Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-658/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
1A-177-658/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24719-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
J. D.
Nukentėjusysis
M. L., E. N., L. A., K. Č.
Civilinis atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ergo Insurance“ SE, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Advokatai
Iveta Vitkutė, Lina Gervelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-658/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24719-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorėms Redai Berčiūnienei, Linai Eviltienei,

nuteistajam J. D. ir jo gynėjai advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei

nukentėjusiajai M. L. ir jos atstovei pagal įstatymą I. A.,nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo E. N. atstovei pagal įstatymą L. A.,nukentėjusiųjų L. A., K. Č., M. L., E. N. atstovei advokatei Linai Gervelienei,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo atstovui G. A.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui V. A.,

teismo psichologei Kristinai Savickaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo G. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalimi, J. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis nuo 23 val. iki 5 val. privalo būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant J. D. pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.

Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. D. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama J. D. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, išieškant iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE: K. Č. – 5 564 Eur, o jo ieškinys dalyje dėl 101 Eur atmestas; I. A. – 139, 65 Eur; L. A. – 3 084,88 Eur, o jos ieškinys dalyje dėl 35 Eur atmestas.

Nuspręsta civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti taip: L. A. – 1 000 Eur, šią sumą išieškant po 500 Eur iš J. D. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, o ieškinys dalyje dėl 5 000 Eur atmestas; L. A. E. N. vardu – 4 000 Eur, šią sumą išieškant po 2 000 Eur iš J. D. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, o ieškinys dalyje dėl 6 000 Eur atmestas; I. A. – 1 000 Eur, šią sumą išieškant po 500 Eur iš J. D. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, o ieškinys dalyje dėl 2 000 Eur atmestas; I. A. M. L. vardu – 4 000 Eur, šią sumą išieškant po 2 000 Eur iš J. D. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, o ieškinys dėl 6 000 Eur atmestas; K. Č. – 500 Eur, šią sumą išieškant iš J. D., o ieškinys dalyje dėl 500 Eur atmestas.

Priteista iš J. D. advokatės atstovavimo išlaidų: K. Č. – 1 100 Eur, I. A. – 550 Eur, L. A. – 550 Eur.

Priteista iš J. D. K. Č. jo turėtų 454,30 Eur proceso išlaidų.

Priteista iš J. D. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 287,98 Eur proceso išlaidų.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: prie bylos esantis vaizdo registratorius grąžintinas J. D.; 11 kompaktinių diskų paliktini prie bylos visą jos saugojimo laiką; (duomenys neskelbtini) saugomi automobilis Audi A4 Avant, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkei A. D., automobilis Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui K. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas A. D. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Audi A4 Avant, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119, 127, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie įkalnės pabaigos, privalėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti, nemažino greičio, neatsižvelgė į dėl kelio reljefo mažėjantį kelio matomumą važiavimo kryptimi, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir, sudarydamas kliūtį priešpriešais atvažiuojančio automobilio Audi A6, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. Č., su K. Č. vairuojamu automobiliu susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio Audi A6 vairuotojui K. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimų nosies kairėje pusėje, abiejose alkūnėse, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairiame žaste, kairio kelio-kairės blauzdos srityje ir dešiniame kelyje, kraujosruvų odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje ir kairiame žaste; kartu važiavusiai L. A. (N.) nežymiai sutrikdė sveikatą dėl muštinės galvos srities žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimo nugaroje ir juosmens srityje; kartu važiavusiam E. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl dauginių odos nubrozdinimų visame kūno paviršiuje, dauginių kraujosruvų odoje ir poodyje, dauginių muštinių-plėštinių žaizdų kairės alkūnės-kairio dilbio viršutinio trečdalio srityje ir kairio kelio-kairės blauzdos viršutinio trečdalio srityje, kaklo raiščių patempimo, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, pakraujavimų po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius; kartu važiavusiai M. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl kairės akies vokų hematomos, kairės akies obuolio sumušimo, kairės akies pojungtinės kraujosrūvos, galvos smegenų sukrėtimo, kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžimo; kartu su J. D. važiavusiai I. C. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl krūtinės ląstos sumušimo, kairės alkūnės srities sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad J. D., vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie įkalnės pabaigos, nemažino greičio, neatsižvelgė į dėl kelio reljefo mažėjantį kelio matomumą važiavimo kryptimi, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį priešpriešais atvažiuojančio automobilio Audi A6 vairuotojui K. Č. ir su šiuo automobiliu susidūrė. Šie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – nukentėjusiesiems padarytais sveikatos sutrikdymais. Teismas, tenkindamas nukentėjusiojo K. Č. civilinio ieškinio dalį dėl patirtų išlaidų dėl nuomoto automobilio priteisimo, nurodė, kad automobilio nuomos sutarties teisėtumas nenuginčytas, nėra duomenų, jog sutarta automobilio nuomos kaina neatitiko rinkos sąlygų. Be to, K. Č., išsinuomojęs automobilį vietoj per eismo įvykį sugadinto, važinėjo juo į darbą, važiavo pas L. A. sūnų į ligoninę, abi seseris A. vežiojo į gydymo įstaigas pas vaikus. Taip pat K. Č. netrukdė vairuoti automobilio langetėje buvusi ranka, o dėl nuomoto automobilio pavarų dėžės tipo jis sąžiningai klydo. Teismas taip pat sprendė, kad L. A. turi būti atlygintos išlaidos, patirtos įsigyjant jos sužaloto mažamečio sūnaus E. N. gydymui reikalingas medicinines priemones (gelį randų gydymui, pleistrus randams gydyti, maisto papildus, odos purškalus, tepalus randams minkštinti, sauskelnes, kaklo įtvarą, tvarsliavą). Teismas nurodė, kad eismo įvykio metu, dėl kurio kaltas J. D., nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, eismo įvykio metu nukentėjo mažamečiai, kurie dėl savo amžiaus jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau pati nukentėjusioji L. A. nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nes buvo atsisegusi saugos diržą, o nukentėjusioji mažametė M. L. nebuvo vežama vaikų automobilinėje kėdutėje. Teismas konstatavo, jog nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, tačiau jų nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, todėl ieškinius dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą bei Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priimti naują nuosprendį – J. D. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK pažeidimus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai, todėl būtina išsiaiškinti, kurio automobilio vairuotojas pažeidė KET ir dėl kurio automobilio vairuotojo veiksmų įvyko autoįvykis. Byloje pateiktos trys specialiųjų žinių turinčių asmenų išvados, kurių turinys dėl automobilių susidūrimo vietos iš esmės skiriasi. Būtent susidūrimo vieta yra reikšminga konstatuojant KET 119 punkto reikalavimų pažeidimus. Pažymima, kad esant priešpriešiniam susidūrimui, kitos transporto priemonės Audi A6 vairuotojo K. Č. veiksmai taip pat turėjo būti vertinami, nes pastarajam keliami tie patys reikalavimai tiek dėl važiavimo, kuo arčiau dešiniojo krašto, tiek reikalavimų, numatytų KET 127, 128 punktuose, kurie yra inkriminuoti nuteistajam J. D..

3.2. Lyginant specialisto išvadą ir eksperto išvadą, kuriomis rėmėsi teismas, automobilių susidūrimo vieta skiriasi apie 15 metrų. Teismas neįvertino šių prieštaravimų. Be to neaišku, kodėl teismas pagrindinį dėmesį kreipė į eksperto išvadas, nors pats ekspertizės aktas yra prieštaringas. Aprašomojoje ekspertizės akto dalyje ekspertas nurodo tik tikėtinas automobilių susidūrimo vietas ir padėtis, o išvadose pateikiamos kategoriškos išvados. 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat duotos kategoriškos išvados. Prieštaravimai tarp specialisto ir eksperto dėl susidūrimo vietos nebuvo pašalinti ir 2020 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu, apklausiant specialistą Vytautą Šakėną. Dėl to teismas privalėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti, skiriant naują ekspertizę. Tačiau teismas to nepadarė ir specialisto bei eksperto išvadas vertino kaip neginčijamus ir patikimus įrodymus, pagrindžiant apelianto neteisėtus veiksmus.

3.3. Visos trys specialiųjų žinių turinčių asmenų išvados įrodo ir nukentėjusiojo K. Č. KET 127 ir 128 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Teismas privalėjo ištirti kiekvieno vairuotojo padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino, kad dėl itin siauro kelio prasilenkti kelyje saugiu intervalu vairuotojai negalėjo, nes kelio važiuojamosios dalies plotis yra 4,5 m, o saugiam prasilenkimui pagal eksperto išvadą reikalingas 4,7 m kelio plotis, pagal privataus eksperto išvadą – 5,47 m kelio plotis, t. y. visais atvejais reikalingas didesnis nei kelio važiuojamosios dalies plotis. Šios aplinkybės reikšmingos nustatant objektyvaus išvengiamumo kriterijų nuteistojo J. D. veikoje. Apeliantas kelio gerai nežinojo, juo važiavo tik kelis kartus, o nukentėjusysis K. Č. patvirtino, kad šį kelią gerai pažįsta. Dėl to nukentėjusysis K. Č. galėjo iš anksto numatyti galimą susidūrimą dėl kelio siaurumo, tuo tarpu nuteistasis J. D. – ne, o tai reiškia, kad nuteistojo A. D. KET 127 ir 128 punktų reikalavimų nesilaikymas yra atsitiktiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais.

3.4. Nukentėjusiojo K. Č. automobilio ekipažo nariai buvo vežami pažeidžiant saugos priemonių reikalavimus, t. y. nukentėjusioji L. A. važiavo neprisisegusi saugos diržo, o nukentėjusioji M. L. be jos ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemos. Būtent šie pažeidimai galėjo būti atsiradusių padarinių – M. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusios L. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo priežastis, nes nukentėjusiosios iš automobilio Audi A6 jo vertimosi metu iškrito.

3.5. Teismas neįvertino 2020 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiant nukentėjusiąją L. A. nustatytos aplinkybės, jog nukentėjusiojo K. Č. ekipaže įvyko kivirčas tarp gale sėdinčių vaikų, o L. A. juos nuolat turėjo raminti. Atsižvelgiant į tai, kad K. Č. ir L. A. yra pora keletą metų, todėl K. Č. L. A. sūnui darė įtaką auklėjimo tikslais ir negalėjo nereaguoti į vaikų kivirčą, o tai turėjo įtakos jo vairavimo saugumui ir atitinkamai atsiradusiems padariniams, kurie inkriminuoti nuteistajam J. D..

3.6. Teismas padarė esminį BPK pažeidimą, t. y. pažeidė rungimosi principą, atmesdamas gynybos pateiktą V. Mitunevičiaus 2019 m. vasario 18 d. išvadą MV 2019-06, motyvuojant tik tuo, kad ji laikoma nepatikima (tiksliai nenurodant nepatikimumo pagrindimą) ir yra tik tikėtina (nors tikėtinų išvadų pateikė tiek specialistas, tiek ekspertas).

3.7. Gynyba ne kartą teismui teikė prašymą imtis priemonių, kad būtų į teismą iškviesta duoti parodymus iš karto po eismo įvykio atvykusi liudytoja A. Z.. Šios liudytojos parodymai turi reikšmingą įtaką vertinant veikos aplinkybes. Vertinti jos parodymus tik pagal telefonu papasakotas aplinkybes tyrėjai ir vėliau po 4 mėnesių nuo įvykio juos užrašant apklausos protokole, nenustačius santykio su nuteistuoju ar/ir nukentėjusiais yra nepatikima. Be to, jos parodymų turiniui įtakos galėjo turėti internete paskelbta žiniasklaidos informacija, kurioje išsamiai aprašomos įvykio aplinkybės ir ši informacija paskelbta iš karto po įvykio. Teismas nesvarstė galimybės liudytojos A. Z. apklausą vykdyti nuotoliniu būdu, nors tokia praktika teismuose yra taikoma. Neapklausus liudytojos A. Z. teismo posėdyje buvo pažeistas teisės į teisingą procesą principas.

3.8. Pirmosios instancijos teismui išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos įrodymų, tinkamai jų nevertinus, apeliacinėje instancijoje būtina atlikti įrodymų tyrimą. Byloje būtina apklausti specialistą V. Šakėną ir ekspertą V. Leipų panaikinti prieštaravimams dėl susidūrimo vietos. Negalint panaikinti prieštaravimų, skirti pakartotiną eismo įvykio ekspertizę. Taip pat reikia papildomai apklausti V. Šakėną, V. Leipų ir V. Mitunevičių, ar galėjo turėti įtakos išvadoms dėl grėsmės eismui kilimo momento, kai vairuotojui K. Č. automobilio ekipažo keleiviai galėjo trukdyti vairuoti. Byloje būtina papildomai apklausti nukentėjusiuosius L. A., M. L., K. Č. dėl aplinkybių, susijusių su kivirču automobilyje bei saugos priemonių naudojimo (saugos diržų, kėdutės). Nuteistojo nuomone, prokurorei būtina išreikalauti medicininius dokumentus, patvirtinančius M. L., E. N. 2018 m. gegužės 25 d. buvusius ūgį ir svorį bei pavesti atlikti apžiūrėti vaikišką kėdutę, siekiant nustatyti, ar ji atitinka KET reikalavimus. Pagal gautus duomenis, reiks spręsti klausimą dėl kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės, nustatant, ar KET reikalavimų dėl saugos priemonių naudojimo pažeidimai turėjo įtakos specialisto išvadose Nr. G590/2018(06) ir Nr. G588/2018(06) nustatytiems sužalojimams atsirasti. Taip pat reikia apklausti liudytoją A. Z. dėl eismo įvykio aplinkybių.

3.9. Nuosprendžiu iš nuteistojo J. D. civiliniams ieškiniams dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš viso priteista 5 500 Eur bei priteista 742,28 Eur proceso išlaidų. Kadangi nuteistasis J. D. turi būti išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, nėra pagrindo priteisti iš jo teismo nurodytas sumas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgaliotas atstovas G. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį 3 860 Eur sumažinant iš civilinio atsakovo K. Č. naudai priteistos turtinės žalos dydį ir 1 879,35 Eur sumažinant L. A. iš civilinio atsakovo priteistos turtinės žalos dydį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Buvo priimtas neteisingas sprendimas priteisti iš civilinio atsakovo K. Č. naudai 3 860 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą. K. Č. posėdžio metu nurodė, kad automobilis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. jam buvo reikalingas važinėti į darbą. Tuo tarpu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 9 d. K. Č. buvo nedarbingas. Taip pat K. Č. nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo ligos pašalpą ir minėtu laikotarpiu taip pat buvo nedarbingas dėl su ginčo eismo įvykio nesusijusių aplinkybių, t. y. dėl dešinės rankos traumos. Pažymima, kad K. Č. posėdžio metu nurodė, jog turėdamas traumuotą dešinę ranką galėjo vairuoti dėl to, kad išsinuomotoje Audi A6 buvo įrengta automatinė greičių dėžė, t. y. jam nereikėjo dešine ranka perjunginėti pavarų. Tačiau kito teismo posėdžio metu K. Č. teigė, kad automobilio pavarų dėžė buvo rankinė ir jis galėjo vairuoti, nes ant dešinės rankos buvo uždėta langetė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tik K. Č. paaiškinimais, padarė išvadą, kad K. Č. sąžiningai klydo dėl išsinuomoto automobilio pavarų dėžės tipo, o dešinės rankos trauma jam vairuoti netrukdė dėl ant jos uždėtos langetės.

4.2. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, K. Č. pradėjo teigti, kad automobilyje buvo sumontuota rankinė pavarų dėžė tik dėl apelianto pateiktų įrodymų, o ne savanoriškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. N. pateikė Audi A6 gamyklinę komplektaciją, kurioje buvo nurodyta, jog išsinuomoto Audi A6 pavarų dėžė yra rankinė, o taip pat šią aplinkybę paliudijo teisme. Pažymima, kad iš pradžių K. Č. atstovė posėdžio metu iškėlė versiją dėl Audi A6 pavarų dėžės perdarymo į automatinę jau po automobilio registracijos jo eksploatavimo metu, tačiau kito posėdžio metu K. Č. prisipažino klydęs. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog K. Č. keitė versijas dėl galėjimo vairuoti automobilį priežasties. Apelianto nuomone, tai rodo, jog automobilis nebuvo nuomojamas ir nuomos sutartis bei sąskaita faktūra buvo surašyti tik dėl akių, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką už negautas automobilio nuomos paslaugas. Jeigu K. Č. iš tikrųjų būtų išsinuomojęs automobilį, jis būtų iš pat pradžių teisingai nurodęs pavarų dėžės rūšį bei įvardinęs tikslią galėjimo vairuoti priežastį. Pažymima, kad posėdžio metu K. Č. iki smulkmenų prisiminė visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau iš karto negalėjo įvardinti pavarų dėžės tipo automobilio, kuriuo naudojosi pusę metų po eismo įvykio.

4.3. K. Č. civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl automobilio nuomos patyrė 3 860 Eur (tokią sumą jau sumokėjo) išlaidų, o posėdžio metu nurodė, kad negalėjo sumokėti nuomos mokesčio, nes neturėjo tam piniginių lėšų. Pagal automobilio nuomos sutarties 2.1. punktą nuomos paslaugų kaina 24,20 Eur už dieną plius 300 Eur depozitas, o galutinė suma turėjo būti mokama nuomos terminui pasibaigus pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą RL Nr. 0230, kurioje nurodyta 4 670 Eur suma. Posėdžio metu K. Č. pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą ir nurodė, kad praėjus metams po mokėjimo termino pabaigos, 2020 m. sausio 15 d. jis už automobilio nuomą sumokėjo 2 904 Eur, o jokio depozito nuomos sutarties sudarymo metu nemokėjo. Kadangi buvo keičiama nuomos kaina (esminė nuomos sutarties sąlyga) ir jos apmokėjimo tvarka, nuomos sutarties šalys turėjo sudaryti naują sutartį arba pakeisti jau esamą rašytine tvarka, tačiau jokie nuomos sutarties pakeitimai nebuvo daromi.

4.4. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutartis Nr. 01-2018 ir PVM sąskaita faktūra už automobilio nuomą negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais nuomos sutarties sudarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo automobilio nuomos sutarties neatitikties imperatyvaus pobūdžio Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir draudimo sutartyje nurodytoms teisės normoms, įtvirtinančioms rašytinę sutarties ir jos pakeitimų formą, ir vadovavosi tik dėl akių surašyta automobilio nuomos sutartimi Nr. 01-2018, PVM sąskaitą-faktūra bei K. Č. ir su juo artimais ryšiais susijusių kitų nukentėjusiųjų paaiškinimais.

4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad E. N. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 8 d. Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad E. N. gydymo ligoninėje metu iš karto po eismo įvykio prižiūrėjo ir sveikatos būklę stebėjo L. A. mama (E. N. močiutė). Patikslintame ieškinyje L. A. sesuo I. A. nurodė, kad jos motina D. A. (E. N. močiutė) automobilį turi ir jį vairuoja. Be to, jokia mama nepatikėtų 4 metų vaiko priežiūrą jokios patirties neturinčiam vyriškiui, kai yra tokią patirtį turinti ir galinti prižiūrėti vaiką močiutė. (duomenys neskelbtini) E. N. buvo hospitalizuotas nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 27 d. bei tam pačiam laikotarpiui jo mamai už slaugą buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skunde pažymima, kad K. Č. nėra E. N. tėvas ir posėdžio metu L. A. nurodė, kad su K. Č. iki eismo įvykio dienos kartu negyveno. Be to, L. A. nurodė, kad ji automobilį turi ir vairuoja, todėl nebuvo jokio pagrindo E. N. nuvežimui į (duomenys neskelbtini) naudoti kitą nei L. A. automobilį. Dėl to nebuvo jokio reikalo K. Č. važinėti į ligonines, kai tai darė giminystės ryšiais su vaikais susiję asmenys. Tuo tarpu teismas, spręsdamas, kad K. Č. važinėjo į ligonines, neatsižvelgė į minėtus duomenis ir rėmėsi subjektyviais vienas kitam artimų nukentėjusiųjų paaiškinimais. Taip pat apylinkės teismas nesprendė, ar K. Č. buvimas ligoninėje buvo reikalingas.

4.6. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 24 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad hipertrofinių randų gydymui naudoti silikoninio pagrindo pleistrus arba tepalus 6 mėn. Taigi, E. N. gydymas medikamentais buvo alternatyvus. Tiek 2018 m. gruodžio 14 d. pradiniame, tiek 2019 m. gruodžio 10 d. patikslintame ieškiniuose L. A. teigė, kad Mepiform pleistras 10X18 cm, kurio vieneto kaina buvo 11,24 Eur, turėjo būti naudojamas kiekviena dieną 6 mėnesius ir dėl to ji patyrė 2 034,44 Eur žalą. Pažymima, kad pradinį 2018 m. gruodžio 14 d. ieškinį surašė advokatas, todėl L. A. po šios datos turėjo žinoti, kad išlaidoms pagrįsti yra reikalingi finansiniai dokumentai. Darant prielaidą, kad E. N. gydymui buvo naudojamas silikoninis pleistras (nors jokių finansinių dokumentų, pagrindžiančių pleistro įsigijimą, nėra), sprendžiant dėl patirtų išlaidų būtina vadovautis jo naudojimo instrukcija. Pagal civilinio atsakovo į bylą pateiktą silikoninio pleistro instrukciją pleistras yra keičiamas kas 3–7 dieną, t. y. vidutiniškai kas 5 dieną. Tai reiškia, jog 6 mėnesių laikotarpiui buvo reikalingi 37 pleistrai (181/5=37), kurių kaina yra 11,24x37=415,88 Eur, todėl tik dėl šios sumos yra pagrįstas civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti hipertrofinių randų gydymui naudotų silikoninio pagrindo pleistrų išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji L. A. prieš įkalnę atsisegė diržą, tačiau šios aplinkybės nevertino, priteisdamas jai turtinę žalą iš civilinio atsakovo. Pažymima, kad L. A., sėdėjusi priekinėje keleivio vietoje, eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo ir dėl to iškrito iš automobilio. Taip pat K. Č. automobilis su kitu automobiliu susidūrė kairėmis pusėmis. Dėl to L. A. yra 50 proc. atsakinga už jos patirtą žalą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje teigė, jog dėl savo sveikatos sužalojimų patyrė 161,78 Eur išlaidų medikamentams, 50 Eur kurui, 209,79 Eur negautų pajamų ir 100 Eur išlaidų už drabužius, iš viso 521,57 Eur. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į nukentėjusiosios kaltę, jai priteistinos žalos dydis turi būti sumažintas 260,79 Eur.

Atsiliepimas

5. Nukentėjusysis K. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo G. A. apeliacinius skundus atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti K. Č. iš apeliantų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, jog, įvertinus eksperto V. Leipaus išvados 9 pav. pavaizduotas transporto priemones ir specialisto V. Šakėno išvados 18 pav. pavaizduotą eismo įvykio vietą, neaišku pagal kokius parametrus apeliantas nustatė, kad automobilių susidūrimo vieta pagal šias išvadas skiriasi 15 metrų. Tiek eksperto V. Leipaus, tiek specialisto V. Šakėno išvadose nurodyta, kad automobilio „AUDI A6“ vairuotojas K. Č. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „AUDI A4 Avant“. Abi išvados neprieštarauja viena kitai.

5.2. Nukentėjusiojo teigimu, nepriklausomo eksperto V. Mitunevičiaus išvados teiginys, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų automobilių vairuotojų techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, nes jie važiavo viršijant saugų pagal kelio matomumą greitį bei neužtikrino saugaus šoninio intervalo priešpriešinio prasilenkimo metu, prieštarauja eksperto V. Leipaus ekspertizės aktui ir specialisto V. Šakėno specialisto išvadai. Pažymima, kad ekspertas V. Mitunevičius ekspertizę atliko kaltinamojo gynėjo prašymu, todėl ji pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta neobjektyvia. Be to, sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Eksperto V. Mitunevičiaus išvados pagal BPK 88 straipsnį nėra ekspertizės aktas ir pagal BPK 90 straipsnį nėra specialisto išvada, todėl nėra pagrindo suteikti joms pirmenybės ar netgi tokį rašytinį dokumentą vertinti. Teismas nuosprendyje pasisakė dėl eksperto V. Mitunevičiaus išvados, nurodydamas, kad išvados yra tikėtinos, todėl jomis nesirėmė ir nesivadovo.

5.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo K. Č. parodymus, jog jis suko savo automobilį į kelkraštį ir juo važiavo prieš susidūrimą, patvirtino ir nukentėjusioji L. A.. Ji nurodė, jog iki eismo įvykio jautė, kad K. Č. vairuojamas automobilis nukrito nuo kelkraščio, nes užvažiavo dešinės pusės priekiniu ir galiniu ratais ant kelkraščio, kurio danga smėlis ir akmenukai. Šie K. Č. ir L. A. parodymai atitinka eksperto V. Leipaus ir specialisto V. Šakėno išvadose nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes.

5.4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis K. Č. pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus. Tiek eksperto, tiek specialisto išvadose nustatyta, kad pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „AUDI A4 Avant“ veiksmai – važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam K. Č. vairuojamam automobiliui. Be to, jog kelio plotis neturėjo įtakos eismo įvykiui, nes eksperto V. Leipaus akte nurodyta, kad „nors suskaičiuotas minimalus intervalas pagal nustatytus automobilių važiavimo greičius techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, tačiau priežastinio ryšio su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu neturėjo, nes automobiliai galėjo važiuoti savo krypties važiuojamosios dalies dešine puse, neužimdami priešingos krypties eismui skirtos važiuojamosios dalies pusės“. Atsiliepime pažymima, jog su automobiliu BMW, kuris aplenkė V. D. vairuojamą automobilį, K. Č. saugiai prasilenkė, nes šis automobilis važiavo savo kelio puse.

5.5. Nesutinkama su nuteistojo teiginiu, kad J. D. taip kelio gerai nežinojo kaip nukentėjusysis K. Č., todėl nuteistojo KET 127 ir 128 punktų reikalavimų nesilaikymas yra atsitiktiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais. J. D., važiuodamas jam mažai pažįstamu keliu, kaip tik turėjo adekvačiai įvertinti kelio reljefą, matomumą ir būti ypatingai dėmesingas, ko šioje situacijoje nebuvo, nes jis važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu, o K. Č. – kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir net kelkraščiu.

5.6. Nukentėjusiojo teigimu, atmestinas skundo teiginys, kad K. Č. L. A. vaikui E. N. darė įtaką auklėjimo tikslais, todėl negalėjo nereaguoti į vaikų kivirčą ir tai turėjo įtakos jo vairavimui ir atsiradusiems padariniams. Šis nuteistojo teiginys neparemtas jokiais objektyviais bylos duomenimis. K. Č. teisme nurodė, kad L. jam vairuoti netrukdė, ji žiūrėjo į vaikus ir kalbėjosi su jais, buvo pasisukusi į automobilio vidų. Nukentėjusioji L. A. teisme taip pat patvirtino, kad ji atsisuko į vaikus juos sudrausminti, kadangi jie pradėjo išdykauti. Pasisukimas į vaikus negalėjo trukdyti K. Č. vairuoti, ji neatsirėmė jam į ranką, nepalietė jo peties, tuo metu, kai žiūrėjo į vaikus, su K. Č. nebendravo. L. A. taip pat nurodė, kad dar prieš pasisukant į vaikus, ji jautė, kad automobilis važiuoja kelkraščiu.

5.7. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas J. D. kaltės klausimą, nesirėmė liudytojos A. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ji tiesiogiai nematė eismo įvykio.

5.8. Nukentėjusiojo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti specialistą ir ekspertus, nes jie išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme ir į visus klausimus, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, jau išsamiai atsakyta. Klausimas, ar galėjo turėti įtakos išvadoms dėl grėsmės eismui kilimo momento, kai vairuotojui K. Č. automobilio ekipažo keleiviai galėjo trukdyti vairuoti, yra ne ekspertų kompetencijoje, juolab, kai nustatyta, kad eismo įvykio kilimą lėmė išimtinai J. D. padaryti KET pažeidimai. Taip pat netikslinga dar kartą apklausti K. Č. ir L. A. dėl kivirčo automobilyje, nes jie davė išsamius parodymus pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, aplinkybės, kad L. A. pasisuko apraminti vaikus, sėdėjusius galinėje sėdynėje, negalima laikyti kivirču. Nesutinkama ir su nukentėjusiosios M. L. apklausa, nes eismo įvykio metu jai buvo (duomenys neskelbtini), ji patyrė galvos smegenų sukrėtimą, kitus sužalojimus, taip pat ir didelį dvasinį sukrėtimą, po eismo įvykio iki šios dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) praėjo 2 metai 7 mėnesiai, todėl ji nieko neatsimena. Be to, jos apklausa teisme ją stipriai sutraumuotų, nes mergaitė po eismo įvykio tapo labai jautri ir pažeidžiama.

5.9. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 26 d. sutartis Nr. 01-2018 Dėl automobilio nuomos, K. Č. sudaryta su R. L. IĮ dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Nurodyta nuomos kaina – 20 Eur už dieną + PVM ir 300 Eur depozitas. Byloje nėra įrodymų, kad ši sutartis būtų apsimestinė, o sutarta automobilio nuomos kaina neatitiko rinkos sąlygų. Byloje yra pateiktas 2020 m. sausio 15 d. R. L. IĮ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 82, pagal kurį už automobilio nuomą K. Č. sumokėjo 2 904 Eur. Tai yra objektyvus rašytinis įrodymas, turintis visus būtinuosius buhalterinio dokumento rekvizitus ir nėra nuginčytas. Nuomos mokestį už nuomotą automobilį K. Č. sumokėjo tik užsidirbęs (duomenys neskelbtini) pinigų. Prie K. Č. pradinio ieškinio pateikta R. L. IĮ 2018 m. gruodžio 5 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija RL Nr. 0230. PVM sąskaitos faktūros yra registruojamos VMI ir vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas, sudaro pagrindo teigti, kad šalis patyrė nuostolius, kadangi įmonė, išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą, sumoka pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį ir kt., o K. Č. atsiranda prievolė apmokėti minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Tai, kad K. Č. dar nesumokėjęs nuomotojui visos automobilio nuomos kainos, nurodytos sutartyje, nepaneigia K. Č. teisės į draudimo išmoką. Pats draudikas pripažino K. Č. automobilį, nukentėjusį eismo įvykyje, neremontuotinu. Tai tik patvirtina, kad K. Č. buvo būtinas pakaitinis automobilis.

5.10. Atsiliepime teigiama, kad civilinis atsakovas siekia išvengti K. Č. patirtų nuostolių atlyginimo. K. Č. pakaitinio automobilio nuomos išlaidos susidarė, nes civilinis atsakovas neišmokėjo draudimo išmokos už jam priklausantį eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą automobilį. K. Č. neturėjo lėšų kitam automobiliui nusipirkti, todėl privalėjo nuomoti pakaitinį automobilį darbinėms funkcijoms atlikti bei asmeninių poreikių tenkinimui. Šiuo atveju egzistuoja civilinio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl K. Č. pakaitinio automobilio nuomos išlaidos priteistos pagrįstai.

5.11. Pažymima, kad nukentėjusiajam langetėje buvusi ranka netrukdė vairuoti, nes automobilį jis vairavo abiem rankomis, o langetė yra lankstesnė nei gipsas. Aplinkybes, kad K. Č. nuomojo pakaitinį automobilį ir jį vairavo, juo vežiojo nukentėjusias L. A. ir I. A. į gydymo įstaigas pas nukentėjusius vaikus, patvirtino ir abi nukentėjusiosios. Taip pat pakaitinio automobilio K. Č. reikėjo važinėti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo trimis pamainomis, o tinkamu laiku visuomeninis transportas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nevažinėjo. Be to, apklausos metu teisme K. Č. sąžiningai suklydo dėl automobilio pavarų dėžės, nes iš gynybos advokato sulaukė daug spaudimo dėl eismo įvykio, jo apklausa vyko ilgai, buvo užduota daug įvairių klausimų, greitu tempu.

5.12. Atsiliepime nurodoma, jog konstatavus žalą ir priežastinį ryšį, K. Č. reikalavimas priteisti automobilio nuomos išlaidas yra teisėtas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patenkintino. Automobilio nuomos kaina atitiko rinkos kainas, todėl byloje nesant priešingų įrodymų, darytina išvada, kad K. Č. patirtos išlaidos buvo protingos bei būtinos ir priverstinės, siekiant išsaugoti darbo funkcijų atlikimą ir užtikrinti asmeninių poreikių tenkinimą. Civiliniam atsakovui nepaneigus K. Č. patirtų išlaidų dėl pakaitinio automobilio nuomos pagrįstumo, sąsajumo su eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis (nepataisomai sugadinta jo transporto priemonė), jų priverstinumo ir protingumo, neįrodžius pagrindų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, nėra pagrindo K. Č. reikalavimą atlyginti dėl eismo įvykio patirtus papildomus nuostolius atmesti.

6. Nukentėjusioji L. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo G. A. apeliacinius skundus atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti L. A. iš apeliantų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodoma, jog:

6.1. civilinis atsakovas neginčija, kad nukentėjusiojo E. N. gydymui buvo būtini Mepiform pleistrai ir jų kainos (1-as vienetas – 11,24 Eur), o nesutinka tik su išlaidų jiems įsigyti dydžiu. 2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) išduotame medicinos dokumentų siuntimo/išrašo gydymo, slaugos rekomendacijose nurodyta kairei kojai ir kairei rankai hipertrofinių randų gydymui naudoti silikoninio pagrindo pleistrus arba tepalus 6 mėnesius. Nukentėjusioji nurodė, kad vaikui reikėjo pleistro ne tik kojytei, bet ir rankytei. Pleistrą, skirtą rankytei, L. A. kirpdavo į dvi dalis, kad užtektų dviem dienoms. Ant kojytės buvo lipdomas visas pleistro lapelis, nes buvo didesnės apimties randai. Pleistrus reikėjo keisti beveik kasdien, nes vaikas lankstydavo kojytę ir rankytę, rengiantis bei maudantis pleistrai neišlikdavo lipnūs, atsilupdavo jų kraštai. L. A. pleistrų bei kitų medikamentų įsigijimo kvitų neišsaugojo dėl patirto šoko ir streso po eismo įvykio, dėl savo sveikatos sutrikdymo ir gydymosi, taip pat dėl nepatyrimo dėl jauno amžiaus.

6.2. nesutinkama, kad dėl nukentėjusiosios kaltės turėtų būti 260,79 Eur suma sumažintas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydis. Nukentėjusioji sutinka, kad prieš pat eismo įvykį ji atsisegė saugos diržą tam, kad atsisukusi sudrausmintų galinėje sėdynėje sėdėjusius vaikus. L. A. nuomone, diržo neprisisegimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais, t. y. nesukėlė eismo įvykio. Kaip nustatyta byloje, po susidūrimo su J. D. vairuojamu automobiliu Audi A4 Avant, K. Č. vairuojamas automobilis Audi A6 sukosi, sviro ant dešiniojo šono, slydo skersas, vėliau apvirto ant stogo, slydo pakelės grioviu ant stogo, kol sustojo. Esant tokiam eismo įvykio mechanizmui, L. A. neabejotinai būtų patyrusi vienokius ar kitokius sužalojimus, kurie būtų pareikalavę išlaidų. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji L. A. nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nes buvo atsisegusi saugos diržą, nukentėjusi mažametė M. L. nebuvo vežama vaikų automobilio kėdutėje. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė palyginti nedideles neturtines žalas tiek L. A., tiek M. L., todėl mažinti L. A. patirtą turtinę žalą nėra jokio pagrindo.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir J. D. išteisinti, o civilinio atsakovo atstovas prašė tenkinti draudimo bendrovės apeliacinį skundą. Tuo tarpu prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo G. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikšmino atskirų įrodymų šaltinius ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad J. D. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijamas nukentėjusiesiems priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo J. D. apeliacinio skundo

9. Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu darė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad J. D. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o šiuo atveju poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-158/2009, Nr. 2K-52/2010, Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-26-648/2019, Nr. 2K-97-976/2020). Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant J. D. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį J. D. atžvilgiu ir padaryti priešingas išvadas. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išvadas, kad nuteistasis pažeidė KET reikalavimus, kurie buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, priežastis, yra išsamūs ir įtikinami.

12. Nėra abejonių, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), susidūrė priešpriešais važiavę automobiliai, t. y. J. D. vairuotas automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir K. Č. vairuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Audi A6 vairuotojo K. Č. ir keleivės L. A. (N.) sveikata, nesunkiai sutrikdyta keleivių E. N. ir M. L. sveikata, bei nežymiai sutrikdyta automobilio Audi A4 Avant keleivės I. C. sveikata. Tačiau byloje kyla ginčas dėl to, ar šioje situacijoje būtent J. D. padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu nežymiai ir nesunkiai sužaloti žmonės, kilimą.

13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčytiną išvadą, kad J. D. pažeidė KET 119, 127 ir 128 punktų reikalavimus. KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

14. Šių KET punktų pažeidimai J. D. buvo grindžiami Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto V. Šakėno 2018 m. spalio 24 d. išvada Nr. 11-1472 (18) ir Lietuvos teismo ekspertizių centro eksperto V. Leipaus 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11-771 (19), kuriuose nustatyta, jog pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad automobilio Audi A4 Avant vairuotojas J. D. važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu ir taip sudarė kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam K. Č. vairuotam automobiliui, o pastarasis dėl riboto kelio išilginio matomumo neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstai rėmėsi minėtų specialisto išvados ir ekspertizės akto išvadomis. Taip pat teismas vertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto V. Mitunavičiaus 2019 m. vasario 18 d. išvadą, bet ją atmetė, bei, nors ir glaustai, tačiau išdėstė tokio savo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, tačiau toliau nutartyje visus tris šiame punkte nurodytus dokumentus dar kartą įvertina ir pasisako nutartyje dėl jų.

15. Šiame kontekste be kita ko pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, Nr. 2K-325-942/2017). Taigi, specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų iš esmės laikėsi, 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadą, 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktą ir eksperto V. Mitunavičiaus 2019 m. vasario 18 d. konsultacinę išvadą vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga ir savo išvadas dėl to, kad J. D. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė įvertinęs bylos įrodymų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 11-1472 (18) nurodyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas eismo įvykio vietoje esančiomis kelio sąlygomis neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo, o automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui artėjant prie įkalnės pabaigos, iš anksto pasitraukus prie kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto ir lėtinant važiavimo greitį, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio Audi A6 greitis prieš susidūrimą buvo apie 101 km/h, o automobilio Audi A4 Avant – apie 85 km/h. Pagal automobilių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją tikėtina, kad prieš pat eismo įvykį automobilis Audi A6 judėjo ne link automobilio Audi A4 Avant judėjimo juostos, o buvo automobilio Audi A6 vairuotojo nusukinėjamas link kelio (duomenys neskelbtini) dešiniojo kelkraščio. Automobilio Audi A4 Avant vairuotojo veiksmai – artėjo prie įkalnės pabaigos greičiu, neatsižvelgdamas dėl kelio reljefo mažėjantį kelio matomumą važiavimo kryptimi, įvažiavęs į kelio (duomenys neskelbtini) priešpriešinio eismo juostą, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Audi A6 – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Tikėtina, kad automobilių Audi A6 ir Audi A4 Avant susidūrimas įvyko kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, ties šalikelėje augančiu medžiu, skysčio pėdsakų pradžios zonoje (1 t., b. l. 169–183). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas, patvirtino savo duotą išvadą, kategoriškai nurodydamas, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad susidūrimo metu automobilis Audi A4 Avant buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ką patvirtina tepalo dėmė ir ant jos esantys padangos pėdsakai. Tuo tarpu tikėtina, kad automobilio Audi A6 dešinės pusės ratai turėjo būti kelkraštyje arba labai arti to kelkraščio. Jeigu abu vairuotojai važiuotų palei važiuojamosios dalies dešinį kraštą, nors esant ir nedideliam tarpui, automobiliai būtų prasilenkę ir neįvyktų susidūrimas. Susidūrimo vieta buvo nustatyta apytiksliai, įvertinus ant kelio likusius pėdsakus.

17. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-771 (19) nustatyta, kad sutomobilio Audi A6 vairuotojas K. Č. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Audi A4 Avant, o pastarojo vairuotojas J. D. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio važiuodamas dešine savo krypties važiuojamosios dalies puse kuo arčiau dešiniojo jos krašto. Ekspertas nustatė, kad abu automobiliai susidūrė iš dešinės (duomenys neskelbtini) ribose, kelio įkalnėje, sankirtoje su šalutiniu keliu. Susidūrimo metu automobilis Audi A4 Avant judėjo ne mažesniu kaip 83 km/h greičiu, kelio važiuojamosios dalies viduriu, apie 1,4 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis Audi A6 susidūrimo metu buvo važiuojamosios dalies dešinėje, dešiniaisiais ratais ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu ir judėjo ne mažesniu kaip 88 km/h greičiu, smailiu kampu pasuktas link dešiniojo kelkraščio. Šio eismo įvykio pagrindine kilimo sąlyga buvo tai, kad automobilio Audi A4 Avant vairuotojas J. D. važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu, tokiu būdu sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam K. Č. vairuojamam automobiliui, kurios pastarojo automobilio vairuotojui dėl riboto kelio išilginio matomumo nebuvo galima iš anksto pamatyti (4 t., b. l. 75–86). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vidas Leipus, patvirtino savo duotą išvadą, kategoriškai nurodydamas, jog iš pėdsakų visumos (įbrėžimai asfalto dangoje, padangų pėdsakai ir išsiliejusių skysčių šleifas) bei automobilių išsidėstymo po susidūrimo nustatė, kad automobilis Audi A4 Avant važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu ir tai buvo eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga. Pagal atlikto tyrimo rezultatus automobilio Audi A6 vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, kai automobilio Audi A4 Avant vairuotojas tokią galimybę turėjo. Susidūrimo vieta buvo nustatyta iš duomenų visumos, t. y., įvertinus pėdsakų išsidėstymą, automobilių pločių persidengimą, buvo nustatyta vieta kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, kur automobiliai susidūrė.

18. Taigi, tiek iš Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvados Nr. 11-1472 (18) ir 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-771 (19), tiek iš ekspertų V. Šakėno ir V. Leipaus pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad automobilio Audi A4 Avant vairuotojas J. D. važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu, tokiu būdu sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam K. Č. vairuojamam automobiliui. Nagrinėjamu atveju minėtose išvadoje ir ekspertizės akte susidūrimo vieta kelio išilginių matmenų atžvilgiu skiriasi nežymiai. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje nebuvo įvertinti iš karto po susidūrimo automobilio Audi A4 Avant kairės pusės priekinės dalies apačioje esančiomis dalimis padaryti asfalto dangos įbrėžimai. Tačiau šis pėdsakas buvo įvertintas 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte, kuriame, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tiksliau nustatyta automobilių susidūrimo vieta kelio išilginių matmenų atžvilgiu, t. y. ties šalutiniu keliu, o ne medžiu. Tačiau toks specialisto išvados netikslumas nėra esminis, nes, kaip pirmosios instancijos teisme parodė ekspertas V. Leipaus, vien nuotraukose matoma skysčių trajektorija gerai apibrėžia visą automobilio Audi A4 Avant judėjimą po eismo įvykio. Šiuo atveju įbrėžimas asfalto dangoje tik padėjo patikslinti automobilių susidūrimo vietą bei papildė kitus pėdsakus, iš kurių nustatyta automobilio Audi A4 Avant padėtis susidūrimo metu. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, ekspertizės aktas nėra prieštaringas, nes jame pateiktos kategoriškos išvados dėl automobilių susidūrimo vietos ir padėties, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat kategoriškai patvirtino ekspertas V. Leipus. Dėl to nėra pagrindo specialisto išvadą ir ekspertizės aktą vertinti kaip nepatikimus įrodymus, pagrindžiant apelianto neteisėtus veiksmus.

19. Tačiau iš dalies sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo K. Č. veiksmų eismo įvykio metu. Tačiau tai ištaiso apeliacinės instancijos teismas. Minėtose Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1472 (18) ir 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-771 (19) buvo nustatyta, kad K. Č. taip pat nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas į įkalnę, nesulėtino greičio, neatsižvelgė į dėl kelio reljefo mažėjantį kelio matomumą važiavimo kryptimi. Taigi, nukentėjusysis dėl to nesilaikė KET 127, 128 punktų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. Č. nepažeidė KET 119 reikalavimų, kas iš esmės ir lėmė autoįvykio kilimą. Nors nuteistasis viso proceso metu teigė, kad jis važiavo savo kelio puse, o K. Č. vairuojamas automobilis važiavo kelio viduriu, tačiau tai paneigia jau aptartos specialisto išvada ir ekspertizės aktas, kuriose nustatyta, jog K. Č. vairuojamas automobilis Audi A6 prieš pat susidūrimą ir jo metu buvo dešiniaisiais ratais ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu ir judėjo link dešiniojo kelkraščio. Tą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti nukentėjusieji. K. Č. parodė, jog užkilus į kalniuką, pamatė kelio viduryje kitą automobilį, todėl stengėsi pasukti vairą į dešinę, važiavo kelkraščiu abiem dešinės pusės ratais. Nukentėjusioji L. A. taip pat parodė, kad ji pajautė kaip K. Č. vairuojamas automobilis dešinės pusės priekiniu ir galiniu ratais pradėjo važiuoti kelkraščiu, nes, priešingai nei važiuojant keliu, danga buvo grublėta, sudaryta iš smėlio ir akmenukų. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir įvykio vietoje užfiksuoti automobilių susidūrimo pėdsakai, užfiksuoti Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, automobilių apžiūros protokoluose, nuotraukose (1 t., b. l. 25–39, 51–65, 76–89). Iš viso to spręstina, kad nukentėjusysis K. Č. lakėsi KET 119 punkto reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

20. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, jog J. D. pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, nes važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu. Siekdamas paneigti šią aplinkybę nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto V. Mitunavičiaus 2019 m. vasario 18 d. konsultacinę išvadą Nr. MV 2019-06, kurioje nurodyta, kad aptariamo eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų automobilių vairuotojų – automobilį Audi A6 vairavusio K. Č. ir automobilį Audi A4 vairavusio J. D. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – jie važiavo viršijant saugų pagal kelio matomumą greitį bei neužtikrino saugaus šoninio intervalo priešpriešinio prasilenkimo metu. Taip pat nustatyta, kad prieš susidūrimą automobilio Audi A4 greitis buvo apie 85 km/h, o automobilio Audi A6 greitis buvo apie 92 km/h. Tikėtina, jog prieš susidūrimą automobilis Audi A6 dešiniais ratais išvažiavo iš dešinio kelkraščio ir judėjo įstrižai link kelio vidurio. Konsultacinėje išvadoje ekspertas nurodė, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti susidūrimo vietos kelio skersinių matmenų atžvilgiu, o kelio išilginių matmenų atžvilgiu automobiliai susidūrė maždaug ties šalutiniu keliu, žiūrint link (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 15–34). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas Valentinas Mitunevičiaus, patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, jog jis iš jam pateiktos medžiagos negalėjo nustatyti tikslios automobilių susidūrimo vietos kelio skersinių matmenų atžvilgiu, todėl nurodė, jog automobiliai susidūrė maždaug ties viduriu, bet konkrečiai, kurioje vieno ar kito automobilio eismo juostoje, nustatyti negalima. Tuo tarpu jis gana tiksliai nustatė, kad kelio išilginių matmenų atžvilgiu automobilių susidūrimo vieta buvo ties keliuku ir jo kraštu, su 5 m paklaida. Be to, šiuo atveju saugus prasilenkimas būtų galimas, jeigu kiekvienas automobilis važiuotų kuo arčiau kelkraščio dešinio krašto, neviršijant 70 km/val. greičio.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pagal teismų praktiką, tyrimas, kurį įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis). Konsultacinė išvada teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-210-303/2017, Nr. 2K-26-648/2019).

22. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nevertindamas gynybos pateiktos V. Mitunevičiaus išvados. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė pakankamai išsamius motyvus dėl nuteistojo pateiktos privataus eksperto konsultacinės išvados vertinimo kitų bylos duomenų kontekste. Teismo išvados, kad konsultacinė išvada iš dalies prieštarauja kitiems bylos duomenims (nukentėjusiųjų parodymams, eksperto V. Leipaus ekspertizės aktui, eksperto V. Šakėno specialisto išvadai ir kt.), atitinka bylos medžiagą.

23. Apylinkės teismas išsamiai argumentavo, kodėl nesivadovavo V. Mitunevičiaus konsultacine išvada nustatydamas automobilių susidūrimo vietą kelio skersinių matmenų atžvilgiu. Tiek iš minėtos išvados, tiek iš eksperto V. Mitunevičiaus apklausos pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad privatus ekspertas neįvertino visų nuotraukose užfiksuotų pėdsakų (Audi A6 ratlankio nubrozdinimai, įbrėžimai), o kai kurių pėdsakų nesusiejo su jų visumą ir nenustatė jų priklausomumo kuriam nors iš automobilių (skysčių dėmės ant kelio, padangos pėdsakai). Pats ekspertas V. Mitunevičius posėdžio metu pripažino, kas matyti ir iš jo parengtos išvados, kad pagal schemą ir nuotraukas pasakyti, kurioje vietoje kelio skersinių matmenų atžvilgiu susiduria automobiliai, negalėjo, todėl jis nurodė, jog automobiliai susidūrė kažkur ties kelio viduriu, tačiau tai galėjo būti ir bet kurioje eismo juostoje. Tačiau tai paneigia 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte nustatytas eismo įvykio mechanizmas, bei ekspertų V. Šakėno ir V. Leipaus parodymai, kurie kategoriškai nurodė, kad iš užfiksuotų pėdsakų galima buvo nustatyti, jog J. D. vairuojamas automobilis Audi A4 Avant buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Be to, V. Mitunevičius parengtoje išvadoje yra daugiau analizuojami automobilio Audi A4 Avant palikti pėdsakai, kai tuo tarpu nurodoma, jog 4 ir 11 nuotraukose matomus pėdsakus galėjo palikti automobilis Audi A6, tačiau negalėjo to konkrečiai patvirtinti, kaip ir nurodyti kurio rato tai pėdsakai. Tuo tarpu ekspertas V. Leipus išsamiai paaiškino šių pėdsakų susidarymą, ką patvirtino ir ant automobilio Audi A6 ratlankio likę nubrozdinimai. Taip pat V. Mitunevičius negalėjo nurodyti, kokie Audi A4 Avant skysčiai buvo išsilieję ant važiuojamosios kelio dalies ir, jo teigimu, iš šių skysčių padėties taip pat negalima nustatyti tikslios automobilių padėties jų susidūrimo metu. Tuo tarpu abu ekspertai V. Šakėnas ir V. Leipus kategoriškai patvirtino jų padarytas išvadas, kad ant kelio išsilieję skysčiai pagal lokalizaciją, spalvą ir susigėrimą į asfaltą turėjo būti Audi A4 Avant variklio alyva (aušinimo ir langų plovimo skysčiai yra vandens pagrindu ir būtų tiesiog išgaravę). Šie pėdsakai, juos vertinant su kitais duomenimis, gana aiškiai padėjo nustatyti, jog eismo įvykio metu automobilis Audi A4 Avant buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto V. Mitunavičiaus 2019 m. vasario 18 d. konsultacinė išvada Nr. MV 2019-06 dalyje dėl automobilių susidūrimo vietos kelio skersinių matmenų atžvilgiu yra tik tikėtina ir prieštarauja kitiems byloje esantiems ir aptartiems įrodymams, todėl pagrįstai ja nebuvo remtasi.

Žemesnės instancijos teismas

24. Tai, kad 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte pateiktos kitokios išvados, negu norėtų ir kurias nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis ekspertų išvadomis, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kaip matyti, specialisto išvada ir ekspertizės aktas vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojami tik nuteistajam palankūs duomenys (kuriuos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma), o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės vertinti jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018).

25. Tuo tarpu kitoje dalyje V. Mitunevičius parengta išvada atitiko ir 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje bei 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte nustatytas aplinkybes. V. Mitunevičius, kaip ir kiti du ekspertai nustatė, jog prieš susidūrimą automobilio Audi A4 greitis buvo apie 85 km/h, o automobilio Audi A6 greitis buvo apie 92 km/h, t. y. abu automobilių vairuotojai nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Tai patvirtina, kad tiek J. D., tiek K. Č. pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus. Tačiau kolegija dar kartą akcentuoja, kad esmine autoįvykio priežastimi buvo ne šių KET reikalavimų, o KET 119 punkto pažeidimas, kurį padarė nuteistasis.

26. Taip pat nesutiktina su gynėjos argumentu, kad Audi A4 Avant ir Audi A6 pėdsakai buvo sunaikinti kitų pravažiuojančių automobilių, kad nebūtų įmanoma nustatyti autoįvykio aplinkybių. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti minėtų automobilių padangų palikti pėdsakai, ratlankio įbrėžimai, tepalų dėmės. Tuo tarpu nei V. Šakėno ir V. Mitunevičiaus išvadose, nei V. Leipaus ekspertizės akte nenustatyta, jog kitų transporto priemonių judėjimas turėjo įtakos eismo įvykio vietos pasikeitimui. Apklausų metu nei vienas ekspertas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti, kad kitos buvę transporto priemonės galėjo įtakoti įvykio vietoje esančių užfiksuotų pėdsakų pasikeitimą, pakitimą ar netinkamą užfiksavimą. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų.

27. Nuteistojo ir jo gynėjos prašymu apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad ji paties eismo įvykio nematė. Kai liudytoja privažiavo eismo įvykio vietą, pamatė ant kelio jos eismo juostoje gulinčią moterį, todėl sustabdė automobilį ir priėjo prie jos. Jai bandant skambinti pagalbos numeriu, atvažiavo kita mažina, galimai džipas, kurią liudytoja sustabdė ir paprašė iškviesti pagalbą, nes ji to padaryti negalėjo iš turimo angliško telefono numerio. Liudytoja parodė, kad nematė, ar pro įvykio vietą važiavo kiti automobiliai, nes jos visas dėmesys buvo sutelktas į gulinčią sužeistą moterį. Taip pat ji nematė iš kurios pusės atvažiavo pagalbos tarnybų automobiliai bei tik vėliau jau matė kaip policija užtvėrė visą įvykio vietą, susidarė automobilių eilutė ir jai pačiai liepė važiuoti per aplinkui. Taigi, liudytojos A. Z. parodymai taip pat neįrodo, kad eismo įvykio vietą galėjo pakeisti kitos pravažiavusios transporto priemonės. Dėl to teisėjų kolegija, tokius nuteistojo gynėjos teiginius dėl eismo įvykio vietos pėdsakų sunaikinimo/pakeitimo kitų pravažiuojančių automobilių vertina tik kaip gynybinę poziciją ir prielaidas, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja liudytojos A. Z. parodymais toje dalyje, jog ją prieš pat eismo įvykį dideliu greičiu aplenkė būtent nuteistojo automobilis Audi. Liudytoja negalėjo patvirtinti, jog tai buvo vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių. Be to, šie liudytojos parodymai prieštarauja tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymams, kad pirmiau pravažiavo BMW automobilis, o po to susidūrė jų automobiliai. Tačiau bet kokiu atveju šie liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad prieš tai važiavęs automobilio BMW vairuotojas gebėjo tame pačiame kelyje prasilenkti su nukentėjusiojo K. Č. vairuotu automobiliu Audi A6, o nuteistojo vairuota Audi A4 jau nebe.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad vairuotojai dėl siauro kelio negalėjo prasilenkti saugiu intervalu. Iš 2018 m. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų (plano, fotolentelės; 1 t., b. l. 25–39) bei visų trijų ekspertų išvadų matyti, jog eismo įvykio vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis yra 4,5 m, kelkraščių plotis – 1,1 m, automobilio Audi A4 Avant plotis – 1,73 m, o automobilio Audi A6 plotis – 1,81 m. Taigi, abiejų automobilių pločių suma lygi 3,54 m, todėl jiems dar lieka 0,96 m laisvos kelio važiuojamosios dalies (kiekvienam po 0,48 m). 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte nurodyta, kad saugiam prasilenkimui reikėjo bent 4,7 m kelio pločio, o pagal V. Mitunavičiaus 2019 m. vasario 18 d. konsultacinę išvadą – 5,47 m kelio pločio. Tačiau šie duomenys buvo apskaičiuoti visų pirma įvertinus eismo įvykio metu galimai buvusius automobilių greičius. Tuo tarpu iš visų trijų ekspertų išvadų ir jų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog abiem vairuotojams važiuojant mažesniu greičiu ir palei važiuojamosios dalies dešinį kraštą ar truputi užvažiavus ant kelkraščio, buvo galima saugiai prasilenkti abiem automobiliams. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusysis K. Č., važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir net prieš pat susidūrimą užvažiavo ant kelkraščio, o nuteistasis J. D. važiavo ne tik ne savo eismo juosta, o buvo įsiterpęs ir į kitą eismo juostą, kuria priešpriešais važiavo nukentėjusysis. Jeigu nuteistasis būtų pasitraukęs į savo eismo juostą ir važiavęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliai turėjo galimybę saugiai prasilenkti. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog J. D. ir K. Č. nurodytas matytas BMW automobilis nieko nekliudė ir saugiai prasilenkė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu. Šiuo atveju visiškai nereikšminga, kuris iš vairuotojų geriau pažinojo kelią ir juo dažniau važinėdavo. Pažymėtina, jog kiekvienas vairuotojas turi pareigą laikytis KET reikalavimų, tame tarpe laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, atsižvelgti į važiavo sąlygas, vietovės reljefą, kelio matomumą bei važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nepriklausomai kokiu keliu važiuoja. Nagrinėjamu atveju J. D. vairuojamas automobilis Audi A4 Avant turėjo galimybę išvengti susidūrimo su K. Č. vairuojamu automobiliu Audi A6, jeigu nuteistasis būtų pasitraukęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tuo tarpu nukentėjusysis dėl nuteistojo veiksmų įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir taip sudarius kliūtį negalėjo išvengti eismo įvykio kilimo.

29. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo K. Č. automobilyje įvykęs vaikų kivirčas turėjo kokios nors įtakos nuketėjusiojo vairavimui. Pažymėtina, jog abu vaikai sėdėjo automobilio gale, o juos ramino ne vairuotojas, o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi kita nukentėjusioji L. A., kuri yra nukentėjusiųjų E. N. mama ir M. L. teta. Šias aplinkybes patvirtino K. Č. ir L. A., kurie paaiškino, kad tai buvo ne koks didelis kivirčas, o tiesiog vaikų išdykavimas, kuris netrukdė vairuoti automobilio, nes su vaikais bendravo L. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, mama ir teta turi daug daugiau įtakos vaikams nei jos draugas. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta nukentėjusioji M. L. neprisiminė, ar važiuojant ji kalbėjosi su E. N., ar jie žaidė, ar pykosi. Taigi, šiuo atveju nuteistojo versija, kad K. Č. ir L. A. būnant pora, K. Č. negalėjo nereaguoti į vaikų veiksmus ir tai turėjo įtakos jo vairavimo saugumui, taip pat nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga, ji paremta tik prielaidomis.

30. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo K. Č. automobilyje buvusi kėdutė, kurioje sėdėjo nukentėjusysis E. N., neatitiko KET reikalavimų. Nuteistojo nuomone, šis pažeidimas buvo nukentėjusiajam vaikui atsiradusių sužalojimų priežastimi. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais.

31. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apžiūrėta vaikiška kėdutė, kurioje eismo įvykio metu sėdėjo nukentėjusysis E. N.. Iš 2021 m. kovo 2 d. apžiūros akto matyti, kad apžiūrėtos automobilyje AUDI A6 buvusi vaikiška kėdutės plotis, ilgis ir sėdimos vietos plotis yra po 36 cm. Ant kėdutės užvalkalo yra etiketės, iš kurių viena su užrašu „Walser Universal 15-36 kg E1 04301180 2016“ (8 t., b. l. 7–17). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 2-1383 nurodyta, kad minėtame apžiūros akte užfiksuota ir aprašyta vaiko vežimui skirta sėdynė skirta vežti vaikus, kurių masė yra nuo 15 iki 36 kg, t. y. ji atitinka KET 199.4 ir 199.5 papunkčiuose nurodytas II ir III grupes ir masės intervalus nuo 15 iki 25 kg ir nuo 22 iki 36 kg. Taip pat rašte nurodyta, jog nėra galimybės kategoriškai atsakyti, ar pagal kėdutės technines charakteristikas ji buvo tinkama 2018 m. gegužės 25 d. vežant mažametį E. N., nes pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas tikslus mažamečio svoris eismo įvykio kilimo dieną (8 t., b. l. 48). Siekiant nustatyti, ar minėta kėdutė buvo pritaikyta vežti E. N., apeliacinės instancijos teismo pavedimu prokurorė surinko papildomus duomenis iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų. Iš 2018 m. gegužės 25 d. epikrizių (2 t., b. l. 57; 8 t., b. l. 19–20) ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 15 d. rašto Nr. SD-489 (8 t., b. l. 22) nustatyta, jog 2018 m. gegužės 25 d. E. N. svoris buvo nustatytas pagal lenteles, skirtas vaiko svoriui nustatyti, įvertinant vaiko amžių, ūgį ir lytį, pagal 4 metų amžiaus berniuko duomenis nustatyta „apie 14 kg“. Vaiko pasverti nebuvo galimybės dėl sunkios būklės (koma), o lydinčiųjų artimųjų, galėjusių suteikti informaciją, nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 22 d. rašto Nr. S-(1.23)-2662 ir anesteziologo apžiūros lapo (8 t., b. l. 39–40) matyti, kad 2018 m. gegužės 26 d. E. N. svoris taip pat nurodytas „apie 14 kg“. Iš šių duomenų darytina išvada, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusiojo svoris nebuvo matuojamas, o nustatytas tik iš specialių tam skirtų lentelių, kad vėliau galima būtų dozuoti medikamentus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-191 (8 t., b. l. 37) pateiktų duomenų matyti, jog E. N. antropometriniai duomenys buvo fiksuoti: 1) 2018 m. rugsėjo 21 d. svoris – 18,5 kg; 2) 2019 m. sausio 30 d. – 20 kg; 3) 2019 m. balandžio 19 d. – 20 kg; 4) 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 21,5 kg.

32. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, jog 2018 m. pavasarį prieš pirkdama kėdutę savo sūnų E. namuose svėrė ir jo svoris buvo apie 16 kg ir 100 ar 200 gramų. Be to, jos sūnus nuo gimimo buvo stambesnis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. N. motinos paaiškinimais, kad jos sūnus eismo įvykio metu galėjo sverti apie 16 kg. Tokia išvada darytina, įvertinus aplinkybę, kad ligoninėse vaikas svertas nebuvo, o jo svoris nustatytas tik iš specialių lentelių. Be to, vaiko motinos nurodomo ir ligoninėse apytikriai nustatyto svorio skirtumas yra tik 2 kg, kas nėra labai daug ir dėl to medikai galėjo klysti. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 21 d. vaiko svoris buvo 18,5 kg, todėl tikėtina, kad vaikas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. galėjo priaugti apie 2,5 kg, o ne 4,5 kg, kaip posėdyje teigė gynėja. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad sekančiais metais vaiko svoris taip pat kito panašiai, t. y. maždaug per 4–7 mėnesius jis priaugdavo apie 1,5 kg net ir vasaros laikotarpiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis E. N. buvo vežamas jam pritaikytoje kėdutėje, kadangi jo svoris buvo apie 16 kg, o universali kėdutė buvo skirta vežti vaikams, kurių svoris nuo 15 iki 36 kg. Tai atitiko KET 199.4 papunkčio reikalavimą.

33. Teismas nesutinka ir su nuteistojo gynėjos teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad K. Č. ištraukdamas E. N. iš automobilio, galėjo sužaloti vaiką, nes jis pripažino, kad padaužė vaiko veidą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme K. Č. parodė, jog ištrauktas vaikas buvo be sąmonės, todėl jis pliaukštelėjo jam per veidą. Teismo vertinimu, paprastas pliaukštelėjimas per veidą siekiant, kad be sąmonės buvęs vaikas atsipeikėtų, negalėjo jo sužaloti. Iš specialisto išvados Nr. G 590/2018 (06) matyti, kad E. N. sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos (1 t., b. l. 138–141). Šiuo atveju gynėja akcentuoja tik žodį „smogiant“, tačiau visiškai neatsižvelgia į eismo įvykio mechanizmą. 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje, 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte ir V. Mitunevičiaus 2019 m. vasario 18 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog abu automobiliai susidūrė kairiosiomis pusėmis, o automobilio AUDI A6 buvo sugadinta visa kairė pusė, tame tarpe ir deformuotos galinės kairiosios durelės. Be to, eismo įvykio metu automobilis AUDI A6 apvirto ant stogo ir kurį laiką ant jo čiuožė šalikele. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis buvo apvirtęs ant stogo, kuris yra sulinkęs, bei daugiausiai yra pažeista jo kairė pusė, ypač vietos ties priekiniu kairiuoju žibintu ir ratu, bei kairiuoju galiniu stogo kampu (1 t., b. l. 36–38, 81–89; 8 t., b. l. 10–12). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis E. N. būtent ir sėdėjo kairėje galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, todėl automobilių susidūrimo metu jam teko didelė smūgio jėga ir jis galėjo atsitrenkti į automobilio korpusą, kuris įvykio metu sulinko. Taigi, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis E. N. buvo sužalotas ne eismo įvykio metu susidūrus automobiliams, o vėliau jį ištraukus iš automobilio.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistasis J. D. apeliuoja ir į tai, kad nukentėjusiojo K. Č. automobilyje buvusi nukentėjusioji L. A. važiavo neprisisegusi saugos diržo, o nukentėjusioji M. L. be jos ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemos, kas turėjo priežastinį ryšį su jų patirtais sužalojimais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji L. A. pripažino, jog prieš pats automobilių susidūrimą ji atsisegė saugos diržą. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 17 d. vaiko sveikatos pažymėjimo Nr. 18-18164423 matyti, kad nukentėjusioji M. L. tuo metu svėrė 21 kg, o jos ūgis buvo 114 cm (2 t., b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, eismo įvykio metu M. L. svoris ir ūgis negalėjo būti didesni nei nustatytieji po nepilnai 4 mėnesių. Pagal KET 199.4 papunktį žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg lengvuoju automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklausti nukentėjusieji neneigė, jog M. L. sėdėjo automobilio gale ant sėdynės. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas minėtas KET reikalavimas, nes nukentėjusioji M. L. pagal savo svorį ir ūgį nebuvo vežama prisegta jai pritaikyta vaikų prisegimo sistema. Vis dėlto, apelianto akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji L. A. nebuvo prisisegusi saugos diržo, o nukentėjusioji M. L. nebuvo vežama prisegta jai pritaikyta vaikų prisegimo sistema, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog tai buvo eismo įvykio metu atsiradusių padarinių (sužalojimo) priežastis. Kaip jau konstatuota anksčiau, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būtent J. D. padaryti KET pažeidimai vairuojant automobilį buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio metu atsiradusius padarinius, o jau minėtas nukentėjusiųjų elgesys, nors ir neatitiko KET reikalavimų, pats savaime nebūtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs apeliantas. Tokia išvada darytina įvertinus ir kasacinio teismo praktiką analogiškose situacijose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014; Nr. 2K-459-511/2015).

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, o pagrinde KET 119 punkto reikalavimus, buvo būtinoji nukentėjusiesiems atsiradusių sužalojimų kilimo sąlyga. Šiuo atveju J. D. kaltė reiškėsi nusikalstamu pasitikėjimu: jis suvokė, kad su vairuojama transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei viršijo saugų greitį, taip keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo J. D. kaltės turinį patvirtina byloje esantys ir teismų įvertinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

36. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog J. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis šioje dalyje įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam J. D. paskirtos bausmės

37. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018).

38. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. D. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. J. D. padarė vieną neatsargų nesunkų (BK 281 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, susijusi su KET pažeidimu ir pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, kuriuo buvo padaryti įvairaus sunkumo sužalojimai penkiems nukentėjusiesiems ir pačiam nuteistajam bei sugadintas turtas. Nuteistasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas įvertino ir tai, kad nėra J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba.

39. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė arešto bausmę, parenkant straipsnio sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės dydį mažesnį nei vidurkis ir jos vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui. Apylinkės teismas argumentavo, kodėl J. D. neskiriama švelniausia bausmė – bauda, t. y. jis turės atlyginti civilinius ieškinius, todėl paskyrus baudą būtų nepagrįstai apsunkinta jo finansinė padėtis. Taip pat nuteistajam nebuvo skirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga bei savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam K. Č. priteistos turtinės žalos už automobilio nuomą

40. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas nesutinka, jog draudikas turi atlyginti nukentėjusiojo K. Č. patirtas išlaidas nuomojantis pakaitinį automobilį, todėl jo naudai priteistos turtinės žalos dydis turi būti sumažintas 3 860 Eur. Teisėjų kolegija, iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 26 d. tarp K. Č. ir R. L. IĮ sudaryta sutartis Nr. 01-2018 dėl automobilio nuomos, pagal kurią K. Č. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo automobilį Audi A6 (2 t, b. l. 21–22). Sutartyje nurodyta, jog automobilio nuomos kaina yra 20 Eur už dieną plius PVM ir 300 Eur depozitas. 2018 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija RL Nr. 0230 (2 t., b. l. 23) nurodyta, kad automobilis AUDI A6 buvo nuomojamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d., iš viso 193 dienas, už kurias priskaičiuota sumokėti 4 670,60 Eur (3 860 Eur už nuomą plius 810 Eur PVM). Pagal R. L. IĮ 2020 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija LUK Nr. 82, už automobilio nuomą K. Č. sumokėjo 2 904 Eur (5 t., b. l. 154).

42. Pažymėtina, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, draudimo bendrovė civilinio proceso tvarka nenuginčijo 2018 m. gegužės 26 d. K. Č. ir R. L. IĮ sudarytos automobilio nuomos sutarties Nr. 01-2018 teisėtumo, todėl ji yra galiojanti. Teisėjų kolegija papildomai konstatuoja, kad civilinis atsakovas, manydamas, jog sandoris yra apsimestinis ar tariamas, jį ginčyti galėjo CPK nustatyta tvarka atskirai užsivesdamas civilinę bylą, kadangi nei BPK, nei tuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika nenumato galimybės nagrinėjant baudžiamąją bylą toje pačioje byloje išspręsti klausimą ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiami tik žalos atlyginimo klausimai. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje negalėjo ir negali būti sprendžiamas minėtos sutarties negaliojimo/nuginčijimo klausimas. Dėl to, nevertintini ir apelianto teiginiai, susiję su automobilio nuomos sutarties sudarymu ir jos keitimu. Kita vertus, sandorio nenuginčijimas pats savaime nepatvirtina, kad jame nurodytos aplinkybės realiai buvo įgyvendintos, ir ar dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidas, vertintinas kaip turtinė žala, kurią prašo priteisti iš draudimo įmonės. Dėl to šiuo aspektu ir nagrinėjamas apeliacinis skundas, t. y. ar nukentėjusysis realiai galėjo naudotis išsinuomotu automobiliu.

43. Esminė aplinkybė yra tai, kad nuteistojo sukelto eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas K. Č. priklausęs automobilis AUDI A6, todėl jis buvo priverstas nuomoti kitą automobilį. Nors civilinio atsakovo atstovas skunde teigia, kad K. Č. nereikėjo važinėti į darbą, tačiau iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – VSDFV) 2020 m. sausio 13 d. pažymos (5 t., b. l. 92) nustatyta, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, automobilio nuomos laikotarpiu nukentėjusysis nepilnai keturis mėnesius turėjo važinėti į darbą, kuriame, kaip jis pats paaiškino, dirbo trimis pamainomis, todėl teko važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) su automobiliu, nes nėra tinkamo nuvažiuoti visuomeninio transporto, su kuriuo galėtų laiku nuvykti ir grįžti iš darbo. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad automobilis yra reikalingas ne vien tik važinėti į darbą, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, paaiškinęs, jog jis važinėjo dar ir į gydymo įstaigas. Kadangi K. Č. nukentėjo eismo įvykio metu, todėl sutiktina, jog jis turėjo lankytis pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų. Taip pat nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jis ligoninėse lankė savo draugę L. A. ir jos sūnų E. N.. Nukentėjusioji L. A. patvirtino, jog K. Č. ją ir jos sūnų lankė ligoninėse. Atkreiptinas dėmesys, jog iš karto po eismo įvykio L. A. ir E. N. buvo gydyti skirtingose ligoninėse, kurios buvo skirtinguose miestuose (2 t., b. l. 51, 58), todėl vien tai, jog vaiką kurį laiką prižiūrėjo močiutė, neatėmė iš K. Č. teisės taip pat lankyti savo draugę ir/ar jos sūnų. Nors nukentėjusioji L. A. turi automobilį, tačiau po eismo įvykio jos sveikata buvo prastesnė nei K. Č., todėl sutiktina, jog pastarasis kurį laiką ją vežiojo. Taip pat iš minėtos VSDFV pažymos matyti, kad 2018 m. vasaros laikotarpiu (2018 m. birželio 30 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d.) K. Č. savaitgaliais atlikinėjo karinę tarnybą, todėl jam taip pat reikėjo važiuoti į paskirtą karinį dalinį. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai, kad nukentėjusiajam K. Č. automobilis visiškai nebuvo reikalingas, ar buvo būtinas tik išimtinai darbinėms funkcijoms atlikti.

44. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su civilinio atsakovo atstovo skundo argumentu, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. K. Č. negalėjo vairuoti išsinuomoto automobilio ir juo realiai nesinaudojo. Iš VSDFV 2020 m. sausio 13 d. pažymos (5 t., b. l. 92) nustatyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. K. Č. buvo mokama ligos išmoka ir jis šiuo laikotarpiu buvo nedarbingas. Pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog tuo metu buvo susilaužęs dešinę ranką, kuri buvo langetėje. Iš bylos medžiagos ir liudytojo G. N. paaiškinimų nustatyta, jog K. Č. išsinuomotas automobilis AUDI A6 buvo su mechanine pavarų dėže (5 t., b. l. 155–158). Nors apylinkės teisme pirmosios apklausos metu K. Č. teigė, kad išsinuomotas automobilis buvo su automatine pavarų dėže, tačiau civilinio atsakovo atstovui pateikus priešingus duomenis, nukentėjusysis pripažino, jog automobilis buvo su mechanine pavarų dėže. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam netrukdė vairuoti langetėje buvusi dešinė ranka. Vis dėlto tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelogiška ir nesuprantama kaip nukentėjusysis galėjo neprisiminti tokios aplinkybės, kaip išsinuomoto automobilio pavarų dėžė, kai, jo teigimu, transporto priemonę jis vairavo daugiau nei pusę metų ir net su sulaužyta ranka. Teisėjų kolegijos nuomone, neįmanoma vairuoti automobilio ir perjunginėti pavarų, kai nukentėjusiojo dešinė ranka buvo įmobilizuota.

45. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo nenuoseklius ir nelogiškus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog K. Č. dėl patirtos dešinės rankos traumos, nesusijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. (71 diena) negalėjo vairuoti iš R. L. IĮ išsinuomoto automobilio AUDI A6. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nukentėjusiajam K. Č. priteista turinė žala sumažintina 1 420 Eur suma (20 Eur x 71 diena). Kadangi K. Č. civiliniame ieškinyje automobilio nuomos išlaidas prašė priteisti be PVM, tai ir šiuo atveju šis mokestis neįskaičiuojamas mažinant priteistiną turtinę žalą.

Dėl priteistos turtinės žalos už nukentėjusiojo E. N. randų gydymui naudotus pleistrus

46. Civilinio atsakovo atstovas taip pat prašo L. A. priteistą turinę žalą už E. N. hipertrofinių randų gydymui naudotus silikoninio pagrindo pleistrus sumažinti nuo 2 034,44 Eur iki 415,88 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. N. gydymas buvo alternatyvus – hipertrofinių randų gydymui naudoti silikoninio pagrindo pleistrus arba tepalus. Be to, nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Taip pat civilinio atsakovo atstovas nesutiko, kad pleistrai turėjo būti naudojami kiekvieną dieną 6 mėnesius, nes pagal silikoninio pleistro naudojimo instrukciją jis yra keičiamas kas 3–7 dieną, t. y. vidutiniškai kas 5 dieną. Todėl 6 mėnesių laikotarpiui buvo reikalingi 37 pleistrai (181/5=37), kurių kaina yra 11,24x37=415,88 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais civilinio atsakovo atstovo teiginiais.

47. Kaip matyti iš civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo, nors nurodoma, kad L. A. nepateikė medicininių priemonių įsigijimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau iš esmės sutinkama, jog nukentėjusiojo E. N. hipertrofinių randų gydymui buvo naudojami silikoninio pagrindo pleistrai. Taip pat neginčija, kad naudotų Mepiform pleistrų vieneto kaina 11,24 Eur, o nesutinkama tik su panaudotų pleistrų kiekiu ir išlaidomis jiems įsigyti. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 24 d. medicinos dokumentų išraše (2 t., b. l. 53) nurodyta E. N. kairei kojai ir kairei rankai hipertrofinių randų gydymui naudoti silikoninio pagrindo pleistrus arba tepalus 6 mėnesius (2 t., b. l. 53). Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad dar metus kairei kojai ir kairei rankai hipertrofinių randų gydymui naudoti silikoninio pagrindo pleistrus arba tepalus (5 t., b. l. 51). Taigi, E. N. gydymui silikoninio pagrindo pleistrų reikėjo mažiausiai 1,5 metų. Nors medicinos dokumentuose buvo nurodyta alternatyva, t. y. naudoti pleistrus arba tepalus, tačiau, siekiant geresnio efekto, nėra draudžiama naudoti abu. Tą patvirtina ir civilinio atsakovo atstovo pateiktas Mepiform tvarsčių naudojimo instrukcijos išrašas, kuriame nurodyta, kad jie gali būti naudojami ir ant tepalu ar kremu pateptos odos (5 t., b. l. 119).

48. Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal medicininius dokumentus pleistrų reikėjo tiek nukentėjusiojo kairei kojai, tiek kairei rankai. Iš nukentėjusiojo E. N. medicininių dokumentų (2 t., b. l. 52–54, 57–59; 5 t., b. l. 51), jo nuotraukų ligoninėje po eismo įvykio (5 t., b. l. 65) ir specialisto išvados Nr. G 590/2018 (06) (1 t., b. l. 138–141) matyti, kad vaikui be kitų sužalojimų nustatytos dauginės muštinės – plėštinės žaizdos kairės alkūnės – kairio dilbio viršutinio trečdalio srityje ir kairio kelio – kairės blauzdos viršutinio trečdalio srityje. Taigi, sužalojimai buvo padaryti ir sąnarių srityse per kurias vaikas lenkia koją ir ranką, t. y. alkūnės ir kelio srityse. Be to, žaizdos buvo gana didelės. Jau minėtame Mepiform tvarsčių naudojimo instrukcijos išraše nurodyta, jog sąnarių srityje reikia vengti tvarsčio tempimo. Taip pat nurodoma, kad tvarstis gali būti karpomas, tačiau jis turi dengti ne tik patį randą, bet ir apie 1 cm aplink randą esančios sveikos odos. Tuo tarpu L. A. paaiškino, jog vaiko kairei kojai naudojo visą pleistrą, nes buvo didesnis randas, o kairei rankai vieną pleistrą karpydavo ir naudojo dviem dienoms, nes randas buvo mažesnis. Šie jos paaiškinimai iš esmės atitinka ir anksčiau aptartus duomenis apie vaiko sužalojimus. Iš to matyti, kad vaikui reikėdavo bent dviejų pleistrų (ar pusantro, jeigu jį karpydavo), tačiau L. A. prašė priteisti tik vieno pleistro į dieną išlaidas. Sutiktina, jog pagal pleistro instrukciją jis turėtų būti keičiamas kas 3–7 dienas ir gali būti uždėtas pakartotinai, tačiau joje taip pat nurodyta, kad pleistrą reikia keisti ir kai dingsta jo lipnumas. Nagrinėjamu atveju L. A. atsiliepime nurodė, jog pleistrus reikėjo keisti beveik kasdien, nes vaikas lankstydavo koją ir ranką, rengiantis bei maudantis pleistrai neišlikdavo lipnūs, atsilupdavo jų kraštai. Atkreiptinas dėmesys, jog instrukcijoje nėra nurodytas tikslus pleistro atsparumas vandeniui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jis galėjo atsiklijuoti vaiką maudant, nes tuo metu jis gauna daugiau drėgmės nei įprastai. Taip pat pleistrai buvo klijuojami ir per sąnarius, todėl juos lankstant didesnė tikimybė pleistrams prarasti lipnumą.

