- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-72-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00050-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 5 d. 11.55 val. iki 2023 m. liepos 5 d. 16.50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, kuris nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, D. L. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 17 d. 14.30 val. iki 2024 m. birželio 18 d. 11.02 val. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 30 d.
3. 2025 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam D. L. bausmių subendrinimo.
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas tenkintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, skirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, kuris paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, paskirtos 1 (vienerių) metų bausmės ir D. L. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti abiem nuosprendžiais įskaityti laikai, t. y. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 5 d. 11.55 val. iki 2023 m. liepos 5 d. 16.50 val., nuo 2024 m. birželio 17 d. 14.30 val. iki 2024 m. birželio 18 d. 11.02 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nutarta laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės atėmimo dienos. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. L. sulaikymo, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, dienos – 2025 m. vasario 27 d.
II. Skundo argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistojo D. L. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1(vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
5.1. Skunde gynėjas nurodo, kad nutartimi sprendžiant D. L. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą buvo netinkamai įvertintos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Pažymi, jog nutartyje visiškai nepateikta jokių motyvų, kodėl būtent tokiu mastu paskirta galutinė subendrinta bausmė, paskiriant galutinę subendrintą bausmę buvo pažeistas BPK įtvirtintas proporcingumo principas bei BK 41 straipsnyje numatyti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
5.2. Taip pat skunde gynėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismų pareiga tinkamai motyvuoti bausmių subendrinimo būdo pasirinkimą, įskaitant dalinį sudėjimą, ir užtikrinti, kad paskirta bausmė atitiktų teisingumo principą. Nors tiesioginio teismo reikalavimo paaiškinti, kodėl nebuvo pasirinktas „švelnesnis variantas“ konkrečioje dalinio sudėjimo riboje, nėra, praktika atkreipia dėmesį į tai, kad bausmių bendrinimo būdas turi būti parinktas teisingai ir gali lemti švelnesnę galutinę bausmę, jei pritaikymas buvo netinkamas. Pažymi, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje aiškiai įtvirtinta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, t. y. nurodoma kodėl pasirinktas būtent toks dalinio sudėjimo dydis.
5.3. Pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad yra taikomas dalinis bausmių sudėjimas, tačiau nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl pasirinko būtent tokį bausmių sudėjimo mastą, kuris iš esmės yra artimas visiškam bausmių sudėjimui. Gynėjo teigimu, visiškai neaišku, kuo remiantis ir vadovaujantis D. L. buvo paskirta būtent tokia galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo nuomone, D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka proporcingumo ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės individualizavimo ir teisingumo principų. Pasak gynėjo, bausmių bendrinimas negali būti mechaniškas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi motyvuotai įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Gynėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju įvertinant faktines aplinkybes matyti, kad D. L. padaryti nusikaltimai nėra didelio pavojingumo laipsnio, jie yra labai arti administracinių nusižengimų ribos, pagal pirmąjį Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę D. L. jau buvo pradėjęs atlikinėti, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o visa tai lemia, kad skundžiama nutartimi taikant dalinį bausmių sudėjimą, tokiu būdu paskiriant galutinę subendrintą bausmę artimą maksimaliam dydžiui (beveik 2 metus), paskirta aiškiai per griežta ir proporcingumo principą pažeidžianti bausmė.
5.4. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismui buvo pateikta D. L. charakterizuojanti medžiaga, apie pastarojo nepriekaištingą charakteristiką įmonėje, savanoriškus pinigų pervedimus mažametės dukros P. L. išlaikymui ir kt., tačiau apie šias aplinkybes, pasak gynėjo, nutartyje iš viso nepasisakyta. Gynėjo teigimu, tai patvirtina, jog skundžiama nutartimi D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra individualizuota, motyvuota ir atitinkanti proporcingumo bei teisingumo principus, paskirta bausmė neatitinka ir bausmės tikslų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ir BK nėra numatyta galimybė ignoruoti ankstesnėse bylose nuosprendžiu (nutartimi) subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).
8. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, tenkindamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl bausmių subendrinimo, D. L. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kas laikytina tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismas bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės.
9. Taip pat minėtais nuosprendžiais D. L. paskirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos parenkant nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą – jas iš dalies sudedant. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Sutiktina su nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepateikė pridedamos bausmės dalies dydžio parinkimo motyvų, kas iš esmės pagal kasacinio teismo praktiką, laikytinas teismo sprendimo (nutarties, sprendžiant Institucijų teikimą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nuosprendžio) surašymo trūkumu. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020).
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, skirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 mėnesius laisvės atėmimo, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Minėtais nuosprendžiais D. L. buvo nuteistas už analogiško pobūdžio apysunkes nusikalstamas veikas. Taip pat minėtais nuosprendžiais nustatyta, kad D. L. anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turi mažametę dukrą, legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teikia išlaikymą vaikui, moka už administracinius nusižengimus skirtas baudas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.
11. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs minėtuose nuosprendžiuose išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, tai, kad D. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, toliau teikia išlaikymą savo vaikui (4 t., b. l. 26), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 24), nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikaltimų, iš dalies sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pridedamos bausmės dalis – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, yra aiškiai per griežta, todėl pridedama bausmės dalis mažintina iki 5 mėnesių laisvės atėmimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios pridedamos bausmės dalies dydis, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, atitinka tiek proporcingumo, tiek ir teisingumo principus.
12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas tenkintinas ir dalies, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartis keistina ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, skirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, ir D. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Kita skundžiamos nutarties dalis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, skirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, ir D. L. skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.