Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai S. Š., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., S. L., S. B., valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2018 m. birželio 5 d. gautas pareiškėjos S. Š. pareiškimas, kuriuo ji prašo atnaujinti terminą priimti A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Suinteresuoti asmenys S. L., S. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo ir prašymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. Š. ir jos atstovė advokatė Virginija Vainorienė prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja S. Š. papildomai paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo, kad po mamos mirties liko jai priklausiusio turto. Iki mamos mirties žinojo, kad mama registruotino turto neturėjo, todėl įstatyme nustatytu laiku dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Nei ji, nei jos sesuo ir broliai nežinojo, kad mama buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus statiniams, kurios valdė (duomenys neskelbtini), įteisinti. Broliai dalyvavo mamos laidotuvėse ir neišreiškė prieštaravimo, kad ji pradėtų tvarkytis paveldėjimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1. straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3. straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldėto turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).

Pareiškėjos S. Š. pareiškimo ir paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos mama A. L. iki mirties buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus statiniams, kurios valdė (duomenys neskelbtini), įteisinti. Po mamos mirties pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-jį notarų biurą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į motinos A. L. palikimą. Notarė priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėja S. Š. dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą. Įrodymų, kad pareiškėjos broliai S. L. ir S. L. bei sesuo S. B. būtų kreipęsi į notarų biurą dėl mirusios motinos A. L. palikimo, byloje nėra.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – ji nežinojo, kad mama prieš mirtį buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl turto (namo ir kt.), kurį valdė, įteisinimo, be to, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos mama A. L. jokio turto neturi. Apie mamos turėtas turtines teises pareiškėja sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį iš savivaldybės darbuotojų ir netrukus kreipėsi į teismą. Teismas vertina, kad pareiškėjos įsitikinimas, jog mama neturi jokio turto, yra svarbus šioje byloje, tokia aplinkybė vertintina kaip kliūtis, objektyviai sutrukdžiusi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, įtakojusi termino priimti mirusios mamos palikimą, praleidimą. Tai netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog nė vienas iš palikėjos vaikų nepareiškė noro priimti palikimą įstatyme nustatytu terminu, prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo tenkinimo suinteresuoti asmenys nepareiškė, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą priimti mamos palikimą praleido ne dėl to, kad nenorėjo jo priimti ar aplaidžiai elgėsi ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo atžvilgiu.

Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos motinos A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuoti asmenys S. L. ir S. L. apie sprendimo priėmimą informuotini viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Suinteresuotus asmenis S. L. ir S. L. apie priimtą sprendimą informuoti viešo paskelbimo būdu.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.