- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2-921-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00036-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „D. J. Group“
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „D. J. Group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „D. J. Group“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai (toliau – MB) „D. J. Group“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, mokestinė nepriemoka 2025 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis yra 59 985,80 Eur. Bendrija neturi darbuotojų, užvesta 10 vykdomųjų bylų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad vykdo sezoninę veiklą, turi pakankamai turto įsiskolinimams padengti, tačiau tam reikalingas protingas terminas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi byla perduota teisminei mediacijai, kuri nutraukta 2025 m. rugpjūčio 1 d., atsakovei iš jos pasitraukus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė bankroto bylą MB „D. J. Group“.
5. Teismas nustatė, kad MB „D. J. Group“ nustatyta tvarka valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui Juridinių asmenų registrui nepateikė aktualių finansinių dokumentų, yra pateikti dokumentai tik už 2023 m. mokestinį laikotarpį. Aktualių finansinių dokumentų atsakovė nepateikė ir teismui. Atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, todėl, tikėtina, įmonė nevykdo komercinės veiklos. MB „D. J. Group“ vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, 5 transporto priemonės (vienai iš jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), taip pat turi 2 ratinius traktorius. Dalis turto yra areštuota, daliai turto taikoma hipoteka.
6. Teismas nurodė, kad bankroto bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė padengė 7 941,53 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui.
7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes ilgą laiką negalėjo vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, priverstinis skolos išieškojimas nerezultatyvus, darbuotojų neturi, įrodymų apie veiklos vykdymą ir realiai gautinas pajamas nepateikta, dalis turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeista ir areštuota.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė MB „D. J. Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VMI pareiškimo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo padengta dalis VMI skolos ir skola sumažėjo nuo 65 956,91 Eur iki 59 985,80 Eur, o VSDFV skola padengta visiškai.
8.2. MB „D. J. Group“ laikinai nevykdo įsipareigojimų dėl esamos civilines bylos eigos, kadangi verslo partneriai, esant tokiam mažosios bendrijos statuso neapibrežtumui (dėl tikimybes, kad bus iškelta bankroto byla), nesudaro sutarčių dėl bendradarbiavimo, nesumoka avansų dėl galimybės vykdyti darbus, nors bendrija turi technikos, gamybinės patirties ir galimybių nedelsiant priimti į darbą ankstesnius darbuotojus.
8.3. Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant civilinio proceso reikalavimus, kadangi proceso dalyviams nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nesudaryta galimybė MB „D. J. Group“ papildomai pateikti į bylą reikšmingus duomenis, pasirengti procesui.
8.4. Skundžiamos nutarties motyvas dėl 10 vykdomųjų bylų nepagrįstas, kadangi šios bylos siejamos su esamais VMI reikalavimais ir antstolis turejo galimybių iš MB „D. J. Group“ turto, kurio yra pakankamai, patenkinti VMI reikalavimus visiškai.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo MB „D. J. Group“ atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Bendrija pripažino, jog nevykdo veiklos, nėra aktyvus rinkos dalyvis, nors žinojo, kad turi didelę mokestinės nepriemokos skolą kreditorei VMI.
9.2. Atskirojo skundo argumentas, kad bendrija turi likvidaus turto, kurio pakaktų padengti VMI reikalavimą, yra nepagrįstas. Bendrija turi nuosavybės teise 5 transporto priemones, tačiau tik 2 transporto priemonėms yra leidžiamas dalyvavimas viešame eisme. Transporto priemonių verčių byloje nėra. Taip pat byloje nėra realių ratinių traktorių vertės. Bendrija nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau jo tiksli vertė šiai dienai nėra žinoma. Kai kuriam turtui nesuteiktas adresas, formuojamas statusas, turtas yra fiziškai pažeistas ir pan. Apeliantė su atsiliepimu nepateikė tikslios turimo turto vertės, neatliko bendrijos turimo turto vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai bendrijos turto vertę vertino pagal byloje esančius duomenis.
9.3. Teisminės mediacijos laikotarpiu buvo atliktas bendrijos mokestinis patikrinimas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrijos bankroto bylos iškėlimo dieną (2025 m. rugpjūčio 26 d.) apeliantės mokestinė nepriemokos skola buvo 83 800,75 Eur, o šio atsiliepimo rengimo dieną (2025 m. rugsėjo 29 d) – 95 225,55 Eur.
9.4. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų apeliantės galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
10. Apeliantė 2025 m. spalio 20 d. pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo MB „D. J. Group“ nagrinėjimą. Apeliantės teigimu, VMI atsiliepime išdėstyti motyvai leidžia daryti prielaidą, kad VMI pageidautų sudaryti taikos sutartį su MB „D. J. Group“.
11. Aplinkybės, kad šioje proceso stadijoje MB „D. J. Group“ įžvelgia tariamas galimybes derėtis su kreditore VMI dėl taikos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo atidėti apeliacinės bylos nagrinėjimo. Net ir tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų sudaryta taikos sutartis su kreditore VMI, inicijavusia bankroto bylos apeliantei iškėlimą, tai savaime nebūtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.
13. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 16 punktas). Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, tačiau kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimą įstoja pareikštiniu būdu, tai reiškia, kad jie turi teisę, o ne pareigą pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Taigi taikos sutarties tvirtinimas, nepatikrinus bendrovės mokumo iš esmės, potencialiai gali pažeisti kitų kreditorių teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1198-407/2022 13 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybės derėtis dėl taikos sutarties buvo sudarytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo metu realios derybos su VMI nevyksta, o apeliantas tik daro prielaidą, kad VMI, tikėtina, sutiktų sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs poreikį klausimą dėl nemokumo spręsti operatyviai, apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkina.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
17. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria MB „D. J. Group“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini ir bendrovė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
20. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymų rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.
22. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad MB „D. J. Group“ nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirengti bankroto bylos nagrinėjimui, apie posėdį nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi buvo nuspręsta pratęsti teisminės mediacijos terminą ir atidėti bylos nagrinėjimą, teismo posėdis civilinėje byloje buvo paskirtas 2025 m. rugpjūčio 26 d., 8 val. 10 min.; nutartis buvo išsiųsta atsakovės atstovui advokatui per elektroninių paslaugų portalą (EPP). 2025 m. rugpjūčio 26 d. įvyko teismo posėdis civilinėje byloje pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „D. J. Group“, šiame teismo posėdyje civilinė byla buvo išnagrinėta. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi buvo pasiūlyta apeliantei pateikti visus jos manymu reikalingus duomenis, galinčius pagrįsti atsakovės mokumą ir gyvybingumą. Taigi apeliantės MB „D. J. Group“ teisė į tinkamą procesą nebuvo pažeista.
23. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad MB „D. J. Group“ tik laikinai nevykdo veiklos, tačiau turi technikos, gamybinės patirties ir galimybes priimti naujų darbuotojų. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartyje buvo nurodyta, kad iš 2024 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2024 m. bendrija negavo jokių pajamų, taigi buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl vykdomos bendrijos veiklos ir jos perspektyvų. Apeliantė pateikė aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikė duomenis, kad organizuoja turimo turto pardavimą, tačiau nepaaiškino dėl vykdomos veiklos ir perspektyvų, t. y. kokiu būdu bendrija ketina generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.
24. Iš 2025 m. spalio 1 d. balanso matyti, kad įmonė deklaruoja turinti turto, kurio vertė yra 336 071 Eur, o finansiniai įsipareigojimai siekia 338 503 Eur, taigi įmonė yra nemoki. Pritartina atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomiems argumentams, kad, nors įmonė deklaruoja turinti 204 731 Eur vertės ilgalaikio materialiojo turto, tačiau reali turto vertė nėra žinoma. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė turimo turto nuotraukas, iš kurių matyti, kad turtas yra apleistas, nebaigtas statyti, neturi dalies išorės sienų, langų; parduodamas fermų kompleksas yra apleistas ir apgriuvęs, nedengtos sienos.
25. Be to, 2025 m. spalio 1 d. balanse nurodyta, kad įmonė disponuoja 118 080 Eur vertės atsargomis. Iš ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas yra apskaitomas ilgalaikio materialiojo turto eilutėje, todėl nėra aišku, kas sudaro įmonės atsargas. Atsakovė nurodė, kad verčiasi statybų veikla. Atsargos – tai trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą (9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ metodinės rekomendacijos, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-9). Tačiau iš pridedamos 2025 m. spalio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrija nevykdė veiklos 2024 metais, o 2025 metais gavo 1 124 Eur pardavimo pajamų, taigi ir 2025 metais realiai veiklos nevykdė. Taigi atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad bendrovė turi turto – 118 080 Eur vertės atsargų, neatitinka finansinėse ataskaitose nurodomų rezultatų, yra neįrodyti, todėl vertintini kaip nepagrįsti.
26. Iš byloje esančio išrašo apie asmens areštuotą turtą matyti, kad ieškojimas iš MB „D. J. Group“ buvo vykdomas nuo 2023 metų; finansiniai įsipareigojimai buvo dengiami realizuojant bendrijos turtą priverstine tvarka. Taigi bendrijos finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir nėra laikini. Kadangi bendrija faktiškai veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad įmonė ketina vykdyti veiklą, tačiau šių savo argumentų atsakovė niekaip nepagrindžia.
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, nevykdo mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Įmonė veiklos realiai nevykdo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.