Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-488-1129/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
II-488-1129/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01151-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas
A. Č.
Institucija
Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-488-1129/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01151-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 20.3; 21.1.5; 21.1.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Ievai Klimaitei,

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovei Vilmai Zdanevičiūtei (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. skundą dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. spalio 11 d. nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1131-2022 ir LKKPKT-KN-ANR_N-1132-2022 (ROIK: 22181343413 ir ROIK: 22182533707) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Poskyrio viršininko Audriaus Baranausko 2022 m. spalio 11 d. nutarimais administracinio nusižengimo bylose Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1131-2022 ir LKKPKT-KN-ANR_N-1132-2022 už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 558 straipsnyje, t. y. už tai, kad A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas 2022 m. gegužės 31 d. 08.00 val. atvykti į minėtos tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, adresu Kaunas, Gedimino g. 19, išvykimui į įsakymu paskirtą dalinį, be pateisinančios priežasties neatvyko į privalomąją karo tarnybą iki dviejų parų, tuo jau būdamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 558 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, paskirta 450 eurų bauda. Be to, jis pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. 10.00 val. atvykti į minėtos tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, adresu Kaunas, Gedimino g. 19, išvykimui į įsakymu paskirtą dalinį, be pateisinančios priežasties neatvyko į privalomąją karo tarnybą iki dviejų parų, tuo jau būdamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, paskirta 450 eurų bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. pateikė skundą, kuriuo nesutinkama su priimtais nutarimais bei teismo prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtus nutarimus, o jei tokios galimybės nėra panaikinti bent vieną iš jų ir sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalaus galimo bei išdėstyti baudų išmokėjimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais nutarimais, kadangi Lietuvos Kariuomenė neveikė atidžiai ir atsakingai ir tinkamai jo neinformavo apie jam nustatytas pareigas, nors turėjo plačias galimybes tą padaryti. Visų pirma, jam už tą patį nusižengimą tą pačią dieną buvo paskirtos net dvi baudos, nors turėjo būti paskirta tik viena bauda. Cituojamas ANK 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, todėl nesant asmens kaltės, administracinė atsakomybė negalima. Lietuvos Kariuomenė nei viename nutarime nenurodė, nedetalizavo ir nesiaiškino nusižengimo padarymo aplinkybių bei kaltės formos, todėl nesant kaltės administracinė teisena privalo būti nutraukta. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog, kai tik buvo informuotas, jog turi susisiekti su Lietuvos Kariuomene (SMS žinute), iškart susisiekė, nes iki to šių pranešimų nesiuntė ir jokiu kitu būdu komunikuoti nebandė bei netgi neįsitikinę, ar jis yra informuotas apie padarytus pažeidimus, paskyrė baudas. Priešingai nei laiko Lietuvos Kariuomenė - įstatymas nenustato, jog procesiniai dokumentai būti įteikiami tik el. paštu, o išsiuntę bent jau turėjo įsitikinti, kad siųsta informacija jį pasiekė, ypač dar ir dėlto, jog nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus el. ryšių priemonėmis, kaip numato ANK 573 straipsnio 1 dalis. Taip pat pareiškėjas A. Č. nurodo, jog apie paskirtą datą išvykti į tarnybą nežinojo, nes vienintelė LK komunikacija - el. laiškai pateko į SPAM aplanką. Jei ir būtų pripažinta, jog nusižengimas buvo padarytas išskirtinai tik dėl jo kaltės, tai turėtų pripažinta ir kvalifikuota, jog padarytas tik vienas nusižengimas, o ne du atskiri nusižengimai, nes šis nusižengimas buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. priešingas teisei veikimas pasireiškė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui bei esant visiškai alogiškoms nusižengimo padarymo aplinkybėms. Priešingu atveju dviejų baudų paskyrimas kaip kad nusižengimus kvalifikavo Lietuvos Kariuomenė prieštarautų Konstituciniam NON BIS IN IDEM principui. Atžvelgdamas į tai, kad paskirtos maksimalios galimos sankcijos abejais skundžiamais nutarimais, prašo atsižvelgti ir įvertinti ir Lietuvos Kariuomenės neveikimą bei atitinkamai sumažinti paskirtas nuobaudos iki minimalaus dydžio, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 2 dalį ir šiuo atveju Lietuvos kariuomenė paskyrė maksimalius baudų dydžius, slapukaudama ir neišnaudodama galimybės jį informuoti apie procesą, nesuteikdama galimybės būti išklausytam bei atimdama galimybę prisipažinti padarius nusižengimą ir gailėtis bei duoti paaiškinimus dėl nusižengimo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas A. Č. prašo abi administracines teisenas nutraukti dėl esminių proceso pažeidimų, o jei tokios galimybės nėra - paskirtas baudas sumažinti iki minimalaus galimo ir teisingo dydžio. Dėl savo sunkios materialinės padėties ir turimų įsipareigojimų (VMI mokestinė paskola - 150 Eur/mėn., automobilio lizingas - ~300 Eur/mėn., draudimas, telefonas ir kiti mokesčiai - ~100 Eur/mėn., nuo 2023 m. sausio 1 d. Sodrai mokestinė paskola - 50 Eur/mėn.), išvyko dirbti į užsienį komandiruočių principu, todėl sekti naujienas dirbant užsienyje yra sudėtingiau. Galiausiai - dėl šauktinių sąrašų – prašo atsižvelgti, jog negaudamas informacijos iš kariuomenės apie jam nustatytas datas išvykti į karinę tarnybą, manė, jog yra nereikalingas kariuomenei, nes patyrė kelio traumą (apie tai buvo informavęs Lietuvos Kariuomenę). Šauktinių sąrašuose nenurodoma data atlikti veiksmams arba ji kartais pasirodo labai trumpam laikui, neaišku kaip dažnai reikėtų tikrinti šauktinių sąrašus, nes jei kokia nors data praleidžiama, šauktinių puslapyje nurodoma tiesiog „šaukimo procedūros vykdomos“, o apie paskirtą baudą Lietuvos Kariuomenė informuoja el. paštu - šiuo atveju tą padarė po 4 mėnesių nuo pažeidimo padarymo datos, ant to, kad pirmasis etapas, kurio reikalauja kariuomenė - tai kontaktinių duomenų pateikimas, t. y. adreso, el. pašto ir telefono numerio - būtent tam, kad vėliau galėtų su šauktiniu palaikyti ryšį ir komunikuoti dėl šaukimo procedūrų.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 5 d. interneto svetainėje http://sauktiniai.karvs.lt buvo paskelbtas 2022 m. asmenų šaukiamų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, sąrašas. Pareiškėjas turėjo 2022 m. vasario 18 d. atvykti į LK KPKT Kauno poskyrį, tačiau nustatytu laiku neatvyko. Atsižvelgiant į tai LK KPKT Kauno poskyrio verbuotojas A. B. 2022 m. rugsėjo 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK: 22181343413. Pareiškėjas neapmokėjo jam paskirtas baudos, atsižvelgiant į tai, 2022 m. spalio 11 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 2218134343413 ir paskirta 450 Eur nuobauda. Atsiliepime nurodoma, jog Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 51 dalies 4 punktas nurodo, kad kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše nurodoma: dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Taip pat šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nurodo, kad karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 51 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 51 ir 52 dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams įteikiami asmeniškai. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo: karo prievolininkai privalo: pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto pasaugos instituciją ar šaukimo punktą pasitikrinti sveikatos“. Interneto svetainėje http://sauktiniai.karvs.lt prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija t. y. jo šaukimo eilės numeris ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti (pateikti duomenis) su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Apie sudarytą karo prievolininkų sąraše paskelbimą, nustatyta tvarka, plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Tokia šauktinių informavimo tvarka, kaip minėta, nustatyta Karo prievolės įstatyme, todėl pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą ar ne. Taip pat akivaizdu, kad patekęs į šauktinių sąrašą ir matydamas jame savo pavardę ir kitą reikalingą informaciją, asmuo turi vykdyti karo prievolininko pareigas ir negali pasiteisinti, kad nežinojo ar nematė paskelbtos informacijos. Institucijos įsitikinimu, pareiškėjas neturi įstatyminio ir faktinio pagrindo neigti, galėjimo žinoti ar informacijos neprieinamumo. Informacija pareiškėjui (kaip ir visiems šaukiamiems asmenims yra paskelbiama identišku būdu) yra prieinama, o esant neaiškumams pareiškėjas visada gali kreiptis į LK KPKT Kauno poskyrį ir gauti visą jį dominančią ir reikalingą informaciją. Iš byloje esančių aplinkybių akivaizdu, kad LK KPKT Kauno skyriaus pareigūnas nustatė, visas būtinas sąlygas taikyti administracinę atsakomybę. Dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo nėra jokių abejonių ir neaiškumų.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė Vilma Zdanevičiūtė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 9 d. buvo informuotas apie savo pareigą atvykti, o neatvykimas į Karo prievolės tarnybą yra administracinis nusižengimas. Už kiekvieną administracinį nusižengimą buvo surašytas atskiras nutarimas, kadangi nusižengimai buvo padaryti skirtingu metu, nes pareiškėjas neatvyko į Karo prievolės tarnybą, nepateikė dokumentų, kuriuos nurodė, jog pateiks. Jei asmuo, jam paskirtu laiku neatvyksta į tarnybą ir nepateisina neatvykimo, fiksuojamas pažeidimas, ir taip už kiekvieną neatvykimą. Dėl šaukimo į tarnybą gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. Č. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė pranešimą apie tai, jog yra išvykęs į komandiruotę Olandijoje, todėl teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 120–121).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (nepriklausomai ar atsakomybėn traukiamas fizinis ar juridinis asmuo) kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suprasti, už kokią veiką, kokia apimtimi norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos ribos bei teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. už ANK 558 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio skyriaus karo prievolės ir komplektavimo skyrus 2022 m. spalio 11 d. surašė du nutarimus (Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1131-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22181343413 ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1132-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22182533707), kuriais pareiškėjui paskirtos 450 Eur dydžio nuobaudos už tai, kad jis pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymus privalėdamas 2022 m. gegužės 31 d. 08.00 val. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. 10.00 val. atvykti į minėtos tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, adresu Kaunas, Gedimino g. 19, išvykimui į įsakymu paskirtą dalinį, be pateisinančios priežasties neatvyko į privalomąją karo tarnybą iki dviejų parų, tuo jau būdamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų.

Taigi, pareiškėjui A. Č. per kelių mėnesių laikotarpį padarius kelis vienarūšius pažeidimus (nurodytu laiku neatvykus į privalomąją karo tarnybą), jo veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, kaip minėta, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022).

Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020). Pažymėtina, kad Institucija priimdama pareiškėjo A. Č. atžvilgiu du nutarimus dėl dviejų padarytų analogiškų pažeidimų, nesprendė ar šios veikos nėra vienos tęstinės veikos dalis. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus (spręsti ar nebuvo padaryta viena tęstinė veika), kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, ir ji turi galimybę vertinti pareiškėjo A. Č. padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną tęstinę veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, todėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1131-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22181343413 ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1132-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22182533707 naikintini ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1131-2022 administracinio nusižengimų byloje ROIK: 22181343413 ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1132-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22182533707) ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis