Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-873-855/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-12
Bylos Nr.: e2A-873-855/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11274-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: B. V.

Kategorijos

2.1.5.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-873-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11274-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4.; 2.6.11.16.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei B. V. dėl nuostolių atlyginimo pardavus netinkamos kokybės daiktą,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. V. 1480,00 Eur išlaidų už automobilio variklio remontą, 510,00 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovės sūnus E. J. 2018 metų rugsėjo mėnesį telefonu susisiekė su asmeniu tinklalapyje www.autoplius.lt, skelbusiu, jog parduoda geros būklės, neturintį defektų automobilį „Mazda CX7“. Ieškovės sūnus 2018 m. rugsėjo 13 d. šia transporto priemonę apžiūrėjo, apžiūros metu transporto priemonę parduodantis asmuo – atsakovė trūkumų, išskyrus kėbulo defektus, nenurodė. Tuo pat metu, apžiūrint transporto priemonę, ieškovės sūnus pravažiavo kelis ratus. Transporto priemonės variklis veikė tolygiai, variklio temperatūra buvo darbinė. Atsakovė ir ieškovės sūnus sutarė dėl transporto priemonės kainos ir sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, automobilis buvo perduotas ieškovės sūnui, o atsakovei sumokėta 3700,00 Eur suma, nors sutartyje automobilio kaina nurodyta 5000,00 Eur, ieškovės teigimu, to paprašius atsakovei. 2018 m. rugsėjo 14 d., ieškovės sūnui nuvažiavus apie 5 kilometrus, įsigytos transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidiegė lemputė „check engine“ ir transporto priemonės variklis pradėjo trūkčioti, stipriai vibruoti, dingo trauka. Transporto priemonė į servisą buvo pristatyta 2018 m. rugsėjo 20 d., kur, atlikus kompiuterinę diagnostiką ir cilindrų kompresijos matavimą, buvo nustatyta, kad variklio 2 ir 3 cilindruose kompresija dvigubai mažesnė už normalią kompresiją; rekomenduota nuimti variklio galvutę ir remontuoti variklį. Ieškovės sūnus 2018 m. rugsėjo 24 d. apie automobilio trūkumus elektroniniu paštu pranešė atsakovei, siūlant pasiimti automobilį ir grąžinti ieškovei sumokėtus pinigus arba sumokėti ieškovei 1160,00 Eur kompensaciją už automobilio remontą ir automobilio variklio gedimų nustatymą. Atsakovė elektroniniu paštu atsakė, kad sutinka už remontą grąžinti 1000,00 Eur, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. Atsakovei pretenzija buvo išsiųsta 2018 m. spalio 24 d., tačiau į ją nebuvo atsakyta. Ieškovė kreipėsi į specialių žinių turintį asmenį, kuris 2018 m. vasario 18 d. parengė išvadą dėl transporto priemonės variklio, kuria remdamasi ir reiškia reikalavimą atsakovei kompensuoti 1480,00 Eur remonto išlaidas. Ieškovė taip pat patyrė 60,00 Eur išlaidas už kompresijos matavimą bei 450,00 Eur išlaidas už išvados parengimą.

2. Atsakovė B. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.

2.1. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės rida buvo 212 000 km (131 730 mylių), ir tai nurodyta sutartyje, o 2018 m. rugsėjo 20 d., prieš atliekant gedimų diagnostiką, rida buvo 213 663 km (132 764 mylių), kas rodo, jog buvo nuvažiuota 1 663 km, todėl variklio defektai atsirado po sutarties sudarymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2018 m. rugsėjo 14 d., nuvažiavus 5 kilometrus, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė lemputė „check engine“, automobilio variklis pradėjo trūkčioti, stipriai, vibruoti, dingo trauka. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės kompiuterinė diagnostika buvo atlikta praėjus savaitei po transporto priemonės perdavimo. 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvada atlikta ieškovės užsakymu, atsakovei nedalyvaujant, specialisto išvados grindžiamos prielaidomis, vadovaujantis tik ieškovės sūnaus subjektyviais teiginiais. Be to, ieškovė siekia išvengti objektyvaus automobilio variklio būklės įvertinimo, nes 2019 m. kovo 26 d. transporto priemonę pardavė ir tuo užkirto kelią objektyviai, nešališkai įvertinti automobilio variklio būklę bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog transporto priemonę specialistas apžiūrėjo 2018 m. spalio 17 d., dalyvaujant tik ieškovės sūnui, o apžiūros metu variklis jau buvo išardytas: nuimta variklio cilindrų bloko galva, išmontuoti stūmokliai ir švaistikliai. Specialistui apžiūrint išardytą variklį, jo dalių būklė galėjo neatitikti iki jo išardymo buvusios būklės (galėjo būti pakeistos dalys, padarytas neigiamas fizinis poveikis, sumontuotas kitas cilindrų blokas). Išvadoje nurodyta prielaida, kad variklyje buvo naudotas alyvos priedas „daktaras“ nėra pagrįsta jokiais tyrimais. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo atliktas variklio remontas, o ieškovės 2019 m. kovo 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje esantis įrašas „variklio remontas“ leidžia suprasti, kad tokį remontą reikalinga atlikti ateityje. Pirmoji ieškovės pretenzija dėl parduotos transporto priemonės jai buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 20 d., antroji – 2018 m. rugsėjo 26 d., o 2018 m. spalio 24 d. pateikta trečioji pretenzija. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė ir 2018 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku ,ir tai ieškovei buvo žinoma, nes 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzijoje nurodyta, kad defektacijos sąrašas ir išvada bus pridėta ieškinyje. Ieškiniui dėl daikto trūkumų pateikti yra nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Senaties eiga prasidėjo 2018 m. rugsėjo 20 d., kuomet ieškovės sūnus pirmą kartą pareiškė atsakovei pretenziją. Paskutinė diena ieškiniui pareikšti buvo 2019 m. kovo 20 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 11 d., todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės D. J. 443,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 13,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo ir atsakovės paaiškinimai, liudytojo E. J. parodymai patvirtina, kad atsakovė ir E. J., veikdamas ieškovės vardu, 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė transporto priemonės Mazda CX7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, liudytojas E. J. į sutartį įrašė ir perkamos transporto priemonės ridą kilometrais – 212 000. Teismas taip pat darė išvadą, kad transporto priemonės rida nurodyta UAB „Inchcape Motors“ 2018 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 681700200 kaip 182 764, yra nurodyta klaidingai, vietoje skaičiaus „3“ įrašius „8‘.

5. Teismas nustatė, kad paskutinė transporto priemonės rida iki pirkimo – pradavimo sutarties sudarymo buvo fiksuota 2018 m. kovo 19 d. ir sudarė 209 018 km. Pirkimo – pardavimo 2018 m. rugsėjo 13 d. sutartyje nurodyta 212 000 km rida. Šie duomenys rodo, kad per šešis mėnesius buvo nuvažiuoti tik 2 982 km arba vidutiniškai 497 km per mėnesį, t. y. 5 kartus mažiau nei įprastai. Taigi, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad buvo suklysta nurodant transporto priemonės ridą 2018 m. rugsėjo 13 d. sutartyje. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė turėjo pareigą patikrinti į sutartį įrašomų duomenų teisingumą, papildyti sutartį joje nenurodytais duomenimis, todėl vien ta aplinkybė, jog sutarties tekstą į formą įrašė transporto priemonę perkantis asmuo, nesudaro pagrindo išvadai, jog įrašant ridos duomenis į sutartį nebuvo padaryta klaida.

6. Atsižvelgdamas į liudytojų ir atsakovės nurodytas aplinkybes apie automobilio būklę prieš pardavimą teismas atkreipė dėmesį, kad kadangi turbokompresoriaus paskirtis yra padidinti variklio galingumą, ši transporto priemonė gali įtakoti variklio būklę, atsakovė apie tai, kad buvo tvarkomas transporto priemonės turbokompresorius turėjo informuoti transporto priemonės pirkėją, tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, to nepadarė, kaip neinformavo pirkėjo ir apie tai, kad transporto priemonė gesta ir kad yra girdimas ūžesys.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog transporto priemonės variklio gedimai atsirado dėl pirkėjo kaltės, yra prielaidos, nes variklio veiklos trūkumus iki transporto priemonės pardavimo rodė tokie požymiai kaip ūžesys, traukos sumažėjimas bei gesimas ir tai atsakovei buvo žinoma.

8. Skundžiamame sprendime pažymima, jog atsakovės sūnus liudytojas A. Ž. patvirtino, kad jis pirkėjo telefonu taip pat buvo informuotas apie atsiradusius ginčo transporto priemonės trūkumus, jam buvo siūloma atvykti į servisą, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Tai, kad ginčo transporto priemonės variklis buvo suremontuotas patvirtino ir liudytoja R. D. 2019 m. kovo 26 d. įsigijusi šią transporto priemonę bei nurodžiusi, kad bylos nagrinėjimo metu transporto priemonė tinkama naudoti pagal paskirtį, ji jokių variklio remonto darbų nėra atlikusi. Tai, kad ginčo transporto priemonės variklis turėjo trūkumų, patvirtina ginčo transporto priemonės diagnostika, atlikta 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Inchcape Motors“, kur nurodyti trečiojo cilindro veiklos trūkumai ir šios įmonės nustatyti kompresijos matavimo duomenys užfiksuoti UAB „Inchcape Motors“ 2019 m. vasario 20 d. paraiškos – sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape bei liudytojo M. Š. parodymai.

9. Atmesdamas atsakovės argumentus, jog Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 nėra reikalavimo nurodyti variklio trūkumų, teismas laikė, kad atsakovė turėjo ir galėjo nurodyti pirkėjui visus jai žinomus požymius, kurie leistų įvertinti pirkėjui, ar parduodamas daiktas atitinka parduodamam naudotam daiktui keliamus įprastus reikalavimus ir tai, ar parduodamas daiktas bus tinkamas naudoti tam tikrą laiką po jo pardavimo.

10. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo transporto priemonės pardavimo sandorio sudarymo metu jau buvo požymiai, rodantys transporto priemonės variklio (jo darbą įtakojančių detalių) darbo trūkumus, apie kuriuos atsakovei buvo žinoma, todėl atsakovė yra atsakinga už parduotos transporto priemonės trūkumus (CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.327 straipsnio 1 – 4 dalys).

11. Kita vertus, teismas nurodė, jog atsakovės elektroniniai laiškai bei kitas byloje esantis elektroninis susirašinėjimas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė vėliausiai 2018 m. spalio 4 d. turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakovė nesutinka geranoriškai tenkinti ieškovės reikalavimų, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovės atstovo 2018 m. spalio 24 pretenzija, išsiųsta atsakovei, nebuvo būtina ir su tuo, jog ieškinio senaties termino eiga vėliausiai prasidėjo 2018 m. spalio 4 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 11 d., t. y. praleidus ieškinio terminą. Ieškovė nenurodė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, sudaryti 2019 m. vasario 18 d., pateikta išvada sudaryta remiantis liudytojo E. J. išdėstytais argumentais, joje padarytos išvados iš esmės atitinka 2018 m. rugsėjo 20 d. atsakovei nurodytas aplinkybes apie paaiškėjusius transporto priemonės trūkumus, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės trūkumai buvo nustatyti tik 2019 m. vasario 18 d. ir atitinkamai nėra pagrindo ieškinio senaties eigos termino pradžią sieti su šia data. Kadangi atsakovė yra pareiškusi prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškinys teismui pateiktas pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė D. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Tik 2018 m. spalio 16 d. buvo užbaigtas automobilio variklio remontas, ieškovė (jos sūnus) sumokėjo UAB „Autovic“ už remonto darbus, t. y. 2018 m. spalio 16 d. galutinai paaiškėjo remonto išlaidų suma – 1480,00 Eur, ir ieškovė faktiškai patyrė išlaidas parduoto automobilio trūkumams ištaisyti.

13.2. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją, kurioje pasiūlė konkrečius alternatyvius pažeistų teisių atstatymo būdus, iš kurių vienas buvo sumokėti ieškovei kompensaciją už automobilio (variklio) remontą. Ieškovė pretenzijoje nurodė 7 kalendorinių dienų terminą atsakymui pateikti. Tokią pretenziją pirkėjas turi teisę pareikšti per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos (CK 6.338 str. 2 d.). Atsakovė į 2018 m. spalio 16 d. pretenziją iki joje nustatytos dienos (2018 m. spalio 31 d.) neatsakė, t. y. tik tada ieškovei tapo žinoma, jog atsakovė išlaidų už automobilio remontą neatlygins. Ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti ankščiau nei 2018 m. spalio 31 d.

13.3. Kita vertus, tik iš 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. A. R. pateiktos specialisto išvados sužinojo apie automobilio variklio gedimo priežastį, kad tai nesusiję su netinkamu automobilio eksploatavimu po pardavimo, bei jog variklio gedimas atsirado iki jo perdavimo ir apie variklio gedimą atsakovei turėjo būti žinoma. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senatis prasidėjo 2019 m. vasario 18 d. ir ieškinio pateikimo dieną (2019 m. balandžio 11 d.) ji nebuvo pasibaigusi.

13.4. Ieškovė teismo nagrinėjimo metu prašė atnaujinti praleistą ieškinio senatį, jeigu teismas nuspręs, jog ieškinio senatis yra praleista. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, neatsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes. Ieškovei iki 2019 m. vasario 18 d. nebuvo žinoma automobilio variklio gedimo priežastis. Tai, kad 2019 m. vasario 18 d. specialisto padarytos išvados iš esmės atitinka 2018 m. rugsėjo 20 d. atsakovei nurodytas aplinkybes apie paaiškėjusius transporto priemonės trūkumus, neduoda pagrindo teigti, jog ieškovė 2018 m. rugsėjo 20 d. žinojo apie trūkumų atsiradimo priežastį.

13.5. Ieškovė vykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, rinko įrodymus (specialisto išvada), kurie patvirtintų, jog automobilio variklio defektai atsirado iki pirkimo – pardavimo. Be to, ieškovei iki 2019 m. kovo 20 d. nebuvo žinoma atsakovės faktinė gyvenamoji vieta, nuo ko priklausė kokiam teismui reikėjo reikšti ieškinį (CPK 29 str., 30 str.). Be to, jeigu laikyti, kad ieškinio senatis prasidėjo 2018 m. spalio 4 d., tai ji yra praleista tik 7 dienas.

Atsiliepimas

14. Atsakovė B. V. atsiliepime į apeliantės D. J. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

14.1. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė ir 2018 m. rugsėjo 25 d. el. laišku. Tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog jos pretenzijos dėl automobilio trūkumų, nuostolių atlyginimo yra atmestos ir ginčas bus sprendžiamas teisme, aiškiai matyti iš E. J. 2018 m. rugsėjo 26 el. laiško turinio, kuriame nurodyta, kad „Defektacijos sąrašą ir išvadas pridėsiu ieškinyje“ ir iš E. J. el. laiško, 2018 m. rugsėjo 26 d., turinio „na ką gi tuomet susitiksim teisme“. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroniniuose laiškuose nurodė, kad nevyks apžiūrėti automobilio, nurodydama, kad tai turi padaryti ekspertai, 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė ieškovei, kad jai pateiktas aktas niekinis, o kitame laiške nurodė, kad ieškovė gali elgtis kaip nori.

14.2. Ieškovė buvo atstovaujama savo sūnaus E. J., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, turi nemažą patirtį automobilių pirkimo – pardavimo srityje.

14.3. Apeliacinio skundo teiginys, jog ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau nei 2018 m. spalio 31 d., t. y. atsakymo į 2018 m. spalio 24 d. pareikštą pretenziją pabaigos dieną, yra nepagrįstas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. spalio 24 d. atsakovei buvo pareikšta jau mažiausiai trečioji pretenzija. Šią pretenziją ieškovė pareiškė jau iš ankstesnio el. susirašinėjimo, žinodama, kad atsakovė ne ginčo tvarka netenkins jos reikalavimų.

14.4. Ieškovės pateikta 2019 m. vasario 18 d. išvada, sudaryta remiantis E. J. išdėstytais argumentais, joje padarytos išvados iš esmės atitinka 2018 m. rugsėjo 20 d. atsakovei nurodytas aplinkybes apie paaiškėjusius transporto priemonės trūkumus, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad transporto priemonės trūkumai buvo nustatyti tik 2019 m. vasario 18 d. ir atitinkamai nėra pagrindo ieškinio senaties eigos termino pradžią sieti su šia data.

14.5. Ieškovė poziciją dėl ieškinio senaties taikymo ir šio termino atnaujinimo pareiškė tik ieškovės atstovo baigiamojoje kalboje.

Šalies argumentai

14.6. Ieškovės nurodyta priežastis, t. y., kad ji praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes vykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, rinko įrodymus (specialisto išvada), yra absoliučiai deklaratyvi ir neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio modelio.

14.7. Vietoje to, kad gavus pirmąjį neigiamą ir vėlesnius neigiamus atsakovės atsakymus į ieškovės pateiktas pretenzijas, kreiptis į teismą, ieškovė, atstovaujama savo sūnaus E. J., pasirinko kitą elgesio modelį – teikė atsakovei vis naujas pretenzijas, vietoje to, kad teismo prašyti skirti teismo ekspertizę objektyvioms gedimų priežastims nustatyti, vienasmeniškai pasamdė specialistą, kuris pateikė tokias išvadas, kokių pageidavo ieškovės sūnus, taip pat dar prieš kreipdamasi dėl specialisto išvadų ir į teismą automobilį suremontavo ir pardavė, tuo iš esmės užkirsdama kelią teisme atlikti objektyvią ekspertizę automobilio gedimo priežasčiai nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ir E. J., veikdamas apeliantės vardu, 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė transporto priemonės „Mazda CX7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantei D. J. buvo parduotas nurodytas automobilis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, D. J. pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime itin detaliai išanalizavo nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, įskaitant Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenis apie transporto priemonės apžiūras, UAB „Inchcape Motors“ sąskaitas faktūras, specialisto - Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. A. R. 2019 m. vasario 18 d. išvadą, UAB „Autovic“ darbų sąmatą, pinigų priėmimo kvitą, liudytojų doc. dr. A. R., E. J., A. Ž., M. Š. ir R. D. parodymus, šalių paaiškinimus, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog transporto priemonės variklio gedimai atsirado dėl pirkėjos kaltės, yra prielaidos, nes variklio veiklos trūkumus iki transporto priemonės pardavimo rodė tokie požymiai kaip ūžesys, traukos sumažėjimas bei gesimas ir tai atsakovei buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas darė tiek byloje esančiais įrodymais, tiek įrodymų vertinimo taisyklėmis visapusiškai pagrįstas išvadas, kad ginčo transporto priemonės pardavimo sandorio sudarymo metu jau buvo požymiai, rodantys transporto priemonės variklio (jo darbą įtakojančių detalių) darbo trūkumus, apie kuriuos atsakovei buvo žinoma (jie nebuvo nurodyti apeliantei ar jos sūnui E. J.), todėl būtent atsakovė B. V. yra atsakinga už parduotos transporto priemonės trūkumus.

21. Pažymėtina, kad tokia bylą nagrinėjusio teismo pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, sprendžiant klausimą dėl parduotos transporto priemonės trūkumų atsiradimo iki transporto priemonės pardavimo apeliantei, sudaro pagrindą daryti būtent tokias išvadas, kokias skundžiame sprendime ir darė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su aptartais teismo sprendimo motyvais, o atsakovei B. V. sprendimo šio aspektu apskritai neskundžiant (apeliantė D. J. taip pat su sprendimu šioje dalyje sutinka), išsamių ir pagrįstų teismo sprendimo motyvų nekartoja. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje esantys įrodymai visiškai įrodo 1480,00 Eur automobilio „Mazda CX7“ remonto išlaidas, taip pat ieškovės patirtas 450,00 Eur išlaidas už specialisto išvados parengimą, tuo tarpu 60,00 Eur išlaidos už automobilio variklio kompresijos matavimą nagrinėjamu atveju taip pat yra pakankamai tikėtinos.

22. Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su tuo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį atmesti apeliantei D. J. praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.

23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

24. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. UAB „Hanner“, bylos Nr. 3K-3-638/2013).

26. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirkėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2018 m. spalio 4 d. Iš atsakovės ir apeliantės sūnaus E. J. bei pačios apeliantės susirašinėjimo matyti, kad iki pat nurodytos datos tarp šalių vyko pakankamai intensyvus bendravimas apie parduoto automobilio trūkumus, galimas remonto išlaidas, jų dydžio pagrįstumą ir galimą išlaidų kompensavimą tiek pilnai, tai iš dalies ir pan. Nors šio susirašinėjimo metu B. V. 2018 m. rugsėjo 26 d. atrašydama į E. J. elektroninį laišką iš tiesų nurodė „na ką gi, susitiksime teisme“, tačiau tik 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovei buvo pateikta pačios apeliantės pretenzija, o šalys bendravo toliau ir galiausiai 2018 m. spalio 4 d. B. V. aiškiai nurodė, kad netenkins ieškovės pretenzijoje pareikštų reikalavimų.

27. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau nei 2018 m. spalio 31 d., t. y. atsakymo į 2018 m. spalio 24 d. pareikštą pretenziją pabaigos dieną, arba net 2019 m. vasario 18 d., t. y. gavus Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. A. R. išvadą, kurį, kaip rašytinį įrodymą, ieškovė pateikė byloje. Tokie apeliacinio skundu argumentai prieštarauja tiek aptartai kasacinio teismo praktikai, tiek byloje esantiems įrodymams, kadangi jau 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzijoje D. J. atsakovei nurodė iš esmės tikslią numatomo remonto kainą – 1500,00 Eur, o apie tai, kad B. V. neketina tenkinti ieškovės reikalavimų (nors pradžioje atsakovė ir buvo pasiūliusi 1000,00 Eur kompensaciją), kaip minėta, apeliantei D. J. buvo žinoma 2018 m. spalio 4 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad 2019 m. balandžio 11 d. pateikus ieškinį, jis buvo pateiktas septynias dienas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

28. Nors pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl senaties termino atnaujino neturi būti nagrinėjamas, kadangi nagrinėjant bylą ieškovė poziciją dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pareiškė tik ieškovės atstovo baigiamojoje kalboje. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, matyti, kad atsakovei prašius taikyti ieškinio senatį, teismas bet kuriuo atveju pagal pareigas (ex officio) turėjo patikrinti, ar nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl šis B. V. argumentas atmestinas.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime sprendė, kad apeliantė nenurodė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su tokia bylą nagrinėjusio teismo pozicija nesutinka.

32. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose nenurodytos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra pakankamai išplėtota ir išsami. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

33. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nuo 2018 m. spalio 4 d. iki ieškinio pirmosios instancijos teismui pareiškimo ieškovė D. J. tiek pati, tiek per savo sūnų aktyviai siekė apginti savo teises, ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, iš bylos duomenų matyti, kad buvo siekiama maksimaliai bendradarbiauti su B. V. ir išvengti teisminio ginčo, siūlyta tiek susitarti dėl mokėtinos kompensacijos, tiek dalyvauti apžiūrint automobilio defektus ir pan., t. y. laikytasi bendradarbiavimo pareigos. Be to, ieškovė atliko realius automobilio defektų šalinimo veiksmus, rinko įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, būtų pakankami pagrįsti ieškinio reikalavimus (specialisto išvados surašymas įprastai užtrunka, nes yra sudėtingas procesas reikalaujantis specifinių žinių). Iš esmės galima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo būtina, pavyzdžiui, nustatyti ir atsakovės gyvenamąją vietą, parengti procesinius dokumentus. Iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti apie aplaidų, neapdairų, nerūpestingą ir juo labiau nesąžiningą apeliantės elgesį siekiant apginti savo pažeistas teises, ir ieškinio pareiškimas atsakovei neturėjo būti staigmena tiek dėl pretenzijų gausos, tiek dėl pačios atsakovės raginimo kreiptis į teismą. Tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantė nenurodė svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kadangi apskritai buvo įrodinėjama, kad toks terminas praleistas nebuvo, o byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą buvimą.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad itin nežymus ieškinio senaties termino praleidimas (tik septynios dienos), nesant jokių duomenų apie ieškovės nesąžiningumą ginant pažeistas teises, o svarbiausia, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, esant pagrįstam materialiam ieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino atnaujinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas šiuo konkrečiu atveju taikė pernelyg formaliai ir mechaniškai, neatnaujindamas kelias dienas praleisto ieškinio senaties termino (ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant net ir nuo atsakovės nurodomas datos, t. y. 2018 m. rugsėjo 26 d., termino praleidimas taip pat būtų laikomas nežymiu) neužtikrino realaus ir efektyvaus apeliantės pažeistų teisių gynimo, kas yra nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), o pirmosios instancijos teismas tokios pusiausvyros byloje neužtikrino, šioje skundžiamo teismo sprendimo dalyje padarytos teismo išvados prieštarauja ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

35. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir jos atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko konstatavęs materialiųjų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bet neatnaujindamas nežymiai praleisto ieškinio senaties termino, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei D. J. ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant jai iš atsakovės B. V. 1480,00 Eur išlaidų už automobilio „Mazda CX7“ variklio remontą, 510,00 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

36. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant apeliantei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė D. J. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 45,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 475,00 Eur išlaidų už ieškinio surašymą ir advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, protingos, todėl šios pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės B. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškinį tenkinus, atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

37. Apeliacinį skundą tenkinus, apeliantei iš atsakovės taip pat priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 45,00 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo surašymas) išlaidų, o atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliantės D. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Atnaujinti ieškovei D. J. praleistą ieškinio senaties terminą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1990,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt eurų 0 ct) daikto trūkumų šalinimo išlaidų bei nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1990,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti apeliantei (ieškovei) D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko