- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-749-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07546-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Rūta Palubinskaitė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- H. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-233-713/2022 pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl pripažinimo nuomos sutartį nutraukta dėl atsakovo kaltės ir užstato bei nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką 2020 m. liepos 27 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovo R. B., nutraukimą neteisėtu, pripažinti, kad 2020 m. liepos 27 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovo 350,00 Eur depozitą, 214,52 Eur sumokėtą nuomos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovui butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties terminas numatytas iki 2021 m. liepos 27 d. Sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo 350,00 Eur dydžio depozitą ir 350,00 Eur nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. Ieškovas su sutuoktine persikraustė gyventi į nuomojamą butą, tinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku mokėjo nuomos ir visus kitus su nuomojamu butu susijusius mokesčius, tačiau 2021 m. vasario 27 d. atsakovas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 12 d. nutraukia nuomos sutartį, vadovaujantis sutarties 7.4 punktu, t. y., kad ieškovas tyčia ardo, gadina gyvenamąsias patalpas. Ieškovas laikė, kad sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka realios situacijos ir atsakovui nurodė, kad sutiktų sutartį nutraukti abipusiu sutarimu ir išsikraustyti iš patalpų iki 2021 m. kovo 12 d. tuo atveju, jei atsakovas grąžintų sumokėtą depozitą ir sumokėtą nuomos mokestį, atskaičiavus nuomos mokestį iki išsikėlimo dienos. Ieškovas su sutuoktine iš gyvenamųjų patalpų išsikraustė 2021 m. kovo 12 d., tačiau atsakovas sumokėto depozito ir nuomos mokesčio negrąžino.
3. Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti likusios dalies depozito ir nuomos mokesčio, kadangi jis pažeidė nuomos sutartį, nes padarė žalą išnuomoto buto – virtuvės baldo stalviršiui, taip pat virtuvės sienelei, iki šiol negrąžino buto raktų. Iš ieškovo teikiamų teismui fotonuotraukų, matyti, jog užfiksuotas virtuvės baldų – stalviršio sugadinimas, kuomet prie sumontuotos kaitlentės virtuvės stalviršyje matyti apdraskytas stalviršio kraštas, pažeista sienos apdaila, nors ieškovas, sudarydamas su atsakovu rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė butą su visais daliniais baldais ir buitine technika ieškovui, buvo supažindintas su gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklėmis. Ieškovas buvo įsipareigojęs saugoti namo turtą ir inventorių. Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad šių taisyklių reikalavimus pažeidusiems gyventojams – nuostolių padengimas arba sutarties nutraukimas. Tai reiškia, kad ieškovas įsipareigojo atsakyti už išvardintų taisyklių ir normų pažeidimus. Ieškovui (nuomininkui) bei atsakovui (nuomotojui) sudarius nuomos sutartį, šalys susitarė, jog turi būti sumokamas 350,00 Eur depozitas, kuris bus grąžinamas ieškovui atsiskaičius su atsakovu už išsinuomotas patalpas su sąlyga, kad ieškovas šioms patalpoms nepadarys jokios žalos. Šių sąlygų ieškovas nesilaikė, todėl jo reikalavimas grąžinti depozitą yra nepagrįstas ir neteisingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovo vienašališką 2020 m. liepos 27 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu; pripažino kad 2020 m. liepos 27 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta dėl atsakovo kaltės; priteisė ieškovui iš atsakovo 350,00 Eur užstatą (depozitą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 487,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 75,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
5. Teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutartyje nenumatytas įspėjamasis terminas. Atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. vasario 27 d. pranešimą, kad nutraukia sutartį vienašališkai nuo 2021 m. kovo 12 d. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnyje nurodytą pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą. Atsakovas ginčo nuomos sutartį nutraukė vienašališkai.
