtinus sužalojimus teisme nepripažino, nurodydamas, jog prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, rado jį kruviną gulintį ant žemės ir sudavė tik kelis kartus delnu per veidą, norėdamas jį pažadinti, o mirtinus sužalojimus jis patyręs pats, krisdamas ant įvairių objektų savo kambaryje. Nors kaltinamasis kelia šią versiją, jo kaltė įrodyta tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog P. Č. sumušė ir jam mirtinus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis R. A..

40. Kaltinamojo R. A. teisme duoti parodymai, kad nebuvo supykęs ant P. Č. ir jo nesumušė, paneigti jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pirmąkart kitą dieną po įvykio apklausiamas kaip įtariamasis R. A. visiškai pripažino kaltę ir parodė, kad atėjus kambaryje P. Č. gulėjo ant žemės, jo veidas buvo kruvinas. P. Č. pradėjo šaukti, kad neva jį muša, rankomis čiupo jam už abiejų rankų, o jis išsilaisvinęs savo dešine ranka sudavė P. Č. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė jam į įvairias kūno vietas. Dar buvo supykęs ant P. Č., nes pastarojo telefone rado sūnėno telefono numerį. P. Č. sumušė nesusivaldęs ir iš pykčio (4 t., b. l. 54–57). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu jau kaltės nepripažino ir tvirtino, kad prieš P. Č. tyčia nesmurtavo, jį rado kraujo klane gulintį ant žemės, bandė pažadinti ir delnu sudavė jam per veidą tris ar keturis kartus bei su koja nestipriai įspyrė iki penkių smūgių į nugarą ir vieną į koją. P. Č. veidas buvo kruvinas jau tada, kai pas jį atėjo, ir mano, kad jis susižalojo pats, nes prieš tai visą dieną griuvinėjo (4 t., b. l. 63–65). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis trečią kartą ikiteisminio tyrimo metu kaltės taip pat nepripažino ir tvirtino, kad nors panaudojo fizinį smurtą prieš P. Č., tačiau jo smūgiai negalėjo sukelti tokių sunkių sužalojimų, nes delnu nestipriai sudavė per veidą ir koja tik pajudino jo kūną (4 t., b. l. 76–77). Apklausiamas teisme kaip kaltinamasis savo kaltės taip pat nepripažino ir tvirtino, kad P. Č. rado kraujo klane gulintį ant žemės, bandydamas pažadinti delnu sudavė jam per veidą tris kartus ir su koja trypė į grindis ties jo kūnu. Daugiau jokio smurto prieš jį nenaudojo, o mirtį sukėlusius sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats dėl prastos sveikatos krisdamas kambaryje ir atsitrenkdamas į įvairius daiktus. Negalėtų pavadinti, kad buvo supykęs ant P. Č. dėl pastarojo telefone rasto jo sūnėno telefono numerio. Pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti netiksliai. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito, tačiau teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis, dalyvaujant gynėjui, galėjo save apkalbėti ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė minėtas sau nenaudingas įvykio aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiški įrodymai, tačiau jais galima patikrinti kitus bylos įrodymus ir sustiprinti teismo vidinį įsitikinimą, todėl teismas R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dėl pykčio P. Č., smūgių jam tiek kojomis, tiek rankomis laiko teisingais, nes juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

41. Kaltinamojo R. A. veiksmus prieš nukentėjusįjį P. Č. patvirtina įvykio vietoje buvusių liudytojų E. B., M. J. ir V. M. parodymai. Liudytojas E. B. policijos pareigūnams patvirtino ir tą pačią dieną apklausos protokole taip pat nurodė, kad priėjęs prie atidarytų durų pamatė, kaip R. A. kojomis spardė bei trypė ant žemės gulintį P. Č.. Puolė prie R. A., kurį apkabino rankomis per liemenį, pradėjo traukti iš buto į bendro naudojimo koridorių. Norėdamas šį nuvilioti nuo gulinčio P. Č., pasiūlė eiti iki parduotuvės nupirkti alaus. R. A. aiškino, kad jie susipyko dėl telefono ar žinučių (1 t., b. l. 192–194). Tuo tarpu vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino vis tik nematęs, kaip R. A. spardo P. Č., nes pastarasis tik bandė jį pažadinti, su savo ranka judino galvą, pečius, su delnu tapšnojo per veidą, kvietė keltis, su viena koja du kartus sutrypė į grindis prie ausų. R. A. už rūbų atitraukė nuo nukentėjusiojo ir pasiūlė eiti į parduotuvę (2 t., b. l. 1–3). Analogiškai liudytojas nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 6–8, 9–15). Apklausiamas teisme liudytojas taip pat teigė, kad taip R. A. tik bandė pažadinti ant grindų gulintį nukentėjusįjį, ragino keltis, delnu tapšnojo per veidą, su viena koja sutrypė į grindis. Tokią liudytojo E. B. parodymų kaitą proceso eigoje teismas vertina kaip parodymų derinimą, priklausomai nuo R. A. keliamos versijos, ir siekį padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

42. Dar daugiau, E. B. apklaustas teisme teigė, kad pirmos apklausos įvykio dieną jis iš viso nepamena, kaip teigė, dėl girtumo, tačiau savo ranka užrašytą tekstą apie susipažinimą su protokolu ir parašą patvirtino. Nustatyta, kad policijos pareigūnas E. S. atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus iš karto po įvykio ir apklausė liudytoją E. B.. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas E. S. patvirtino, kad visas apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes, jog pro atidarytas buto duris stebėjo, kaip ant žemės gulintį nukentėjusįjį P. Č. kojomis spardė ir trypė pažįstamas R. A., kurį iš buto ištempė ir norėdamas nuvilioti pasiūlė nueiti nusipirkti alkoholinių gėrimų, nurodė pats liudytojas. Akivaizdžių E. B. girtumo požymių apklausos metu nepastebėjo. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos šio liudytojo surašytame 2022-12-25 tarnybiniame pranešime, kad po įvykio prie pareigūno priėjo E. B., kuris paaiškino, jog jis užlipo į ketvirtą aukštą ir nuėjo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur ir sklido garsai. Pro atidarytas buto duris pamatė, kaip R. A. kojomis spardė bei trypė ant žemės gulėjusį P. Č.. R. A. ištempė iš buto ir norėdamas nuvilioti pasiūlė kartu nueiti nusipirkti alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 91–92). Netikėti liudytojo E. S. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi policijos pareigūno protokole užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja kitiems surinktiems duomenims, liudytojas yra policijos pareigūnas, o jam keliami didesni moralės reikalavimai nei eiliniam žmogui, jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi, teismas liudytojo E. B. pirmus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog R. A. buvo piktas ir kojomis spardė P. Č. bei būtent dėl to jį apkabinęs per liemenį nutempė nuo nukentėjusiojo, laiko teisingais, nes vėlesnėse apklausose liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims – paminėtiems kaltinamojo R. A. parodymams, ikiteisminio tyrimo metu, ir policijos pareigūno E. S. parodymams bei rašytinei bylos medžiagai.

43. Tai, kad po supykusio ir agresyvaus kaltinamojo R. A. smurtinio pobūdžio veiksmų P. Č. buvo sumuštas ir liko gulėti ant grindų, kol buvo rastas įvykio vietoje, taip pat patvirtino liudytoja M. J.. Ji parodė, kad į virtuvę atbėgęs R. A. įsiaudrinęs ir šaukdamas aiškino, jog P. Č. telefone įdėta sekimo įranga ir sekamas jo sūnėnas A.. R. A. piktai pagrasinęs P. Č. nuėjo į jo butą, kelias minutes girdėjo bildesį ir suprato, kad smurtaujama prieš nukentėjusįjį . Po to į virtuvę atėjo kaimynas E. B., prašė iškvieti greitąją pagalbą. Išeidamas R. A. pasakė, kad P. Č. paguldė ir dabar ramiai miegos. Nuėjusi pas P. Č. rado jį kruviną gulintį ant žemės ir dejuojantį. Ši liudytoja 2022-12-24 18 val. 37 min. Bendrajam pagalbos centrui paskambinusi pranešė, kad sumuštas P. Č., kuris guli kraujo klane, o jį sumušęs kaimynas išbėgo, viską paaiškins, kai atvažiuos pareigūnai (2 t., b. l. 110–113). Policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kaip liudytoja M. J. pareigūnams nurodė, jog nukentėjusįjį sumušė R. iš (duomenys neskelbtini) buto, o iš karto po sulaikymo R. A. nurodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė kelis kartus delnu, kad paėmė iš kaimyno jo telefoną, nes ten rado savo sūnėno telefono numerį (2 t., b. l. 116–127). Liudytoja V. M. taip pat patvirtino, jog R. A. išeidamas į parduotuvę pasigyrė paguldęs žmogų, t. y. netiesiogiai patvirtino sumušęs nukentėjusįjį. Kiti liudytojai R. A. ir R. P. įvykyje nedalyvavo, o tik perpasakojo jiems R. A. telefonu nurodytas aplinkybes.

