Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1162-460/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2A-1162-460/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
E. V. S.
Civilinė byla Nr. e2A-1162-460/2018Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00287-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Plungės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą dukrai U. iki 250 Eur kas mėnesį mokamos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje nurodė, jog 2017-01-25 teismo sprendimu jos ir atsakovo santuoka yra nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jų nepilnametės dukters U. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ja, atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 175 Eur. Augant vaikui, brangstant pragyvenimui bei atsiradus vaikui papildomų poreikių – dukrai nustatytas I tipo cukrinis diabetas, nuo 2017-03-22 vidutinis neįgalumo lygis, iš esmės padidėjo išlaidos dukros išlaikymui. Tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius ir gera valia neteikia didesnio dukrai reikalingo išlaikymo. Nurodo, jog vidutiniškai dukrai išlaikyti reikalinga suma sudaro 505 Eur, diagnozavus dukrai cukrinį diabetą, maistas turi būti renkamas labai atsakingai, mėnesiui reikia apie 200 Eur, aprangai ir avalynei būtina skirti apie 40 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonėms 20 Eur, sveikatos priežiūrai 60 Eur, higienos prekių įsigijimui 20 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, būsto išlaikymo išlaidos 40 Eur; kitoms išlaidoms – telefonas, gyvybės draudimas ir kt., sudaro 95,80 Eur. Jos pajamos yra 470 Eur, taip pat gauna vaiko pinigus 30 Eur, vaikas gauna neįgalumo pašalpą 224 Eur, kuri yra atidedama insulino pompai įsigyti. Atsakovo teikiamo išlaikymo dydis buvo nustatytas, kai jo pajamos buvo minimalios, o dukrai nebuvo nustatytas neįgalumas. Jos turimomis žiniomis, atsakovas dirba Didžiojoje Britanijoje, jo mėnesio pajamos yra neabejotinai didesnės, taip pat turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, išskyrus sutartą išlaikymą daugiau prie dukters išlaidų neprisideda.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nuomonės nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-514/2017 dalį dėl E. S. teikiamo išlaikymo dydžio ir iš E. S. jo dukters U., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-03-13) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja nustatė E. V. Smilgevičienę. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš E. S. 15 Eur (penkiolika) žyminio mokesčio valstybei ir 90 Eur (devyniasdešimt) bylinėjimosi išlaidų V. S..

4. Teismas nustatė, jog šalių turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė.

5. Konstatavo, kad dukros poreikiai padidėjo, dėl to ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė po 225 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeičiant 2017 m. sausio 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl E. S. teikiamo išlaikymo dydžio ir iš E. S. jo dukters U., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 185 Eur kas mėnesį nuo 2018-06-01 d. iki U. pilnametystės.

7. Apeliantas sutinka, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė.

8. Jo nuomone, dukros išlaikymui ieškovė nurodė nepagrįstą 100 Eur išlaidų sumą.

9. Teigia, kad insulino pompa, reikalinga dukrai, yra kompensuojama, be to, dukrai mokama neįgalumo pašalpa.

Atsiliepimas

10. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime prašoma peržengti skundo nagrinėjimo ribas ir priteisti didesnį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-25 sprendimu buvo nutrauktą šalių santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys išsprendė išlaikymo jų dukrai Urtei, gim. (duomenys neskelbtini), klausimus: E. S. įsipareigojo kas mėnesį iki dukters pilnametystės mokėti po 175 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantas skunde nesutinka su priteista 225 Eur išlaikymo suma, tikina, kad dukrai iš jo turėtų būti priteista 185 Eur / mėn. išlaikymo suma.

15. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, vaiko poreikių tenkinimui iš apelianto reikalinga žymiai didesnė per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad tokia teismo išvada yra ne visiškai nepagrįsta. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus apie vaiko poreikių pokytį, motyvuotai pagrindė nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį, atsižvelgė į konkrečius dukros poreikius maistui, aprangai, higienai, laisvalaikiui, kt. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Akcentuotina šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad šalių dukrai buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, dėl to pritartina ieškovei, kad minėta liga žymiai padidina vaikui būtinas išlaidas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dukros poreikiams tenkinti būtina ir reikalinga didesnė suma, negu buvo nustatyta Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-25 sprendimu.