49. Taigi, nors galimai L. A. pleistrus keitė dažniau nei nurodyta Mepiform tvarsčių naudojimo instrukcijoje, tačiau ji tai darė vaiko naudai. Be to, nukentėjusioji patvirtino, jog pleistrus karpė, kas rodo, kad ji ėmėsi veiksmų juos taupyti. Įvertinus ir aplinkybę, jog pleistrų E. N. randamas gydyti reikėjo apie 1,5 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už juos L. A. priteista 2 034,44 Eur suma yra pagrįsta ir ne per didelė, todėl pagrįstai visa priteista iš draudimo bendrovės. Dėl to civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl nukentėjusiajai L. A. priteistos turtinės žalos

50. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju draudimo bendrovė pripažįsta, jog nukentėjusioji L. A. patyrė 161,78 Eur išlaidas medikamentams, 50 Eur kurui, 209,79 Eur negautų pajamų ir 100 Eur išlaidų už drabužius, iš viso 521,57 Eur. Tačiau civilinio atsakovo nuomone, dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo, kuris pasireiškė jai važiavus neprisisegus saugos diržo, dėl ko eismo įvykio metu ji iškrito iš automobilio, iš civilinio atsakovo turėtų būti priteisiama tik pusė minėtos sumos.

51. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti.

52. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nukentėjusioji L. A. eismo įvykio metu važiavo neprisisegusi saugos diržo. Taigi nukentėjusioji pažeidė KET 196 punkto reikalavimą – važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Sutiktina su nukentėjusiosios atsiliepimo argumentu, kad saugos diržo neprisisegimas nesukėlė eismo įvykio. Vis dėlto iš bylos duomenų nustatyta, kad tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios sėdimą vietą nebuvo, todėl akivaizdu, jei ji būtų segėjusi saugos diržą, nebūtų iškritusi pro langą, taigi ir sužalojimų padariniai galėjo būti kitokie. Todėl tai vertintina kaip nukentėjusiosios L. A. didelis neatsargumas.

53. Šioje baudžiamojoje byloje L. A. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės galvos srities žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimo nugaroje ir juosmens srityje (1 t., b. l. 152–153). Šie sužalojimai atsirado jai iškritus iš automobilio. Vis dėlto, įvertintinas ir eismo įvykio mechanizmas, t. y. po susidūrimo su nuteistojo vairuojamu automobiliu, K. Č. vairuojamas automobilis sukosi, sviro ant dešiniojo šono, slydo skersas, vėliau apvirto ant stogo ir slydo pakelės grioviu, kol sustojo. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog išimtinai tik dėl didelio L. A. neatsargumo ji patyrė turtinę žalą.

54. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nustačius nukentėjusiosios L. A. didelį neatsargumą važiavus neprisisegus saugos diržo, pirmosios instancijos teismas privalėjo mažinti jai priteistą turtinę žalą, kadangi saugos diržo neprisisegimas ir lėmė nukentėjusiosios iškritimą pro langą bei patirtą turtinę žalą. Todėl, atsižvelgiant į civilinio atsakovo paduoto apeliacinio skundo ribas (ginčijamą sumą), ji mažinama 50 procentų (t. y. 521,57 x 50 proc. = 260,78 Eur).

Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jį išteisinus turi būti iš jo nukentėjusiesiems nepriteisiama neturtinė žala ir proceso išlaidos.

56. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-219/2010, Nr. 3K-3-171/2011 ir kt.).

57. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 3K-3-217-690/2018). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

58. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiesiems K. Č., L. A., E. N., I. A., M. L. priteisdamas neturtinės žalos atlyginimus, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnyje, t. y. nuteistojo turtinę padėtį, neatsargaus nusikaltimo padarinius nukentėjusiųjų sveikatai, kurie užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, bei aplinkybę, jog eismo įvykio metu nukentėjo mažamečiai, kurie dėl savo amžiaus jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat įvertino ir nukentėjusiųjų kaltę, t. y., kad L. A. buvo atsisegusi saugos diržą, o mažametė M. L. nebuvo vežama vaikų automobilinėje kėdutėje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė, taip pat atsižvelgė ir į teismų praktiką, pagal kurią iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 2K-181-507/2016, Nr. 2K-459-511/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-97/2013, Nr. 2K-141/2013 ir kt.) bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

59. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo ir civilinio atsakovo nukentėjusiesiems K. Č. – 500 Eur, L. A. – 1 000 Eur, E. N. – 4 000 Eur, I. A. – 1 000 Eur, M. L. – 4 000 Eur neturtinės žalos, daugiau nei per pusę sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas. Vis dėl to, nors ir pirmosios instancijos teismas įvertino, kad L. A. buvo atsisegusi saugos diržą, o mažametė M. L. nebuvo vežama vaikų automobilinėje kėdutėje dėl ko mažino priteistiną neturtinę žalą, tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo K. Č. neįvertino tos aplinkybės, jog ir pats K. Č. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to būtent jam iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki minimalaus priteistino tokio pobūdžio bylose – 350 Eur. Likusioje dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistinų neturtinės žalos dydžių klausimą, laikėsi BPK ir CK normų reikalavimų, atsižvelgė į žalos dydžiams reikšmingus kriterijus ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Dėl to dar labiau mažinti kitiems nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius ar jos visiškai nepriteisti nėra jokio pagrindo.

60. Be to, nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima mažinti iš jo priteistas proceso išlaidas. Dėl nuteistojo J. D. sukelto eismo įvykio buvo sugadinti automobiliai Audi A4 Avant ir Audi A6, dėl kurių nuvežimo susidarė 287,98 Eur išlaidos, kurias patvirtina Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sutartis 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra (2 t., b. l. 129–144). Kadangi šios išlaidos susidarė dėl nuteistojo kaltės, jos pagrįstai iš jo ir priteistos. Pasisakant dėl K. Č. priteistų atsitraukimo nuo darbo ir vertimo išlaidų, pažymėtina, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 16 d. grįžo tam, kad sudalyvautu 2020 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje, kuriame jis buvo apklaustas. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog minėtu laikotarpiu, kurį sudarė keturios darbo dienos, K. Č. nedirbo savo darbo vietoje, todėl, įvertinęs darbo sutartyje ir atlyginimo išrašuose (5 t., b. l. 89–91, 145–152) nurodytą darbo užmokestį, proporcingai paskaičiavo jo negautas pajamas – 399,30 Eur. Be to, darbo sutartį reikėjo versti iš (duomenys neskelbtini) kalbos į lietuvių kalbą, dėl ko susidarė 55 Eur vertimo išlaidos (5 t., b. l. 153). Taigi, K. Č. patirtos 454,30 Eur proceso išlaidos buvo realiai patirtos dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai.

61. Taip pat nukentėjusieji K. Č. dėl 1 100 Eur, I. A. ir L. A. po 550 Eur patirtų advokatės atstovavimo išlaidų pateikė pinigų priėmimo kvitus (7 t., b. l. 2–11). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų patirtos advokatės atstovavimo išlaidos nėra per didelės, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei metus laiko ir nukentėjusiųjų atstovė dalyvavo dvylikoje teisiamųjų posėdžių bei rengė procesinius dokumentus.

62. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo J. D. apeliacinis skundas tenkinamas dalyje, sumažinant iš jo nukentėjusiajam K. Č. priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

63. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų L. A. ir K. Č. atstovė advokatė Lina Gervelienė prašė atlyginti nukentėjusiesiems 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai (sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, banko sąskaitos išrašas), kurie patvirtina, jog nukentėjusioji L. A. advokatei L. Gervelienei už teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur (7 t., b. l. 156–157), o nukentėjusysis K. Č. advokatei sumokėjo 700 Eur (7 t., b. l. 158–159; 8 t., b. l. 51).

64. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.

65. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis ir civilinis atsakovas. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę apskųsti nuosprendžio dalį tik dėl civilinio ieškinio. Pagrindiniai civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iš UAB „Ergo Insurance“ SE nukentėjusiesiems priteistais turtinės žalos dydžiais, jų nustatymo kriterijų taikymu. Tuo tarpu nuteistojo J. D. apeliaciniame skunde pagrinde buvo ginčijamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus ir prašymus, nukentėjusieji L. A. ir K. Č. buvo priversti kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos atstovaujant juos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo paduoti apeliaciniai skundai tenkinami tik nedidele dalimi, todėl spręstina, kad nukentėjusieji turi teisę į minėtų išlaidų dalinį atlyginimą.

66. Nors nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, atstovavimo išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant ir į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, pagal kurią nukentėjusiojo turėtos procesinės išlaidos už advokato teisines paslaugas gali būti išieškotos ir iš apeliacinį skundą padavusio civilinio atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, Nr. 2K-11-648/2017, Nr. 2K-113-628/2020).

67. Vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę priteisti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas ir iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš UAB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo. Kadangi nuteistojo J. D. apeliacinis skundas pagrindinėje dalyje (t. y. dėl išteisinimo) atmetamas, iš jo nukentėjusiesiems priteisiama didesnė dalis jų patirtų atstovavimo išlaidų advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. L. A. – 150 Eur, o K. Č. – 400 Eur. Civilinio atsakovo UAB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo skundą tenkinus tik iš dalies, iš jo taip pat priteistina dalis nukentėjusiosios L. A. ir nukentėjusiojo K. Č. patirtų išlaidų atsikertant į apeliacinį skundą ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. atitinkamai 100 Eur L. A. ir 200 Eur K. Č..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. D. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgalioto atstovo G. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti:

· sumažinti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE K. Č. priteistą turtinę žalą iki 4 144 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų);

· sumažinti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE L. A. priteistą turtinę žalą iki 2 824,10 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 10 ct);

· sumažinti iš nuteistojo J. D. K. Č. priteistą neturtinę žalą iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo J. D. išieškoti 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajai L. A. ir 400 (keturis šimtus eurų) nukentėjusiajam K. Č. jų patirtų išlaidų advokatės Linos Gervelienės, kuri byloje dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip šių nukentėjusiųjų atstovė, paslaugoms apmokėti.

Iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE išieškoti 100 Eur (vieną šimtą eurų) nukentėjusiajai L. A. ir 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajam K. Č. jų patirtų išlaidų advokatės Linos Gervelienės, kuri byloje dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip šių nukentėjusiųjų atstovė, paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusNerijus MeilutisAurelijus Rauckis