44. Aplinkybę, jog smurtą prieš nukentėjusįjį P. Č. naudojo R. A., patvirtina ir ant šio asmens rūbų bei batų rasti pėdsakai. Nustatyta, kad nukentėjusiojo P. Č. sumušimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastos kraujo dėmės ant kambario durų vidinės pusės, ant šaldytuvo viršutinių durelių ir dešiniojo šono, ant kambario kairės sienos, už šaldytuvo ant grindų, prie šaldytuvo, kampe yra didžiausias kiekis kraujo (1 t., b. l. 40–45, 46–81).

45. Specialistui buvo pateikti R. A. rūbai ir batai, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu. Tirdamas dėmes ant R. A. rūbų ir batų specialistas nustatė, jog ant jo megztinio dešiniojo rankogalio, kelnių dešinės klešnės apačios, kairės kojos bato priekio ir dešinės kojos bato, rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su P. Č. genotipu (3 t., b. l. 6–12). Specialistai taip pat nustatė, jog ant R. A. batų padų, padų kraštų bei ant bato priekio viršutinės dalies esantys P. Č. kontaktiniai kraujo pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su batų paviršiais. Tiškalai ant bato pado krašto vidinio paviršiaus, tikėtina, susiformavo kraujo tiškimo metu, kai kita koja su batu tekštelėjo į kraują, esantį ant grindų. Ant kelnių klešnės esanti P. Č. kraujo dėmė susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi, ant megztinio rankogalių esančios P. Č. kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su megztinio rankovių paviršiais. Ant kelnių esantys R. A. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant ar mojant (3 t., b. l. 13–33). Kaip matyti, šios kraujo radimo aplinkybės sutampa su kaltinamojo R. A. ir liudytojo E. B. parodymais tiek dėl kaltinamojo buvimo pas nukentėjusįjį, tiek dėl smūgių jam sudavimo, nes P. Č. kraujas buvo rastas ant specifinių kaltinamojo rūbų ir batų dalių, kontakto (smūgių sudavimo) metu jiems esant labai arti paviršiaus, su kuriuo kontaktuojama, t. y. atliekant smūgius dešine ranka ir spiriant kojomis nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas.

46. Nors kaltinamasis R. A. teigė, jog P. Č. buvo silpnos sveikatos, dažnai pats krisdavo, apie tai nurodė ir liudytojai M. J., R. S. ir J. S., o įvykio dienos rytą susižalojo galvą krisdamas kambaryje ir kraujavo, tačiau ne ankstesni sužalojimai ar nurodytas nukritimas įvykio dieną iki sumušimo sąlygojo jo mirtį.

47. Šią kaltinamojo R. A. iškeltą versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas savo namuose ir atsitrenkdamas į kambaryje buvusius daiktus, neabejotinai paneigia ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 23/2023(04), Nr. pM 13/2023-23/2023(04) bei jas atlikusio specialisto L. J. teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai. Specialisto išvadoje Nr. M 23/2023(04) konstatuota, kad P. Č. mirė nuo dauginių galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimų, kuriems padaryti reikėjo ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui. Tiesiogiai mirtį sukėlę sužalojimai buvo nugaros kairės pusės odos nubrozdinimas, kairės juosmeninės srities krūtinės poodinės kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, poodine emfizema ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimas abipus pleuros ertmėse, kairiojo plaučio sužalojimas, kurie galėjo būti padaryti vienu, labiausiai tikėtina, tiesioginiu, didelės energijos trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį. Pilvo minkštųjų audinių kraujosruva, plonųjų žarnų deserozacija, kurie galėjo būti padaryti vienu, labiausiai tikėtina, tiesioginiu, didelės energijos trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimai visumoje taip pat kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį. Be to, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu (kartu su veido sužalojimais) tiek griuviminės traumos metu (kartu su pakaušio odos nubrozdinimu). Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo sąlygoti sąmonės praradimą. Nosies kaulų lūžis, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai įtakos mirčiai neturėjo. Dešinės veido pusės ir kairės ausies žaizdos, veido kairės pusės, pakaušio, kaklo dešinės pusės, nugaros odos nubrozdinimai, kairės akies obuolio kraujosruva, dauginės kūno poodinės kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais (dalis jų galimai kartu su minėtais galvoje nurodytais sužalojimais). Galvoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui: nugriuvus galėjo būti padaryti pakaušio ir veido dešinės pusės sužalojimai (1 t., b. l. 120–124). Specialisto išvada Nr. pM 13/2023-23/2023(04) papildomai konstatuota, kad tiesiogiai P. Č. mirtį sukėlė uždegiminės kilmės komplikacijos – išsivystęs dauginis organų disfunkcijos sindromas. Mirtį sukėlę krūtinės ir pilvo sužalojimai yra lokalūs, jie, remiantis makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, buvo padaryti kietais bukais daiktais ir didesne energija, nei būna sužalojimai griūnant veikiant tik savo svorio jėgai, be papildomos jėgos poveikio (1 t., b. l. 129–130). Teismo medicinos specialistas L. J. detaliau paaiškino, kad mirtį sukėlę krūtinės ir pilvo sužalojimai nebūdingi griuvimui. Šiems dviem sužalojimams padaryti reikėjo suduoti po vieną smūgį, kadangi vienas sužalojimas yra pilvo sienos apatinėje dalyje, o kitas yra nugaros kairėje pusėje. Nugaros sužalojimai yra lokalizuotame plote, t. y. lūžę 3 šonkauliai ir jų galai pažeidė plautį, tai turėjo būti didelės energijos lokalizuotas sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu. Tam, kad būtų padaryti žarnų sužalojimai, taip pat reikia didelio, pakankamai lokalaus, trauminio poveikio. Spiriant koja arba ranka suduodant į pilvą, galėtų būti padarytas toks sužalojimas. Mažai tikėtina, kad suduodant ranka į nugarą būtų padarytas toks sužalojimas. Tikėtina, kad į nugarą galėjo būti spiriama su koja. Tam, kad būtų padaryti tokie sužalojimai, neužtenka energijos griūnant. Griūnant šonkauliai lūžti galėtų, bet plaučio pažeisti negalėtų, nes tai nebūdinga.

48. Pažymėtina ir tai, kad specialisto nustatyti kiti P. Č. kūno sužalojimai, krūtinės dešinės pusės, kojų ir rankų poodinės kraujosruvos buvo padarytos seniau nei 3 paros iki įvykio, kairiojo raktikaulio, dauginiai abipusiai šonkaulių ir stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžiai padaryti daugiau nei 6 mėn. iki įvykio bei įtakos mirčiai neturėjo, todėl plačiau šios aplinkybės neanalizuojamos.

49. Taigi, tiek minėtos specialisto išvados, tiek specialisto teismo posėdyje duoti paaiškinimai kategoriškai paneigia R. A. keliamą versiją, kad P. Č. sužalojimus galvoje, pilve ir nugaroje, nuo kurių jis mirė, patyrė pats pargriuvęs ar kitaip susižalojęs. Visų pirma, teismo medicinos specialistas L. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlę krūtinės ir pilvo sužalojimai padaryti nagrinėjamo įvykio metu, visumoje remiantis jų lokalizacija bei pobūdžiu nėra būdingi griuvimui, labiausiai tikėtina, padaryti tiesioginiu, didelės energijos trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti ranka ir koja. Antra, specialisto nustatytos aplinkybės sutampa su paminėtais kaltinamojo R. A. ir liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl smūgių nukentėjusiajam tiek rankomis, tiek kojomis sudavimo. Trečia, specialisto išvadose konstatuota, kad nukentėjusiojo visame kūne nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių. Ir ketvirta, P. Č. buvo konstatuoti sužalojimai skirtingose kūno vietose, krūtinės, pilvo ir galvos srityse. Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad P. Č. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti R. A. prieš jį smurtaujant.

50. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, esant šioje dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms.

51. Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

52. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra abejonių, kad tarp R. A. veikos (suduotų smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą, pilvą ir nugarą) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo P. Č. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent kaltinamojo (byloje nustatytu laiku, vietoje ir būdu) suduoti smūgiai kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas – pilvą ir nugarą lėmė tai, kad P. Č. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę jo mirtį. Taigi, P. Č. mirtis yra dėsninga R. A. veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pasekmė.

53. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020). Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko kaltės turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

54. Kaltinamasis R. A., būdamas suaugęs, profesinio išsilavinimo, iš esmės normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, rankomis ir kojomis sudavė P. Č. į veidą, pilvą ir nugarą, padarydamas tai ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, suprato, kad pastarasis dėl jo smūgių gali patirti nustatytus sužalojimus ir, nors tokių pasekmių nenorėjo (byloje nėra duomenų, kad R. A. būtų siekęs nukentėjusiojo mirties), tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Be to, matydamas, kad po jo smurto nukentėjusysis nebeatsikelia, jokios pagalbos jam nesuteikė, jo būkle nesidomėjo ir iš įvykio vietos pasišalino. Byloje nustatyta, kad pagalbą nukentėjusiajam prašė iškvieti jo sumušimą matęs liudytojas E. B., tuo tarpu kaltinamasis išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Taigi, šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad R. A. nužudė P. Č. veikdamas netiesiogine tyčia, ir jo nustatytus nusikalstamus veiksmus vertinti kaip tyčinį kito žmogaus nužudymą.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje gana aiškiai diferencijuojama laikino daikto paėmimo be ketinimo jį užvaldyti kaip savo ir vagystės ar plėšimo situacijos. Esminis skirtumas tarp jų – nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis, t. y. tyčia ir tikslas užvaldyti daiktą kaip savo.

56. Šioje byloje R. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nužudė P. Č. dėl savanaudiškų paskatų ir pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, kurio vertė nenustatyta. Visgi bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kad kaltinamasis R. A. iš anksto neketino naudoti smurto ar jį panaudojo telefonui gauti bei turėjo tikslą užvaldyti šį daiktą kaip savo.

57. Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tymo metu ir teisme iš esmės vienodai aiškino, kad tikslo pagrobti ar kokiu kitu būdu užvaldyti nukentėjusiojo telefoną neturėjo. Šį telefoną iš P. Č. gavo savanoriškai, jame nukentėjusiojo prašymu diegė socialinius tinklus, bendrino jo ir savo telefono duomenis, dėl jam nesuprantamų priežasčių nukentėjusiojo telefone atsirado jo sūnėno telefono numeris, o telefoną ketino grąžinti nukentėjusiajam. Kaip matyti, sulaikymo metu R. A. pateikė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ (2 t., b. l. 96–98). Apžiūrėjus šį telefoną nustatyta, kad telefone įdiegti socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, kontaktų knygutėje trys kontaktai – A., J., M., A. telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99–101, 102–105). Policijos pareigūnams iš karto po sulaikymo R. A. aiškino, kad jis nukentėjusiajam sudavė kelis kartus delnu ir paėmė iš kaimyno jo telefoną, nes ten rado savo sūnėno telefono numerį (2 t., b. l. 116–127). Tai, kad kaltinamasis rodė nukentėjusiojo telefoną kaimynei ir jos klausė, kaip telefone atsirado jo sūnėno telefono numeris, patvirtina liudytoja M. J.. Ji parodė, kad į virtuvę atbėgęs R. A. įsiaudrinęs ir šaukdamas aiškino, jog P. Č. telefone įdėta sekimo įranga ir sekamas jo sūnėnas A.. Jis aiškino, kad P. Č. telefonas yra jo, tačiau tuo pačiu rodydamas šį telefoną, sau prieštaraudamas taip pat aiškino, jog nukentėjusiojo telefone sūnėno telefono numeris. Šį klaidingą kaltinamojo tvirtinimą dėl telefono priklausymo liudytojai galima paaiškinti logiškai tuo, jog jis bendrino savo ir nukentėjusiojo telefono duomenis bei dalis duomenų persikėlė, o pastarasis galėjo neteisingai išsireikšti arba liudytoja neteisingai suprasti šių aplinkybių aiškinimą.

58. Nors telefonas nukentėjusiajam P. Č. nebuvo grąžintas iš karto, jis buvo sumuštas ir po sumušimo telefonas liko pas kaltinamąjį, visgi šių duomenų nepakanka teigti, kad R. A. nuo pat pradžių būtų turėjęs tikslą neteisėtai užvaldyti šį turtą kaip savo. Taigi, minėtos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis neturėjo tikslo užvaldyti telefoną kaip savo, nes telefoną nukentėjusysis perdavė savanoriškai, bei vėliau jo negrąžino siekdamas išsiaiškinti, kaip telefone atsirado sūnėno telefono numeris, objektyviais bylos duomenimis nepaneigtos. Smurtas nagrinėjamu atveju buvo panaudotas ne siekiant užvaldyti telefoną, o iš kilusio pykčio, kurio priežastis – minėtame telefone rasti kaltinamajam nepriimtini duomenys. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

59. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad nužudymas nebuvo susijęs su svetimo turto užvaldymu dėl savanaudiškų paskatų, todėl R. A. veiksmai kvalifikuoti kaip paprastas nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu R. A. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

60. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tikslintinos kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės, iš kaltinimo dėl nužudymo pašalinant savanaudiškas paskatas ir su tuo susijusį nusikalstamos veikos aprašymą. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių tikslinimas teisme galimas, kadangi kaltinamajame akte nurodytos ir teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis).

61. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad R. A. bute, priklausančiame nukentėjusiajam P. Č., adresu: (duomenys neskelbtini), supykęs panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. Č. atžvilgiu, t. y. rankomis ir kojomis sudavė P. Č. į veidą ir įvairias kūno vietas, padarydamas ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, iš kurių mažiausiai 4 trauminiai poveikiai į galvą, sužalojimus: nugaros kairės pusės odos nubrozdinimą, kairės juosmeninės srities – krūtinės poodinės kraujosruvą, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, poodine emfizema ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimu abipus pleuros ertmėse, kairiojo plaučio sužalojimą, pilvo minkštųjų audinių kraujosruvą, plonųjų žarnų deserozaciją, nosies kaulų lūžį, dešinės veido pusės ir kairės ausies žaizdas, veido kairės pusės, pakaušio, kaklo dešinės pusės, nugaros odos nubrozdinimus, kairės akies obuolio kraujosruvą, dauginės kūno poodinės kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, ir tokiu fiziniu smurtu atimdamas galimybę nukentėjusiajam P. Č. priešintis, ir P. Č. mirus (duomenys neskelbtini) 18 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo padarytų dauginių galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimų, kurie komplikavosi sepsiu ir dauginiu organų nepakankamumu, tokiu būdu tyčia nužudė P. Č..

62. Svarbu paminėti ir tai, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose 2023 m. birželio 2–16 d. Nr. 75U-II-50/2023 ir 2024 m. rugsėjo 11–30 d. Nr. 82TPK-6/2024 iš esmės analogiškai nustatyta, kad R. A. visuomenei pavojingos veikos padarymo metu nesirgo tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. R. A. šiuo metu neserga tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėtų iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. R. A. turimi psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) susiformavo per eilę metų iki 2022-12-24 atliktos nusikalstamos veikos, tačiau jie neturi įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ar gebėjimui valdyti savo veiksmus. R. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai bei jo emocinė būsena neturėjo įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamų įvykių metu (4 t., b. l. 1–8, 5 t., b. l. 63–74). Pažymėtina ir tai, kad paskutinę ekspertizę atlikusi ekspertė V. M. kategoriškai patvirtino, jog R. A. nėra stebima paranoidinės šizofrenijos požymių, pagal visą medicininės dokumentacijos analizę jų nebuvo ir anksčiau. Nematė nei mąstymo sutrikimų, nei emocinės sferos sutrikimų, nei kitokių valios sutrikimų, kurie būdingi šizofrenijai. Ekspertizės metu buvo stebėti ir R. A. simuliacinės elgsenos elementai. Akcentavo, kad medicinos įstaigose paranoidinės šizofrenijos elementai buvo užfiksuoti jų nesant, nes gydantys gydytojai psichiatrai ne visada linkę kritiškai įvertinti paciento pasisakymus. Ekspertas atlikdamas ekspertizę turi daug platesnius ir išsamesnius medicininius duomenis, kurių pagrindu gali nustatyti ekspertinę diagnozę. R. A. po tyrimo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) nekeičia ir neįtakoja ekspertizės akto išvadų. (duomenys neskelbtini), kai prieš tai būtų turėjusi būti aiški šizofrenijos simptomatika. Kadangi R. A. nenustatė šizofrenijos simptomatikos, jam (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta nepagrįstai. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja faktą, kad R. A. medicinos įstaigose (duomenys neskelbtini) nustatytos nepagrįstai, nes šios diagnozės paneigtos paminėtais ekspertizės aktais ir ekspertų paaiškinimais, o kaltinamajam nustatyti (duomenys neskelbtini) įtakos jo baudžiamajai atsakomybei neturi.

63. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 19686), kurio 18 straipsniu buvo pakeistas BK 129 straipsnis, tačiau šis pakeitimas neįtakoja kaltinamojo R. A. teisinės padėties, kadangi buvo pakeistas tik BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas, numatantis atsakomybę už kvalifikuotą nužudymą, siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, o ši kvalifikuojanti aplinkybė kaltinamajam neinkriminuota.

IV. Bausmės skyrimas

64. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

65. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

66. Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

67. Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis R. A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, jog alkoholį vartojo kelias dienas, įvykio dieną nuo ryto, buvo stipriai girtas ir dienos metu net užmigęs), tai ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė, kadangi akivaizdu, kad blaivus kaltinamasis nebūtų smurtavęs prieš pažįstamą asmenį dėl menkavertės dingsties ir šios nusikalstamos veikos nebūtų įvykdęs.

68. Kaltinamasis R. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas baigtas, taip pat į tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

69. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis R. A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs, nedirbantis, neteistas, tačiau 2017-05-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (3 t., b. l. 46–47), ne kartą baustas administracine tvarka, per paskutinius penkerius metus – 8 kartus, administracinius nusižengimus daro neblaivus, paskirtos baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 53–59), yra (duomenys neskelbtini) pacientų registre, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 70–71). (duomenys neskelbtini) pacientų registre buvo įrašytas iki 2022-02-10, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 82). Nuo 2025-01-15 iki 2025-01-30 gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 9). R. A. nuo 2022-05-16 iki 2023-05-13 buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas (3 t., b. l. 46–47).

70. Kaip jau buvo minėta, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose 2023 m. birželio 2–16 d. Nr. 75U-II-50/2023 ir 2024 m. rugsėjo 11–30 d. Nr. 82TPK-6/2024 R. A. paranoidinės šizofrenijos arba rezidualinės šizofrenijos diagnozės nenustatytos, be to, nustatyti (duomenys neskelbtini) įtakos kaltinamojo R. A. baudžiamajai atsakomybei ir bausmės paskyrimui neturi.

71. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. A. už jo įvykdytą nusikaltimą paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), didesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, tačiau mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris šiuo atveju yra vienuolika metų (BK 61 straipsnio 2-4 dalys, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Griežtesnės, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui.

72. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatų taikymui (kaltinamasis pats neatvyko ir nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą, neprisipažino jo padaręs, neatlygino net dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos) ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Kadangi kaltinamasis R. A. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

73. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos galioti R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

74. R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką R. A. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-12-24 19.00 val. iki 2022-12-25 10.05 val. (viena diena) (t. 4, b. l. 37–44).

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

75. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

76. Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 150–152, 158–159) prašo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. A. priteisti 13672,11 Eur nukentėjusiojo P. Č. gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio nepripažino, nes, jo teigimu, jam inkriminuoto nusikaltimo neįvykdė. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, jų neginčijo nei kaltinamasis, nei kiti proceso dalyviai. Nukentėjusysis buvo gydomas asmens sveikatos įstaigoje laikotarpiu nuo 2022-12-24 iki 2023-01-04, todėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl P. Č. gydymo patirtos turtinės žalos dydis 13672,11 Eur laikytinas įrodytu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą privalo atlyginti kaltinamasis R. A., kurio neteisėtais veiksmais žala ir buvo padaryta (CK 6.263 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. A. priteistina 13672,11 Eur P. Č. gydymo išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

77. Siekiant užtikrinti žalos atlyginimą pratęstinas nuosavybės teisių apribojim as kaltinamojo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4400 Eur, apribojimą taikant iki Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisto civilinio ieškinio dėl 13672,11 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 11 centų) atlyginimo. Nuosprendžio nuorašas išsiųstinas turto arešto aktų registro tvarkytojui.

78. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

79. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas) akcentuoja, kad skirtingai, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

80. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi konstatavus, kad gynėjas kaltinamajam R. A. yra būtinas, nes jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 6 dalis) įvykdymu ir už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai), jo gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Valdas Kairys (t. 4, b. l. 158–159, 165, 166). Iš 2025 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam R. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 833,33 Eur (t. 4, b. l. 117–119). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą išieškoti valstybės naudai.

81. Nors valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįstas, kaltinamajam R. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažyma, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai atmestinas.

82. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 51 straipsnio 1 dalis) paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme nuteistam kaltinamajam, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš tokio kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-94-1076/2023, 1A-130-1020/2023). Taigi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nenumatytais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo). Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nors kaltinamasis turi butą, jo vertė sąlyginai nedidelė – 4400 Eur, duomenų apie jo kilnojamąjį turtą ar santaupas byloje nėra, galimybės užsidirbti įkalinimo įstaigoje, yra minimalios, R. A. privalės atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistą civilinį ieškinį dėl 13672,11 Eur turtinės žalos, todėl paskaičiuotų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo R. A. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

83. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. A., kadangi šiuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo ar kitų valstybės institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

84. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

85. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į R. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-12-24 19.00 val. iki 2022-12-25 10.05 val. (vieną dieną) ir nustatyti, jog yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, žalos atlyginimui pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, iš R. A. priteisti 13672,11 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 11 centų) turtinei žalai atlyginti.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4400 Eur, apribojimą taikant iki Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisto civilinio ieškinio dėl 13672,11 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 11 centų) turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso išlaidų iš R. A. neišieškoti.

Daiktus – P. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ su SIM kortele „Tele2“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam T. Č., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams.

R. A. kelnes, paltą, megztinį, batų porą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam R. A., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams.

Dantų plokštelę, rankšluostį, audinio dalį, 2 vnt. stikliukų, cigarečių nuorūkas, 4 vnt. kraujo nuoplovų, supakuotas vokuose, 8 vnt. biologinės kilmės pėdsakus, supakuotus vokuose, Ėminį su biologiniais pėdsakais, keramikinį gaminį, panagių nuoplovas, R. A. lyginamąjį seilių pavyzdį, P. Č. kraujo pavyzdį, 8 vnt. vokų su nuoplovomis, saugomus Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Prie bylos esančias 4 (keturias) skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.