Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-927/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-12
Bylos Nr.
1-161-927/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19770-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
V. R.
Nukentėjusysis
B. N.
Civilinis ieškovas
V. M.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-927/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19770-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.2.1; 2.1.15.3.3.2 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,Sekretoriaujant: Kristinai Tabakajevienei, Jolantai Meleronkienei, Teresai Stankevič,dalyvaujant prokurorėms: Ivetai Vaivadienei, Jūratei Žvironienei (nuotoliniu būdu),kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,nukentėjusiajai B. N.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas – 9 klasės, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2024 m. gegužės 24 d., apie 21.40 val., būdamas neblaivus, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur žodinio konflikto metu, kambaryje, atsisėdęs šalia ant lovos sėdinčios B. N., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, o B. N. atsistojus, sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kūno vietas ir vieną kartą spyrė į pilvą, tokiu būdu mušdamas tyčia sukėlė nukentėjusiajai B. N. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat tyčia ir visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. gegužės 24 d., apie 21.45 val., būdamas neblaivus, tyčia sudaužė namo adresu: (duomenys neskelbtini) terasos stiklą, 30 Eur vertės, išlaužė namo įėjimo duris, 100 Eur vertės, ir įsibrovęs į minėtą namą, namo virtuvėje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia žiebtuvėliu padegė ant virtuvinių baldų stalviršio stovėjusį plastikinį majonezo kibirėlį, dėl tokių pastarojo veiksmų, kilus gaisrui, apdegė 4 medinės dailylentės, bendros 60 Eur vertės, medinė palangė, 50 Eur vertės, sudegė elektrinis virdulys, 10 Eur vertės, elektrinės plytelės laidas, 10 Eur vertė, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus tyčia sugadino elektros skydinę, 100 Eur vertės, tokiais veiksmais tyčia ir visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam V. M. priklausantį 360 Eur vertės turtą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. gegužės 24 d., apie 21.50 val., būdamas neblaivus, įsibrovė į namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš kurio tyčia pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį telefoną „My phone“, 40 eurų vertės, mobilaus ryšio mygtukinį telefoną „Nokia“, 15 eurų vertės, televizoriaus pultą, 20 eurų vertės, nukentėjusiojo materialiai neįvertintą televizoriaus priedelio pultą, nukentėjusiosios B. N. materialiai neįvertintus vaistus, tokiais veiksmais tyčia pagrobė svetimą V. M.ir B. N. priklausantį turtą, padarydamas V. M.75 Eurų turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti 2024 m. birželio 11 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto V. R. parodymai, kad B. N. yra jo meilužė. 2024-05-24 vakare, tikslios valandos pasakyti negali, buvo labai girtas, tik atsimena, kad su dviračiu važiavo pas B., kuri buvo pas savo sugyventinį V.. Dėl girtumo net negali paaiškinti, ko važiavo pas B.. Neatsimena, kad būtų išdaužęs V. namo lango stiklą, neatsimena, kad būtų išlaužęs duris ir taip patekęs į V. namus, neatsimena, kadangi kaip minėjo, buvo labai girtas. V. namo durys jau ankščiau buvo išlaužtos. Šiandien buvo pas B. namuose, kai jos sugyventinis buvo išvažiavęs į policiją, jie mylėjosi, matė, kad durys naujos. Jis neatsimena, kad būtų mušęs B., bet jeigu B. sako, kad ją mušė, tai vadinasi mušė, jam nuo alkoholio vartojimo „nuvažiavo stogas“. Nieko neatsimena, kad būtų ką nors uždegęs V. virtuvėje ir tokiu būdu sukėlęs gaisrą, nieko neatsimena dėl girtumo. Gali būti, kad iš pykčio ir padegė, tačiau apie tai nieko papasakoti negali, nes neatsimena. Taip pat neatsimena, kad būtų išplėšęs skydinę. Iš V. namų nieko nevogė, nevogė jokių telefonų, pultelių, kam jam jie reikalingi. Neėmė B. inhaliatoriaus, vaistų. Prisipažįsta padaręs nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas, jeigu B. ir V. taip sako, kad taip padarė, greičiausiai taip ir padarė, tačiau dėl girtumo nieko neatsimena, „nuvažiavo stogas“ nuo gėrimo. Vėliau B. savo maišelyje, kur buvo jos daiktai, rado V. M. mob. ryšio telefoną ir jį grąžino V.. Jis iki liepos mėn.10 dienos pažada atlyginti V. M. padarytą žalą, tai yra 450 eurų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti, B. atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido, dar atsiprašys ir V.. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2024 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. R. parodymai, jog atsimena tik, kad 2024-05-24 vakare, nuėjo pas B. N., kuri gyvena pas V. adresu (duomenys neskelbtini). Tik atsimena, kad priėjo prie namo, kas vyko toliau, dėl girtumo neatsimena, buvo labai girtas. Neatsimena, kad būtų išdaužęs stiklą, ar išlaužęs duris, B. sakė, kad durys buvo išlaužtos iki jo. Neatsimena, kad užėjęs į namą muštų B., bet gali būti, kad ją mušė taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, tik dėl girtumo neatsimena. Taip pat dėl girtumo neatsimena, kad virtuvėje būtų ką nors padegęs, bet neatmeta tokios galimybės, kad taip padarė tik dėl girtumo nieko neatsimena. Taip pat neatsimena, kad iš namo būtų pavogęs kokius nors B. ar V. daiktus, kitą dieną išsiblaivęs jokių ne savo daiktų nerado. Taip pat neatsimena, kad būtų išlaužęs skydinę, bet gali būti, kad visą tai padarė, tiesiog dėl girtumo neatsimena. Ką atsimena po šio įvykio, kad jau yra namuose, bet kaip grįžo jis neatsimena. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, B. atsiprašė, jie ir dabar su ja bendrauja, V. padarytą žalą jau siūlė atlyginti, tačiau jis atsisakė. Pažada daugiau nebenusikalsti (1 t., b. l. 132-134, 142-143).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. parodė, kad dalies aplinkybių jis nepamena, sutiko teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad durys jau buvo išlaužtos. Tvirtino, kad kitą dieną B. N. išsitraukė iš kišenės telefoną ir atsiprašė, kad ant jo parašė pareiškimą, nes telefonas buvo pas ją. Daugiau aplinkybių nepamena. Nepamena savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad su B. N. yra meilužiai, nežino ar ji gali jį apkalbėti. Namuose turi kameras, matosi, kad B. N. ateidavo nakvoti. Gal kiaušinių norėjo pakepti, kai uždegė majonezo kibiriuką, ten gal dujų nebuvo, nepamena. Stiklo nebuvo, ten plėvelė užklijuota, o durys jau buvo išlaužtos. Telefoną raudonos spalvos Nokia mygtukinį kitą dieną B. buvo ištraukusi iš kišenės. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino, tačiau parodė, kad pultą galbūt paėmė dėl girtumo. Dėl lango stiklo teigė, kad ten nėra langų, visur plėvelė ir tik virtuvėje yra stiklas. Jo teigimu, pats nukentėjusysis ateina namo be raktų ir tuos stiklus daužo. Įvykio dieną prisimena tik dalimis, kai užėjo durys buvo išlaužtos, tuomet kažko paklausė, bet pats nepamena, kodėl ten išvis ėjo. Negalėjo atsiminti ar duryse buvo stiklas, tačiau langai dengti plėvele. Sutiko atlyginti žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį, ketina dirbti ir taip atlyginti žalą (2 t., b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios B. N. 2024 m. gegužės 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu pas sugyventinį V. M., gim.(duomenys neskelbtini) apie 10 metų. Jos sugyventinis nuo 2023 metų birželio mėnesio buvo įkalinimo įstaigoje, grįžo šių metų gegužės mėnesį. Kol jo nebuvo, ji gyveno viena, tačiau pas ją lankydavosi jos ir sugyventinio bendras draugas V. R., gim.(duomenys neskelbtini), kuris padėdavo jai maistu. Šiandien, t.y. 2024-05-24, apie 20:30 val. V. R. paskambino jos sugyventiniui ir pasakė "lauk svečių bei pasakė, kad bus vienas lavonas". Po skambučio praėjus apie 30 min išgirdo, kad lauke loja šuo. Sėdėdama kambaryje išgirdo, kad kažkas pasibeldė į duris, tačiau niekas iš jų durų neatidarė. Tada išgirdo, kad virtuvėje sudužo langas, vėliau kažkas pradėjo brautis pro duris, tampė už rankenos, dėl ko duris sulaužė ir atidarė. Tada pamatė, kad tai V. R.. Tuo metu jie su sugyventiniu buvo kambaryje. V. R. akivaizdžiai buvo neblaivus, agresyvus, užėjęs puolė jos sugyventinį, mosikavo prieš jį kumščiais, ar pataikė nematė, ji tuo momentu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. V. M. išbėgo į lauką, ji tuo tarpu sėdėjo kambaryje ant lovos, V. R. atsisėdo šalia, pradėjo su ja bendrauti, siūlė jai su juo išvažiuoti, gavęs neigiamą atsakymą, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada, abiem sėdint ant lovos, jis sudavė jai kumščiu, kur ir kiek kartų dabar net nepamena. Ji atsikėlė nuo lovos, bandė su juo kalbėtis bei jį nuraminti, tačiau jis vėl kumščiais pradėjo ją mušti. Mušė ją abejomis rankomis su kumščiais, sudavė nemažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tačiau tiksliai kur pataikė prisiminti negali, kadangi smūgių buvo daug. Kai V. R. ją mušė, jos akivaizdoje paėmė ant lovos buvusį jos sugyventinio telefoną "My phone", kurio vertės nežino, taip pat paėmė ir jos seną telefoną "Nokia", kurio materialiai nevertina, telefono viduje sim kortelės nebuvo, telefono dokumentų neturi, ir minėtus telefonus įsidėjo į savo kuprinę. Vėliau jai pasakė atiduoti jo pirktus jai batus, ji tada išėjo į lauką ir padavė ten stovinčius batus. Kol V. R. kambaryje dėjosi batus į kuprinę, ji pabėgo pas sugyventinį, kuris buvo kieme. Jie su sugyventiniu stovėjo kieme už namo ir laukė policijos. Tuo metu V. R. buvo pasilikęs name. Stovėdami kieme matė, kad V. R. kambaryje bei virtuvėje išjunginėjo ir įjunginėjo šviesas, vėliau šviesa namie iš viso dingo. Atvykus policijai paaiškėjo, kad virtuvėje kilo gaisras, ji yra įsitikinus, kad išeidamas namus padegė V. R.. Buvo padegtas plastmasinis indelis nuo majonezo, dėl ko užsidegė ir virtuvės siena. Virtuvėje priemonių, kuriomis padegti indelį nebuvo, tačiau V. R. yra rūkantis. Ankščiau tarp jos ir V. R. konfliktų nebuvo. Jos manymu, V. R. taip pasielgė iš pavydo, nes ne kartą yra sakęs, kad ją myli, o ji jį atstumdavo. Nori pažymėti, kad atvykus pareigūnams, bei užgesinus gaisrą, apsižiūrėjus namą pasigedo savo inhaliatoriaus, kuris stovėjo lentynoje, kambaryje, dingo du televizoriaus pultai, širdies lašai, virdulys, ar dar kažkas dingo nežino (1 t., b. l. 59–62).

Papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. metu nukentėjusioji B. N. parodė, kad pirminėje apklausoje užmiršo nurodyti, kad V. R., jai pabėgus pas sugyventinį į kiemą, iš virtuvės į kiemą išmetė puodą, kuriame buvo sriuba bei keptuvę su maistu. Taip pat nori pažymėti, kad inhaliatorių, širdies lašus, virdulį ir du pultus nuo televizoriaus vertina materialiai, tačiau žalą patikslins tyrimo metu. Poziciją dėl civilinio ieškinio pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Jai yra padaryta fizinė žala, kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei turtinė žala. Nukentėjusioji B. N. parodė, kad V. R. yra jos buvęs meilužis, kol jos sugyventinis V. M. buvo įkalinimo įstaigoje, ji gyveno su V. R., turėjo santykius apie 2-3 mėnesius. Taip, buvo atvejų, kad tada, kai jau buvo pradėta ši byla, ji turėjo trumpalaikių intymių santykių su V. R.. Tvirtina ankščiau duotus savo parodymus, tai yra ką pasakojo apklausos ir papildomos apklausos metu, tik nori papildyti kai kurias detales. Kai V. R. įsibrovė, išlauždamas V. M. namų duris, įvyko žodinis konfliktas, ir jis grasino V. M.. V. M. pabėgus iš namų, V. R. prisėdo prie jos ant lovos, siūlė jai kartu su juo gyventi. Tačiau kai ji atsisakė su juo gyventi, jai, sėdinčiai ant lovos, V. R. kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, jai skaudėjo, skausmo skalėje nuo 1 iki 10 balų, patirtą skausmą vertina 7 balais. Tuomet ji atsistojo nuo lovos, norėjo pabėgti iš namų ir V. R. jai kumščiais sudavė ne daugiau kaip 10 ir ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kūno vietas, bet dabar tiksliai pasakyti kur sudavė negali, po to dar vieną kartą įspyrė į pilvą. Jai nuo kumščiais suduotų smūgių ir įspyrimo labai skaudėjo. V. R. dėl sumušimo jos neatsiprašė, ji jam neatleido ir nesiruošia dėl sumušimo atleisti, nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Gali būti, kad tyrėjai telefonu ir sakė, kad V. R. atleido, su juo susitaikė, gali būti, kad tuo metu buvo neblaivi, šio pokalbio su tyrėja net neatsimena. V. R. pareikalavo, kad ji jam grąžintų sportbačius, kuriuos jis jai nupirko, ji jam pasakė, kad sportbačiai išplauti ir yra lauke. Tada su V. R. nuėjo į kiemą, ji jam padavė sportbačius. Kai jis juos dėjosi į kuprinę, ji pabėgo pas V. M., kuris buvo lauke ant keliuko, o V. R. liko namuose. Stovėdami ant keliuko matė, kad V. M. namuose tai užsidega, tai išsijungia šviesa, gal taip 3-4 kartus. Pareigūnų laukė apie 20-25 minutes. Kai atvyko pareigūnės, šviesos namuose nebuvo, pareigūnės su V. M. įėjo į namus ir pamatė, kad virtuvė dega. Ji tuo metu buvo lauke. Kai užgesino gaisrą, ji įėjo į virtuvę ir pamatė, kad apdegusi virtuvės siena, palangė, apdegęs baldų stalviršis, sudegęs virdulys. Mano, kad V. R. padegė plastmasinį indelį nuo majonezo, kuo V. R. jį uždegė, nežino. Prie jos V. R. V. M. namuose pasiėmė jos sugyventinio rausvos spalvos mobilaus ryšio telefoną „My phone“, nuo palangės paėmė vieną televizoriaus pultą ir kitą pultą nuo priedėlio. Taip pat nuo palangės paėmė neveikiantį telefoną „Nokia“, ar jis jos, ar V. M., ji nežino, jis toks senas, kad net nežino kas ir kada jį gavo, jis nereikšmingas, tiesiog mėtėsi ant palangės. Vėliau, kai buvo užgesintas gaisras, jie apžiūrėjo ir pastebėjo, kad iš namų dingo jos „Nokia“ telefonas, tačiau vėliau ji jį pati namuose rado, todėl jis nebuvo pavogtas. Ji pasigedo savo inhaliatoriaus, bet V. R. jai jį per draugus grąžino. Pasigedo širdies lašų, geležies tablečių. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, ne kartą vėl su V. R. buvo susitikusi ir su juo vartojo alkoholį. Jai V. R. padavė paimtą jos sugyventinio mobilaus ryšio telefoną „My phone“ ir ji jį grąžino savo sugyventiniui, o ar jai V. R. padavė pultą nuo priedėlio ir ar ji jį grąžino V. M., pasakyti negali, neatsimena. Tačiau sugyventinio telefoną ji ne rado tarp savo daiktų, o jį turėjo V. R. ir V. R. jai jį grąžino, kodėl telefonu pasakė tyrėjai, kad V. M. telefoną rado tarp savo daiktų, pasakyti negali, buvo girta, pokalbio su tyrėja dėl girtumo neatsimena. Ji ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereikš, nori tik, kad V. R. dėl jos sumušimo būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Taip pat pastebėjo, kad rūsyje išplėšta elektros skydinė (1 t., b. l. 63–65, 70–73).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji B. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs meilužis. Paaiškino, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, nors nežino nei kiek smūgių, nei dėl kokios priežasties. Teigė, kad buvo suduota dvylika smūgių. Jis buvo stambaus kūno sudėjimo, o ji yra smulki moteris. Pirmiausiai jis (teismo pastaba – V. R.) įsiveržė į namus adresu (duomenys neskelbtini) (tai V. M. gyvenamoji vieta). Pirmiausia kaltinamasis išdaužė langą, po to išlaužė duris. Po to jis tiesiog savavališkai įsibrovė į namus, puolė jos sugyventinį. Sugyventinis pabėgo iš namų, kadangi V. R. su savimi turėjo ginklą. Tas ginklas buvo mašinoje. Gal tą dieną to ginklo ji nematė, tačiau anksčiau yra mačiusi. V. M. išbėgo, o V. R. ir ji atsėdo ant lovos. Apie 2 minutes normaliai šnekėjosi, bet to po jam kažkas pasidarė ir jis sudavė jai smūgį, nuo kurio ji „nuskrido“ ant kitos lovos kampo. Pirmą smūgį sudavė kumščiu į krūtinę. Po to pamatė, kad kažkas ne taip darosi ir gavo apie 10 smūgių į įvairias kūno puses. Kai iškvietė policiją, jis jai spyrė į pilvo apačią, kadangi žinojo, kad ji serga onkologine liga, jis puikiai žino jos ligas. Mėlynių veide neturėjo, to tikrai negali patvirtinti, tačiau, gali būti, kad pirmą smūgį jis jai sudavė į veidą. Po to ji buvo kampe prie sienos, tiesiog ten nuskrido. Po to atsistojo, galvojo, kad jis apsiramins, kad galės pabėgti, tačiau nepavyko. Kai atsistojo, toliau buvo mušama kumščiais į visas kūno dalis, buvo kaip obuolys. Kiek buvo tiksliai smūgių, net nesuvokia, paskutinis smūgis buvo į pilvą, jautė didelį fizinį skausmą. Jis (teismo pastaba – V. R.) žinojo apie jos ligą, pasekmes tas, kad turėjo lankyti medicinos įstaigas, turi išrašus iš medicinos įstaigų. Kaltinamajam negali atleisti dėl padaryto smurto jos atžvilgiu. Po smūgio į pilvą greitoji apžiūrėjo, tuo metu jokių mėlynių nebuvo. Po to įvykio dar dažniau pradėjo lankytis pas gydytotojus, teigė, kad viskas yra susiję su spyriu į pilvą. Dabar jai atliekama daugiau procedūrų, tiesiog pasidarė intensyvesnis gydymas. Po spyrio į pilvą jis (teismo pastaba – V. R.) pradėjo jai priekaištauti. Pas jį namuose buvo pragyvenę 9 dienas, jis davė jai pinigų, kad nusipirktų „kedus“ ir grąžino jos batus. Pasakė jam ,,einame į lauką“. Tuomet išėjo kartu į lauką, jis pirmas, ji iš paskos. Jo kuprinė stovėjo ant lovos, jis tuo metu buvo neblaivus, stovėjo nugara ir į kuprinę dėjosi tuos „kedus“. Tuomet ji spėjo pabėgti pro duris. Ten jos laukė sugyventinis ant keliuko ir kartu pabėgo. Nuo to keliuko matė savo namų langus. Galėjo matyti pro vieną langą, kad šviesos tai įsijungdavo, tai išsijungdavo. Kambaryje buvo vaikščiojimas pirmyn-atgal. Laukė policijos pareigūnų. Name buvo tik V. R.. Viduje, kas darėsi, nematė, nes bijojo užeiti. Atvažiavo policijos pareigūnai. Ji liko lauke. Buvo padegta virtuvė, nėjo į vidų, nes serga (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis įdėjo į kibirą užuolaidas, virdulį, kaktusus ir kitus daiktus ir padegė. Taip pat jos vaistai buvo išmesti lauke. Vienu momentu šviesa namuose užgeso. Po to jos sugyventinis nuėjo į rūsį ir pastebėjo, kad visa elektros skydinė buvo išlupta ir išdraskyta. Patys nematė, kaip tai padarė, nes laukė policijos. Tik matė, kad tik vienas kaltinamasis buvo kambaryje. Matė, kad jis važinėjo su el. dviračiu ir matė, kaip jis privažiavo. Skydinę išlupo kaltinamasis. Buvo padegta, nes tuo metu jis buvo vienas žmogus jų namuose. Buvo daug daiktų sudeginta. Jos vaistai mėtėsi lauke. Nori, kad jis atsakytų už tai, ką jis padarė, kad jam būtų paskirta bausmė. Fizinį skausmą jaučia iki šiol. Patikslino, kad kaltinamasis pavogė rožinį ,,My phone“ telefoną ir dar juodą telefoną. Tačiau rožinį telefoną vėliau gražino. Nežino, kiek Nokia telefonų buvo pavogta, atrodo 1 ar 2. Pultas televizoriaus taip pat negrąžintas. Televizoriaus priedėlio pulto irgi negražino. Pavogė taip pat vaistą inhaliacijoms, jo nerado. Vaistai buvo išmesti lauke kieme, ji juos surinko ir paėmė. Vieno telefono vertė 15 Eur. Vaistus rado kieme. Vaisto inhaliacijoms nerado. Šį vaistą kaltinamasis jai buvo grąžinęs, bet ne šuo atveju. Kai su sugyventiniu laukė ant keliuko, V. R. buvo name. Kai atvažiavo policija, parodė jo nuotrauką, pasakė jo pavardę, kur jis gyvena. Jo namuose policija nerado, jis buvo pas draugus. Kai jis pasišalino, pamatė tik dviračio šviesas. Dar apie 20 minučių bijojo eiti į namus, kol nesulaukė pareigūnų. Matė, kad jis nusileido nuo laiptų ir nuvažiavo. Per vieną siaurą langelį daug nepamatysi, ar buvo gaisras, nes ten auga aukštos tujos. Kai įvyko gaisras, ji buvo lauke, jos sugyventinis pamatė gaisrą. Tada su pareigūne įėjo į namus. Kaltinamasis buvo atvažiavęs su dviračiu. Su mašina buvo atvažiavęs prieš tai. Apie 9 val. vakare gavo žinutę iš kaltinamojo, kad jis atvažiuoja pas ją. Kai išdaužė langą ir išmušė duris, nežinojo su kokia transporto priemone kaltinamasis atvažiavo. Ginklo bijojo dėl to, nes jis grasino jos sugyventiniui. Dabar teisme pasakė tiesą ir prisiekė. Durys plastikinės, jos kaip popierinės. Kaltinamasis sulaužė duris. Įvykio vietoje jos buvo užrakintos. Pirmiau jis beldėsi į duris, neatrakino, tačiau jis išdaužė langą. Iki kaltinamojo veiksmų durys buvo neišlaužtos. Jeigu durys būtų išlaužtos, kodėl veikė ir viršutinis spragtukas, ir apatinis spragtukas. Nukentėjusysis V. M. smurto prieš ją nenaudoja (2 t., b. l. 73–76);

- nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 24-25 d. duotais parodymais, kad 2024-05-24 apie 21 val. 41 min adresu (duomenys neskelbtini) į jo namus dviračiu atvažiavo jam gerai pažįstamas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris stipriai trankė į duris ir prašė įleisti į namo vidų. Kadangi jis jo bijo, pasakė, kad jo neįleis ir, kad eitų iš jo kiemo bei pasakė, kad jei neišeis, iškvies policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, V. R. pradėjo plėšti duris, jam išlaužus duris ( durų vertę nurodys tyrimo eigoje) ir įėjus į namo vidų, V. pradėjo jam grasinti, t.y sakė, kad jį nušaus. V. R. įėjus į namo vidų, jis išbėgo iš namo, tačiau jo sugyventinė B. N. gim. (duomenys neskelbtini) nespėjo išbėgti ir liko namo viduje su V.. Pro langą pamatė, kad sugyventinė B. N. bėgioja iš vieno kambario į kitą, o V. R. iš paskos ir netrukus išgirdo savo sugyventinės riksmus, suprato, kad kažkas vyksta. Kadangi jo mobiliojo ryšio telefonas liko namo viduje, nubėgo pas kaimynus paprašyti, kad iškviestų policijos pareigūnus. Po maždaug 5 minučių jo sugyventinei pavyko iš namo išeiti. Sugyventinei išėjus, ji priėjo jo ir pasakė, kad V. R. ją sumušė. Abu išsigandę V. R. nuėjo toliau nuo namų prie netoli esančio posūkio į gatvelę ir ten laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Po keleto minučių pamatė pro langą, kad namuose tai įsijungia, tai išsijungia šviesa, kol galiausiai ji išsijungė. Priėjęs šiek tiek arčiau namo, pamatė kad V. R. išėjo iš namo rūsio ir nuėjo atgal į kiemą. Kadangi nežinojo, ar V. R. pasišalino, į kiemą pažiūrėti kas nutiko nėjo. Atvykus policijos pareigūnams, priėjęs arčiau namo, pro langą pamatė, kad liepsnoja virtuvė. Paėmęs kibirą su vandeniu liepsną užgesino. Įėjęs į vidų pamatė, kad buvo padegtas ant virtuvinių baldų stalviršio stovėjęs plastmasinis kibirėlis, kuriame buvo majonezas, yra įsitikinęs, kad jį padegė V. R.. Dėl to apdegė virtuvės siena ir virtuvinių baldų stalviršis bei palangė Ažiūrėjęs kitus kambarius pamatė, kad buvo pavogtas jo mobiliojo ryšio telefonas „My phone“ (mobiliojo ryšio telefono vertės nežino, todėl nurodys tyrimo eigoje), mobiliojo ryšio telefone buvo įdėta SIM kortelė Nr. 867195648, mobiliojo ryšio telefono dokumentų neturi, IMEI kodo nežino, telefonas nedraustas. Vėliau nuėjo pažiūrėti, kodėl name dingo elektra ir pamatė, kad rūsyje išplėšta elektros skydinė (skydinės vertę nurodys tyrimo eigoje). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. V. M. parodė, kad V. R. yra jo senas pažįstamas. Su V. jie nesutaria dėl B., nes B. buvusi jo meilužė. 2024-05-24 jie su B. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), B. buvo neblaivi, jis buvo blaivas. Namas priklauso jam. Apie 21.40 val. išgirdo, kad V. R. tuksena į duris, jis jam durų neatidarė, V. R. pasakė, kad išeitų, nes kvies policiją ir B. iš karto iškvietė policiją. Tuomet V. kažkuo išdaužė terasos langą, pro kurį galima įlįsti į namus. Lango kol kas nepasikeitė, tik uždėjo plėvelę, lango stiklo pakeitimą vertina 30 eurų. V. norėjo įlįsti pro langą į namus, tačiau jis paėmė peilį ir žeberklą ir jam pasakė, kad pro langą jis neįlįs, nes gaus į galvą. Tada V. čiupo už durų rankenos, išlaužė duris ir užėjo į vidų. Išlauždamas duris, V. jas visiškai, nepataisomai sugadino, tad jis įdėjo naujas duris, kurios nekainavo, jam duris atidavė kaimynas. Duris, kurias sugadino V. ir kurias išmetė, jis pirko naujas iš parduotuvės ir mokėjo 100 eurų, čekio pateikti negali, neturi. Užėjęs į namus, V. pradėjo kabinėtis, jį įžeidinėti, sakyti, kad jį užmuš ir B. vėl bus jo. Jis išbėgo į lauką, prašė kaimynų iškviesti policiją. B. su V. liko namuose. Po poros minučių visa sudaužyta B. išbėgo į lauką, sakė, kad ją mušė V., po B. akimi matė mėlynę. V. liko namuose vienas. Per langą pamatė, kad virtuvėje liepsna ir jie su pareigūne atidarė duris, pamatė, kad namai pilni dūmų, jis užėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė, kad liepsnoja ir dega siena. Virtuvės siena buvo apkalta medinėmis dailylentėmis. Tuomet jis liepsną užgesino vandeniu, atidarė langus, kad išsivėdintų dūmai ir tada atvyko ugniagesiai. Mano, kad V. padegė virtuvėje, ant virtuvinio stalo stovėjusius tuščius du indelius nuo majonezo, kur buvo sudėti šaukštai ir šakutės. V. rūkantis, tai galėjo padegti tiesiog žiebtuvėliu. Dėl padegimo apdegė 4 dailylentės, kurios buvo prikaltos prie sienos, jas vertina 60 eurų, apdegusią palangę vertina 50 eurų. Sudegusį elektrinį virdulį vertina 10 eurų. Apsižiūrėję namuose pastebėjo, kad iš namų dingo jo 3 mobilaus ryšio telefonai, vienas tas kurį jam grąžino B., jį grąžino, tačiau jis nebeveikia, sugadintas, jį vertina 40 eurų, kiti du mygtukiniai "Nokia" telefonai, jų įsigijimo dokumentų neturi, jie seni, perpirkti, jų net tikslių modelių pasakyti negali, nežino, juos vertina po 15 eurų. Tuomet dar pamatė, kad V. pavogė pultą nuo televizoriaus ir priedelio pultą, tačiau B. vėliau su telefonu jam grąžino pultą nuo priedelio, tad žalos dėl to nepatyrė. Taigi, dėl televizoriaus pulto vagystės patyrė 20 eurų žalą. Taip pat V. pavogė B. inhaliatorių ir širdies lašus. Taip pat dėl padegimo keitė elektrinės plytelės laidą, laidą pasikeitė pats, naujo nepirko, turėjo laidą, laidą vertina 10 eurų. Taip pat V. iš sienos išlupo skydinę, dabar elektra kibirkščiuoja. Skydinė neapgadinta, tačiau reikia kviesti elektriką, kad jis normaliai sujungtų laidus, nes jie išlupti iš sienos ir, kad pritvirtintų pačią skydinę prie sienos, mano, kad elektriko darbas kainuos 100 eurų, taigi dėl skydinės išlupimo patyrė 100 eurų turtinę žalą. Iš viso patyrė 450 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 96–99, 100–101).