- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2-370-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00041-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Tauragės ekstremalusis sportas“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Promostar“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės viešosios įstaigos „Tauragės ekstremalusis sportas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Promostar“ pareiškimą atsakovei viešajai įstaigai „Tauragės ekstremalusis sportas“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Promostar“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Tauragės ekstremalusis sportas“ iškelti bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nuo 2023 metų nesumokėjo 30 250 Eur skolos. Pareiškėja ne kartą suteikė galimybę atsakovei jos pageidaujamais terminais sumokėti skolą dalimis. Atsakovė sumokėjo didžiąją dalį skolos, bet liko skolinga 3 087,86 Eur. Atsakovė 2024 metais turėjo 227 940 Eur vertės turto, o per vienerius metus turėjo sumokėti 485 697 Eur (iš jų – 227 940 Eur skolų tiekėjams). Atsakovė skolinga valstybės biudžetui 10 966,53 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 2 730,35 Eur. Atsakovės įsipareigojimai viršija turto vertę, nemokumas trunka ilgą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė atsakovei VšĮ „Tauragės ekstremalusis sportas“ bankroto bylą.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Promostar“ ir atsakovė VšĮ „Tauragės ekstremalusis sportas“ 2023 m. gegužės 8 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią pareiškėja suteikė paslaugas atsakovei ir 2023 m. liepos 1 d. išrašė 30 250 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė turėjo sumokėti visą skolą iki 2023 m. liepos 11 d. Šiuo metu liko 3 087,86 Eur skola.
4. Atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuota, kad ji turėjo 298 855 Eur vertės turto, turėjo per vienerius metus sumokėti 485 697 Eur, iš jų – 227 940 Eur skolų tiekėjams. Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2024 metais veikė nuostolingai. Ji patyrė 250 072 Eur nuostolių. Atsakovė dirbo nuostolingai 2023, 2022 metais. Atsakovė skolinga 3 047,66 Eur VSDFV.
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės gyvybingumo, nurodė, kad būsimų tikėtinų pajamų, t. y. metinės įrangos sutarties kainos – 10 Eur plius PVM mokestis, pastato ir tvenkinių – 1 000 Eur, nepakaks pareiškėjos skolai sumokėti, neatsižvelgiant į įsipareigojimus kitiems kreditoriams.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2026 m. vasario 2 d. pranešimu apie inicijuojamą bankrotą nesuteikė įstatyme nustatyto termino skolai sumokėti, bet ji siuntė atsakovei ne tik nurodytą 2026 m. vasario 2 d. pranešimą, bet ir 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Atsakovė turėjo daugiau negu 2,5 metų terminą skolai sumokėti.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, jie nėra laikini, bendrovė laiku negali įvykdyti prievolių. Tokia bendrovės finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) reglamentuotą nemokumo sąvoką. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta. Atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi gauti pajamų ir atkurti mokumą. Gautinos sumos pagal nuomos sutartis nėra pakankamos skoloms sumokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai
8. Atsakovė VšĮ „Tauragės ekstremalusis sportas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovė turi finansinių sunkumų. Ji vykdo sezoninę ūkinę komercinę veiklą. Atsakovė 2026 metų sezonui yra sudariusi sutarčių, pagal jas gaus pajamų ir įvykdys prievolę pareiškėjai bei kitiems kreditoriams. Vandenlenčių parkas „Liberty Beach“ – Tauragės rajono traukos objektas. Atsakovės 2025 m. gruodžio 1 d. sudarytos turto ir įrangos nuomos sutartys pagrindžia, kad ji turi turto, reikalingo vandens pramogų veiklai.
8.2. Teismas neteisingai įvertino 2025 m. gruodžio 1 d. turto ir įrangos nuomos sutartis. Atsakovė yra nuomininkė todėl ji turės sumokėti nuomotojui 10 Eur plius PVM ir 1 000 Eur nuomos mokestį. Tai yra jos išlaidos, bet ne pajamos.
8.3. Pareiškėja 2026 m. vasario 2 d. pranešime nenustatė 15 dienų termino skolai sumokėti. Atsakovė gavo nurodytą pranešimą 2026 m. vasario 5 d. Pareiškėja 2026 m. vasario 11 d., t. y. po 6 dienų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji nesilaikė nemokumo bylos inicijavimo tvarkos, pažeidė JANĮ 9 straipsnio 2, 3 dalis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos 2025 m. gegužės 19 d. siųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, buvo įteiktas atsakovei.
8.4. Teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 9 000 Eur bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Pareiškėja nesumokėjo nurodytos sumos per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2026 m. vasario 18 d. Iki 2026 m. vasario 16 d. nebuvo gautas nė vienas nemokumo administratoriaus sutikimas prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Dėl to teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą.
8.5. Atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2026 m. kovo 23 d. patalpų ir įrangos nuomos sutartį, pagal kurią iki 2026 m. gruodžio 31 d. gaus 26 620 Eur, 2026 m. kovo 20 d. namelio su terasa ir pirtimi nuomos sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį gaus 950 Eur pajamų. Atsakovė 2026 metais taip pat gaus pajamų iš teikiamų vandens pramogų parko paslaugų. Atsakovė skolinga pareiškėjai apie 3 000 Eur. Nėra kitų kreditorių, kurie ketintų inicijuoti atsakovės nemokumo procesą. Atsakovė turi turto, kurį naudoja ūkinei-komercinei veiklai, yra darbuotojų, kurie rengiasi sezono pradžiai.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja UAB „Promostar“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė su ja atsiskaitė. Toks atsakovės elgesys galėtų būti vertinamas kaip ketinimas tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas iškėlė apeliantei bankroto bylą ar ne.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2026 m. kovo 23 d. patalpų ir įrangos nuomos sutartį, 2026 m. kovo 20 d. namelio su terasa ir pirtimi nuomos sutartį.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė sudarė pirmiau nurodytas nuomos sutartis po to, kai buvo priimta nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų turinį, sąsają su nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad jie gali būti reikšmingi, vertinant apeliantės (ne)mokumą. Pareiškėja turėjo galimybę įvertinti naujus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, nes apeliantė juos pateikė su atskiruoju skundu. Pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami į bylą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų
17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ2 straipsnio 7 dalis).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų skolininko įsipareigojimams įvykdyti, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, bet ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022; 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-407/2025, 19 punktas).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020; 2026 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-138-467/2026, 20 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantė yra nemoki, įvertino tai, jog pagal 2024 m. gruodžio 31 d. balansą ji turėjo 298 855 Eur vertės turto ir 485 697 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų, iš kurių 227 940 Eur – skolos tiekėjams. Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. Pagal 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitą apeliantė veikė nuostolingai, todėl bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (250 072 Eur). Teismas nustatė, kad apeliantė 2022, 2023 metais taip pat dirbo nuostolingai, o apskųstos nutarties priėmimo dieną ji buvo skolinga pareiškėjai 3 087,86 Eur, VSDFV – 3 047,66 Eur.
22. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; bendrovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie bendrovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti. Apeliantės vadovas 2026 m. vasario 19 d. paprašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2026 m. kovo 6 d. (1 t., b. l. 47), apeliantės atstovas 2026 m. vasario 25 d. prašymu paprašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2026 m. kovo 11 d. (1 t., b. l. 52). Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2026 m. kovo 2 d. rezoliucija terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2026 m. kovo 2 d. Apeliantė su atsiliepimu į pareiškimą pateikė dvi 2025 m. gruodžio 1 d. vandens pramogų parko turto nuomos ir įrangos sutartis (1 t., b. l. 60–72). Apeliantė neįvykdė teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti aktualius bendrovės finansinius duomenis. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovės 485 697 Eur įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę – 298 855 Eur, bendrovės skola tiekėjams buvo 227 940 Eur.
23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020, 15 punktas).
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos pateiktas 2025 m. gruodžio 1 d. vandens pramogų parko turto nuomos ir įrangos sutartis, nes ji yra nuomininkė ir ji turės sumokėti nuomos mokestį. Nurodytomis sutartimis apeliantė nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 1 d. išsinuomojo iš nuomotojų A. S. ir B. S. pastatą ir du tvenkinius, esančius Tauragės r., Paberžių k., už 1 000 Eur, o iš nuomotojos UAB „Švytis“ – vandenlenčių parko įrengimą „Sesitec System 2.0“ už 10 Eur. Apskųstoje nutartyje teismas neįvardijo apeliantės, kaip nuomotojos, bet pastebėjo, kad įrangos sutarties kaina – 10 Eur plius PVM, o pastato ir tvenkinių – 1 000 Eur. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog būsimų įplaukų nepakaks pareiškėjos skolai sumokėti, neskaičiuojant kitų kreditorių, yra neaiški ir neatitinka faktinių aplinkybių. Vis dėlto tai, kad apeliantė sudarė kitų sutarčių, pagal kurias planuoja gauti pajamų, nepagrindžia jos gyvybingumo, dėl kurio būtų galėtų atkurtas mokumą. Apeliantė neįrodė, kad artėjančio sezono metu gaus tiek pajamų, jog galės atsiskaityti su visais kreditoriais, ne tik su pareiškėja (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu apeliantė yra sumokėjusi visą skolą ir yra nebeskolinga pareiškėjai).
25. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė dvi nuomos sutartis, kurias sudarė po to, kai apskųsta teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Ji 2026 m. kovo 23 d. patalpų ir įrangos nuomos sutartimi iki 2026 m. gruodžio 31 d. išnuomojo nuomininkei UAB „Šaukštelis“ pastatą–siurblinę, virtuvės, kavinės patalpas, baldus, įrangą ir terasą už 26 620 Eur. Apeliantė 2026 m. kovo 20 d. nuomos sutartimi išnuomojo nuomininkei M. V. namelį su terasa ir pirtimi už 950 Eur per mėnesį nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. balandžio 1 d. Taigi, apeliantė per vienerius metus ketina gauti 38 020 Eur (26 620 Eur + (950 x 12) = 38 020 Eur). 2024 metais apeliantės turtas sumažėjo nuo 306 202 Eur iki 298 855 Eur, ilgalaikis turtas – nuo 248 612 Eur iki 220 478 Eur, o per vienerius metu mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo nuo 431 678 Eur iki 485 697 Eur (1t., b. l. 29). Taigi, remiantis balanso testu, darytina išvada, kad apeliantė yra nemoki, nes jos turto ir artėjančio sezono metu suplanuotų gauti pajamų nepakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti (298 855 + 38 020 + 3 087,86 - 485 697 = -145 734,14).
26. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė sumokėjo skolą. Skola turėjo būti sumokėta iki 2023 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 6). Apeliantės prašymu, skolos grąžinimas ne kartą buvo išdėstytas sumokėti dalimis pagal jos pageidaujamą grafiką, bet ji nesugebėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų (1 t., b. l. 7, 9, 11–14). Byloje nėra duomenų apie tai, kaip apeliantė vykdo kitus įsipareigojimus kreditoriams. Pirmiau nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimai 2024 metais padidėjo. Taigi, apeliantė laiku ir ilgą laiką negali vykdyti prievolių, todėl, remiantis likvidumo testu, ji laikytina nemokia.
27. Apeliantei nepateikus aktualių finansinių duomenų, negalima konstatuoti, kad 2025 metais ji dirbo ne nuostolingai. Atskirojo skundo argumentai, kad kiti apeliantės kreditoriai neketina inicijuoti bendrovei bankroto bylos, ji 2026 metais gaus pajamų iš teikiamų vandens pramogų parko paslaugų, nepagrindžia nei jos mokumo, nei gyvybingumo. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų apie bendrovės veiklos sąnaudas, kitų duomenų, kurie pagrįstų jos veiklos pelningumą. Taigi, net pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus apeliantės 2025 m. gruodžio 1 d. sudarytas nuomos sutartis, su atskiruoju skundu pateiktų nuomos sutarčių nepakanka konstatuoti jos gyvybingumo, t. y., kad ji per vienerius metus galės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
Dėl nemokumo bylos iniciavimo tvarkos
28. Apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja ne tik 2026 m. vasario 2 d. išsiuntė apeliantei pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, bet ir 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu ją informavo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Apeliantė turėjo daugiau negu 2,5 metų skolai sumokėti, bet to nepadarė. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėja laikėsi nemokumo bylos iniciavimo tvarkos. Apeliantės nuomone, pareiškėja nenustatė privalomo termino prievolei įvykdyti ir kreipėsi į teismą, praėjus 6 dienoms po to, kai apeliantė gavo 2026 m. vasario 2 d. pranešimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad apeliantei įteiktas 2025 m. gegužės 19 d. pranešimas apie bankroto bylos iniciavimą.
29. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
30. Pareiškėja 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo apeliantę apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą (1 t., b. l. 10). Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Pareiškėjos atstovas E. D. 2025 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške apeliantei nurodė, kad: sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2023 m. liepos 11 d.; apeliantės prašymu, pareiškėja leido sąskaitą apmokėti iki 2023 m. rugsėjo 27 d.; šalys 2024 m. vasario 15 d. susitarė, kad sąskaita bus apmokėta iki 2024 m. lapkričio 30 d.; pavasarį, po 2025 m. gegužės 19 d. pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, apeliantės siūlymu, susitarė, kad sąskaita bus apmokėta iki 2025 m. rugsėjo 15 d.; tą dieną skolos likutis buvo 5 210 Eur. Nurodytu elektroniniu laišku apeliantei leista nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. grąžinti skolą mokant po 500 Eur kas savaitę ir ji įspėta, kad pareiškėja inicijuos bankroto bylą, jeigu apeliantė praleis bent vieną mokėjimą (1 t., b. l. 14). Nors byloje nėra duomenų apie 2025 m. gegužės 19 d. pranešimo įteikimą apeliantei, bet nurodytas elektroninis laiškas pagrindžia, kad ji gavo 2025 m. gegužės 19 d. pranešimą. Apeliantė gavo aptariamą 2025 m. rugsėjo 22 d. elektroninį laišką, neginčijo jame nurodytų aplinkybių, pati pasiūlė skolos mokėjimo grafiką. Nurodytas elektroninis laiškas įrodo, kad apeliantė gavo 2025 m. gegužės 19 d. pranešimą ir žinojo jo turinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informuota apie ketinimą inicijuoti bankroto procedūrą. Nurodytame pranešime nustatytas 15 dienų terminas skolai sumokėti. Apeliantė skolos nesumokėjo, po 2025 m. lapkričio 3 d. jokių mokėjimų neatliko (1 t., b. l. 15). Pareiškėja 2026 m. vasario 2 d. pranešime dar kartą nenustatė 15 dienų termino, bet nurodė, kad apeliantė nevykdo šalių sudaryto susitarimo (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
31. Apeliantė neteisingai remiasi JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Apeliantė nevykdė įsipareigojimo sumokėti skolą pagal jos pačios pasiūlytą grafiką, su kuriuo sutiko kreditorė (pareiškėja). Dėl to nagrinėjamoje byloje taikomas JANŠ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas. Apeliantė netinkamai vykdė susitarimą, nemokėjo 500 Eur įmokų kas savaitę skolai grąžinti dalimis, nes iki 2025 m. lapkričio 3 d. sumokėjo tik dalį skolos likučio (3 000 Eur) ir nurodytą dieną vis dar buvo likusi 3 087,86 Eur. Pareiškėjos advokato 2025 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške nurodytas 5 210 Eur skolos likutis, mokant kas savaitę po 500 Eur, turėjo būti sumokėtas iki 2025 m. gruodžio 4 d. (šią dieną paskutinė įmoka skolai grąžinti turėjo būti lygi 210 Eur; 10 sav. x 500 Eur = 5 000 Eur). Pareiškėja 2026 m. vasario 2 d. pranešimu pranešė apeliantei apie inicijuojamą nemokumo procesą. Šis pranešimas apeliantei įteiktas 2026 m. vasario 6 d. Nuo pirmos dienos, einančio po 2025 m. lapkričio 6 d. (po 2025 m. lapkričio 3 d., kurią apeliantė paskutinį kartą sumokėjo 500 Eur, einančios artimiausios kitos 500 Eur įmokos mokėjimo dienos pagal susitarimu nustatytą grafiką), t. y. nuo 2025 m. lapkričio 7 d., iki 2026 m. vasario 6 d. nepraėjo trys mėnesiai. Dėl to, vadovaujantis JANĮ 16 straipsnio 4 dalimi, JANĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju neturėjo būti taikomos. Tai reiškia, kad kreditorei (pareiškėja) nereikėjo nustatyti ne trumpesnio kaip 15 dienų ir ne ilgesnio kaip 30 dienų termino nuo pranešimo įteikimo apeliantei dienos prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Taigi, pareiškėja teisę kreiptis į teismą įgijo nuo 2026 m. vasario 2 d. pranešimo apie inicijuojamą nemokomo procesą įteikimo apeliantei dienos (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja, inicijuodama apeliantei nemokumo bylą, nepažeidė JANĮ 9 ir 16 straipsnių.
Dėl apeliantės argumentų, kad teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 4 dalis)
32. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo atsisakyti iškelti nemokumo bylą, nes pareiškėja neįvykdė teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo sumokėti 9 000 Eur tikėtinoms administravimo išlaidoms apmokėti. Iki 2026 m. kovo 16 d. nė vienas nemokumo administratorius nepateikė sutikimo prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.
33. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus atvejį, kai asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimą, 2026 m. vasario 11 d. nutartyje nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog apeliantės turto nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl to pasiūlė pareiškėjai per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 9 000 Eur tikėtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 23 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja 2026 m. vasario 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko, kad apeliantės turto nepakas bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Bendrovės 2024 metų balanse užfiksuota, jog ji turi 220 478 Eur vertės materialųjį turtą. Apeliantės vandenlenčių ir vandens batutų parko veikloje naudojamo turto vertė didesnė negu 9 000 Eur (1 t., b. l. 48, 49). Tai, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nesumokėjo pirmiau nurodytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą, savaime nepagrindžia teismo pareigos atsisakyti iškelti apeliantei bankroto bylą.
35. JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Apskųsta nutartimi apeliantės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir jai nustatytas 5 765 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Tai reiškia, kad paskirta nemokumo administratorė sutiko administruoti apeliantės bankroto procesą. Dėl to išnyko poreikis, kad pareiškėja sumokėtų 9 000 Eur tikėtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 4 dalį nurodyto pagrindo atsisakyti iškelti apeliantei bankroto bylą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad apskųstoje nutartyje teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes teisingai pritaikė teisės normas, kuriose reglamentuotas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.