Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos;

į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2024 m. birželio 17 d. 14 val. 30 min. iki 2024 m. birželio 18 d. 11 val. 2 min.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. L. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos metu panaudoto automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) valstybės naudai;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. birželio 17 d. įvykio vietoje rastas ir paimtas cigaretes „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – 1150 vnt. ir cigaretes „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – 500 vnt., perduotas saugoti VSAT prie LR VRM Turto valdybos Pagėgių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti;

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamojo D. L. valstybės naudai priteista 4810 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt eurų) nesumokėto akcizo mokesčio. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. L. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, 3.1., 3.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, t. y, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024 m. birželio 17 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1650 vnt. pakelių akcizais apmokestinamų prekių: 1150 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 500 pakelių cigarečių „Fest“ (su Baltarusijos Respublikos banderolėmis), nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 7550,50 Eur, kurias neteisėtai gabeno lengvuoju automobiliu ,,Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, iki kol 2024 m. birželio 17 d., 14.30 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), jį patikrinti sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir automobilyje rado bei paėmė neteisėtai įgytas ir gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. L. paskirtos bausmės ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskirti D. L. 100 MGL (5000 Eur) baudą. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl ko nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nebuvo sutrumpinta trečdaliu. Pažymi, kad D. L. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino, tik pagarsinus kaltinamąjį aktą jis davė parodymus, prašė bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka ir teismas jo prašymą tenkinto, BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išreiškė pageidavimą, kad įrodymai nebūtų tiriami. O vien D. L. nurodyta aplinkybė, kad cigaretes jis įsigijo dar prieš savo gimtadienį, kai disponavimas šiomis cigaretėmis pagal jų vertę užtraukė ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, gynėjo teigimu, nesuponuoja išvados, jog šios nusikalstamos veikos aplinkybės kelia abejonių, nekeičia ir veikos teisinės kvalifikacijos. Atkreipia dėmesį, kad D. L. savo veiksmų nekvalifikavo kaip administracinio nusižengimo, priešingai – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Akcizinių prekių vertės ir administracinės/baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimai šiuo atveju buvo tiriami teismo iniciatyva, buvo užklausta dėl akcizinių prekių vertės 2024 m. gegužės mėn. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nebuvo galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, vertinama kaip nepagrįsta.

2.2. Nuteistojo gynėjo nuomone, parinkdamas nuteistajam griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino D. L. teigiamai charakterizuojančių duomenų: vienas prižiūri mažametį vaiką, nes žmona studijuoja (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini); mažametė registruota ir realiai gy­vena būtent su tėvu; iki šios nusikalstamos veikos padarymo D. L. dvejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose, jo ryšys su mažamete ((duomenys neskelbtini)) dukra yra itin artimas; vedęs; dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, t. y. turi legalų pragyve­nimo šaltinį, perveda lėšas ir kito vaiko išlaikymui; byloje pateikta apie dešimt pa­dėkų D. L., patvirtinančių jo socialinę integraciją, žemaičių kultūros puoselėjimą, vietos institucijų ir bend­ruomenės pagarbą bei dėkingumą jam.

2.3. Skundžiamu nuosprendžiu neįvertinta ir tai, kad ši neteisėta veika finansams tik nežymiai viršija baudžiamosios at­sakomybės ribą ir savo turiniu bei pavojingumu yra artimesnė administraciniam nusižengimui, nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl reali laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati ir proporcinga. Juolab, kad nuteistajam be bausmės buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, priteistas ir civilinis ieškinys, todėl laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju vertintina kaip akivaizdžiai neproporcinga. O skundžiamame nuosprendyje referuodamasis į D. L. atžvilgiu priimtą ir neįsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnyje.

2.4. Šių duomenų pagrindu prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti ir D. L. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį skirti baudą, jos dydį nustatant didesnį nei numatytas minimalus už padarytą apysunkį nusikaltimą – 100 MGL (5000 Eur), atsižvelgus į tai, kad D. L. moka išlaikymą savo vaikui, dirba, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prie skundo teismui pateikta ir 2025 kovo 26 d. darbo sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir D. L., patvirtinanti, kad D. L. įdarbintas bendrovėje nuo 2025 m. kovo 31 d. gamybos darbininku pagal neterminuotą darbo sutartį, bei pažyma apie jo gaunamą darbo užmokestį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė Diana Voskoboinikova prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos nuosprendžio išvados dėl D. L. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar priteisto civilinio ieškinio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu nesutinka su D. L. paskirta laisvės atėmimo bausme, kurią prašo pakeisti bauda, kadangi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, kas iš esmės ir lėmė laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam, kuri dar ir nebuvo sumažinta vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs D. L. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų, teisės taikymo klaidos nepadarė ir nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu nesumažino pagrįstai, o skirdamas bausmę atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 64 ¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014).

8. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) jei su tokiu įrodymų tyrimu sutinka ir kitos proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Tačiau net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015).