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad kol kalėjime sėdėjo, jis (teismo pastaba – V. R.) su jo sugyventine buvo meilužiai. Įvykio vakarą atėjo girtas. Atėjęs pabeldė į langą ir sakė – „atidaryk duris, aš vis tiek ją paimsiu“. Atsakė, kad niekas jam durų neatidarys ir liepė išeiti. Tada jis išdaužė abu dvigubus stiklus. Pats paėmė kirvį ir pasakė –„pro langą tu neįlįsi, nes gausi iš karto kirviu į galvą“. Tada pradėjo laužyti duris. Išlaužė duris. B. pasakė, kad jai jis nieko nepadarys, o jį gali nušauti, nes ji matė, kad jis namie turi ginklą ir grasino, kad jis yra užregistruotas ir nušaus. Tuomet jis pabėgo iš namų, bet jis (teismo pastaba – V. R.) tada pradėjo spardyti B. B. pavyko išbėgti iš namų. Tada jis ant stalo pastatė elektrinį virdulį. Buvo du majonezo litriniai stiklainiai. Viename buvo šaukštai, kitame – šakutės. Prispaudė prie virdulio, padegė stalą. Nubėgo į rūsį, „išrovė“ elektrą. Pats yra hipertonikas ir turi kas dieną vartoti tabletes nuo spaudimo. Pavogė jo vaistus, B. vaistus nuo bronchinės astmos. Dar batus, nuo televizoriaus priedėlį, jo telefoną, kur grasinimai jam buvo žinutėse, kad jas ištrintų ir tada namo pabėgo. Policija atvažiavo, dar nenorėjo įleisti į namą. Pasakė –„dega mano namas“ ir bėgo į savo namą. Buvo du kibirai vandens, tai pats užgesino gaisrą. B. apžiūrėjo. Buvo ir greitoji, ir gaisrinė, ekspertai ir buvo name visi iki 4.30 val. ryto. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad išdaužė lango stiklus prie jo durų, kurie šalia lango yra. Pas jį yra dvigubi langai. Vieno lango du stiklus išdaužė kiaurai ir norėjo įlipti. Tada kirvį paėmė ir sakė – „pabandyk, iš karto į galvą bus“. Tada pradėjo duris laužti. Ten „išrovė“ įėjimo duris, jas už 100 eurų buvo pirkęs. Lengvos ten durys ir jas „išrauti“ nelabai sunku buvo. Kam kaltinamajam reiktų langus daužyti, jei pagal kaltinamąjį jo durys atidarytos buvo. Terasos stiklas, tai čia kur apie tą langą kalba eina – jis 30 Eur vertės. Išlaužtos namo įėjimo durys buvo –100 Eur vertės. Žiebtuvėliu padegė plastikinį majonezo kibirėlį, kuris ant stalviršio stovėjo ir kilus gaisrui apdegė 4 medinės dailylentės – 60 Eur vertės, palangė – 50 Eur vertės, 33 kaktusai viename vazone buvo, jie nukentėjo labai visi. Virdulys elektrinis sudegė – 10 Eur vertės. Čia su juo padegta buvo. Plytelės laidas – 10 Eur vertės, sugadinta skydinė – 100 Eur vertės. Jam priklausantis turtas buvo sugadintas 360 Eur vertės. Civiliniame ieškinyje jis pršė priteisti turtinę žalą 450 Eur vertės – dėl lango išdaužto – 50 Eur, dėl nepataisomai sugadintų durų – 100 Eur, dėl sudegusių dailylenčių – 60 Eur, dėl palangės – 20 Eur, dėl sudegusių virdulių – 10 Eur, žala dėl pavogtų 2 mygtukinių telefonų ir vėliau grąžintų ir sugadinto telefono. Kai jis girtas namuose buvo, jo telefoną B. atsiėmė iš kaltinamojo. Jam telefonas grąžintas, žala tik padaryta, kad iš telefono visi SMS grasinimai jo buvo ištrinti, kad negalėtų įrodyti, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jam grasino per SMS. Prieš pat suėmimą kaltinamasis girtavo pas tokį draugą Jurą ir jam dar kartą paskambino ir sakė - „ką pyderas, nori dar kartą ateisiu ir padegsiu tavo namą?“ tai girdėjo ir B.. Ieškinyje dar yra žala dėl pavogto televizoriaus pulto – 20 Eur. Jam jokių ieškinių nereikia. Jis nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus. Jam jokie pinigai nereikalingi. Už televizoriaus pultą 20 Eur prašo priteisti. Dėl plytelės laido, kuris sudegė – 10 Eur, dėl išplėštos elektros skydinės – 100 Eur. Viso jam žala 450 eurų yra padaryta. Apytikriai surašė viską, tikslių kainų nežino, iš galvos viską pasakė. Savo ieškinį palaiko. Matė pro langą kaip smurtą vartojo B. atžvilgiu. Ir kaimynas matė. Riksmas buvo didelis, bet bijojo į namo vidų užeiti. B. pačiai pavyko ištrūkti. Kaip B. pasakė, tai užrašyta turi būti. Dėl smurto tiksliau B. galės pasakyti, nematė per langą tiek. Durys buvo užrakintos. Jei jos būtų buvusios neužrakintos, būtų nereikėję jų laužti. Uždegimo veiksmo nematė, nes lauke buvo. Kai policija atvažiavo, jau namą gesinti turėjo, nes namas jau degė. Ugniagesių ekspertas buvo atvažiavęs ir aprašė viską. Uždegimo veiksmą papasakojo pagal tai, ką pamatė jau įėjęs į namo vidų (2 t., b. l. 59–60);

- 2025 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Simonos Akučkaitės tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2024-05-(duomenys neskelbtini)V. R. gim. (duomenys neskelbtini), išlaužęs namo duris ir užėjęs į vidų kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė B. N. gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais V. R. sukėlė B. N. fizinį skausmą, padegė virtuvėje ant virtuvinių baldų stalviršio esantį kibirėlį su majonezu, dėl ko apdegė virtuvės siena, išeidamas iš namo pavogė V. M. gim. (duomenys neskelbtini) priklausantį telefoną „My phone“, bei namo rūsyje sulaužė elektros skydinę (1 t. b. l. 1-2);?

- 2024 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu gautu nukentėjusiosios B. N. pareiškimu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl V. R. jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir sukelto skausmo (1 t., b. l. 74);

- 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Neringos Kiškės tarnybiniu pranešimu, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 75 ); ??

- 2024 m. gegužės 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujant Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VVP priežiūros skyriaus vyr. specialistui J. Romančik, apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) esantis individualus mūrinis gyvenamasis namas, kurio išmatavimai apytiksliai 10x7 m. Įėjimas į namo vidų jo vakarų sienos šiaurinėje dalyje. Užėjus į namo vidų, patenkama į patalpą, kur prie šiaurinės sienos matoma įrengta virtuvė. Šiaurės vakarų kampe matomas šaldytuvas, nuo šaldytuvo į šiaurės rytų pusę matomos dvi medinės spintelės, ant kurių arčiau šaldytuvo yra mikrobangų krosnelė, šiaurrytiniame kampe stalinė elektrinė viryklė. Tarp ant spintelės esančių elektros įrenginių matomi išsilydžiusio plastiko fragmentai ir kitos gaisro šiukšlės. Apžiūrint gaisro šiukšles matoma, kad visiškai išdegęs ir išsilydęs elektrinis virdulys, tarp susilydžiusio plastiko matomas jo tenas, apdegę bei apsilydę virtuviniai įrankiai. Dalis išsilydžiusio plastiko fragmentų guli ant elektrinės viryklės teno. Tarp gaisro šiukšlių taip pat matomas nesudegęs plastikinis elektrinio virdulio pagrindas. Minimoje vietoje matoma dalis apdegusių medinių sienos dailylenčių, medinė palangė bei ant palangės esantis plastikinis vazonas su gėle. Apžiūrint elektrinę viryklę pastebima, jog nėra jos įjungimo/valdymo rankenėlių, viryklės dangtis atidarytas, ant kairėje pusėje esančio teno matomi išsilydžiusio plastiko bei kitų gaisro šiukšlių likučiai.?Įvertinus gyvenamojo namo apdegimus ir aprūkymus, ugnies plitimo kelius bei gaisro šiukšles, matoma, kad gaisras kilo ir gaisro židinys yra gyvenamojo namo virtuvės patalpos šiaurės pusėje prie elektrinės viryklės. Specialistas pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į gaisro židinio zonoje esančias gaisro šiukšles, įvertinus, jog elektrinio virdulio padas yra neapdegęs, o pats elektrinis virdulys visiškai išsilydęs darytina išvada, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – tyčinė žmonių veika, padegimas (1 t., b. l. 16–20);

- 2024 m. gegužės 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra 2 aukštų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija dalinai aptverta, į teritoriją lengvai patenkama, vaizdo stebėjimo kamerų teritorijoje ar gyvenamojo namo viduje nėra. Į gyvenamojo namo teritoriją patenkama nuo (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamąjį namą iš kiemo pusės. Tiesiai matomi laiptai, kuriais užlipus patenkama prie rudos spalvos lauko durų, šalia jų matomas langas, kuris uždengtas plėvele, pro plėvelės tarpą matomos stiklo šukės. Pro duris patenkama į gyvenamojo namo vidų. Įėjus pro duris, patenkama į virtuvę, virtuvėje kairėje pusėje arčiausiai sienos matomas baltos spalvos šaldytuvas, toliau virtuvinių baldų komplektas ant kurio sudėti įvairūs daiktai (žiūrėti fotolentelėje Nr. 9). Virtuvės dešinėje arčiausiai įėjimo durų matoma lentyna, ant kurios sukabinti įvairūs rūbai, po jais gyvūno dubenėlis ir puodas, kairiau matoma baltos spalvos spintelė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai (žiūrėti fotolentelėje). Praėjus virtuvę tiesiai matomas miegamasis kambarys, sujungtas kartu su svetaine. Tik įėjus, dešinėje matomas stalas, virš jo ant sienos kabinama spintelė, stalo dešinėje ir kairėje kėdės. Toliau prie sienos šalia lango matoma lova. Šalia lovos spintelė ant kurios padėtas televizorius. Šalia dar viena spintelė ant kurios sudėti įvairūs daiktai (žiūrėti fotolentelėje) virš spintelės kabo veidrodis. Įėjimo į miegamąjį dešinėje matoma krosnis. Kambaryje spinta, šalia jos sofa, stalas, foteliai, kėdė su ratukais. Už jų prie sienos matoma dar viena sofa. Sofos dešinėje stalas ant kurio įvairūs daiktai ( žiūrėti fotolentelėje), šalia jo kėdė. Išėjus į lauką, šalia laiptų pro kurios patenkama į namą, matoma žolė ant kurios numestas puodas ir šalia keptuvė. Po laiptais matomas įėjimas į rūsį. Užėjus į rūsį po kaire matoma lentyna ant kurios stovi elektros skydinė. Įvykio vietoje paimtos stiklo šukės, kurios supakuotos į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 22-41);

- 2024 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas ID92280735262, kurio trukmė 1 min. 16 sekundžių. Pokalbis vyksta tarp moters ir operatorės. Apžiūros metu nustatyta, kad į BPC kreipėsi B. N., kuri nurodo, kad „labai norėčiau greitai policijos, nes tiesiog pro duris laužiasi vienas vyras, kuris yra čia nepageidaujamas“, nurodo adresą (1 t., b. l. 45-48);

- 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu programa „MPC-HP“ paleidžiamas failas PSS-20240525-015825UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 32 sekundės, vaizdas su garsu. Filmuojama šviesiu paros metu. Tarnybiniame automobilyje vyksta pokalbis tarp pareigūnių dėl procesinių veiksmų atlikimo. Pareigūnės išlipa iš tarnybinio automobilio, eina link gyvenamojo namo ir tuo vaizdo įrašas baigiasi. Programa „MPC-HP“ paleidžiamas failas PSS-20240524-221530UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė ir 19 sekundžių, vaizdas su garsu. Filmuojama šviesiu paros metu. Policijos pareigūnė žiebtuvėliu šviečia patalpoje ir nukentėjusįjį V. M. kviečia iš namo išeiti į lauką, kviečia eiti prie automobilio. Lauke prie namo, netoli tarnybinio automobilio, matyti stovinti policijos pareigūnė su nukentėjusiąja B. N.. B. N. sako, kad buvo V. R.. Pareigūnė nukentėjusiesiems nurodo kol kas neiti į namą. Pareigūnės įsėda į tarnybinį automobilį ir tuo vaizdo įrašas baigiasi. Programa „MPC-HP“ paleidžiamas failas PSS-20240524-222537UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 10 minučių ir 48 sekundės, vaizdas su garsu. Nukentėjusysis V. M. pareigūnams pasakoja, kad paskambino į jo numerį, bet kalbėjo su B., pasakė, kad ateis, jis jį puikiai pažįsta daug metų. Atėjęs pradėjo daužytis į duris, jie neatidarė, norėjo pro langą įlįsti, neįleido jis ir tada išlaužė durų spyną ir įėjo, pradėjo jį pulti, bet jis išbėgo į lauką. B. nespėjo išbėgti ir tada tas vyras ją pradėjo kumščiais daužyti ir padegė virtuvę ir dar jo telefoną paėmė. Padegė kibiriuką nuo majonezo. Kibiriukas stovėjo ant mikrobangų krosnelės, bet tas vyras paėmė tą kibiriuką ir padėjo ant stalo ir padegė, nes kai jis įėjo į virtuvę, kibiriukas degė ant stalo ir dailylentės apdegė. Langą tas vyras išdaužė užvakar, jis kvietė policiją, tas vyras pabėgo ir jis pareigūnams pasakė, kad dėl vieno stiklo važiuoti nereikia. Šiandien tas vyras išlaužė skydinę, padegė, išlaužė duris, B. apspardė, rūsyje elektrą iš sienos išrovė, todėl ir nėra dabar šviesos. B. N. paaiškina, kad tas vyras ją kumščiais daužė, ji gavo į veidą, į ranką, pilvą, kojas. Nukentėjusieji nurodo, kad gyvena kartu dešimt metų. B. N. nurodo, kad vyras, kuris ją sumušė ir padegė kerštauja dėl jos, nes ji buvo trumpai su juo, ji jam priklauso. Jis jai pasakė, kad turi pistoletą, kad nušaus, liepė jai sėsti, turi degtinės, važiuoti su juo, pašnekėti. Ji sakė jam vietoje pakalbėti, niekur su juo nevažiuos, tarp jų nieko nebuvo, jie tik draugai. Ji kartu su tuo vyru draugavo kai jos sugyventinį buvo sulaikę, jis ją paremdavo maistu. Atvyksta gaisrinės darbuotojai, pareigūnė juos palydi į namą, gaisrininkas apžiūri virtuvę, kurioje buvo kilęs gaisras (1 t. b. l. 54-56).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją B. N., t. y. sudavė jai smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis V. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad dėl neblaivumo nepamena ar kažką padegė V. M. namuose esančioje virtuvėje, tačiau būtent dėl girtumo galėjo taip pasielgti, nes jo paties teigimu, buvo labai girtas. Taip pat tvirtino, jog neatsimena, kad būtų išlaužęs elektros skydinę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei pažymėjo, kad galbūt norėjo išsikepti kiaušinių, todėl ir uždegė majonezo kibirėlį, tačiau tvirtino, kad įvykio aplinkybių nepamena. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad terasos stiklo išdaužti negalėjo, nes jo nebuvo, vietoje jo buvo plėvelė. Taip pat neigė išlaužęs ir sugadinęs įėjimo duris, nes jo teigimu, jos jau buvo sulaužytos.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skambučio į BPC garso įrašą, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, įvykio vietos apžiūros protokolus, taip pat kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad V. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – 2024 m. gegužės 24 d., apie 21.45 val., būdamas neblaivus, tyčia sudaužė namo adresu (duomenys neskelbtini) terasos stiklą, 30 Eur vertės, išlaužė namo įėjimo duris, 100 Eur vertės, ir įsibrovęs į minėtą namą, namo virtuvėje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia žiebtuvėliu padegė ant virtuvinių baldų stalviršio stovėjusį plastikinį majonezo kibirėlį, dėl tokių pastarojo veiksmų, kilus gaisrui, apdegė 4 medinės dailylentės, bendros 60 Eur vertės, medinė palangė, 50 Eur vertės, sudegė elektrinis virdulys, 10 Eur vertės, elektrinės plytelės laidas, 10 Eur vertė, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus tyčia sugadino elektros skydinę, 100 Eur vertės, tokiais veiksmais tyčia ir visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam V. M. priklausantį 360 Eur vertės turtą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, o tiksliau teigė, kad galbūt ir galėjo padegti majonezo kibirėlį V. M. virtuvėje, tačiau kategoriškai neigė išdaužęs terasos stiklą ir išlaužęs duris. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats kaltinamasis akcentavo, kad įvykio metu buvo itin neblaivus, dėl ko dalies aplinkybių iš viso nepamena, taip pat savo poelgius aiškino kaip galimai nulemtus buvusio itin stipraus neblaivumo. Tačiau pažymėtina, kad tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiųjų parodymai sutampa toje dalyje, kad kaltinamasis įvykio vakarą buvo atėjęs į V. M. namus, vyko konfliktas.

