Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Limstar group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limstar group“ iškelta bankroto byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Limstar group“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iškelti atsakovei (apeliantei) nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų pripažinimo nevieša bylos medžiaga

16. Apeliantė (atsakovė) su atskiruoju skundu pateikė e-sveikata.lt išrašą ir duomenis apie atsakovės vadovui išduotą laikino nedarbingumo pažymėjimą, prašo šiuos duomenis pripažinti nevieša bylos medžiaga. Papildomai pateiktais dokumentais apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad buvo pagrindas atidėti 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdį ir suteikti šalims galimybę sudaryti taikos sutartį.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie atsakovės vadovui diagnozuotą sunkią ligą jau buvo pateikti pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 33). Byloje esantys duomenys yra pakankami tam, kad patvirtintų, jog atsakovės vadovo sveikatos būklė yra sudėtinga ir reikalauja ilgalaikio gydymo. Dėl to su atskiruoju skundu pateiktas e-sveikata.lt išrašas laikytinas pertekliniu dokumentu, kurį priimti į bylą nėra tikslinga.

19. Dokumentu apie atsakovės vadovui išduotą laikino nedarbingumo pažymėjimą apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, kad buvo svarus pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Šiuos duomenis atsakovė prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Dėl prašymo atidėti apeliacinės bylos nagrinėjimą

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės (atsakovės) atstovo (advokato) prašyme nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai apie bendrovės vadovą užklupusią sunkią ligą iš tiesų patvirtina sudėtingą bendrovės valdymo situaciją, tačiau prašymas atidėti apeliacinės bylos nagrinėjimą negali būti patenkintas.

24. Pirma, JANĮ 31 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo teisme. Byla su atsakovės atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2024 m. spalio 28 d., taigi atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 28 d. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, apeliantės prašymas apeliacinės bylos nagrinėjimą atidėti 2024 m. gruodžio mėn. pabaigai nesuderinamas su JANĮ 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu.

25. Antra, prašyme atidėti apeliacinės bylos nagrinėjimą (taip pat ir atskirajame skunde) apeliantės atstovas akcentuoja tik taikos sutarties su ieškove sudarymo realią galimybę ir sąlygų tokios teisės įgyvendinimui sudarymą. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra grindžiamas poreikiu pateikti naujus įrodymus, turinčius esminės reikšmės atsakovės mokumo ir gyvybingumo įvertinimui, arba galimu reikšmingu faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės mokumo būkle, pasikeitimu.

26. Trečia, aplinkybės, kad bendrovė aktyviai vedė derybas su bankroto bylos iškėlimą inicijavusia kreditore VMI ir šioje proceso stadijoje vis dar siekia sudaryti taikos sutartį su šia kreditore, nėra pagrindas atidėti apeliacinės bylos nagrinėjimą. Net ir tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų sudaryta taikos sutartis su kreditore VMI, inicijavusia bankroto bylos apeliantei iškėlimą, tai savaime nebūtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bendrovei nutarta iškelti bankroto bylą.

27. Nagrinėjamu atveju aktuali teismų praktika, formuojama dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, taikymo apeliacinės instancijos teisme.

28. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia juridinio asmens finansinės būklės vertinimą, t. y. juridinis asmuo patenkina jo mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas arba reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės pakeičia juridinio asmens nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti juridinio asmens mokumą. Priešingu atveju bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad juridinis asmuo po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino jo mokumui atkurti reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos juridinių asmenų bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Dėl to atsisakymas iškelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik tuo atveju, jeigu reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023).

29. Vadovaujantis aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu šalys apeliacinės instancijos teisme sudaro taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas vis tiek turi pareigą vertinti juridinio asmens mokumą po taikos sutarties sudarymo ir spręsti, ar šalių sudaryta taikos sutartis turi esminę reikšmę juridinio asmens, kuriam inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, mokumui.

30. Ketvirta, apeliacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas neatitiktų ne tik apeliantės (atsakovės) kreditorių, bet ir jos pačios interesų. Bankroto bylos iškėlimas apsaugo ne tik faktiškai nemokaus juridinio asmens kreditorių, bet ir paties juridinio asmens interesus. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo taikomos JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės (sustabdomas prievolių vykdymas, įskaitant mokesčių, palūkanų, netesybų mokėjimą), draudžiama išieškoti skolas ir kt.). Dėl to operatyvus atskirojo skundo nagrinėjimas šiomis aplinkybėmis atitinka paties juridinio asmens, susidūrusio su finansiniais sunkumais, interesus.