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje byloje po kaltinamojo apklausos pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad D. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir gynėjas, tačiau 2025 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nusprendė byloje netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo dėl kilusių abejonių, susijusių su tam tikrų kaltinamojo veiksmų vertinimu ir kvalifikacija. Taigi nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam teismui nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kelia abejonių, kurias reikia pasiaiškinti, sprendimas netaikyti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimų vertintinas visiškai pagrįstu. Žemesnės instancijos teismui kilusių abejonių pagrindu laikytini būtent paties nuteistojo parodymai teismui, užfiksuoti tiek 2024 m. spalio 18 d. posėdžio protokole bei garso įraše. Nors ir pripažinęs savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei apgailestavęs, kas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tuo pat metu D. L., kolegijos vertinimu, siekė ir švelninti savo teisinę padėtį, tvirtindamas, kad jam inkriminuotą cigarečių kiekį įsigijo ne jo sulaikymo dieną, t. y. 2024 m. birželio 17 d., o gegužės mėnesio pabaigoje, galimai gegužės 20 d., kuomet cigarečių muitinė vertė buvo mažesnė, tuo pačiu kaltinamojo gynėjas suabejojo savo ginamojo veikos kvalifikavimu ir pareikalavo byloje papildomų duomenų apie prekių muitinę vertę. Toks nuteistojo ir jo gynėjo procesinis elgesys ir to pasekoje nevisiškai aiškios įvykio aplinkybės, kaip matyti, ir nulėmė žemesnės instancijos teismo sprendimą byloje atlikti pilną, o ne sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip jau minėta anksčiau, net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, būtent bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o ne pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija neatitiko BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kuriai esant būtų galima D. L. atžvilgiu taikyti šio straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę. Todėl apylinkės teismas, netaikęs D. L. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų, teisės taikymo klaidos nepadarė ir nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu nesumažino pagrįstai. To nėra galimybės padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi visos BK 64¹ straipsnyje įtvirtintos sąlygos turėjo egzistuoti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl paskirtos bausmės

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

13. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Pateiktu apeliaciniu skundu prašoma D. L. vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

14. Vertinant D. L. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – D. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ekonomikai, taip pat į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – vedęs, augina mažametį sūnų, turi tvirtus socialinius ryšius, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

15. Pagal D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK (2024 m. balandžio 25 d. redakcija Nr. XIV-2573) pakeitimais, be kitų, buvo pakeistas ir 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią.

16. Šiuo atveju D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog D. L. šiuo metu teistas jau 8 kartus, iš kurių net 4 kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. vasario 17 d. ir 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiais bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2025 m. vasario 20 d.). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius trejus metus už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką D. L. ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje nustatyta D. L. nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti įstatymų, daryti tiek nusikaltimus, tiek ir administracinius nusižengimus ekonomikai ir finansų sistemai. Tokie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad nei taikytos administracinės nuobaudos, nei švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, kaip ir laisvės atėmimas jokios įtakos D. L. neturėjo, todėl jam už padarytą nusikaltimą pagrįstai skirta griežčiausia inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai, juolab įvertinus ir tai, kad šis nusikaltimas padarytas kitos analogiškos bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme metu. Taigi nuteistasis savo elgesio laikui bėgant teigiama linkme nesistengė keisti, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. D. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, todėl pagrindo ją keisti nėra.

17. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo nuteistajam skirti alternatyvią bausmę – baudą. Bylos duomenimis, D. L. skoliniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, nes per pastaruosius 3 metus jis daug kartų baustas administracine tvarka, nesumokėtų baudų suma – 40 400 Eur. Iš LITEKO antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad D. L. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų išieškotina suma yra dar didesnė nei 40400 Eur. Vien šioje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo priteista suma yra didesnė nei 8500 Eur, kai su skundu pateikta pažyma patvirtina apie 1000 Eur dydžio gaunamas D. L. pajamas už darbą. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog nuteistasis nėra pajėgus sumokėti baudą, o ir tokios bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų bausmės paskirčiai.

18. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

19. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Kaip minėta, D. L. anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, iš kurių 4 kartus – už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys už pastaruosius 3 metus taip pat patvirtina, kad nuteistasis už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ne kartą baustas administracine tvarka. Vien 2023 m. pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį jis nubaustas 3 kartus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors šioje byloje yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kita vertus paties nuteistojo elgesys nesikeičia, vos atlikęs teismų sprendimais paskirtas bausmes jis užsiima ta pačia neteisėta veika, juolab įvertinus ir tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti D. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

20. Taigi D. L. ankstesni teistumai, duomenys apie taikytą administracinę atsakomybę ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi argumentai apie tai, kad jis dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį (tai patvirtinantys dokumentai pateikti), išlaiko savo šeimą. Pastebėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio, analogiškas aplinkybes jis nurodė ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje, todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

21. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės ryšį ir jos dydį, keisti ar atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistajam skirtos galutinės bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui nenustatyta.

22. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją švelninti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.