6. Iš elektroninio susirašinėjimo teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nutraukė tarp jo ir ieškovo sudarytą nuomos sutartį, vadovaujantis nuomos sutarties 7.4 punktu, t. y., kad ieškovas tyčia ardo, gadina gyvenamąsias patalpas (šiuo atveju gyvenamose patalpose sugadintas virtuvės inventorius). Dėl sugadinto inventoriaus buvo delsta pranešti nuomotojui, o pastebėjus sugadinimus nuomininkas vengė atsakomybės. Vėliau procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad buvo padarytas virtuvės baldų – stalviršio sugadinimas, t. y. apdraskytas stalviršio kraštas, pažeista sienos apdaila. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas būtų siuntęs ieškovui įspėjimą dėl pažeidimų pašalinimo, o ieškovas pažeidimų nepašalino. Ieškovas teigė, kad jis pats, stalviršiui ėmus klibėti, pranešė atsakovui apie defektą ir siūlėsi sutvarkyti, tačiau atsakovas atsisakė ieškovo paslaugų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
7. Teismas, įvertinęs ieškovo ir liudytojos D. K. paaiškinimus, byloje pateiktas foto nuotraukas, taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad atsakovo įvardijami virtuvės inventoriaus sugadinimai (virtuvės baldų – stalviršio sugadinimas) atsirado dėl daikto naudojimo pagal paskirtį. Teismas vertino, kad jie nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes daikto vertė nesumažėjo, jis neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.
8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų bei duotų paaiškinimų visetą, padarė išvadą, kad į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas atliko patalpos inventoriaus sugadinimą. Atsakovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas konstatavo, kad vienasmeniškai nutraukti nuomos sutartį nuomos sutarties 7.4 punkto pagrindu – nuomininkui tyčia ardant, gadinant gyvenamąsias patalpas – nuomotojas neturėjo pagrindo ir pažeidė CK 6.497 straipsnio 2 punkto nuostatas. Teismui pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta ne dėl nuomininko kaltės, įrodymų apie patalpų ar daiktų sugadinimą į bylą atsakovui nepateikus, todėl ieškovo atsakovui sumokėtą 350,00 Eur užstatą (depozitą) priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.70 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas ir liudytoja D. K. nurodė, kad patalpų pagal perdavimo–priėmimo aktą atsakovui neperdavė, komunalinių mokesčių su atsakovu neaptarė, skaitiklių rodmenų atsakovui nepateikė, raktų neatidavė ir šiai dienai juos turi. Teismas pripažino, kad ieškovas, nesilaikydamas nuomos sutarties sąlygų, nutraukus nuomos sutartį, atsakovui nuomojamų patalpų tinkamai neperdavė, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, todėl laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 214,52 Eur nuomos mokesčio grąžinimo (CK 6.535 straipsnis, nuomos sutarties sąlygos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti preliminarią daiktų remonto sąmatą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, netinkamai aiškino CK 6.154 straipsnyje, 6.189 straipsnyje, 6.200 straipsnyje, 6.217 straipsnyje, 6.500 straipsnyje, 6.156 straipsnyje, 6.576 straipsnyje, 6.658 straipsnyje, 6.584 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 straipsnyje, 21 straipsnyje, 176 straipsnyje, 178 straipsnyje, 179 straipsnyje, 185 straipsnyje, 263 straipsnyje numatytas teisės normas, dėl ko priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, viena vertus, pripažino, kad sprendžiant šalių ginčą dėl nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų būtina vertinti sutarties sąlygų vykdymą, tačiau sprendime neanalizavo ir netaikė teisinių pasekmių ieškovams dėl sutarties nutraukimo taisyklių nevykdymo, nepaisant to, kad ieškovai pripažįsta sutarties sąlygų nevykdymą ir tai patvirtino teismo posėdyje.
1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuoja ieškovų veiksmus, kaip prisiimtų nuomos sutartimi įsipareigojimų netinkamą vykdymą, bet jokių teisinių pasekmių ieškovams netaiko, nors konstatuoja priešingus teisei veiksmus. Ieškovai negrąžino nuomojamų patalpų raktų, patalpų neperdavė, neparengė patalpų perdavimo–priėmimo akto. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja išvadoms, jog sutartis yra nutraukta neteisėtai tik dėl atsakovo kaltės. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių kokią žalą padarė ieškovai atsakovui dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, dėl sugadinto atsakovui priklausančio turto, teismas ignoravo ir atmetė prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo teismo posėdyje, nepaisant to, kad byloje ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu buvo atlikta ginčo buto nuotraukos, ir kada buvo atlaisvintas butas, kai iki šiol ieškovai disponuoja atsakovui priklausančio buto raktais. Lieka visiškai neaptartos esminės ginčo aplinkybės, kodėl ieškovai neturi pareigos įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – sumokėti komunalinius mokesčius, parengti patalpų priėmimo–perdavimo aktą, nurodyti sunaudotus elektros energijos kiekius, vandens skaitiklių rodmenis, grąžinti pasisavinto turto – nuomojamo buto raktų. Byloje ieškovai pripažino, kad šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, vadinasi šios sąlygos turi būti įvykdytos arba ieškovų veiksmai įvertinti neteisėtais nutraukiant nuomos sutartį. Tai užtikrina CK nuostatos dėl sutarties sąlygų vykdymų, dėl šalių lygių teisių ir kt.
1.4. Ieškovų pateikti įrodymai dėl nuotraukų patvirtina, kad nuotraukos nuomojamo buto patalpų atlikta 2021 m. gegužės 6 d., tai patvirtina, kad ieškovai turėdami galimybę pateikti į nuomojamas patalpas, nes jų nepridavė, negrąžino raktų, turi galimybę disponuoti patalpomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuotraukos atlikta ginčo laikotarpiu 2021 m. kovo 12 d. Ieškovai byloje įrodinėdami, kad jiems turi būti grąžinami 214,00 Eur ir teigdami, kad apmokėjo komunalinius mokesčius jokių duomenų nepateikė. Visos šios aplinkybės yra esminės, sprendžiant nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimus ir turėjo būti vertinamos visų duomenų kontekste. Tuo tarpu teismas vertino tik atsakovo elgesį, inicijuojant sutarties nutraukimą, bet nevertino ieškovų elgesio sutarties įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu, dėl to yra šališkas ir neteisingas.
1.5. Pirmosios instancijos teismas vienašališkai ir formaliai nurodė, kad atsakovas pažeidė 30 dienų įspėjimo terminą nutraukti sutartį, kad nėra duomenų, kad ieškovai gadino patalpas, tačiau tokiu būdu, teisingumo principai įtvirtina, kad tokios faktinės aplinkybės privalomos nustatyti. Konfliktas kilo dėl turto sugadinimo, dėl elektros suvartojimo, bei nėra ginčo, kad iki šiol nuomojamo buto patalpos nėra grąžintos atsakovui sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada ieškovai atlaisvino ginčo butą, ieškovai nesugebėjo paaiškinti, ir kokiu tikslu laiko nuomojamo buto raktus. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui depozitą 350,00 Eur, kai butas nėra grąžintas nuomotojui, visiškai nelogiškas, bei prieštarauja sudarytos sutarties 4.4 punkto nuostatoms. Byloje nėra jokių duomenų apie sutarties nutraukimo sąlygų įvykdymą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti grąžinti užstatą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas H. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo situaciją, teisingai taikytė šalių santykius reglamentuojančias CK normas ir dėl to padarė teisingas išvadas.
2.2. Raktų perdavimas ar neperdavimas nenulėmė sutarties nutraukimo. Aplinkybė dėl raktų perdavimo buvo atsakovo elgesio pasekmė, kadangi būtent atsakovas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pranešė ieškovui, jog nuomos sutartis nutraukiama anksčiau sutartimi numatyto termino. Nuomos sutartyje, tuo atveju jei sutartis nutraukiama vienašališkai ir prieš terminą, nėra numatyta, kuriai iš sutarties šalių kyla pareiga parengti ir pateikti priėmimo–perdavimo aktą bei pateikti jį pasirašyti kitai nuomos sutarties šaliai, tačiau iš susiklosčiusios praktikos, papročių bei konkliudentinių šalių veiksmų, ieškovas šių veiksmų pagrįstai tikėjosi iš atsakovo. Ieškovas tikėjosi, kad raktus turės galimybę perduoti tuo metu kai atsakovas grąžins depozitą ir nepagrįstai sumokėtą nuomos mokestį ieškovui. Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovo iniciatyva prieš sutarties terminą, nuomos sutarties 3.5 punktas nėra taikomas.
2.3. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį anksčiau termino. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie tai, kokio dydžio mokėtina suma už komunalines paslaugas susidarė per dešimties dienų, kurias ieškovas vis tik naudojosi gyvenamosiomis patalpomis 2021 m. kovo mėn. Teismo sprendimu nepriteista 214,52 Eur suma yra ne tik pakankamo dydžio pinigų suma, kuri lieka atsakovui, bet ir galėtų būti vertinama kaip per didelė, tačiau ieškovas sutinka su teismo sprendimu ir apeliacinio skundo dėl šių aplinkybių neteikė. Be to, atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, argumentais, susijusiais su mokesčiu už komunalines paslaugas, raktų grąžinimu, perdavimo–priėmimo akto sudarymu, nesirėmė. Sutarties nutraukimas buvo grindžiamas ieškovo tyčiniu patalpų ir jose esančių daiktų gadinimu.
2.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas savo veiksmais nepadarė jokių sugadinimų ir žalos atsakovo turtui. Šias aplinkybes neabejotinai pagrindžia ieškovo pateiktos nuotraukos, kurios buvo padarytos išsikraustant. Be to, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo galėtų pagrįsti teiginius apie ieškovo atliktus sugadinimus ir padarytą žalą. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad buto nuotraukos darytos 2021 m gegužės 6 d. Pažymėtina, kad atsakovas dėl nuotraukų padarymo momento, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė. Apeliaciniame skunde nurodoma nuotraukų sukūrimo data yra data, kada nuotrauka buvo išsaugota atsakovo arba jo atstovės kompiuteryje ir neturi nieko bendro su nuotraukų padarymo momentu.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ieškovo kaltė dėl sutarties nutraukimo ir pripažino, kad atsakovas neteisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį. Teismas taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad įrodymų apie patalpų ar daiktų sugadinimą į bylą atsakovas nėra pateikęs, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl atsakovui sumokėto 350,00 Eur užstato (depozito) priteisimo ieškovui iš atsakovo (CK 6.70 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą bei ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai pritaikė materialines šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovas apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia bei nurodo argumentus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, dėl ko ieškovui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, o teismas negalėjo šių aplinkybių įvertinti, priimdamas sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
13. Atsakovas (apeliantas) R. B. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos – prijungti preliminarią daiktų remonto sąmatą, kuria įrodinėja ieškovo padarytus nuostolius vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
14. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas įsakmiai neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19, 20 punktai).
15. Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
16. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 63 punktas).
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie apeliacinio skundo pridėto naujo rašytinio įrodymo turiniu, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad atsakovas nenurodė argumentų, kodėl šis įrodymas negalėjo būti gautas anksčiau ir pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pareiškęs byloje reikalavimų ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, spręstina, kad naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagal nuomos sutartį iš anksto sumokėtos sumos grąžinimo.
19. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. liepos 27 d. tarp ieškovo H. K. ir atsakovo R. B. buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas iki 2021 m. liepos 27 d. išnuomojo ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. B. 2021 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą H. K. apie sutarties nutraukimą nuo 2021 m. kovo 12 d., vadovaujantis sutarties 7.4 punktu, t. y., kad ieškovas tyčia ardo, gadina gyvenamąsias patalpas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas (nuomotojas) nepateikė įrodymų apie išnuomotoje patalpoje buvusio inventoriaus (baldų) sugadinimą, todėl sprendė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei priteisė iš nuomotojo (atsakovo) ieškovo pagal nuomos sutartį iš anksto sumokėtą 350,00 Eur sumą.
20. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis).
21. Sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau, – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015).
22. Svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. CK 6.497 straipsnio 1 dalis nustato sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, t. y., kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
23. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovo 2020 m. liepos 27 d. sudarytoje gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomotojo iniciatyva sutartis gali būti nutraukta prieš nustatytą terminą, jeigu: nuomininkas patalpomis naudojasi ne pagal paskirtį; tyčia ardo, gadina gyvenamąsias patalpas; nuomininkas, gavęs raštišką nuomotojo įspėjimą dėl nesumokėtų mokesčių už einamą mėnesį; nesilaiko viešosios ir namo tvarkos taisyklių.
24. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, jog ieškovas (nuomininkas) gadino ar naudojo ne pagal paskirtį išnuomotą gyvenamąją patalpą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas įrodinėjimo priemones-fotonuotraukas, kuriuose užfiksuota nusilupusi silikono juostelė, jungianti stalviršį ir sieną, pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė išvadą, kad atsakovo įvardijami virtuvės inventoriaus sugadinimai galėjo atsirasti dėl daikto naudojimo pagal paskirtį t. y. natūralaus daikto nusidėvėjimo. Atsakovui (nuomotojui) byloje neįrodžius, kad ieškovas (nuomininkas) pažeidė nuomos sutarties sąlygas, pagrįstai spręsta, atsakovas (nuomotojas) neteisėtai pasinaudojo vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
25. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.
26. Įspėjamasis terminas dėl nuomos sutarties nutraukimo šalių sudarytoje sutartyje nenustatytas. Kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovas 2021 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2021 m. kovo 12 d., vadovaujantis sutarties 7.4 punktu, t. y., kad ieškovas tyčia ardo, gadina gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismas nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas, 2021 m. vasario 27 d. įspėjęs ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2021 m. kovo 27 d., nesilaikė įstatyme įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. pažeidė CK 6.218 straipsnyje nurodytą pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą.
27. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.70 straipsnio 2 dalyje leidžiama nustatyti tiek būsimų, tiek esamų prievolių užtikrinimą. Kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu. Bylos duomenimis, patalpų nuomos sutartimi sulygto dydžio piniginiu užstatu šalys susitarė užtikrinti tinkamą nuomos mokesčio už perduotas patalpas mokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nuomos sutarties sąlygas sulygto dydžio piniginio užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti būsimų ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų įvykdymą. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad užstatas (350,00 Eur) grąžinamas paskutinę sutarties galiojimo arba nutraukimo dieną, jei pagal šalių pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą nuomininkas su nuomotoju visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas sutarties sąlygas. Sutartį, nepasibaigus jos galiojimo terminui, nutraukus nuomininko iniciatyva, sumokėta užstato suma nuomininkui negrąžinama, išskyrus atvejį, kai patalpos tampa netinkamos gyventi ne dėl nuomininko kaltės (sutarties 7.4 punktas). Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu dėl prievolių užtikrinimo būdo ir šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties dalies ,,Atsiskaitymai“ 4.4 analize, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ginčo piniginio užstato paskirtis yra prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas.
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas (nuomotojas) įgijo teisę negrąžinti ieškovo (nuomininko) pagal sutartį sumokėtos sumos, nes ieškovas (nuomininkas) nepridavė patalpų, negrąžino raktų, t. y. turi galimybę disponuoti patalpomis. Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas pagal sutarties sąlygas įgijo teisę į ieškovo sumokėtą užstatą.
30. Šios nutarties 30 punkte nurodyta, kad nuomos sutartyje šalys aptarė užstato paskirtį, susitarė, kad piniginis užstatas bus sumokėtas atsakovui (nuomotojui), taip pat nustatė, kad užstatas grąžinamas paskutinę sutarties galiojimo arba nutraukimo dieną, jei pagal šalių pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą nuomininkas su nuomotoju visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas sutarties sąlygas. Jei pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB ,,Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011; kt.). Pažymėtina, kad atsakovas (nuomotojas) byloje nėra pareiškęs reikalavimų dėl nuostolių už negrąžintus daiktus (raktus) ar baldų sugadinimo atlyginimo.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4.4 punkto nuostatas, be 350,00 Eur piniginio užstato, nuomininkas nuomotojui sumokėjo ir 350,00 Eur sumą, kuri skirta įmokoms už nuomą už einamąjį mėnesį padengti. Sutartis, kaip jau minėta, atsakovo (nuomotojo) reikalavimu ankščiau sutarto termino nutraukta nuo 2021 m. kovo 10 d. Byloje taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nutrūkus sutartiniams santykiams patalpos tapo netinkamos gyventi dėl nuomininko kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog šalių nuomos sutartį nutraukus prieš terminą atsakovo reikalavimu nuo 2021 m. kovo 10 d., ieškovas iki šio laikotarpio privalo sumokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu aplinkybė, jog nutraukus sutartį šalys nesudarė perdavimo–priėmimo akto, nuomininkai negrąžino raktų, nesudaro pagrindo taikyti šalių sudarytos sutarties 7.6 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad nuomos sutartis nenutrūksta iki tol, kol nuomininkas nepadengia visų mokestinių sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir spręsti, kad šalis sieja sutartiniai santykiai.
32. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atsakovo R. B. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas H. K. byloje turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-11195), ir kurias prašo priteisti iš atsakovo.
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jos yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisi 400,00 Eur (keturi šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.