31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl apeliantės (atsakovės) atstovo prašyme nurodytų aplinkybių nėra pagrindo atidėti apeliacinės bylos pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą nagrinėjimą (CPK 162² straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai).

Dėl pagrindo atidėti pareiškimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

32. Apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą kvestionuoja remdamasi vien argumentais, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir ieškovės (bendrovės kreditorės) pareiškimą išnagrinėjo 2024 m. spalio 10 d. 11.00 val. teismo posėdyje. Apeliantės teigimu, taip buvo užkirstas kelias šalims sudaryti taikos sutartį dėl skolos kreditorei VMI sumokėjimo, apribota galimybė teismui pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės teisingam VMI pareiškimo išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovės VMI pareiškimas Vilniaus apygardos teisme gautas 2024 m. rugpjūčio 5 d., priimtas nagrinėti 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Šia nutartimi atsakovei nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o atsakovės vadovui nustatytas 5 darbo dienų terminas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Teismo posėdis byloje paskirtas 2024 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo priimti teismas pratęsė iki 2024 m. rugsėjo 29 d.

34. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2024 m. rugpjūčio 13 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytini įteiktais 2024 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo nepateikė. Be to, 2024 m. rugpjūčio 28 d. procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti pakartotinai, registruotos buveinės adresu.

35. Atsakovės atstovas (advokatas) 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą atidėti 2024 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. teismo posėdį, pratęsti terminą (jei terminas praleistas – jį atnaujinti) atsiliepimui į pareiškimą ir reikšmingai informacijai pateikti. Prašymą grindė tuo, kad apie kreditorės VMI inicijuojamą bendrovei bankroto bylą atsakovei tapo žinoma tik 2024 m. rugpjūčio 28 d., bendrovė neturi buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, aktualių ir teismo išreikalautų atsakovės finansinių dokumentų bei su tuo susijusios informacijos pateikimas reikalauja papildomo laiko ir kitų sąnaudų.

37. Atsakovės atstovas 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti šalims papildomo laiko pabandyti ginčą išspręsti taikiai. Teisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo priimti pratęstas iki 2024 m. spalio 10 d., teismo posėdis paskirtas 2024 m. spalio 10 d. 11.00 val. Šalys informuotos, kad JANĮ normos nenumato galimybės dar kartą pratęsti pasirengimo nagrinėti bylą teisme terminą.

38. Atsakovės atstovas 2024 m. spalio 10 d. pateikė dar vieną prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kitam galimam vėliausiam laikui, t. y. iki 2024 m. lapkričio mėn. pabaigos. Prašymą grindė tuo, kad šalių derybos dėl taikos sutarties tęsiamos, šalys jų nespėjo užbaigti, be to, dėl netikėtai paaiškėjusios atsakovės vadovo sunkios lėtinės ligos ir taikomo gydymo bendravimas, derybos, dokumentų rinkimas, teikimas ir bet kokių kitų veiksmų atlikimas šioje civilinėje byloje yra objektyviai apsunkintas, o kai kuriais atvejais – apskritai neįmanomas.

39. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir 2024 m. spalio 10 d. 11.00 val. teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, JANĮ normos nenumato galimybės dar kartą pratęsti terminą pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti.

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

41. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas. Tokią išvadą lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra apibrėžti konkretūs terminai ir vykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1192-567/2022, 12 punktas; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-875-450/2023, 16 punktas).

42. JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis).

43. JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinti konkretūs terminai nemokumo bylos iškėlimo klausimui išspręsti vertintini kaip specialioji bankroto proceso teisės norma, kurioje nustatyti procesiniai terminai, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, negali būti pratęsti pagal bendrąsias CPK 77 straipsnio taisykles. Pažymėtina tai, kad CPK 77 straipsnis reglamentuoja teismo paskirtų ir nepasibaigusių procesinių terminų pratęsimą, o aptariamu atveju procesiniai terminai pareiškimui dėl nemokumo bylos iškėlimo išnagrinėti nustatyti ne teismo, bet specialiojo įstatymo – JANĮ.

44. Teismų praktikoje pažymėta, kad sisteminis JANĮ normų, reglamentuojančių nemokumo bylos iškėlimą, aiškinimas leidžia teigti, jog esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir efektyvus juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir efektyvus juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-110-553/2021).

45. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sužinojusi apie jai kreditorės VMI inicijuojamą bankroto bylą, pasitelkė kvalifikuotą teisininką – advokatą. Nors atsakovės advokatas atstovaujamo juridinio asmens vardu negali priimti savarankiškų sprendimų, tačiau turi atstovaujamajam išaiškinti bendradarbiavimo teismo procese pareigos turinį ir jos nevykdymo pasekmes, JANĮ nustatytų procesinių terminų reikšmę ir imperatyvų pobūdį.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija atidėdamas teismo posėdį 2024 m. spalio 10 d. 11.00 val., informavo, kad pagal JANĮ nėra galimybės dar kartą atidėti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą. Atsakovei, atstovaujamai advokato, turėjo būti aiškus JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų terminų imperatyvus pobūdis ir tai, kad nėra procesinės galimybės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą atidėti dar kartą, be to, iš esmės nežinant, kada išnyks aplinkybės, nurodytos kaip prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pagrindas.

47. Pirmosios instancijos teismas, du kartus atidėdamas pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą nagrinėjimą, sudarė realias galimybes šalims sudaryti taikos sutartį. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo suteikto termino pakako tam, jog būtų sulygta dėl priimtinų taikos sutarties sąlygų, tačiau susitarimas nebuvo įgyvendintas ir taikos sutartis nepasirašyta iš esmės dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės mokumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 10 d. 11.00 val. teismo posėdyje bylos nagrinėjimo neatidėjo pagrįstai, o tokį procesinį sprendimą išsamiai motyvavo.

48. Apeliantė atskirajame skunde kaip faktinį reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį iškelti jai bankroto bylą pagrindą nurodo ne su jos mokumu ir gyvybingumu susijusias aplinkybes (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnis), o taikos sutarties su kreditore sudarymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pažymėjo, kad taikos sutarties sudarymas savaime nėra pakankamas pagrindas apeliaciniam teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bendrovei nutarta iškelti bankroto bylą (žr. šios nutarties 28–29 punktus), todėl dar kartą dėl to nepasisako.

50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2022 metų finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės trumpalaikio turto vertė buvo 1 771 441 Eur, atsargų – 16 764 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 789 210 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 005 Eur, o turėto ilgalaikio materialaus turto vertė – tik 6 159 Eur.

51. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

52. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

54. Bendrovės 2022 metų pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina nuostolingą apeliantės veiklą dar 2021 metais. Byloje nustatyta, kad bendrovės skola VSDFV biudžetui – 14 328,06 Eur, nors bendrovėje nėra nė vieno darbuotojo. Mokestinė nepriemoka VMI nėra dengiama nuo 2020 m. spalio 26 d. Atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė jokių aktualių bendrovės finansinės būklės duomenų. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė nė vieno argumento, kuriuo būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl bendrovės turtinės padėties, faktiškai nevykdomos veiklos, nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateikto bendrovės mokumo ir gyvybingumo vertinimo.

55. Aptarti bylos duomenys, taip pat atsakovės atstovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie derybų dėl taikos sutarties sudarymo eigą, reikalavimas gauti kreditoriaus sutikimą antriniu įkeitimu įkeisti atsakovės valdomą automobilį prievolių ieškovei VMI įvykdymui užtikrinti, suponuoja išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Tai, kad atsakovė neturi darbuotojų, suteikia pagrindą daryti išvadą, jog bendrovė faktiškai nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė aplinkybių, susijusių su bendrovės galimybėmis vykdyti veiklą, gauti pajamas ir atkurti bendrovės mokumą.

56. Atsakovė (apeliantė), siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga, be to, atsakovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovė, turėdama kvalifikuotą atstovą, nesinaudojo teise įrodinėti aplinkybes dėl bankroto bylos jai iškėlimo pagrindų nebuvimo (CPK 12, 178 straipsniai).

57. Esant tokiems bylos duomenims, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių, taigi yra nemoki, – pagrįsta (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

58. Šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė (atsakovė) realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamų ir yra pagrindas tikėtis, jog per protingą laiką bendrovės finansiniai sunkumai galėtų būti įveikti, t. y. kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams apeliantė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė neįrodinėjo, kad yra pajėgi generuoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsniai).

59. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei UAB „Limstar group“ pagrįstai iškėlė bankroto bylą, nes buvo nustatytos abi JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos: 1) atsakovė yra nemoki; 2) jai nėra keliama restruktūrizavimo byla.

60. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (atsakovė) bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo atidėti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimą ir, remdamasis bylos duomenimis, turėjo pagrindą atsakovei UAB „Limstar group“ iškelti bankroto bylą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga duomenis apie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limstar group“ vadovui J. V. išduotą laikino nedarbingumo pažymėjimą.