18. Kolegija, vertindama apelianto turtinę padėtį pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas yra jaunas, sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), darbingas asmuo, kuriam tenka pareiga išlaikyti vieną vaiką (duomenų apie būtinybę išlaikyti tėvus byloje nėra), neturint kasdienių rūpesčių vaiku. Tuo tarpu ieškovei tenka pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jam nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog didesnis išlaikymo dukrai nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kitas aspektas tas, kad apeliantui kyla pareiga įrodyti, kad galbūt jo turtinė padėtis pablogėjo ir kad jis objektyviai negali teikti didesnio išlaikymo, tačiau jis šioje byloje jokių argumentų, patvirtinančių blogą / blogesnę jo turtinę padėtį neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantas (atsakovas) gyvena Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje turi nekilnojamojo turto. Taigi, gebant pragyventi užsienyje, išlaikant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, jo finansinė padėtis vertintina kaip gera.

19. Svarstant klausimą dėl priteistino dukrai išlaikymo dydžio (teismas priteisė 225 Eir / mėn.), reiktų vadovautis principu, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau jų apimtis gali skirtis. Iš to seka, kad išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas nebūtinai vienodas iš kiekvieno, nes, kaip minėta anksčiau, ieškovė vaiku rūpinasi ne tik pirkdama maistą, sumokėdama už vaistus, kt., tačiau ir kitokia forma bei patirdama išlaidų (kasdienė priežiūra, transporto išlaidos, komunaliniai mokesčiai, kt.). Tai reiškia, kad apeliantui nereikėtų matematiškai tiksliai skaičiuoti vaiko išlaikymo dydžius iš kiekvieno po lygiai.

20. Apeliantas kaip savo kertinį argumentą nurodo tai, kad dukrai insulino pompa yra kompensuojama. Pabrėžtina, kad insulino pompos nėra kompensuojamos. Pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos išaiškinimą, „<...PSDF lėšomis buvo apmokamos insulino pompų keičiamosios dalys cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, bet ne pačios pompos”. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-529 „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo patvirtinimo“, Šiaulių teritorinė ligonių kasa informavo, kad insulino pompų naudojamų ambulatoriškai gydyti nuolatine poodine insulino injekcija, keičiamųjų dalių komplektas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu vaikams ir asmenims iki 24 metų, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, per mėnesį išrašomas vienas keičiamųjų dalių komplektas. Taigi, kompensuojamas yra Vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, bet ne pati pompa (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-529 „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo patvirtinimo“ 25 punktas).

21. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad dukrai yra reikalinga pirkti insulino pompas. Šios vienos pompos rinkinio kaina svyruoja nuo 100 EUR, kurią reikia nuolatos keisti (pirkti naują). Be kita ko, kateterį, adatą ir rezervuarus reikia keisti kas 48 val., todėl reikia papildyti rinkinį perkant priedus. Be to, kas mėnesį perkama gliukozė, diagnostinės juostelės po pakelį, jų kartais reikia daugiau, negu kompensuojama (kompensuojama yra po 5 juosteles per dieną), adatėlės penams, adatėlės šautuvėliui bei patys šautuvėliai. Dėl to spręstina, kad neįgalumo pašalpos, kaip tikslinės pašalpos, kuri naudojama išimtinai specialiems vaiko poreikiams, nepakanka vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti.

22. Pastebėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai išreiškė savo nuomonę dėl kompensuojamos insulino pompos, kuri neteisinga, tačiau ieškovės apskaičiavimo vaiko poreikiams tenkinti nepaneigė, nėra byloje įrodyta ir tai, kad tikslinė pašalpa naudojama kitai paskirčiai (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos įrodymus su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize ir išvadomis, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti dukrai 225 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sutinka ir jų nebekartoja. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas, įvertinę surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė.

25. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 130 Eur atstovavimo išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), sumokėtų UAB „Teisės angelai“. Kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtos 130 Eur bylinėjimosi išlaidos už UAB „Teisės angelai“ suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) negali būti priteistinos. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-7-334-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-106-248/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas