- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-53-397/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00050-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. LK-N-1001 (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas 2024 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir D. L. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. 2025 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, D. L. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. 2025 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeista 2025 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrintos 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. L. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia – 2025 m. vasario 27 d., pabaiga – 2026 m. liepos 25 d.
3. D. L. iš viso teistas 9 kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
4. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. LN-N-1001 (toliau – Nutarimas) nutarta D. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimdama sprendimą nurodė, kad nepaisant išoriškai prosocialaus gyvenimo būdo, turimo išsilavinimo, stabilios darbinės veiklos, šeiminių ryšių, nuteistasis nuolat vykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, taip pat yra teistas ir už smurtinį nusikaltimą. Viso teistas 9 kartus, atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Tai rodo susiformavusius, į nusikalstamą gyvenimo būdą nukreiptus, asmens mąstymą bei nuostatas. Nuteistasis turi ypač didelius finansinius įsipareigojimus (apie 174 000,00 Eur įsiskolinimas antstoliams, didelės apimties administracinės baudos), kurių reikšmę jis linkęs minimizuoti. D. L. savo kaltę linkęs menkinti ir perkelti atsakomybę aplinkybėms. Stebimas pernelyg geras, neadekvatus savęs vertinimas, ribotas kritiškumas, nepakankamas ankstesnių bausmių poveikio įsisąmoninimas. Šiuo metu kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi tik iš dalies ir struktūruotoje aplinkoje. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Stebima asmens motyvacija teigiama linkme koreguoti ankstesnį gyvenimo būdą, vis dėlto, manytina, kad užimtumo priemonių ir motyvacinių pokalbių su resocializacijos skyriaus darbuotojais šioms problemoms spręsti nepakanka. Tokioms rizikos valdyti svarbu dalyvaut tikslinėse tęstinėse korekcinėse programose.
5. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, o bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam taikant probaciją.
Šalies argumentai
6. Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą bei taikyti D. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde tvirtinama, kad nuteistasis D. L. trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. rugpjūčio 14 d., taigi formalus nuteistojo D. L. lygtinio paleidimo pagrindas egzistuoja. Nuteistajam D. L. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu D. L. dalyvavo tikslinėse programose, skirtose koreguoti „Lėšų tvarkymo“ bei „Mąstymo ir elgesio sritis“, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, suprato savo veiksmų neteisėtumą, padarė išvadas. Be to, D. L. turi tvirtus socialinius ryšius – yra vedęs, iki bausmės atlikimo prižiūrėjo mažametį vaiką. Šie duomenys skundžiamoje nutartyje vertinti kaip neišskirtiniai, kas buvo vienu pagrindų išvadai, jog D. L. neatitinka materialių lygtinio paleidimo kriterijų. Vis dėl to, pažymėtina, kad joks išskirtinių apsauginių veiksnių nustatymas, kaip nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo kriterijams sąlyga, nei BVK, nei teismų praktikoje, nėra numatytas, dėl to skundžiamoje nutartyje keliamas reikalavimas egzistuoti išskirtiniams apsaugos veiksniams, sprendžiant D. L. lygtinio paleidimo klausimą, laikytinas netinkamu BVK taikymu.
6.2. Skundo autorius pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje, kaip motyvas, jog D. L. neatitinka materialių lygtinio paleidimo kriterijų, išskiriami ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Komisijos nutarime nurodoma, kad D. L. demonstruoja teigiamą požiūrį į darbą, turimų finansinių įsiskolinimų dengimą. Laisvės atėmimo vietoje D. L. toliau skiria išlaikymą mažametei dukrai. Paminėtina ir tai, kad iki bausmės atlikimo D. L. dirbo, taigi turėjo teisėtą pajamų šaltinį. Šie duomenys paneigia galimą D. L. pakartotinį nusikalstamą elgesį dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų ir skundžiamos nutarties teiginį, kad D. L. turi menkas skolos padengimo galimybes.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmestinas.
8. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis dėl to, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai, tame tarpe – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2025 m. balandžio 8 d. atlikto pradinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo iki šio 2025 m. lapkričio 25 d. vertinimo, D. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Kaip nurodyta 2025 m. lapkričio mėnesio Socialinio tyrimo išvadoje, nustatyta, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius bei siekia juos valdyti, įsitraukia į resocializacijos procesą, suvokia taikytų priemonių naudą, pagal galimybes dalyvauja užimtumo priemonėse, motyvuotai užsiima darbine veikla, bendrauja mandagiai ir pagarbiai, todėl šiuo metu stebima akivaizdi pažanga siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius bei mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėl to, D. L. atžvilgiu vis dar yra nustatoma net 13 kriminogeninių veiksnių, iš kurių net 8 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau privalo mažinti, tai yra: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
9. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi. Prieš asmeniui taikant lygtinį paleidimą itin svarbu koreguoti/mažinti kriminogeninius veiksnius, kadangi būtent kriminogeniniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į didelį kiekį D. L. vis dar nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant gebėjimų atpažinti problemas, tinkamų pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, pradedant nuo terapinio santykio kūrimo bei nuteistojo motyvacijos intervencijai stiprinimo, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį. Nors nuteistojo D. L. gynėjas skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu D. L. dalyvavo tikslinėse programose, skirtose koreguoti „Lėšų tvarkymo“ bei „Mąstymo ir elgesio sritis“, reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Dėl to šie aspektai negali būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo įtvirtinti.
10. Nuteistojo gynėjas aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, vis dėl to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos informacijos matyti, kad nors nuteistasis ir neišsako aiškių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau atsižvelgiant į teistumų istoriją, galima spręsti, jog jis atlaidžiai žiūri į savo vykdomas nusikalstamas veikas, nėra linkęs imtis realių veiksmų siekiant keisti savo elgesį teigiama linkme. Stebimas D. L. bandymas teisinti ir minimizuoti įvykdytus nusikaltimus. Nors nuteistasis išsako teigiamas nuostatas bendruomenės bei visuomenės atžvilgiu, teigia, kad supranta svarbą ir jaučia poreikį būti visuomenės dalimi, laikytis visuotinai priimtinų normų ir taisyklių, tačiau D. L. periodiškai vykdomos nusikalstamos veikos prieštarauja visuomenėje priimtoms moralės normoms ir taisyklėms. Taigi, toks nuteistojo požiūris – tam tikrų situacijų menkinimas ar neteisingas jų interpretavimas gali turėti įtakos ir nuteistojo nusikalstamumui ateityje. Juolab, kad iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos matyti, kad pats nuteistasis nurodė, jog kartais gali pasielgti impulsyviai, nors dažniausiai jo įvykdytos nusikalstamos veikos ir buvo planuojamos. Be to, atsižvelgiant į tai, kiek kartų D. L. teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, akivaizdu, kad jam nesiseka atpažinti ir spręsti esamų problemų, jis visiškai negalvoja apie neigiamas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs rizikuoti tikintis asmeninės naudos. Nors savęs vertinimo lape, kaip problemą nuteistasis pažymėjo „tų pačių klaidų kartojimą“, tačiau net ir suprasdamas, kad kartoja tas pačias klaidas, nebuvo linkęs keisti savo netinkamo elgesio. Šios paminėtos aplinkybės, tai yra per didelis pasitikėjimas „sėkme“ naudos sau atžvilgiu, negebėjimas adekvačiai įvertinti savo galimybių, įžvelgti netinkamo elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, neabejotinai turėjo įtakos D. L. nusikalstamumui, o jei nebus keičiamos, gali paskatinti nuteistąjį ir vėl nusikalsti.
11. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad D. L. turi tvirtus socialinius ryšius – yra vedęs, iki bausmės atlikimo prižiūrėjo mažametį vaiką. Su šiomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti ir jos neabejotinai vertintinos teigiamai, tačiau pastebėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos informacijos matyti, kad jis ankščiau yra teistas dėl smurto prieš antrąją žmoną, tačiau šį smurtinį nusikaltimą jis linkęs menkinti, teigdamas, kad tiesiog įvyko konfliktinė situacija, o teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl smurtavimo nepripažino. Nors šiuo metu nuteistojo santykiai su trečiąja žmona geri, vis dėl to, įvertinus ankstesnį nuteistojo elgesį, akivaizdu, kad jis turi polinkį į smurtinį elgesį ir yra nelinkęs pripažinti savo klaidų. Be to, net ir vertinant išimtinai dabartinius nuteistojo socialinius ryšius, tame tarpe ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimą, kas Socialinio išvadoje nurodyta, kaip apsauginiai veiksniai, pažymėtina, kad šios aplinkybės nors ir vertintinos teigiamai, tačiau jos egzistavo ir D. L. nusikalstamų veikų vykdymo metu, bet nuo neteisėtų veiksmų jo nesulaikė, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas nėra pakankamos sąlygos atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų bei galėtų atlikti D. L. nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijas.
12. Skundo autoriaus teigimu, D. L. demonstruoja teigiamą požiūrį į darbą, turimų finansinių įsiskolinimų dengimą, skiria išlaikymą mažametei dukrai, iki bausmės atlikimo dirbo, taigi turėjo teisėtą pajamų šaltinį. Šie duomenys nuteistojo gynėjo vertinimu, paneigia galimą D. L. pakartotinį nusikalstamą elgesį dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų ir skundžiamos nutarties teiginį, kad D. L. turi menkas skolos padengimo galimybes. Vertinant šiuos teiginius sutiktina, kad remiantis bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, laisvėje taip pat turi stabilią darbo patirtį, gaudavo atlyginimą, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė. Priešingai, iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos informacijos matyti, kad jis turi net 174 000,00 Eur įsiskolinimą antstoliam, kuris susidarė būtent dėl nusikalstamų veikų darymo. Be to, nors šiuo metu jis kaip jo asmenybę teigiamai charakterizuojančią aplinkybę deklaruoja teikiamą išlaikymą mažametei dukrai, pažymėtina, kad dalis aptariamo įsiskolinimo susidarė dėl to, kad nuteistasis nemokėjo išlaikymo savo vaikams iš ankstesnių santuokų. Taigi, nors nuteistasis dirba ir stengiasi dengti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo finansinio stabilumo trūkumas, turimi įsipareigojimai, priešingai nei teigiama skunde, gali paskatinti nuteistąjį vėl imtis teisei priešingo elgesio, juolab, kad ir pats nuteistasis pripažino, kad nusikalstamas veikas vykdė siekdamas finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad D. L. trūksta lėšų skirstymo įgūdžių – nepaisant nuolatinio darbo ir pakankamai stabilios finansinės padėties, jis visuomet turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių negebėjo suvaldyti. Jis linkęs minimizuoti turimas finansines problemas, o esamą padėtį bando pateikti geriau nei yra realiai, todėl toks finansinių problemų menkinimas gali apsunkinti jo integraciją visuomenę bei pastūmėti jį ir vėl nusikalsti.
13. Vertinant nuteistojo D. L. elgesį, aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Šiame kontekste, svarbu akcentuoti ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalauja išsamios analizės dėl prognozuojamo nuteistojo elgesio ateityje, svarbu įvertinti tai, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Šios prognozės neabejotinai padaromas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį praeityje bei įvertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Aptariamu atveju, nuteistasis D. L. teistas net 9 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi net 8 nusikaltimai įvykdyti dėl siekio gauti finansinės naudos, vienas nusikaltimas smurtinis. Taip pat jis daugybę kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius už 2 nusikalstamas veikas. Taigi, sistemingas D. L. nusikalstamų veikų darymas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko neabejotina, jog nuteistajam yra būtina dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme. Nors atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis laikėsi priežiūros taisyklių ir drausminių nuobaudų neturi, kas jį teigiamai charakterizuoja ir patvirtina, kad D. L. savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis dėl to, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, ši aplinkybė negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Juolab, kad ir už nepriekaištingą elgesį D. L. skatintas nebuvo, kas nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje buvo išskirtinai nepriekaištingas.
14. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta, tuo tarpu D. L. kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis, tiek Komisijos nutarimas priimti atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas atmestinas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.