Pažymėtina, kad pats nukentėjusieji V. M. ir V. N. apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius, vieningus ir išsamius parodymus. Abu nukentėjusieji vieningai tvirtino, kad atvykęs kaltinamasis visaip bandė pateikti į namo vidų. Šias aplinkybes patvirtina ir skambučio į BPC apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad B. N. paskambinusi BPC numeriu prašo policijos pareigūnų pagalbos, nes jai pažįstamas vyras bando išlaužti duris ir veržiasi į vidų, išdaužė langą. Nors kaltinamasis kategoriškai neigė išlaužęs duris ir išdaužęs stiklą, bet minėti duomenys, tarp kurių ir įvykio vietos apžiūros protokolas, jo parodymus šioje dalyje paneigia. Svarbu pažymėti, kad iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo su pridėta fotolenetele matyti, kad išdaužtas langas iš tiesų buvo dengtas plėvele, tačiau matyti, kad už plėvelės buvo stiklas, kuris ir buvo išdaužtas (1 t., b. l. 40). Teismas kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių vertina kritiškai jau vien dėl to, jog paties kaltinamojo teigimu, dėl neblaivumo jis dalies aplinkybių iš viso neatsimena. Tuo tarpu V. M. ir B. N. parodymai sutampa tarpusavyje, bei juos patvirtina jau minėti kiti surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bylos duomenys.

Kaltinamojo gynėja tvirtino, kad nepakanka duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis būdamas V. M. virtuvėje padegė majonezo kibirėlį ir taip, pavojingu būdu, sugadino svetimą turtą, kadangi niekas aiškiai nematė, kad būtent kaltinamasis jį padegė. Teismas, pritardamas prokurorės pozicijai mano, kad kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kurie nors ir iš toli, tačiau matė kaip V. R. vienam būnant namo viduje, kilo gaisras. Pažymėtina, kad net pats kaltinamasis kategoriškai šios aplinkybės neneigė ir tvirtino, kad galėjo taip pasielgti dėl neblaivumo. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gaisras kilo dėl tyčinės žmonių veiklos, padegimo (1 t., b. l. 16–17). Todėl teismo vertinimu, nėra abejonių, kad būtent V. R. padegė majonezo kibirėlį, nuo kurio kilo gaisras ir buvo sugadinti kaltinime nurodyti V. M. priklausantys daiktai.

Aptartų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausantis turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K- 153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, kad galėjo daiktus pavogti dėl stipraus girtumo, negalėjo atsiminti įvykio aplinkybių, tačiau sutiko su kaltinimu. Nors su civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies, tačiau sutiko jį atlyginti, nurodydamas, kad ketina dirbti ir atlyginti žalą.

Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis V. M. ir nukentėjusioji B. N. duodami parodymus patikslino, kad buvo pagrobtas tik vienas 15 Eur vertės „Nokia“ telefonas, o ne du, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat B. N. duodama parodymus patikslino, kad pavogtas inhaliatorius nėra kaip atskiras prietaisas, tačiau tai yra vaistas naudojamas įkvepiant. Atsižvelgiant į šias, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kaltinimas tikslintinas nurodant, kad buvo pagrobtas vienas 15 Eur vertės „Nokia“ telefonas, taip pat šalinant iš kaltinimo aplinkybę dėl pagrobto inhaliatoriaus ir nurodant, kad bendra pagrobto turto vertė yra 75 Eur.

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo V. R. parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, BPC garso įrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas neblaivus, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio tyčia pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį telefoną „My phone“, 40 eurų vertės, mobilaus ryšio mygtukinį telefoną „Nokia“, 15 eurų vertės, televizoriaus pultą, 20 eurų vertės, nukentėjusiojo materialiai neįvertintą televizoriaus priedelio pultą, nukentėjusiosios B. N. materialiai neįvertintus vaistus, tokiais veiksmais tyčia pagrobė svetimą V. M. ir B. N. priklausantį turtą, padarydamas V. M. 75 Eurų turtinę žalą.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. R. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą) ir norėjo taip veikti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į V. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio dalis), o BK 187 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 170–174), daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 153–158), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumą, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant didesnę už minimalią.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios ir ginčijo tik dalį aplinkybių, susijusių su viena iš nusikalstamų veikų, kuria buvo kaltinamas, nors davė ne itin išsamius parodymus, tačiau paaiškino, kad dalies aplinkybių neatsimena dėl įvykio metu buvusio stipraus neblaivumo. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra neteistas, didžiąją dalį aplinkybių pripažino, be to byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis sutiko atlyginti ir nurodė, kad ketina susirasti darbą ir atlyginti žalą nukentėjusiajam. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, V. R. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės atidėjimo vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas laikytinas neproporcinga priemone, tad ji neskirtina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. (62 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, V. R. nedelsiant paleidžiant iš suėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl svetimo turto pagrobimo ir svetimo turto sugadinimo pavojingu būdu, jis patyrė turtinę žalą, kuri susidaro iš: 100 Eur vertės išlaužtų durų, 30 Eur vertės išdaužto stiklo, apdegusių 4 medinių dailylenčių, bendros 60 Eur vertės, medinės palangės 50 Eur vertės, sudegusios elektrinio virdulio 10 Eur vertės, elektrinės plytelės laido 10 Eur vertės, sugadintos elektros skydinės 100 Eur vertės, pagrobto telefono „My phone“, 40 eurų vertės, dviejų mobiliųjų ryšio mygtukinių telefonų „Nokia“, bendros 30 eurų vertės, televizoriaus pulto 20 eurų vertės. Viso bendrai padaryta 450 Eur tutinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. savo civilinį ieškinį palaikė, tačiau duodamas parodymus patikslino, jog buvo pagrobtas tik vienas „Nokia“ telefonas, kurio vertė yra 15 Eur. Taip pat teigė, kad nors kaltinamasis pagrobė jam priklausantį telefoną „My phone“ 40 Eur vertės, tačiau vėliau pats jį grąžino nukentėjusiajam.

Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį, tačiau jo vertinimu, pagrobti ir sugadinti daiktai įvertinti per didelėmis sumomis.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. argumentus, daro išvadą, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl pagrobto turto ir patikslinus kaltinimą dėl pagrobtų „Nokia“ telefonų, taip pat įvertinus aplinkybes, jog telefonas „My phone“ buvo grąžintas V. M., civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. iš kaltinamojo V. R. priteisiant 395 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 427,09 eurų sumą.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė–suėmimas ir bylos nagrinėjimo metu jis buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaltinamajam buvo paskirta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Aušra Saulėnienė. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo V. R. turtinę padėtį (nedirbantis, šiuo metu suimtas), taip pat į byloje pareikštą civilinį ieškinį, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. R. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukės, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 42-44), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai (2 vienetai) su CD laikmenomis, kuriose vaizdo įrašai iš pareigūnų kūnų kamerų, BPC garso įrašas (prisegti prie 1 t. bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį kiekvienos skirtos švelnesnės bausmės ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 9, 10 punktais, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiųjų V. M. ir B. N. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. (62 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, ir V. R. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. R. 395 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam V. R. suteiktą teisinę pagalbą 427,09 eurų priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus (2 vienetai) su CD laikmenomis, kuriose vaizdo įrašai iš pareigūnų kūnų kamerų, BPC garso įrašas (prisegti prie 1 t. bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė