- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-521-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00495-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Akvilė Gargasaitė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei, atsakovės I. B. atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Carbolita ir Ko“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. B. 45 797,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad A. B. laikotarpiu nuo 1999 m, rugsėjo 29 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. buvo UAB „Carbolita ir Ko“ vadovu. Jam mirus, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2021 m. birželio 7 d. buvo išduotas jo sutuoktinei I. B.. Iš bendrovės Kasos knygos duomenų matyti, kad 3 250 Eur piniginės lėšos, gautos pagal 2020 m. birželio 29 d. KPO Serija CAR Nr. 2001, nebuvo įneštos į bendrovės kasą arba banko sąskaitą, nepanaudotos jos veiklos tikslais ir iki šiol neperduotos nemokumo administratorei, todėl bendrovei bei jos kreditoriams padaryta turtinė žala. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimis, A. B. banko sąskaitos išrašais, gautais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-655-657/2022, buvo nustatyta, jog tretieji asmenys į A. B. banko sąskaitą pervedė 12 853,76 Eur sumą, o UAB „Carbolita ir Ko“ A. B. pervedė 29 694 Eur sumą. Tačiau nei 12 853,76 Eur, nei 29 694 Eur piniginės lėšos nebuvo įneštos bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nepanaudotos įmonės veiklos tikslais bei neperduotos administratorei, todėl laikytinos tiesiogine bendrovės ir jos kreditorių patirta turtine žala, priteistina iš atsakovės. Buvęs bendrovės vadovas A. B. ieškovei į jos kasą ar banko sąskaitą nėra grąžinęs bendros 45 797,76 Eur sumos. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei – A. B. neteisėti veiksmai, neįnešus ir nepervedus bendrovei gautų lėšų, žala – neišsaugotas ir neperduotas turtas 45 797,76 Eur piniginės lėšos bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. A. B., būdamas ieškovės vadovu, žinojo arba turėjo žinoti, kad privalo išsaugoti bendrovės turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, tačiau to nepadarė, todėl egzistuoja ir akivaizdi jo kaltė. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas nėra praleistas
Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus UAB „Carbolita ir Ko“ direktoriui ir akcininkui A. B., jo sutuoktinei – atsakovei I. B. 2021 m. birželio 7 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovė paveldėjo A. B. priklausiusias 50 vnt. UAB „Carbolita ir Ko“ akcijų bei kitą jo turėtą turtą, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog A. B. savo veiksmais padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, nes visos gautos lėšos buvo panaudotos UAB „Carbolita ir Ko“ naudai ir interesams, atsiskaitymui su prekių ir paslaugų tiekėjais bei darbuotojais. Iš atsakovės pateiktos A. B. asmeninės banko sąskaitos atliktų mokėjimų suvestinės matyti, kad jų duomenys sutampa su A. B. asmeninėje banko sąskaitoje esančiais duomenimis apie mokėjimus. Iš pateiktų sąskaitų suvestinių matyti, kad bendra A. B. atliktų mokėjimų suma sudaro 60 358,40 Eur, kuri ženkliai viršija ieškinyje nurodomą sumą. Toks atsiskaitymo būdas, kai už įmonę su jos tiekėjais ir darbuotojais atsiskaito atskaitingas asmuo nėra draudžiamas. Nurodytos piniginių lėšų įplaukos, kurias A. B., kaip atskaitingas asmuo, į savo asmeninę banko sąskaitą gavo iš ieškovės „avansiniams mokėjimams“, o taip pat iš W. A. S., SKIGO bei G. V., buvo įtrauktos į A. B. avanso ataskaitas. Iš avanso ataskaitų matyti, kad į jas yra įtrauktos ir išlaidos pagal ieškovės tiekėjų UAB „Helvina“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Brasta“, UAB „Gitana“ UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ (vėliau – UAB „Circle K Lietuva“) ir kt. ieškovės vardu išrašytas sąskaitas. Atsiskaitymas su minėtais tiekėjais buvo vykdomas ne tik tiesioginiu banko pavedimu iš A. B. asmeninės banko sąskaitos, tačiau mokant su šia banko sąskaita susieta A. B. turėta asmenine banko kortele ir grynaisiais pinigais. Nors šiais atvejais A. B. banko sąskaitos išrašo pavedimo paskirtyje yra matomas tik tiekėjo pavadinimas, tačiau tai, kad minėtos išlaidos buvo įtrauktos į UAB „Carbolita ir Ko“ atskaitingo asmens A. B. vardu surašytas avanso ataskaitas patvirtina, jog minėtos išlaidos buvo skirtos padengti su ieškovės veikla susijusias sąnaudas. Nors atsakovė objektyviai negali pateikti teismui tiekėjų ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios buvo įtrauktos į A. B. avanso ataskaitas, tačiau faktas, kad išlaidos minėtoms sąskaitoms apmokėti buvo įtrauktos į A. B. avanso ataskaitą, patvirtina, kad jų pagrindu buvo apmokama ne už asmeninių A. B., bet už su UAB „Carbolita ir Ko“ veikla susijusių prekių ir paslaugų įsigijimą. Be to, A. B. ne tik panaudojo visą gautą sumą įmonės reikmėms, bet dalį bendrovės veiklos išlaidų apmokėjo asmeninėmis lėšomis, atsiskaitydamas už ieškovės įsigyjamas prekes bei paslaugas, mokamas darbo užmokestis jos darbuotojams. Atsakovei nėra žinomos aplinkybės, ar A. B. gavo 3 250 Eur sumą grynaisiais pinigais iš UAB „Promodus IO“, o jeigu ir gavo, dėl kokių priežasčių minėtų pinigų neįnešė į UAB „Carbolita ir Ko“ kasą ar banko sąskaitą. Vien galimas A. B. veiksmų, organizuojant UAB „Carbolita ir Ko“ buhalterinę apskaitą, neteisėtumas, savaime nepagrindžia žalos ieškovei padarymo. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos A. B. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl 45 797,76 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės kaip A. B. įpėdinės. Be to, ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą reikalavimams įpėdinei pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Carbolita ir Ko“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant Liną Labanauskienę. Bendrovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi. Teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti teismo 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. spalio 27 d. nutartimis.
Juridinių asmenų registro duomenimis A. B. nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. iki mirties buvo UAB „Carbolita ir Ko“ vadovu. Atsakovė I. B. yra A. B. įpėdinė, kuriai 2021 m. birželio 7 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
A. B., laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. birželio 29 d. iš UAB „Promodus IO“ gavo 5 250 Eur sumą grynaisiais pinigais pagal penkis kasos pajamų orderius: 2019 m. liepos 16 d. Serija CAR Nr. 19007 (1 000 Eur), 2019 m. rugsėjo 6 d. Serija CAR Nr. 19010 (200 Eur), 2019 m. rugsėjo 16 d. Serija CAR Nr. 19011 (300 Eur), 2019 m. lapkričio 14 d. Serija CAR Nr. 19014 (500 Eur); 2020 m. birželio 29 d. Serija CAR Nr. 2001 (3 250 Eur).
Iš A. B. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. spalio 14 d. tretieji asmenys pervedė 12 853,76 Eur sumą, iš jų: W. A. S. – 5 737,82 Eur, Skigo – 7 000 Eur, G. V. – 115,94 Eur.
Iš UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. nustatyta, kad bendrovė įmonės vadovui A. B. avansiniams mokėjimams pervedė 29 694 Eur sumą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia, kad atsakovė I. B., kaip A. B. turto paveldėtoja, atsakytų už A. B. veiksmais bei neveikimu įmonei UAB „Carbolita ir Ko“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2020 m. birželio 29 d. padarytą žalą.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovės atstovo teigimu, ieškinys turėtų būti atmestas, nes yra praleistas CK 5.63 straipsnio l dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditorės reikalavimams pareikšti. Vertinant šiuos atsakovės argumentus, pirma, pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra ieškinio senaties terminas, antra, nagrinėjamu atveju kreditorė ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikštas ieškovės LUAB „Carbolita ir Ko“, atstovaujamos bankroto administratorės, o ne tiesiogiai kreditorių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento bylose pagal bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinį, yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus reikalavimams, nesusijusiems su įmonės sudarytų sandorių pripažinimu negaliojančiais, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti nemokumo administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019). Pažymėtina, kad nuo nurodyto momento atsiranda administratoriaus pareiga perimti įmonės turtą ir visus dokumentus, taip pat pareiga atlikti faktiškai perduoto arba neperduoto jam turto ir dokumentų patikrą bei įstatymo nustatytu terminu pareikšti reikalavimus teisme (JANĮ 59 str.). Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Carbolita ir Ko“ iškelta Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, o ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinys teisme priimtas 2022 m. spalio 10 d., t. y. laikantis tokio reikalavimo pareiškimo termino. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovės nurodyti argumentai dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.
Dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindų
Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir/ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Taigi, ieškovės reikalavimų pagrįstumui įvertinti visų pirma turi būti nustatyta, ar egzistuoja A. B. teisinės atsakomybės pagrindai.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytu laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. birželio 29 d. A. B. buvo ne tik įmonės akcininkas, bet ir vadovas. Ieškovė A. B. veiksmų neteisėtumą siejo su nurodytu laikotarpiu netinkamai tvarkyta įmonės buhalterine apskaita, galimu lėšų pasisavinimu.
Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).
Vertinant A. B., kaip UAB „Carbolita ir Ko“ vadovo, veiksmų (ne)teisėtumą pažymėtina, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 str. 7 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p., 18 p.).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Be to, rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
Ieškovė, grįsdama reikalavimus, nurodė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi (tame tarpe ir pirminiai) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kas, pasak ieškovės, patvirtina A. B. neteisėtus veiksmus – nerūpestingą vadovo pareigų atlikimą, įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto neišsaugojimą ir neperdavimą nemokumo administratoriui.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei išduotas 2021 m. birželio 7 d. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi įmonės kreditoriai, bankroto byla iškelta 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog įmonės turto ir dokumentų perdavimas nemokumo administratorei galėjo būti apsunkintas, tačiau įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo D. D. nurodė, jog visi buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti. Susidariusi situacija nesudaro pagrindo daryti išvados, jog buvęs įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, ar netinkamai atliko pareigas dėl dokumentų perdavimo.
Dėl lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų ir pagal avansines apyskaitas
Kaip jau minėta, ieškovė UAB „Carbolita ir Ko“ nurodė, jog nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės vadovui A. B., kaip atskaitingam asmeniui, avansiniams mokėjimams pervedė 29 694 Eur sumą, t. y. pervedamas bendrovės lėšas atskaitingas asmuo turėjo panaudoti bendrovės reikmėms, o nepanaudotus pinigus (likutį) grąžinti bendrovei. Be to, A. 2020 m. birželio 29 d. iš UAB „Promodus IO“ buvo gavęs 3 250 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. spalio 14 d. tretieji asmenys pervedė į A. B. sąskaitą 12 853,76 Eur, tačiau šios sumos nebuvo įneštos nei į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, pagrindžiantys šių lėšų panaudojimą, todėl įmonei buvo padaryta 45 797,76 Eur žala.
Atsakovės teigimu, A. B. iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus, kurie buvo išimtinai skirti UAB „Carbolita ir Ko“ reikmėms, t. y. atsiskaitymui su prekių ir / ar paslaugų teikėjais bei darbuotojais, iš viso A. B. yra sumokėjęs 38 980,15 Eur sumą, iš jų: apmokėjęs įmonės sąskaitų už 29 812,02 Eur, bei 9 168,13 Eur sumokėjęs darbuotojams.
Ginčo laikotarpiu galiojusio LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (nuo 2022 m. gegužės 1 d. LR Finansinės atskaitomybės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑177-701/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Ieškovės nuomone, A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą pažeidimu, nes nemokumo administratorei nėra perduoti pirminiai dokumentai, pagrindžiantys lėšų gavimą ir panaudojimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės buhalterinę apskaitą buvo pavesta tvarkyti buhalteriui D. D., kuris apklaustas, kaip liudytojas teismo posėdžio metu, patvirtino, jog buhalterinė apskaita buvo vykdoma pateiktų pirminių dokumentų pagrindu, o atskirais atvejais lėšos buvo gaunamos ir tam tikri mokėjimai (už paslaugas, prekes, darbo užmokestis darbuotojams, kt.) buvo atliekami per atskaitingo asmens A. B. sąskaitą, kadangi antstoliai vykdė išieškojimus iš įmonės.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad į A. B. asmeninę sąskaitą buvo pervedamos bendrovės lėšos, skirtos avansiniams atsiskaitymams, taip pat bendrovės klientų lėšos už įsigytas prekes. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, jog į bylą nėra pateikti (ar nemokumo administratorei perduoti) visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, jog būtų galima tiksliai įvertinti asmeninėje A. B. sąskaitoje gautų lėšų panaudojimą išimtinai UAB „Carbolita ir Ko“ reikmėms ir interesais, o asmeniniams poreikiams tenkinti.
Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-655-657/2022) dėl kreditorės I. B. finansinių reikalavimų patvirtinimo (būtent dėl finansinių reikalavimo dalies, kildinamos iš asmeninėmis lėšomis įvykdytų bendrovės prievolių) taip pat yra nurodęs, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų pirminių dokumentų (avansinių mokėjimų apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderių, pirkimo kvitų, kt.), galinčių įrodyti, jog atsiskaityti už UAB „Carbolita ir Ko“ vardu įsigytas prekes ar paslaugas buvo naudojamos asmeninės A. B. lėšos, o ne iš bendrovės pirkėjų gauti pinigai ar avansiniams mokėjimams bendrovės pervestos lėšos. Šios teismo išvados taip pat patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-441-910/2022).
Pažymėtina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
Atsakovė, remdamasi avansinių apyskaitų duomenimis, A. B. asmeninės sąskaitos išrašais, PVM sąskaitų faktūrų, nurodytų VMI pateiktame išraše teigė, jog nurodytu laikotarpiu iš A. B. asmeninės sąskaitos tretiesiems asmenims (prekių ir/ar paslaugų teikėjams, darbuotojams, t. y. išimtinai UAB „Carbolita ir Ko“ naudai), buvo išmokėta ne mažesnė nei 56 349,345 Eur suma.
Nemokumo administratorės ieškinio 2 lentelėje nurodyta, kad 2015-2018 m. laikotarpiu A. B. avansiniams mokėjimams buvo išmokėta 29 654 Eur suma, iš jų: 2015 m. – 18 011 Eur, 2016 m. – 3 664 Eur, 2017 m. – 1 700 Eur, 2018 m. – 6 319 Eur.
Iš atsakovės pateiktų A. B. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke (duomenys neskelbtini), išrašų (išlaidų suvestinės) už 2015-2018 m. nustatyta, kad A. B. nurodytu laikotarpiu įvykdė prievolių (atsiskaitė su tiekėjais, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, kt.) už ieškovę bendrai 52 420,11 Eur sumai, iš jų: 2015 m. – 25 599,45 Eur, 2016 m. – 12 256,47 Eur, 2017 m. – 8 386,98 Eur, 2018 m. – 6 177,21 Eur.
Net ir nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau remiantis kitais duomenimis (netiesioginiais įrodymais), akivaizdu, kad A. B. avansiniams mokėjimams gautas lėšas panaudojo išimtinai ieškovės interesais, todėl nebelieka pagrindo pripažinti, jog įmonei buvo padaryta 29 654 Eur žala, grindžiama avansiniais mokėjimais išmokėtais A. B. 2015-2018 m. laikotarpiu.
Ieškovė taip pat teigė, jog A. B., nepanaudojo įmonės reikmėms laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. spalio 14 d. į asmeninę sąskaitą iš trečiųjų asmenų gautų lėšų – 12 853,76 Eur. Ieškinio 1 lentelėje nurodyta, kad W. A. S. nurodytu 2016-2019 m. laikotarpiu į A. B. asmeninę sąskaitą pervedė 5 737,82 Eur, iš jų: 2016 m. – 1 320,11 Eur, 2017 m. – 2 031,59 Eur, 2018 m. – 1 176,12 Eur, 2019 m. – 1 210 Eur; Skigo 2018 m. pervedė 7 000 Eur; G. V. 2019 m. pervedė 115,94 Eur.
Atlikus pateiktų duomenų ir skaičiavimų palyginimą, nustatyta, jog 2016 m. A. B. iš savo asmeninės sąskaitos įmonės vardu atliko mokėjimų už 12 256,47 Eur, todėl net ir vertinant, jog dalis šios sumos buvo apmokėta iš įmonės 2016 m. pervestų avansinių mokėjimų (3 664 Eur), labiau tikėtina, jog iš W. A. S. gauta suma (1 320,11 Eur) buvo panaudota įmonės reikmėms; A. B. 2017 m. A. B. iš savo asmeninės sąskaitos įmonės vardu atliko mokėjimų už 8 386,98 Eur, todėl net ir vertinant, jog dalis šios sumos buvo apmokėta iš įmonės 2017 m. pervestų avansinių mokėjimų (1 700 Eur), labiau tikėtina, jog iš W. A. S. gauta suma (2 031,59 Eur) buvo panaudota įmonės reikmėms. W. A. S. 2018 m. pervedė į A. B. sąskaitą 1 176,12 Eur, Skigo – 7 000 Eur, įmonė avansiniams mokėjimams – 6 319 Eur. A. B. 2018 m. iš savo asmeninės sąskaitos įmonės vardu atliko mokėjimų už 6 177,21 Eur. W. A. S. 2019 m. pervedė į A. B. sąskaitą 1 200 Eur, G. V. – 115,94 Eur. A. B. 2019 m. iš savo asmeninės sąskaitos įmonės vardu atliko mokėjimų už 9 070,85 Eur.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, remiantis byloje surinktais įrodymais nėra pagrindo teigti, jog iš trečiųjų asmenų 2016-2019 m. laikotarpiu gautos lėšos (12 853,76 Eur) nebuvo panaudotos įmonės reikmėms.
Byloje ieškovė teigė, jog iš UAB „Promodus IO“ pagal 2020 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį CAR Nr. 2001 gauta 3 250 Eur suma nebuvo įnešta nei į bendrovės kasą, nei į banko sąskaitą, nepanaudota bendrovės tikslais bei neperduota nemokumo administratorei, todėl įmonei padaryta tokio dydžio žala. Šalys neginčija fakto, jog nurodyta suma nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau byloje nustatyta, jog UAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi yra patvirtintas 2 779,50 Eur dydžio UAB „Promodus IO“ finansinis reikalavimas. Kaip matyti iš kreditorės UAB „Promodus IO“ 2021 m. lapkričio 23 d. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kreditorė UAB „Promodus IO“ nurodo, jog ieškovei buvo sumokėtas avansinis mokėjimas už šviestuvų gaubtų gamybą, kadangi darbai atlikti tik iš dalies, prašoma grąžinti 2 779,50 Eur sumą. Taigi, net pripažinus, jog gauti 3 2050 Eur suma nebuvo tinkamai apskaityta ieškovės buhalteriniuose dokumentuose, nėra pagrindo teigti, jog įmonei buvo padaryta tokio dydžio žala, nes pati kreditorė UAB „Promodus IO“, teikdama kreditorinį reikalavimą, nurodė, jog gaubtų gamybai buvo nepanaudota tik 2 779,50 Eur suma iš sumokėtų 3 250 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai ribotų jų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).
Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad A. B. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ar savo elgesiu pažeidė fiduciarines pareigas vadovaujamos įmonės atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Byloje nustatytos aplinkybės, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų, iš įmonės turto buvo vykdomi išieškojimai, leidžia daryti išvadą, kad A. B., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, visokeriopai stengėsi ją stabilizuoti įmonės, tęsti įmonės veiklą, atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, todėl priimdamas tam tikrus ekonomine logika pagrįstus sprendimus dėl lėšų skolinimo įmonei, atlyginimo sau neišmokėjimo, lėšų gavimo ir mokėjimų atlikimo per asmeninę sąskaitą, neatliko jokių tyčinių veiksmų, kas galėtų būti laikoma tyčiniu jo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu. Vien tai, kad iš UAB „Promodus IO“ gauta 3 250 Eur suma nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nesuponuoja priešingos išvados. Net jeigu lėšų neįtraukimą į buhalterinę ir laikyti neteisėtu veiksmu, vien nustatytas veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Kaip jau minėta aukščiau, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iš asmeninės sąskaitos A. B. per nurodytą laikotarpį atliko daugiau mokėjimų ieškovės vardu, nei gavo avansinių mokėjimų ar lėšų iš trečiųjų asmenų, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė neteisėtų A. B. veiksmų, bet žalos fakto ir dydžio.
Nesant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės taikymo A. B. sąlygoms, nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovės I. B. pareigos atlyginti palikėjo veiksmais (neveikimu) sukeltą žalą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė nurodė, jog patyrė 3 073,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (iš administravimo lėšų).
Valstybė šioje byloje patyrė 11,12 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ieškinį atmetus, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl šios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“, juridinio asmens kodas 135534634, administravimui skirtų lėšų atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 073,88 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt tris eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.