Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir atsakovas, jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o atsakovas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. 2022 m. kovo 21 d. teisme gautas atsakovo atstovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo. Nurodė, kad pateikiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 24 d. raštas Nr. (19.5.E)-D3-597, kurio pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nes tik pakartotinai kreipęsis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir paprašęs iš naujo patikrinti informaciją apie ieškovui išduotų leidimų prekybai 2016–2019 metais sąrašą, atsakovas šią informaciją naujai gavo. Pažymėjo, kad ankstesniu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu, pateiktu byloje, atsakovas pasitikėjo kaip teisingu, nes pats neturi galimybės patikrinti Palangos miesto savivaldybės administracijos duomenų teisingumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašyme nurodytomis aplinkybėmis konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo pridėti minėto įrodymo prie bylos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas dar 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu patikrinti informaciją apie ieškovui išduotų leidimų prekybai 2016 – 2019 metais sąrašą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakė į prašymą. Tai reiškia, jog jau 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovas žinojo apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės raštas gali būti neteisingas. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog pats atsakovas nurodė, kad M. N. kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvusiam valdytojui, yra žinoma, kad P. V. ar UAB „Natūralios idėjos“ galbūt buvo išduoti trumpalaikiai leidimai prekybai švenčių metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas jau po Palangos miesto savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto gavimo turėjo galimybę pakartotinai užklausti minėtų duomenų, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo daugiau nei 2 mėnesių laikotarpį, per kurį galėjo papildomai užklausti reikalingos informacijos, tačiau tokius veiksmus atliko tik po to, kai buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog apeliacinėje instancijoje įrodymai nerenkami, pažymi, kad jie neabejotinai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 24 d. raštą Nr. (19.5.E)-D3-597 atsisakytina priimti. Minėtas dokumentas pateiktas per EPP sistemą, todėl atsakovui negrąžintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių teisme pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose savo ieškinio reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių, įrodinėdamas, kad paskolino atsakovui 2 100 Eur sumą vekselio išdavimo metu. Tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus įrodinėjo ir juos grindė nuomos teisiniais santykiais, įrodinėdamas, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta Prekybos vietos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovui 2 100 Eur nuomos mokestį už prekybos vietos nuomą už vienus metus ir atsakovas, siekdamas garantuoti ieškovui savo įsipareigojimų įvykdymą pagal Prekybos vietos nuomos sutartį – įsipareigojimą suteikti prekybos vietą 2018 metais ir perkelti 2 100 Eur nuomos mokestį iš 2017 metų į 2018 metus, savo įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui išdavė 2018 m. vasario 2 d. vekselį. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl nuomos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo.

14. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, savo nuožiūra nustatė ieškinio dalyką ir pagrindą, priešingą ieškovo nurodytajam ieškinio dalykui ir pagrindui, bei pakeitė reikalavimo esmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tarp šalių kilusio ginčo faktines aplinkybes vertino ne tik ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau taip pat vertino ir atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją. Tai reiškia, jog teismas, nustatydamas tarp šalių susiklosčiusią padėtį, analizavo tiek ieškinio, tiek atsiliepimo turinį ir, juos įvertinęs, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma bei šalių teiktais paaiškinimais kvalifikavo ginčą. Tai, kad ieškovas teikdamas procesinius dokumentus suvokė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai turtiniai santykiai, niekaip neįpareigoja teismo, kadangi ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Nors atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovas įrodinėjo aplinkybes, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ieškovas neigė bet kokį santykį tarp Vekselio ir 2016 m. rugsėjo 5 d. prekybos vietos nuomos sutartimi. Pažymėtina, jog ieškovas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kad minėtas vekselis buvo išduotas tam, kad būtų užtikrintas nuomos sutarties vykdymas, todėl akivaizdu, jog ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra.

16. Be to, nesutiktina ir su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra nustatė ieškinio dalyką. Iš į bylą pateikto ieškinio matyti, jog ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 100 Eur skolą. Teismui tenkinus ieškinį, skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 2 100 Eur skola. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškinio dalykas sutampa ir pirmosios instancijos teismas ieškinio dalyko savo nuožiūra nenustatė. Kaip minėta, tai, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo kvalifikuotas kitaip nei ginčą ieškiniu kvalifikavo ieškovas, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pats nustatė ieškinio dalyką ar nustatė aplinkybes, kuriomis nesirėmė bylos šalys.

17. Visos šios nutarties 14–16 punktuose nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susidariusią situaciją remdamasis ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu šalių išsakytų argumentų pagrindu ir įvykdė savo pareigą kvalifikuoti ginčą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. išsinuomojęs prekybos vietą, galėjo nedelsiant kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo Nr. 124-PR2 termino pratęsimo, dėl naujo prekybos leidimo išdavimo, galiosiančio nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (prekybos vietos nuomos sutarties pabaigos). Mano, kad ieškovas buvo ypač pasyvus, neorganizuotas, aktyviai nesirūpino leidimo prekybai išdavimu, t. y. ieškovas, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. išsinuomojęs prekybos vietą ir tą pačią dieną sumokėjęs 500 Eur nuomos mokesčio dalį, o likusią 1 600 Eur dalį sumokėjęs 2016 m. gruodžio mėn., tik 2017 m. sausio 23 d. nusprendė pradėti rūpintis leidimo prekybai išdavimu. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog prekybinis plotas jam yra reikalingas tik šiltuoju metų laiku, t. y. prekyba Palangoje vykdoma nuo gegužės iki spalio mėnesių. Taip pat byloje nėra ginčo, jog ieškovas, pasirašydamas ginčo sutartį, turėjo galiojantį leidimą prekiauti (duomenys neskelbtini). Minėtas leidimas buvo išduotas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, jog lauko prekyba buvo vykdoma tik šiltuoju metų laiku. Be to, visuotinai žinoma, kad žiemos sezono metu, kai Palangos mieste būna mažiausias poilsiautojų intensyvumas, prekyba gali būti nuostolinga, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad prekybinis plotas jam yra reikalingas tik šiltuoju metų laiku, yra logiški ir pagrįsti. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, siekdamas prekiauti išsinuomotoje prekybos vietoje nuo gegužės mėnesio ir į Palangos miesto savivaldybę kreipęsis sausio 23 d., buvo aktyvus, iš anksto rūpinosi leidimo prekybai išdavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė savo pareigas.

19. Dar dagiau, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde teigia ir pats atsakovas, ieškovas, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. teisėtai nuomos pagrindu valdantis prekybos vietą žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo laisvas pats spręsti, ar vykdyti prekybą, kada vykdyti prekybą ir kada imtis veiksmų dėl leidimo prekybai išdavimo. Tai reiškia, kad ieškovas išsinuomojęs prekybos vietą bei nusprendęs užsiimti prekyba turėjo pagrįstą lūkestį, kad minėtam žemės sklypui nebus taikomi jokie apribojimai, dėl kurių ieškovas negalės gauti leidimo prekiauti, ir prekiauti jis galės bet kuriuo sutarties galiojimo metu. Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog dėl žemės sklypui pritaikyto arešto ieškovui netekus galimybės gauti leidimo prekiauti, ieškovo atsakomybės dėl tokio leidimo negavimo nėra, o apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas galėjo anksčiau kreiptis į Palangos miesto savivaldybę su prašymu išduoti leidimą prekiauti, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apelianto nuomone, teismo sprendimo 13 punkte nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės užsiimti vykdoma veikla išsinuomotoje prekybos vietoje. Teigia, jog tokie motyvai priimti neįvertinus nurodytų aplinkybių dėl leidimo prekybai galiojimo iki 2016 m. rugsėjo 20 d., dėl paties ieškovo pasyvaus elgesio. Pažymi, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kodėl jis nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. dėl objektyvių priežasčių negalėjo užsiimti prekyba, o teismas tokių nesamų įrodymų ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, ieškovas buvo laisvas pats spręsti, ar vykdyti prekybą, kada vykdyti prekybą ir kada imtis veiksmų dėl leidimo prekybai išdavimo. Tai, kad ieškovas nusprendė neprekiauti laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., nereiškia, jog dėl vėliau ginčo prekybos vietai pritaikytų apribojimų jis turėjo galimybę vykdyti veiklą. Pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas, ieškovas turėjo įgijęs teisę laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 15 d. bet kuriuo metu vykdyti prekybą, tačiau šia savo teise negalėjo pasinaudoti ne dėl savo kaltės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės užsiimti vykdoma veikla išsinuomotoje prekybos vietoje.

21. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad abi ginčo šalys bendrais konkliudentiniais veiksmais ginčo sutarties nenutraukė, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nutraukęs šią sutartį. Atsakovas nurodė, kad šią aplinkybę byloje kategoriškai neigė, todėl mano, kad abiejų šalių valios ir veiksmų bendrumas dėl sutarties nutraukimo nėra įrodytas jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakovu, kaip įgaliotu nuomojamos prekybos vietos savininko asmeniu, 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaręs Prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 16/03/01, pagal kurią atsakovas susitarė su ieškovu dėl prekybos vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 15 d. įskaitytinai, nuomos. Prekybos vietos nuomos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas (nuomininkas) nuomojamą prekybos vietą suderina su Palangos miesto savivaldybe (Sutarties 1.2 punktas), o Sutarties 4.7 punkte numatyta, kad nuomininkas gali vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu nuomininkas (nustatyta, kad sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir šalys šių aplinkybių neginčija) negauna Palangos miesto savivaldybės suderinimo dėl prekybos leidimo nuomojamoje vietoje. Tokiu atveju nuomotojas privalo grąžinti sumokėtą nuomos mokestį per 20 dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos. Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės 2017 m. gegužės 10 d. rašto dėl laikino prekybos įrenginio (duomenys neskelbtini), Nr. (8.6.)-D3-V-7732-1665 matyti, kad Palangos miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą prekiauti (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodyta, kad vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių suvaržymas, t. y. žemės sklypas yra areštuotas, todėl, atsižvelgiant į tai, laikino prekybos įrenginio projektas nėra derinamas ir leidimas prekiauti (duomenys neskelbtini), nebus išduotas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas, negavęs Palangos miesto savivaldybės leidimo prekiauti (duomenys neskelbtini), įgijo teisę vienašališkai nutraukti ginčo nuomos sutartį.

22. Nors byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovas pateikė atsakovui ginčo nuomos sutartyje numatytą pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktą, jog ginčo nuomos sutartis buvo nutraukta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Iš į bylą pateikto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo Messenger?io programėlėje matyti, jog ieškovas derina su atsakovu skolos grąžinimo klausimus, t. y. ieškovas reikalauja grąžinti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovas žada dalimis turimą skolą atiduoti. Iš ieškovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 13.31 val. atsakovui siųstos žinutės matyti, jog yra kalbama apie seniai negrąžinamą skolą, kurios suma yra 2 100 Eur. Taip pat nurodoma, kad dėl susidariusios situacijos ieškovas taip pat patyrė nuostolių, t. y. negautų vasaros prekybos pajamų. Pažymėjo, kad ieškovas minėtus pinigus (skolą) atsakovui sumokėjo prieš 9 mėnesius. Tai reiškia, jog 2 100 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui 2017 m. gruodžio mėnesį. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes dėl nurodomos skolos sumos, taip pat įvertinusi tai, kad sutampa reikalaujamų grąžinti pinigų sumokėjimo laikas ir aplinkybės, jog dėl susidariusios situacijos ieškovas negavo prekybos pajamų, konstatuoja, jog šiuo atveju šalys derina būtent ieškovo atsakovui sumokėto nuomos mokesčio grąžinimo klausimą, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo nuomos sutartis nutraukta konkliudentiniais veiksmais.

23. Apelianto nuomone, jeigu teismas pripažino, kad ieškovas Prekybos vietos nuomos sutartį nutraukė dar 2017 m. gegužės 10 d., tai ir vekselio data turėjo būti arti šios datos, o jame numatyta Vekselio įvykdymo data turėjo atitikti Prekybos vietos nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą 20 dienų terminą – iki 2017 m. gegužės 30 d. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš į bylą pateikto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo Messenger?io programėlėje matyti, jog ieškovas dar 2017 metų liepos mėnesį laukė skolos grąžinimo, o susirašinėjimas dėl skolos grąžinimo vyko iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat nustatyta, jog ieškovas teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis siekė gražiuoju susitarti su atsakovu dėl skolos grąžinimo, teigė, jog žinojo, kad jis turi finansinių sunkumų, todėl nenorėjo kreiptis į antstolius, kad išvengtų vykdymo išlaidų. Pažymėtina, jog šiuos ieškovo teiginius taip pat patvirtina ir į bylą pateikta minėto susirašinėjimo su atsakovu medžiaga, iš kurios matyti, jog ieškovas vis sutinka atidėti skolos grąžinimo terminus, teigia, jog nenori imtis priverstinio skolos išieškojimo ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog vekselio data turėjo būti arti sutarties nutraukimo datos (t. y. 2017 m. gegužės 10 d., kai buvo atsisakyta išduoti ieškovui leidimą prekiauti), o jame numatyta Vekselio įvykdymo data turėjo atitikti Prekybos vietos nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą 20 dienų terminą – iki 2017 m. gegužės 30 d. Kaip minėta, ieškovas ne kartą sutiko atidėti skolos grąžinimo terminus, sutiko dėl skolos grąžinimo dalimis, siekė išvengti vykdymo išlaidų, todėl šiuo atveju labiau tikėtinos ieškovo nurodomos aplinkybės, jog galiausiai ginčo vekselis buvo išrašytas tam, kad užtikintų skolos grąžinimą.

24. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas neįvertino, jog pats ieškovas pripažino, kad atsakovas pavedimu grąžino ieškovui 500 Eur sumą. Be to, teigė, kad pats ieškovas su dubliku pateiktoje ginčo šalių susirašinėjimo medžiagoje yra nurodęs savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausęs atsakovo: „Kada planuoji likusius 1 600 Eur pinigus pervesti?“. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas dalį pinigų yra grąžinęs, tačiau neteikė tai patvirtinančių įrodymų, nors tai tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog nors byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui dalį turėto įsiskolinimo, tačiau išklausius pirmosios instancijos teisme vykusios ieškovo apklausos garso įrašą nustatyta, jog ieškovas pripažino, jog atsakovas jam bankiniu pavedimu grąžino 500 Eur sumą (2021 m. lapkričio 10 d. garso įrašas nuo 26.53 min. iki 26.59 min.). Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas, bendraudamas su atsakovu Messenger?io programėlėje 2018 m. gegužės 14 d. 15.05 val. rašytoje žinutėje nurodė: „<...> laukiu likusių pinigų 1 600 eurų <...>“.

25. Vertinant tai, kokią sumą atsakovas yra skolingas ieškovui, taip pat svarbu pažymėti, jog šalys susitarė dėl 2 500 Eur nuomos mokesčio už vienus metus, kuris turi būti sumokamas iki einamųjų metų kovo 1 d. Taip pat byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. el. laišku pateikė ieškovui pasiūlymą dėl sutarties kainos sumažinimo, nurodydamas, kad atsakovas padarytų 400 Eur nuolaidą už prekybos vietos nuomą, jeigu ieškovas sumokėtų likusią dalį iki šio penktadienio arba, jeigu yra galimybė, ir anksčiau. Taigi atsakovas padarė nuomos kainos nuolaidą su sąlyga, jeigu ieškovas anksčiau negu numatyta Sutarties 4.6 punkte sumokėtų nuomos mokestį. Ieškovas su šiuo atsakovo pasiūlymu sutiko, todėl žodiniu šalių sutarimu nuomos kaina buvo sumažinta nuo 2 500 Eur iki 2 100 Eur ir ieškovas ją atsakovui galutinai sumokėjo 2016 metų gruodžio mėn. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovas pagal sutartį sumokėjo atsakovui iš viso 2 100 Eur sumą, o kaip nustatyta šios nutarties 24 punkte, vėliau atsakovui grąžinus dalį skolos, t. y. 500 Eur, darytina išvada, kad atsakovas iš viso ieškovui liko skolingas 1 600 Eur. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, netinkamai nustatė skolos sumą, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteista 315 Eur palūkanų. Įvertinus tai, kad šia nutartimi buvo sumažintas priteistos skolos dydis, darytina išvada, jog priteistinos palūkanos taip pat mažintinos atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai. Pripažinus, kad ieškovui buvo nesumokėta 1 600 Eur skola, ieškovui iš atsakovo priteistina 240 Eur (1 600 Eur x 5 proc. x 3 metus) palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

27. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ieškovui grąžinta skolos dalimi. Priimtas skundžiamas teismo sprendimas yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, keistinas mažinant ieškovui priteistos skolos dydį iki 1 600 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

30. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. priteista ne visa prašoma priteisti skolos suma, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju iš viso buvo patenkinti 76,19 procentai ieškinio reikalavimų ((1 600 Eur (priteista suma) * 100 procentų) / 2 100 Eur (iš viso pareikštų reikalavimų) = 76,19 procentai).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 554 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 54 Eur žyminis mokestis, 500 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos. Taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2021 m. liepos 28 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 231, 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo kvito, serija LAT Nr. 904317, pagal kurią ieškovas sumokėjo advokato padėjėjui 500 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 554 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 76,19 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 422,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Taip pat byloje buvo gautas atsakovo atstovės advokatės J. J. prašymas priteisti iš ieškovo 1 379,40 Eur advokato išlaidų. Kartu su prašymu buvo pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra JRJ Nr. 21-015, 2021 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra JRJ Nr. 21-020, 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra JRJ Nr. 21-031 bei 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. lapkričio 9 d. bankinių mokėjimų kopijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo atmesta 23,81 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 328,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

34. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 93,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 901 Eur, bei į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo už apeliacinį skundą sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį, 2022 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija JRJ Nr. 22-004, bei 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatei 847 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 901 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 23,81 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 214,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. vasario 3 d. atstovavimo sutartį, 2022 m. vasario 4 d. Sąskaitą už teisines paslaugas bei 2022 m. vasario 1 d. teisinių paslaugų sutartį.

37. Atsakovo atstovė pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimą dėl ieškovo prašomų priteisti advokatų išlaidų, kuriame nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti 500 Eur advokato išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla. 2022 m. vasario 4 d. sąskaita yra išrašyta ne ieškovui, o byloje nedalyvaujančiam asmeniui - UAB „Natūralios idėjos“, vadinasi, teisinės paslaugos pagal šią sąskaitą yra teiktos ne ieškovui. Be to, byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė advokato išlaidų ir jas apmokėjo, o CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad advokato išlaido negali būti priteisiamo, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

38. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovės argumentais, nes tiek teisinių paslaugų sutartis, tiek atstovavimo sutartis, tiek ir sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyti UAB „Natūralios idėjos“ vardu, tačiau minėta bendrovė nėra šios bylos dalyvė, todėl neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog UAB „Natūralios idėjos“ apmokėjo pateiktą sąskaitą. Dar daugiau, UAB „Natūralios idėjos“ teisinių paslaugų sutartį sudarė su advokato padėjėju K. K., kuria pavedama parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą civilinėje byloje e2-2811-995/2021 bei atstovauti kliento interesams, nors Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą išreikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas.

39. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui P. V. iš atsakovo M. N. 1 600 Eur skolą, 240 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 840 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. V. atsakovui M. N. 214,52 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.