- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- e1S-42-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13142-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorė Danutė Rudienė 2025 m. gegužės 30 d. perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams baudžiamąją bylą kartu su 2025 m. gegužės 30 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
2. Šioje baudžiamojoje byloje T. D. kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. balandžio 4 d. apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini) T. D. tyčia mesdamas akmenį išdaužė L. S. namo lango stiklo paketą, kurio vertė 80 Eur, ir tuo pačiu akmeniu apgadino kambario lubas, padarydamas žalos už 50 Eur bei sudaužė televizorių „Samsung“, kurio vertė 300 Eur, iš viso padarydamas L. S. 430 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorei teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti. Nustatytas 1 (vieno) mėnesio terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju yra esminių trūkumų, kurie pagal savo pobūdį vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Pareiškime nurodyta, kad T. D. savo tyčiniais veiksmais padarė L. S. 430 Eur turtinės žalos. Tačiau, susipažinus su elektronine bylos medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusysis L. S. apklaustas 2025 m. gegužės 6 d. parodė, jog dėl išdaužto stiklo jam padaryta 580 Eur, o įvertinus sudaužytą televizorių ir sugadintas lubas viso jam padaryta 909 Eur turtinė žala bei pateikė 2025 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. STI Nr. 016, jog už langų remontą sumokėjo 580 Eur. Pažymėta, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022). Be to, nurodoma, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu nukentėjusysis L. S. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. D. veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Elektroninėje byloje trūksta prokurorės nutarimo dėl veikos perkvalifikavimo.
Šalies argumentai
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorė Danutė Rudienė skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti nutartį priėmusiam teismui.
4.1. Skunde nurodoma, kad esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą teisme, skundžiamoje nutartyje įvardinama tai, kad prokuroro pareiškime, neva, netinkamai įvertinta išdaužto lango vertė. Tyrimo metu nustatyta, kad išdaužta viena dvipusio lango dalis, kita dalis nepažeista. Langas mediniu rėmu, įstiklintas dvigubo stiklo paketu, išdaužto stiklo paketo dydis apie 0,9 m x 0,52 m. Išdaužtoje dalyje rėmas nepažeistas. Nukentėjusysis nurodė, kad išdaužtas langas buvo įdėtas prieš 15 metų. Liudytojas L. D. nurodė, kad dvigubo stiklo paketo, kurio dydis 1,0 m x 0,55 m, kaina šiuo metu yra apie 80 Eur. Nukentėjusysis į bylą pateikė duomenis, kad už išdaužto lango pakeitimą sumokėjo 580 Eur. Pakeistas buvo visas dvipusis langas. Naujojo lango rėmas plastikinis, 6 kamerų, trigubu stiklo paketu. Suprantama, kad ši suma, turint omenyje sunkumus, norint įstiklinti medinį išdaužtos lango pusės rėmą, galėtų būti vertinama, kaip pagrindas civiliniam ieškiniui, tačiau visą šią sumą pripažinti sugadinto turto verte nėra pagrindo. Išdaužtas langas buvo įstatytas prieš 15 metų, turint omenyje natūralų medinio rėmo nusidėvėjimą, tikėtina jį ir taip neužilgo būtų reikėję keisti. Naujo lango stiklo paketas trigubas, rėmas storesnis, ilgaamžiškesnis, su geresne šilumine varža, todėl prilyginti visą naujojo lango vertę išdaužtos seno lango pusės vertei būtų neobjektyvu. Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas. Tiriamojoje situacijoje sugadinto turto vertė pagrįstai prilyginta analogiško dydžio naujo dvigubo stiklo paketo kainai.
4.2. Taip pat nurodoma, kad nors byloje nėra nutarimo perkvalifikuoti veiką iš numatytos BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, tačiau pažymima, kad T. D. įtarimas dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įteiktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų „Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu“ tokiu atveju nutarimas dėl veikos perkvalifikavimo nepriimamas. Tai, kad nukentėjusysis L. S. pripažintas nukentėjusiu dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, o ne dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio dalyje, nelaikytina jokiu jo teisių suvaržymu. Civilinio ieškinio dydis bet kuriuo atveju nėra ribojamas kaltinime nurodyta sugadinto turto verte, be to nukentėjusysis ir nepageidavo naudotis teise reikšti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, sprendžia, kad baudžiamoji byla, kurioje T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi nepagrįstai perduota prokurorei teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.
6. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina pažymėti, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).
7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kita vertus, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-8-699/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).
8. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tuo atveju, kai išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjas nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia perkvalifikuoti); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. Kartu pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios.
9. Pagrindas, kuriuo remdamasis apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui, – tai teismo abejonės dėl žalos dydžio. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šis teismo įžvelgtas pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinio trūkumas, gali būti ištaisytas perdavus bylą nagrinėti teisme vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 423 straipsniu. Teismas papildomai pasiaiškinęs iškilusias abejones ir, esant būtinybei, įspėjęs kaltinamąjį apie galimą veikos faktinių aplinkybių pakeitimą, turės galimybę ištaisyti pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išdėstyto kaltinimo trūkumus ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Tuo tarpu bylos perdavimas prokurorui dėl šios priežasties reikštų nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.
10. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad elektroninėje byloje trūksta prokurorės nutarimo dėl veikos perkvalifikavimo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų „Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu“ 12 punktas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą nepriimamas. Kilus pagrindui perkvalifikuoti veiką, dėl kurios pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suderinęs su prokuroru, dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašo rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos, nurodydamas BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą. Tokiu atveju nepriimamas nutarimas nutraukti dalį tyrimo dėl veikos, kuri perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, išskyrus Rekomendacijų 14, 15 punktuose nurodytus atvejus. Rekomendacijų 14 punktas numato, kad kilus būtinybei perkvalifikuoti veiką, dėl kurios jau įteiktas pranešimas apie įtarimą, veika perkvalifikuojama Rekomendacijų 12, 13 punktuose nustatyta tvarka (tokiu atveju įteikiamas naujas (patikslintas ar galutinis) pranešimas apie įtarimą) arba remiantis Rekomendacijų 18, 19 punktų nuostatomis. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad jei neįteiktas pranešimas apie įtarimą, tokių atveju perkvalifikuojama užrašant rezoliuciją dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą. Šiuo atveju šis veiksmas ir buvo atliktas. 2025 gegužės 14 d. užrašyta rezoliucija, kuria nuspręsta tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, joje nurodyta, jog kadangi padaryta žala neviršija 10 MGL, tyrimas perkvalifikuojamas ir bus atliekamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Ir 2025 m. gegužės 14 d. T. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Taigi nagrinėjamu atveju prokurorė pagrįstai nepriėmė atskiro nutarimo dėl veikos perkvalifikavimo.
11. Taip pat prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla perduota prokurorei teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti, kadangi nukentėjusysis L. S. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad L. S. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau L. S. nesikreipė dėl žalos atlyginimo, į bylą nėra pateiktas joks civilinis ieškinys. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. S. neturi jokių pretenzijų T. D. dėl žalos atlyginimo. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, trukdančio nagrinėti bylą, yra nepagrįstas, Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas ir teismo nutartimi, tai yra iš esmės bet kurioje proceso stadijoje, todėl, jeigu teismui L. S. procesinė padėtis vis tik kelia pagrįstų abejonių, L. S. valia nėra pakankamai aiški, teismas šias aplinkybes gali aiškintis tik surengdamas teismo posėdį, nes bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją šiuo atveju prieštarautų BPK paskirčiai.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Nutartis neskundžiama.