Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-1067/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovams T. K., S. K. (S. K.), A. V., V. V., O. P., V. P. (V. P.), V. (V.) G., T. G. dėl nuostolių priteisimo ir įpareigojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Z., A. Z., J. Š., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EM investicijos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašo: 1) priteisti iš atsakovų T. K. ir S. K. 1 683,05 Eur nuostolius; 2) priteisti iš atsakovų O. P. ir V. P. 5 185,16 Eur nuostolius; 3) priteisti solidariai iš atsakovų T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G., V. G. 1 351,90 Eur nuostolius; 4) įpareigoti atsakovus T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G., V. G. nuimti daiktus (statinius, įrenginius ir kt.) ir išardyti įrengtas terasas, esančias ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo, kurios įrengtos virš negyvenamosios patalpos – administracinės – biuro patalpos, sudarant sąlygas nustatyti kitas galimas vandens pratekėjimo priežastis ir atlikti stogo remonto darbus; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovei nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinė – biuro patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinės patalpos), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Pastate yra suformuoti tik du turtiniai vienetai, iš kurių vienas yra ieškovei priklausančios administracinės patalpos, o kitą valdo trečiasis asmuo J. Š.. Atsakovai, turintys butus kitame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. K., S. K. (duomenys neskelbtini), V. V., A. V. (duomenys neskelbtini), O. P., V. P. (duomenys neskelbtini), V. G., T. G. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys J. Z., A. Z. (duomenys neskelbtini) antrame aukšte yra įsirengę žiemos sodus ir ant administracinių patalpų stogo įsirengę terasas. Terasos įrengtos ant ieškovės administracinių patalpų kupolinių stoglangių.

3. Ankstesnis administracinių patalpų savininkas – pardavėja UAB „Sparti eiga“ informavo ieškovę, kad stogo, esančio virš administracinių patalpų, konstrukcija yra pažeista ant pastato stogo terasas įsirengusių kito pastato gyventojų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2020 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktas, kuris buvo išsiųstas atsakovams, ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinio dalinės ekspertizės aktas). Statinio dalinės ekspertizės akte nustatyta, kad lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 11-9 priežastys yra susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 7-5 priežastys yra susijusios su netinkamai užsandarinta ieškovės administracinių patalpų kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akte nurodyta, kad dėl besiskverbiančio į patalpas vandens lyjant lietui nustatyta: vandens prasiskverbimas per lubas direktorės pavaduotojos kabinete, dėl ko sugadinta medžio plaušo ir gipso kartono lubų apdaila; vandens prasiskverbimas pro angokraštį direktorės pavaduotojos kabinete, todėl sugadintas viršutinis angokraštis ir medžio drožlių palangė; vandens prasiskverbimas pro lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete, todėl sugadinta gipso kartono siena ir jos apdaila, sugadinta lubų apdaila; vandens prasiskverbimas pro lubas tambūre, todėl sugadintos gipso kartono lubos ir jų apdaila, grindų danga veikiama vandens, kadangi išbėgimo taškai daugybiniai; vandens prasiskverbimas pro lubas mažojoje salėje, todėl sugadinta medžio plaušo lubų apdaila ir laminuota grindų danga.

4. Administracinės patalpos yra išnuomotos UAB „Mobili auklė“. Po smarkios liūties UAB „Mobili auklė“ kreipėsi į draudiką, kad būtų atlyginta dėl pro stogą patenkančių kritulių padaryta žala. Akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi tai įvykis dėl lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų įsiveržimo pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas. Siekiant suremontuoti stogą, kad į administracines patalpas esant krituliams nepatektų vanduo, atsakovų buvo prašoma atlaisvinti terasas, tačiau atsakovai iki šiol tokių veiksmų neatliko. Atsakovams nereaguojant į žodinius prašymus ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. su pranešimu kreipėsi į atsakovus ir trečiuosius asmenis J. Z. ir A. Z. prašydama iki 2022 m. sausio 31 d. atkurti stogo būklę, buvusią iki atvirų terasų įrengimo, nuimant įrengtas konstrukcijas iki frakcinio plauto žvyro sluoksnio.

5. Tretieji asmenys J. Z. ir A. Z. informavo, kad prašymą įvykdys ir pagal galimybes išardys terasą. Atsakovė T. G. informavo, kad neprieštarauja išardyti terasą, tačiau tai atliks tik tada, kai tai bus būtina. 2022 m. sausio 25 d. raštu atsakovai T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P. nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas. 2022 m. kovo 9 d. raštu atsakovams T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P. buvo pateiktas rangovės UAB „IVRO“ raštas, kuriame nurodyta, kad stogo remonto darbams atlikti reikalinga vizualinė dangos persidengimo siūlių, deformacinių siūlių, horizontalių ir vertikalių paviršių sandūrų, stoglangių ir horizontalių paviršių sujungimo siūlių apžiūra; prilydoma stogo danga su parapetais, karnizais, deformacinėmis, temperatūrinėmis siūlėmis yra vientisa konstrukcija, todėl jos defektavimas tik tam tikrose vietose ar lokalus remontas negalimas, taip atliktiems darbams garantijos netaikomos. Pakartotinai paprašyta iki 2022 m. balandžio 10 d. atkurti stogo būklę, buvusią iki atvirų terasų įrengimo, nuimant įrengtas konstrukcijas iki frakcinio plauto žvyro sluoksnio. 2022 m. kovo 28 d. raštu atsakovų atstovas informavo, kad įrengtos terasos yra teisėtos, reikalavimas atkurti stogo būklę iki terasų įrengimo ir nuimti konstrukcijas yra nepagrįstas.

6. Tretieji asmenys J. Z. ir A. Z. įvykdė ieškovės reikalavimą ir išardė terasą, sudarydami sąlygas atlikti stogo remonto darbus. 2022 m. balandžio 11 d. antstolė V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad patalpų viduje užfiksuotos ant lubų ir sienų susidariusios dėmės ir nubėgimai, vietomis dažų ir tinko sluoksniai išbrinkę ir atšokę nuo pagrindo, drėgmei surinkti pastatyti kibirai, ant pastato stogo sumontuotos lauko terasos, pavėsinės ir kitokie statiniai, kadangi ant beveik viso stogo sumontuotas terasinis grindinys, nėra galimybės užfiksuoti, ar minėtos konstrukcijos nebuvo tvirtinamos gręžiant į pastato stogą, kai kurios konstrukcijos tvirtintos tiesiai prie pastato parapeto ar kitų stogo konstrukcijų.

7. 2022 m. gegužės 11 d. raštu ieškovė nurodė, kad sutvarkius stogo dangą neuždengtose vietose kritulių patekimas į patalpas nesiliovė. Tęsiantis diskusijoms dėl terasų išardymo statybos kainos itin išaugo, statybos sąnaudų indeksas vien laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. (pirmasis rašytinis reikalavimas išardyti terasas) iki 2022 m. kovo mėn. pasikeitė nuo 126,2580 iki 137,8590, t. y. per 11,601 procentinių punktų. Kadangi krituliai patenka į administracines patalpas, o jų patekimo šaltinių negalima tiksliai nustatyti ir pašalinti dėl atsakovų kaltės, t. y. vengimo išardyti terasas, ieškovė dar kartą paprašė per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo nuardyti terasas, sudarant sąlygas suremontuoti stogą. Kadangi terasos neatidengiamos bendrais veiksmais, nesudarant sąlygų nustatyti ir eliminuoti vandens pratekėjimo, paprašyta solidariai atlyginti 8 705,41 Eur su PVM (7 194,55 Eur be PVM) nuostolius, susijusius su stogo pažaidų ir patalpų remontu. Nuardžius terasas ir nustačius realią stogo būklę nuostolių dydis, tikėtina, bus patikslintas ir pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl stogo remonto pabrangimo. 2022 m. gegužės 11 d. raštu atsakovų T. G. ir V. G. buvo paprašyta per 7 dienas nuo šio pranešimo išardyti terasas, siekiant sudaryti sąlygas stogo remonto darbams atlikti, tačiau atsakovai to nepadarė. 2022 m. gegužės 17 d. atsakovai informavo, kad siekia taikaus susitarimo, tačiau nesutiko su reikalavimu atlaisvinti stogą. Vidaus patalpų remonto išlaidos pagal 2021 m. pabaigos kainas sudarė 6 868,21 Eur be PVM. Sąmatos 1 skyriuje nurodyti vidaus patalpos – sporto kambario darbai, 2 skyriuje – vidaus patalpos holo darbai, 3 skyriuje – stogo remonto darbai, 4 skyriuje – kiti darbai, susiję su visų vidaus patalpų remontu, ir papildomos išlaidos, susijusios su visais vidaus patalpų darbais. Kaip nustatyta Statinio dalinės ekspertizės akte, lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 11-9 priežastys susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais. Vanduo pro stogo konstrukciją patenka į vidaus patalpą – holą. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 10 buto savininkai – atsakovai T. K. ir S. K., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 1 683,05 Eur be PVM. Lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 7-5 priežastys susijusios su netinkamai užsandarinta buvusio kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Vanduo pro stogo konstrukciją patenka į vidaus patalpą – sporto kambarį. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi (duomenys neskelbtini) buto savininkai – O. P. ir V. P., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 5 185,16 Eur be PVM.

8. Dėl atsakovų vengimo sudaryti sąlygas atlikti stogo remonto darbus ieškovė patyrė 1 025,56 Eur dydžio nuostolius (11 679,64 Eur – 10 654,08 Eur), kurie solidariai priteistini iš atsakovų, kadangi patirta žala padaryta bendrais jų veiksmais. Atsakovams vengiant išardyti terasas ir sudaryti sąlygas stogo remontui ieškovė negalėjo suremontuoti ir vidaus patalpų, nes atlikus vidaus patalpų remontą, tačiau neatlikus stogo remonto darbų ir į patalpas patenkant vandeniui vidaus patalpas vėl reikėtų remontuoti iš naujo. Vidaus patalpų remonto kaina nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. balandžio mėnesio pakilo. Taigi dėl atsakovų vengimo sudaryti sąlygas atlikti stogo remonto darbus ieškovė patyrė 326,34 Eur dydžio nuostolius (7 194,55 Eur – 6 868,21 Eur), kurie solidariai priteistini iš atsakovų, kadangi patirta žala padaryta bendrais jų veiksmais. Sutvarkyti stogo, perklojant bituminę dangą, neišardžius terasų, nėra galimybės.

9. Atsakovai T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., V. G., T. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl įpareigojimo išardyti terasas. Ieškovė į teismą kreipėsi visiškai be pagrindo, neišnaudojusi taikaus ginčo sprendimo varianto. Ieškovė visų pirma siekia ne tiek stogo remonto, kiek atsakovų nuosavybės teisių į terasas panaikinimo jas galutinai išardant. Ši aplinkybė matyti iš ieškovės raštų atsakovams turinio reikalaujant išardyti „neteisėtai“ įrengtas terasas, įrodyti terasų naudojimo „teisėtumą“, nesutinkant po stogo remonto darbų atkurti terasas į pradinę padėtį ir pan. Ieškovė visiškai nebendradarbiavo ir nesikooperavo, siekiant išspręsti vandens pratekėjimo problemą. Ieškovės siekiamas stogo remonto būdas panaikinant dalį atsakovų nuosavybės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš ieškovės raštų matyti, kad ji būtent ir siekia terasų išardymo negrįžtamai, nes nurodoma, kad terasų naudojimas nėra ir nebus galimas. Tas pats pasakytina ir apie ieškinio reikalavimą įpareigoti nuimti daiktus bei išardyti terasas, nes net nėra užsimenama, kad toks įpareigojimas būtų laikino pobūdžio, kol vyks stogo remonto darbai. Įstatymai nenumato tokio teisės gynimo būdo, kad siekiant atlikti pastato konstrukcijos remontą galima panaikinti kito asmens (asmenų) teisę į nuosavybę. Be to, terasos įrengtos prieš 14 metų, todėl bet kuriuo atveju yra suėjusi ieškinio 10 metų senatis reikalavimams įpareigoti atsakovus išardyti terasas reikšti.

10. Pačiame ieškinyje pripažįstama, kad vandens pratekėjimo priežastys nežinomos, nes prašoma įpareigoti atsakovus išardyti terasas siekiant „nustatyti kitas galimas vandens pratekėjimo priežastis“. Ieškovė neįrodė jokių vandens pratekėjimo priežasčių ir kad tai kaip nors būtų susiję su atsakovų eksploatuojamų terasų įrengimu. Jeigu įrengiant terasas būtų buvusi pažeista stogo konstrukcija, tai vanduo būtų tekėjęs į ieškovės (prieš tai buvusių savininkų) patalpas jau daugelį metų. Kadangi vanduo anksčiau netekėjo, todėl terasos įrengtos tinkamai. Atsakymuose į ieškovės pretenzijas buvo siūloma pradėti nuo neeksploatuojamos stogo dalies remonto ir, jeigu tai nepadės, tada pereiti prie kitos stogo remonto dalies. Atsakovai siūlė susiremontuoti neeksploatuojamą stogo dalį, nes tam nereikia atidengti įrengtų terasų, kas sukeltų papildomų nepatogumų, laiko sąnaudų ir kaštų. Įsitikinus, kad neeksploatuojamos stogo dalies remonto nepakanka, būtų buvę galima pereiti prie kitos stogo dalies remonto. Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. bandė remontuoti neeksploatuojamo stogo dalį, tačiau tai darė labai nekokybiškai, apsiribojo statybinio silikono papurškimu ir labai tikėtina, kad pro šias siūles toliau veržiasi vanduo. Atsakovai nėra prieš stogo remontą, jeigu tai yra būtina.

11. Pačios ieškovės nenoras spręsti problemą visiems priimtinu būdu prisidėjo prie to, kad remonto klausimas iki šiol nėra išspręstas, taip pat dėl pačios ieškovės kaltės nuostoliai, tikėtina, galėjo padidėti, jei jie apskritai padidėjo palyginti su pradinio apipylimo padaryta žala, nes laiku užkirtus kelią vandens pratekėjimui, tikėtina, patalpos būtų buvusios apgadintos mažiau. Lygiai taip pat dėl pačios ieškovės kaltės stogo remontas nėra atliktas, todėl remonto galimo pabrangimo nuostolį turi dengti pati ieškovė. Pirkdama patalpas dėl jų apgadinimo ieškovė mokėjo mažesnę kainą, todėl tokiu būdu jau kompensavosi nuostolių atsiradimą. Vėlesnis vandens pratekėjimas tose pačiose vietose naujos žalos iš esmės nebegalėjo padaryti, nes vandens dėmės jau buvo likusios. Ieškovės kviestas draudimo bendrovės atstovas nustatė, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos ne dėl stogo pažeidimų, o dėl neuždaryto lango. Be to, ieškovė net neįrodė, kad stogo remonto darbams atlikti reikalingos medžiagos tikrai pabrango, nes brango ne visos medžiagos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas konstatavo, kad plokščiasis stogas, net jei jis naudojamas kaip terasa, išlieka pagrindinė pastato konstrukcija, atliekanti esminę – apsauginę – funkciją, todėl tokio stogo konstrukcija laikytina bendrąja daline visų patalpų savininkų nuosavybe. Terasa gali būti naudojama tiek kaip bendro naudojimo patalpa, tiek tik vieno buto savininko, tačiau tai nekeičia nuosavybės teisinio režimo – konstrukciškai terasa remiasi į stogą, todėl jos pagrindas vis tiek priklauso visiems bendraturčiams. Teismas įvertino tai, kad ieškovės ir atsakovų patalpos yra formaliai skirtinguose pastatuose su skirtingais unikaliais numeriais, tačiau nustatė, jog šie pastatai nėra savarankiški – jie funkciškai ir konstrukciškai sudaro vieną pastatų kompleksą, turi bendrą sieną, jungtį per stogą, bendrą lietaus nuotekų sistemą ir išėjimus iš vieno pastato į kito stogą.

14. Teismas padarė išvadą, kad stogo ir ant jo esančių terasų eksploatavimo ir priežiūros klausimus privalo bendrai spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendrosios dalinės nuosavybės turėtojai. Teismas nurodė, kad šių statinių (terasų) teisėtumas nenuginčytas. Kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo dėl terasų teisėtumo ar jų pašalinimo, o tik siekė išspręsti stogo remonto ir priežiūros klausimus, teismas nenagrinėjo nei atsakovų atstovo, nei trečiojo asmens prašymo taikyti dešimties metų senatį dėl statinių pašalinimo, nei paties terasų statybų teisėtumo.

15. Nustatyta, kad ieškovė siekė atlikti stogo remontą, o atsakovai tam iš esmės neprieštaravo, tačiau norėjo žinoti remonto laiką, trukmę ir apimtį. Teismas konstatavo, jog šalių bendradarbiavimas nuo pat pradžių buvo nepakankamas – ieškovė laikėsi pozicijos, kad sprendimus dėl stogo gali priimti vienašališkai, o atsakovams nebūtina teikti informacijos. Atsakovai, suprasdami, kad tinkamas stogo remontas gali pareikalauti laikinai pašalinti jų terasas ir patirti su tuo susijusias išlaidas, siūlė pirmiau patikrinti kitas galimas drėgmės prasiskverbimo priežastis – įlajas, pastato fasadą, neeksploatuojamą stogo dalį. Teismo vertinimu, atsakovų siūlymai buvo pagrįsti – po 2022 m. rugsėjo mėn. atlikto neeksploatuojamos stogo dalies remonto lietaus vandens patekimo į patalpas nenustatyta. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, kad bendradarbiavimas, alternatyvių sprendimų paieška gali būti veiksmingi ir mažinti nuostolių riziką. Teismas pažymėjo, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto gali priimti tik bendraturčiai arba jų įgaliotas administratorius. Teismas nenustatė, kad ieškovė turėjo įgaliojimą vienašališkai spręsti dėl stogo remonto, ignoruodama terasų savininkų teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovai būtų trukdę jai ar jos pasitelktiems ekspertams įvertinti stogo būklę – priešingai, teismas nustatė, kad visi aiškiai suformuluoti prašymai dėl priėjimo buvo įvykdyti, o tie, kurie nebuvo įvykdyti, atsakovams tiesiog nebuvo pateikti. Įvertinęs tai, kad abi šalys sutinka su ekspertų išvadomis dėl būtinybės remontuoti stogą, bet tam reikalingas bendras susitarimas dėl remonto būdo, laiko, rangovų ir kaštų paskirstymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pašalinti jų terasas yra nepagrįstas – jis reiškiamas netinkamai įgyvendinant bendraturčio teises ir pareigas.

16. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodoma žala kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 29 d. įvykusio vandens prasiskverbimo į tuo metu UAB „Sparti eiga“ priklausiusias patalpas. Nekilo ginčo, jog ieškovė šias patalpas įsigijo 2020 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jau žinodama apie ankstesnį drėgmės patekimą į turtą. Ieškovė reikalavimus atsakovams T. K., S. K., O. P., V. P. grindė UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuriuose nurodyta, jog tikėtina netinkamai įrengta stogo hidroizoliacija lėmė žalos atsiradimą. Tačiau teismas nenustatė, kad būtent atsakovų patalpų būklė ar veiksmai lėmė drėgmės patekimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė, jog žala kilo dėl atsakovų kaltės, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

17. Teismas nenustatė atsakovų T. K. ir S. K. kaltų veiksmų dėl parapeto uždengimo dailylentėmis ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai, pagerindami savo terasos būklę, būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir vandens patekimo į ieškovės patalpas, todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovų T. K. ir S. K. 1 683,05 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei.

18. Teismas nenustatė atsakovų O. P. ir V. P. neteisėtų veiksmų, susijusių su stoglangių ar terasų įrengimu, pažymėjo, kad byloje yra duomenų apie galimą ieškovės patalpų apliejimą dėl netvarkingos įlajos, esančios po atsakovų terasa. Teismas konstatavo, kad tikslios vandens patekimo priežastys nėra nustatytos, jos gali būti kompleksiškos, vanduo gali įsigerti vienoje vietoje ir nutekėti kitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad už žalą ieškovės patalpose atsakingi būtent atsakovai O. P. ir V. P., todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovų O. P. ir V. P. 5 185,16 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei.

19. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog terasų pašalinimas 2021–2022 m. buvo vienintelis būdas vandens prasiskverbimo problemai spręsti, už kurį būtų galima pagrįstai reikalauti atlyginti medžiagų pabrangimą. Teismas pažymėjo, kad stogo ir vidaus patalpų remonto pabrangimas yra iš dalies ir pačios ieškovės atsakomybė, susijusi su jos pasirinkta bendravimo ir problemų sprendimo taktika. Teismas padarė išvadą, jog atsakovų atsisakymas pašalinti terasas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės nurodytų remonto darbų ir medžiagų pabrangimu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. kovo mėn. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog jos reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškovės ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „EM investicijos“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Abu pastatai yra pastatyti pagal atskirus statybos leidimus ir projektus, bet turi vieną bendrą sieną, tačiau Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai su atskirais unikaliais numeriais, todėl negali būti laikoma, jog tai nėra savarankiški pastatai. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pastato stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė to pastato butų ar patalpų savininkų nuosavybė, tačiau teismas nepagrįstai ieškovę ir atsakovus pripažino bendraturčiais kitu pagrindu – dėl pastatų komplekso.

20.2. Teismas pripažino, kad stogą būtina remontuoti, tačiau atmesdamas reikalavimą rėmėsi neva ieškovės neįgyvendintomis bendraturtės pareigomis. Siekiant suremontuoti stogą, kad į administracines patalpas esant krituliams nepatektų vanduo, atsakovų buvo prašoma sudaryti sąlygas atlaisvinti terasas, tačiau atsakovai iki šiol tokių veiksmų neatliko, argumentuodami savo teise naudotis terasomis. Žalą dėl nuolat apliejamų administracinių patalpų patiria tik ieškovė, o atsakovai nesuinteresuoti terasų nuėmimu, kadangi tai susiję su papildomomis išlaidomis ir siekiu bet kokia kaina išsaugoti terasas. Atsakovai nekėlė jokių reikalavimų, kad stogo remonto organizavimas netinkamas ar neatitinka teisės normų.

20.3. Teismo ekspertas S. Š. pateikė teismo ekspertizės aktą, kuriame ne tik kad patvirtinta nusidėvėjusio stogo būklė ir prabėgimo ieškovės administracinėse patalpose vietos, bet ir nurodyta, kad terasa įrengta ne pagal tokios rūšies darbams nustatytus reikalavimus. Jokių paneigiančių įrodymų, kad stogo būklė yra gera ir nebūtina tvarkyti stogo arba jį galima tvarkyti nenuėmus terasų, nėra.

20.4. Nors šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovų įpareigojimo išardyti terasas, siekiant sudaryti sąlygas stogo remontui, nesprendžiant dėl terasų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai naudoja terasas. Ieškovė baigiamųjų kalbų metu nurodė pasikeitusias aplinkybes, kad keturių atsakovų atžvilgiu yra įsiteisėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai dėl neteisėto terasų įregistravimo. Taigi šiuo metu atsakovai S. K., T. K., T. G. ir V. G. naudoja terasas neteisėtai, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad nekilnojamojo kadastro duomenys apie terasas yra panaikinti. Skundai dėl kitų atsakovų – A. V., V. V., O. P., V. P. – dar neišnagrinėti, tačiau jie grindžiami tais pačiais argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje reikalavimas dėl terasų atlaisvinimo yra susijęs su poreikiu suremontuoti stogą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti aplinkybes, kokiu pagrindu atsakovai yra įsirengę terasas, ir aplinkybę, kad sprendimo priėmimo metu atsakovai S. K., T. K., T. G. ir V. G. trukdo stogo remontui ir naudoja terasas neturėdami tam teisinio pagrindo.

20.5. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai nebendradarbiavo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atliekant teismo paskirtą ekspertizę nė vienas atsakovas (išskyrus V. P.) nedalyvavo ir neatidarė įlajų, uždengtų stoglangių ar kitų konstrukcijų, t. y. nesiėmė priemonių, kad ekspertizė būtų atlikta išsamiai ir objektyviai, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad stogo remonto apimtis priklauso nuo stogo pažeidimų, kuriuos galima nustatyti tik nuardžius terasas. Atsižvelgiant į tai negalima nustatyti ne tik stogo remonto apimties, bet ir stogo remonto trukmės, kuri priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Stogo remonto darbai paprastai žiemos sezonu neatliekami, o pavasario ar rudens laikotarpiu gali pailgėti dėl liūčių sezono. Todėl nustatyti stogo remonto trukmę ir apimtį reiškiant reikalavimą neįmanoma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atliko neeksploatuojamos dalies ir stogo dalies, nuo kurios tretieji asmenys J. Z. ir A. Z. geranoriškai nuėmė ir išardė įrengtą terasą, remonto darbus, tačiau vandens tekėjimas nesiliovė – atsirado naujų stogo prabėgimo vietų. Nors trečiasis asmuo J. Š. yra davęs sutikimą atlikti stogo remonto darbus, atsakovai savo veiksmais neleisdami tvarkyti stogo trukdo naudoti stogą pagal jo paskirtį – apsaugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Ieškovė siekė suremontuoti stogo dangą dar 2021 m. Stogo remonto darbus sudaro bituminės dangos klojimas. Ieškovės rangovas nurodė, kad stogo remonto darbams atlikti reikalinga vizualinė dangos persidengimo siūlių, deformacinių siūlių, horizontalių ir vertikalių paviršių sandūrų, stoglangių ir horizontalių paviršių sujungimo siūlių apžiūra. Norint įvertinti siūles ir pačios dangos būklę, galimas praspaudimo ar nesandarias vietas, reikia pašalinti visas ant stogo esančias konstrukcijas ir apdailą, nukasti drenuojamąjį akmenukų skaldos sluoksnį. Prilydoma stogo danga su parapetais, karnizais, deformacinėmis, temperatūrinėmis siūlėmis yra vientisa konstrukcija, todėl jos defektavimas tik tam tikrose vietose ar lokalus remontas negalimas, taip atliktiems darbams garantijos netaikomos. Akivaizdu, kad nepašalinus ant terasų esančių atsakovų daiktų stogo darbai nėra galimi.

20.6. 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nustatytos vandens pratekėjimo į vidaus patalpas priežastys susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o lietaus vandens prabėgimo į administracinių patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 7-5 priežastys susijusios su netinkamai užsandarinta buvusio kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Teismo ekspertui atsakovai nesudarė galimybės apžiūrėti stoglangį, esantį O. P. ir V. P. terasoje, nes jie neatidarė terasos konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės reikalavimų: dėl 1 683,05 Eur nuostolių iš atsakovų T. K. ir S. K. priteisimo; dėl 5 185,16 Eur nuostolių iš atsakovų O. P. ir V. P. priteisimo; dėl 1 351,90 Eur nuostolių solidariai iš visų atsakovų priteisimo, nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, inžinieriaus V. S. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros aktu, UAB „Global Trade LT“ konsultacine išvada, 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo ekspertizės aktu ir 2024 m. balandžio 19 d. statinio dalinės apžiūros aktu.

20.7. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės patalpos buvo stipriai apipiltos, nes ištirpęs sniegas subėgo į komercinių patalpų vidų pro lubas. Iš 2022 m. balandžio 11 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovės patalpų viduje užfiksuotos ant lubų ir sienų susidariusios dėmės ir nubėgimai, vietomis dažų ir tinko sluoksniai išbrinkę ir atšokę nuo pagrindo, drėgmei surinkti pastatyti kibirai. Rangovė UAB „Global Trade LT“ pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, jog gyventojai (duomenys neskelbtini) ėmėsi iniciatyvos ir savarankiškai apsisiuvo skardinę parapeto dalį kompozitinėmis lentelėmis, mechaniškai tvirtindami varžtais kiaurai pro skardą, taip subadydami skardą, sudėdami svorį ant jos ir nukirpdami horizontalaus skardos paviršiaus juostą, o tai sudarė vandeniui galimybę pratekėti į komercines pirmame aukšte esančias patalpas, priklausančias ieškovei.

20.8. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateikto teismo ekspertizės akto negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar krituliai pateko į ieškovės patalpas dėl nesandarių stoglangių ir įlajų ir (ar) dėl susidariusių eksploatacijos metu nesandarumų prilydomoje hidroizoliacinėje dangoje (stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi), ir (ar) dėl netinkamai įrengtos stogo dangos (nėra vandenį drenuojančio sluoksnio, stogo susijungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga nepakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovaudamas nurodytomis išvadomis, ekspertizės ir apžiūros aktais, beje, kurie vienas kitą papildo ir patvirtina tapačias aplinkybes, nenurodydamas argumentų, didesnę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovų parodymams. Teismas išimtinai vadovavosi ne rašytiniais įrodymais ir juos patvirtinančiais ekspertų ir specialistų parodymais, o išimtinai atsakovų parodymais. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad negali vadovautis tik išimtinai ieškovės užsakyto tyrimo išvadomis, o remiasi byloje esančių duomenų visuma, nepateikė ir nenurodė objektyvaus pagrindo, kodėl negali vadovautis šiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais.

20.9. 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nustatytos vandens pratekėjimo į vidaus patalpas priežastys. Ekspertas nustatė, kad lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 11-9 (stogo dalis, kuria naudojasi 10 buto savininkai – atsakovai T. K. ir S. K.) priežastys susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių tarp ašių 1-B‘ ir 7-5 priežastys susijusios su netinkamai užsandarinta buvusio kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą (stogo dalis, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini) buto savininkai – O. P. ir V. P.). Taigi 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės aktu nustatyta, kad stogo pažaidos atsirado įrengiant eksploatuojamą stogą, todėl už padarytą žalą turi atsakyti ją padarę asmenys T. K. ir S. K.. Terasoje esantys pažeidimai buvo pašalinti UAB „Global trade“ darbų atlikimo metu, todėl teismo ekspertas jų negalėjo nustatyti, todėl šiuos pažeidimus reikėtų įvertinti atsižvelgiant į 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės aktą ir UAB „Global trade“ konsultacinę išvadą ir liudytojo L. P. paaiškinimus. Vidaus patalpų remonto išlaidos pagal 2021 m. pabaigos kainas sudarė 6 868,21 Eur be PVM. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 10 buto savininkai – atsakovai T. K. ir S. K., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias, pagal UAB „IVRO“, sudaro 1 683,05 Eur be PVM. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K., duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad su niekuo nederindamas remontavo terasą ir įrengė ją, pragręždamas skyles. Tokį sprendimą priėmė savo iniciatyva.

20.10. Kaip nustatyta 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte, lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 7-5 priežastys susijusios su netinkamai užsandarinta buvusio kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Vanduo pro stogo konstrukciją patenka į vidaus patalpą – sporto kambarį. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi (duomenys neskelbtini) buto savininkai – O. P. ir V. P., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 5 185,16 Eur be PVM. Terasa buvo V. J. atliekant statinio techninę priežiūrą. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 25 d. akto ir išvadų, jos patvirtina 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodytas išvadas. Jokių kitų paneigiančių įrodymų, kad po juo esanti patalpa apliejama iš kitos vietos, nėra. Fotonuotraukos patvirtina, kad terasos laikančiosios konstrukcijos įrengtos prie pat (labai arti) švieslangio kupolo. Stoglangio pažaidas nustatė statinio techninę priežiūrą atlikęs V. J.. Stoglangio pažaidos nustatytos 2024 m. kovo 28 d. statinio apžiūros akte. Tas pačias aplinkybes dėl stoglangio savo išvadose užfiksavo ir techninės priežiūros vadovas V. J. ir teismo ekspertas S. Š.. Tačiau teismas visiškai nesivadovo šių asmenų išvadomis. V. P. nurodė, jog terasas įrengė jo samdyta įmonė prieš dešimt metų. Taigi, atsakovas V. P. neneigia ir pripažįsta, jog stoglangiai buvo uždengti jo iniciatyva. Todėl dėl stoglangio pažeidimo yra tiesiogiai atsakingas V. P..

20.11. Taip pat teismas kaip vieną iš argumentų nurodo tai, jog būtent pratekėjimo lokacija hole, patalpoje 1-10, virš kurios yra neeksploatuojamo stogo zona, šalių paaiškinimai apie problemines stogo vietas, ieškovės bandymas taisyti per didelę liūtį 2021 m. gruodžio 31 d. neeksploatuojamo stogo tarpus, galiausiai šios dalies sutvarkymas 2022 m rugsėjo 1 d. parodo, kad vandens prasiskverbimo priežastis dėl lietaus 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir dėl ištirpusio sniego 2021 gruodžio mėnesį, labiausiai tikėtina, buvo pro neeksploatuojamo stogo nusidėvėjusias dalis, atsivėrusius plyšius, taigi dėl pačios ieškovės veiksmų, nesiimant prižiūrėti, sutvarkyti nusidėvėjusią neeksploatuojamo stogo dalį laiku. Ieškovės vertinimu, tai tik patvirtina, kad viso pastato stogo danga yra susidėvėjusi, ją reikia remontuoti. Remontas galimas tik viso stogo, o ne atliekant lokalius palopymus. Stogo konstrukcija, vandens izoliacija, vandens nuleidimo keliai, šiltinamasis sluoknis yra stogo konstrukcijų visuma.

20.12. Dėl gerokai pabrangusių statybinių medžiagų, energijos išteklių ir kitų resursų, stringant tiekimo grandinėms ir vėluojant užsakytoms medžiagoms, atsiradus statybos medžiagų deficitui, statybos darbai itin pabrango. Atsakovams vengiant pašalinti terasas ieškovė iki šiol negali atlikti stogo remonto darbų. Neatlikus stogo remonto darbų vidaus patalpų remonto darbai yra niekiniai, nes vanduo pro stogo pažaidas patenka į patalpų vidų. Kadangi stogo remonto darbų kaip ir vidaus patalpų remonto negalima atlikti dėl atsakovų neveikimo – terasų nepašalinimo, atsakovai privalo atlyginti remonto darbų (vidaus patalpų ir stogo remonto) pabrangimo išlaidas. Šiuo atveju atsakovai už remonto kainų padidėjimą atsako solidariai, kadangi visus šiuos asmenis sieja bendri veiksmai dėl kylančių padarinių.

20.13. Kaip matyti iš UAB „IVRO“ pateiktų lokalinių sąmatų, stogo remonto kaina 2021 m. pabaigoje buvo 10 654,08 Eur be PVM (12 891,44 Eur su PVM), o 2022 m. balandžio mėn. jau 11 679,64 Eur be PVM (14 132,36 Eur su PVM). Taigi dėl atsakovų vengimo sudaryti sąlygas atlikti stogo remonto darbus pagal UAB „IVRO“ lokalines sąmatas ieškovė patyrė 1 025,56 Eur dydžio nuostolius (11 679,64 Eur – 10 654,08 Eur).

20.14. Ieškovė negalėjo suremontuoti vidaus patalpų, nes atlikus vidaus patalpų remontą, tačiau neatlikus stogo remonto darbų ir į patalpas patenkant vandeniui vidaus patalpas reikėtų vėl remontuoti iš naujo. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų UAB „IVRO“ lokalinių sąmatų, vidaus patalpų remonto kaina 2021 m. pabaigoje buvo 10 654,08 Eur be PVM (12 891,44 Eur su PVM), o 2022 m. balandžio mėn. jau 11 679,64 Eur be PVM (14 132,36 Eur su PVM). Taigi dėl atsakovų vengimo sudaryti sąlygas atlikti stogo remonto darbus pagal UAB „IVRO“ lokalines sąmatas ieškovė patyrė 326,34 Eur dydžio nuostolius (7 194,55 Eur – 6 868,21 Eur).

20.15. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė savo versiją, jog patalpų apliejimas galėjo įvykti dėl ieškovės netinkamai prižiūrimų įlajų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokiu teiginiu atsakovai neginčija vandens patekimo į ieškovės patalpas fakto, tačiau tik subjektyviai nurodo patalpų apliejimo priežastis. Nors teismas ir siūlė atsakovams teikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius, tačiau atsakovai tokia teise nesinaudojo ir jokių įrodymų, patvirtinančių savo poziciją, nepateikė. Stogas yra būtinas pastato konstrukcinis elementas. Sutvarkyti stogo, perklojant bituminę dangą, neišardžius terasų nėra galimybės.

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., V. G., T. G. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pagrindinė tarp šalių kilusio konflikto priežastis yra ne stogo remonto poreikis, o ieškovės siekis pasiekti visišką atsakovų terasų pašalinimą. Jei ieškovės tikslas būtų tik stogo remonto darbų atlikimas, ji nekeltų klausimų dėl terasų įrengimo ir eksploatavimo teisėtumo. Siekdama pašalinti atsakovų terasas, ieškovė ėmėsi ne tik rašytinės komunikacijos su atsakovais, bet ir aktyvių veiksmų: 2021 m. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri, atlikusi patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė ir 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu ieškovės skundą pripažino nepagrįstu. Vėliau, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl statinių kadastrinių matavimų ir atsiradus galimybei įregistruoti terasas, atsakovai jas teisėtai įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Sužinojusi apie tai, ieškovė ėmė teikti skundus valstybės įmonei VĮ Registrų centrui, o šiam atmetus skundus inicijavo administracinius ginčus. Dvi administracinės bylos dėl šių sprendimų teisėtumo šiuo metu tebenagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šių ginčų turinys aiškiai nukreiptas prieš atsakovų nuosavybės teisę į terasas ir nėra susijęs nei su stogo remonto būtinybe, nei su vandens pratekėjimo problematika.

21.2. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejose bylose panaikino VĮ Registrų centro sprendimus ir neva pripažino, jog atsakovai „naudoja terasas neteisėtai“, „trukdo stogo remontui ir neturi teisės į terasas“. Tokia interpretacija, atsakovų vertinimu, klaidina teismą, nes administracinių teismų sprendimai buvo grindžiami formaliais VĮ Registrų centro dokumentų trūkumais, o ne terasų faktiniu teisėtumu. Inspekcijos atliktas patikrinimas jokių pažeidimų nenustatė, todėl objektyvaus pagrindo teigti, jog terasos įrengtos ar naudojamos neteisėtai, nėra. Be to, galutiniai sprendimai priimti tik dviejose iš keturių bylų, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios. Atsakovai pažymi, kad, nesant aiškaus ir raštiško šalių susitarimo dėl terasų sugrąžinimo po stogo remonto ir jų tolesnio teisėto naudojimo, jie pagrįstai nuogąstauja, jog, pašalinus terasas, ieškovė darytų visas įmanomas fizines, technines ir teisines kliūtis, siekdama užkirsti kelią terasų atstatymui ir eksploatavimui. Būtent tokios rizikos atsakovai ir siekia išvengti. Kol nėra jokių garantijų dėl galimybės terasas sugrąžinti į pradinę padėtį, atsakovai pagrįstai atsisako jas išardyti, o tokį savo elgesį vertina kaip teisėtą būdą ginti savo teises.

21.3. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto privalo priimti visi namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad abu pastatai pastatyti pagal atskirus projektus bei statybos leidimus, kad Nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti su atskirais unikaliais numeriais, nekeičia situacijos vertinimo. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pats statinių projekto pavadinimas „Kompleksas: Blokuotų gyvenamųjų namų grupė su visuomenine dalimi“ patvirtina, jog statiniai buvo projektuojami ir statomi kaip blokuoti pastatai, sudarantys vieną kompleksą. Todėl vien tai, kad kiekvienam korpusui buvo parengti atskiri techniniai darbo projektai, nereiškia, kad pastatai tapo savarankiški ir izoliuoti vienas nuo kito. Dėl bendro naudojimo objektų sprendžia visų korpusų patalpų savininkai. Ieškovė net neorganizavo tokio savininkų susirinkimo, o daugumos sprendimo dėl bendro naudojimo objekto remonto priimta nėra.

21.4. Šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovų nepavyko rasti sutarimo dėl visuomeninės paskirties pastato stogo remonto būtinumo ir tvarkos. To priežastis – visiškas ieškovės nebendradarbiavimas, atsakovų pasiūlymų ir pageidavimų ignoravimas. Apie poreikį derinti stogo remonto eigą, terminus ir kt. atsakovai rašė ieškovei dar 2022 m. sausio 25 d. atsakyme, tačiau ieškovė visa tai atmetė, įvardydama kaip „bereikalingas diskusijas“. Poreikį derinti stogo remonto klausimus atsakovai išreiškė ir 2022 m. kovo 28 d. rašte, tačiau nesulaukė jokio ieškovės noro susitarti. Ieškovė nepateikė nei aiškios remonto tvarkos, nei teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų visų bendraturčių interesų balansą. Atsakovai siūlė ieškovei atlikti tam tikrus remonto darbus etapais, neskubant ardyti visos stogo dangos ir terasų, pavyzdžiui, pirmiausia susitvarkyti akivaizdžius plyšius neeksploatuojamoje stogo dalyje. Ieškovė atliko neeksploatuojamos stogo dalies remontą, tvarkė ties S. K. terasa esantį parapetą, todėl atsakovams nėra žinoma, ar vanduo į ieškovės patalpas nustojo tekėti, o jei ne – ar sumažėjo pratekėjimas, ar jis liko visose vietose, ar tik kai kuriose.

21.5. Vandens pratekėjimo dėmes ir pėdsakus nustatė teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas rangovas L. P., tačiau nėra aišku, ar tai yra ankstesnio pratekėjimo padariniai (likę pėdsakai), ar tebesitęsiantis vandens patekimas į ieškovės patalpas. Pažymėtina, kad L. P. užfiksavo drėgmę lubose visiškai greta įlajos, kuri yra ieškovės patalpose. Atsakovai ne kartą ragino ieškovę susitvarkyti šią įlają, kad dėl jos nesandarumo vanduo nepatektų į patalpas. Be to, buvo keliamas lietaus nuotekų kanalizacijos sistemos sandarumo klausimas. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu atliko tam tikrus remonto darbus, atsakovams jų rezultatai nėra žinomi. Galiausiai ties ieškovės patalpų langu yra įskilusi siena, tikėtina, kad vanduo galėjo patekti ir pro šį plyšį, todėl jį būtina užtaisyti.

21.6. Atsakovai kėlė laipsniško stogo ir kitų konstrukcijų remonto klausimą, teigdami, kad yra galimos atskiros sandarumo problemos, kurias reikia sutvarkyti, ir tik jeigu tai neduos rezultato, spręsti dėl kitų priemonių. Stogo remonto, kaip kraštutinės priemonės, atsakovai nesiėmė dėl to, kad viso stogo remontas yra ne tik brangus, bet ir sudėtingas procesas. Todėl, neįsitikinus, kad tai vienintelė išeitis, atsakovai nematė pagrindo imtis tokio sprendimo. Atsakovams taip pat svarbu žinoti preliminarią stogo remonto trukmę, pradžios ir pabaigos terminus, nes akivaizdu, kad darbai būtų vykdomi šiltuoju metų laiku, kai atsakovai aktyviai naudojasi terasomis, o kai kurie iš jų gyvena su nepilnamečiais vaikais. Todėl būtina suderinti statybininkų patekimo į stogą klausimus, daiktų sandėliavimą ir kt. Stogo plotas ir konstrukcija yra aiškūs, todėl profesionalūs rangovai gali apskaičiuoti remonto trukmę net ir blogiausio stogo būklės scenarijaus atveju. Atsakovams svarbu, kad darbai neužsitęstų nepagrįstai ilgai, pavyzdžiui, nuo pavasario iki rudens. Be to, jiems itin svarbi remonto darbų ir medžiagų kokybė, kad po metų ar kelerių netektų vėl remontuoti stogo ir iš naujo ardyti terasas.

21.7. Atsakovai taip pat negali įsitikinti, ar yra būtina remontuoti stogą, nes nežinoma, ar buvo išnaudotos visos kitos galimos greitesnės, pigesnės ir paprasčiau įgyvendinamos priemonės, kurios galėtų pašalinti vandens pratekėjimą, išvengiant 162,99 kv. m ploto terasų ardymo. Terasos yra sumontuotos taip, kad į stogą nėra įgręžtų ar įsuktų jokių tvirtinimo detalių – jos tiesiog padėtos ant stogo paviršiaus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad terasos galėjo pažeisti stogo konstrukciją ir dėl to jį reikėtų remontuoti. Ieškovė taip pat akcentuoja stogo statybinių medžiagų garantinio laikotarpio pasibaigimą. Tačiau, atsakovų nuomone, stogas nėra toks senas, kad dėl to būtų būtina keisti visą stogo dangą. Visi vertinimai, pateikti kitų asmenų, yra tik nuomonės ar spėjimai apie galimas priežastis (pvz., vieni minėjo stoglangių, kiti – įlajų ar drenuojančio sluoksnio problemas). Atidengus terasas, kaip to prašo ieškovė, tačiau neatliekant viso stogo remonto, nebūtų jokių garantijų, kad toks remontas pasiteisintų. Teismo ekspertas nenustatė ne tik vandens pratekėjimo priežasčių, bet ir konkrečių stogo vietų, kurias būtina remontuoti, todėl dalinis stogo remontas, kaip prašo ieškovė, laikytinas visiškai netikslingu.

21.8. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra nustatyta atsakovų kaltė ar neteisėti veiksmai. Be to, ieškovės nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai ir neįrodyti – ji jų faktiškai dar nepatyrė. Reikalavimas atlyginti nuostolius dėl patalpų užliejimo taip pat nepagrįstas, nes nenustatyta jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų aplietos ieškovės patalpos. Teismo ekspertas nenustatė, kad montuojant terasas būtų buvusi pažeista stogo konstrukcija. Kaip nustatyta byloje, terasos sumontuotos ant gulekšnių, kurie neturi fizinės galimybės pažeisti stogo. Todėl vandens pratekėjimas į ieškovės patalpas negalėjo įvykti dėl terasų įrengimo ar jų eksploatavimo. Be to, vandens pratekėjimas į ieškovės patalpas buvo užfiksuotas maždaug po 12 m. nuo terasų įrengimo, kas tik dar labiau patvirtina, kad ieškovės nuostoliai su terasomis nesusiję.

21.9. Nėra jokių įrodymų, jog vanduo pro kupolinį stoglangį prateka, teismo ekspertas to nenustatė. Ieškovė savo poziciją grindžia vien spėjimais, neva įtrūkimo pobūdis (įskilimas ties tvirtinimo jungtimi) leidžia manyti, kad pažeidimas galėjo atsirasti montuojant laikančiąsias terasos konstrukcijas ar uždėjus didesnį svorį. UAB „Global Trade LT“ parapeto skardą tvirtino lygiai taip pat, kaip buvo atlikęs S. K., – savisriegiais varžtais. Tačiau būtent S. K. dėl šio tvirtinimo būdo ieškovė kaltina padarius žalą. Pažymėtina, kad UAB „Global Trade LT“ neatliko ir lietaus vandens nuolydžio nuo parapeto dangos įrengimo. Galiausiai, jei vanduo į ieškovės patalpas pateko dėl stogo susidėvėjimo ar lietaus nuotekų kanalizacijos gedimo, atsakovai už tai nėra atsakingi. Tokiais atvejais tai yra visų bendrojo naudojimo objekto bendraturčių, įskaitant pačią ieškovę, pareiga tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo turtą. Tai nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę konkretiems patalpų savininkams. Be to, dalis ieškovės patalpų buvo aplietos dar iki jai jas įsigyjant, todėl ieškovė įsigijo turtą jau su esama rizika, atitinkamai mažesne kaina ir neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius iki patalpų įsigijimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

24. Ieškovė 2025 m. kovo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. vasario 28 d. statinio dalies apžiūros aktą. Ieškovė teigia, kad 2025 m. vasario 27 d. į jos vidaus patalpą – sporto kambarį pro lubas vėl pradėjo smarkiai tekėti vanduo. Vandens pratekėjimo vieta yra ta pati, kaip ir nustatyta 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte ir kituose byloje esančiuose dokumentuose. 2025 m. vasario 28 d. statinio techninės priežiūros inžinieriui V. J. atlikus neeilinę statinio dalies (stogo ir vidaus patalpų) apžiūrą, buvo nustatyta, jog, atliekant 2025 m. vasario 28 d. vidaus patalpų – sporto kambario apžiūrą dėl pasikartojančio pratekėjimo, nustatyta, kad lubų apdaila išbrinkusi, matyti pūslės ir nubėgimo dėmės. Nuardžius dalį lubų apdailos ir patikrinus šiltinimo medžiagą, ji buvo permirkusi vandeniu. Apžiūrint stogo švieslangį matoyti akivaizdžios vandens patekimo galimybės. Švieslangio kupolo tvirtinimo dalis trūkusi ir laidi vandeniui. Švieslangis, pro kurį prateka vanduo į patalpas, yra stogo dalyje, kurioje sumontuota terasa ties patalpomis (duomenys neskelbtini). Šios patalpos priklauso ir šia stogo dalimi naudojasi O. P. ir V. P.. 2025 m. vasario 27 d. pakartotinis vandens pratekėjimas į ieškovės vidaus patalpas įvyko jau po apeliacinio skundo pateikimo ir priėmimo teisme, todėl ieškovė negalėjo šių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą ir pirmosios instancijos sprendimo nepagrįstumą, pateikti anksčiau. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog, netenkinus ieškovės ieškinio ir nesuremontavus stogo, stoglangių, nuolatos bus gadinamos ieškovės patalpos ir ieškovė nuolat patirs nuostolių.

25. Atsakovai 2025 m. kovo 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA-37-822/2025; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA-46-492/2025. Atsakovai nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde remiasi teismų sprendimais administracinėje byloje, tačiau ieškovės apeliaciniai skundai administracinėse bylose atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimai A. V. ir V. V., O. P. ir V. P. atžvilgiu yra palikti galioti, todėl ieškovės argumentai dėl terasų naudojimo neteisėtumo yra paneigti. Atsakovai prašo nepridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ieškovės pateikto 2025 m. vasario 28 d. statinio dalies apžiūros akto, kadangi jame nėra jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo užfiksuotos ankstesniais apžiūrų aktais ir ekspertizės aktu. Į apžiūrą atsakovai kviesti nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti išimtį dėl riboto įrodymų pateikimo apeliaciniame procese.

26. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

27. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54 ir 55 punktai).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktu 2025 m. vasario 28 d. statinio dalies apžiūros aktu siekiama pagrįsti, jog pakartotinis vandens pratekėjimas į ieškovės patalpas įvyko jau po apeliacinio skundo pateikimo, o pratekėjimo vieta atitinka anksčiau užfiksuotą pažeidimo zoną. Kadangi šis įrodymas gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija nusprendžia jį priimti. Pažymėtina, kad naujos faktinės aplinkybės vertintinos kartu su kitais įrodymais, pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

29. Teisėjų kolegija priima atsakovų 2025 m. kovo 17 d. pateiktus įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. kovo 12 d. nutartis. Nors terasų įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nuosekliai kelia abejones dėl terasų teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jų pateikimo laikas yra objektyviai pagrįstas, o turinys – galintis turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

30. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „EM investicijos“ nuosavybės teise 2020 m. spalio 12 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo negyvenamąją – administracinę – biuro patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Administracinė patalpa yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate yra suformuoti du turtiniai vienetai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) – ieškovės patalpos ir trečiajam asmeniui J. Š. priklausančios patalpos (t. 1, b. l. 14). Ieškovei priklausančios administracinės patalpos išnuomotos UAB „Mobili auklė“ (t. 1, b. l. 10).

31. Nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 5 turtiniai vienetai, priklausantys atsakovams T. K., S. K. (duomenys neskelbtini), V. V., A. V. (duomenys neskelbtini), O. P., V. P. (duomenys neskelbtini), V. G., T. G. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims J. Z., A. Z. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–15). Ieškovei priklausančios administracinės patalpos ribojasi su atsakovams priklausančiais butais. Ant ieškovės administracinių patalpų įrengti atsakovų ir trečiųjų asmenų žiemos sodai, taip pat terasos.

32. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pastebėtas gausus vandens lašėjimas pro lubas salėje. Padaryta žala lubų apdailai, laminuotai grindų dangai, ji susieta su buto (duomenys neskelbtini), gyventojais. 2020 m. rugpjūčio 29 d. UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pastebėtas gausus vandens lašėjimas pro lubas hole. Padaryta žala lubų apdailai, kiliminei grindų dangai, ji susieta su buto (duomenys neskelbtini), gyventojais (t. 1, b. l. 20).

33. Iš UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuras“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas padarė išvadą, jog lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp ašių 1-B‘ ir 11-9 priežastys yra susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o lietaus vandens prabėgimo į patalpų vidų tarp 1-B‘ ir 7-5 priežastys yra susijusios su netinkamai užsandarinta ieškovės administracinių patalpų kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Lietaus nuleidimo sistema yra vidinė, turi nusidėvėjimo požymių (t. 1, b. l. 22–52).

34. Iš inžinieriaus V. S. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akto matyti, kad buvo nustatytas vandens prasiskverbimas ieškovės administracinėse patalpose pro lubas ir pro angokraštį direktorės pavaduotojos kabinete, pro lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete, pro lubas tambūre, pro lubas mažojoje salėje. Akte nurodoma, kad lietaus vanduo į patalpas patenka pro pažeistą stogą (t. 1, b. l. 54–56).

35. Nustatyta, kad UAB „Mobili auklė“ kreipėsi į draudiką, kad būtų atlyginta dėl pro stogą patenkančių kritulių padaryta žala. ADB „Gjensidige“ 2022 m. sausio 10 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Pažymėjo, jog nedraudžiamasis įvykis yra susijęs su lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų įsiveržimu pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio (t. 1, b. l. 57-59).

36. Iš 2022 m. balandžio 11 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovės patalpų viduje užfiksuotos ant lubų ir sienų susidariusios dėmės ir nubėgimai, vietomis dažų ir tinko sluoksniai išbrinkę ir atšokę nuo pagrindo, drėgmei surinkti pastatyti kibirai (t. 1, b. l. 75–79). 2023 m. sausio 16 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad užfiksuota gelsva vandens dėmė ant lubų apdailos, darbuotojui nuėmus lubų dengiamąsias plokštes užfiksuota, jog po jomis esanti izoliacinė vata peršlapusi ir prisigėrusi vandens (t. 3, b. l. 77–79).

37. Nustatyta, kad rangovė UAB „Global Trade LT“ atliko neeksploatuojamos stogo dalies, nuo kurios tretieji asmenys nuėmė ir išardė įrengtą terasą (duomenys neskelbtini), ir stogo parapetų remonto darbus. Rangovė UAB „Global Trade LT“ pateikė konsultacinę išadą, kurioje nurodė, kad: atidengus stogo dangą matyti, kad plauto žvyro kiekis ant stogo dvigubai viršija projekte numatytą kiekį; apatinis akmenukų sluoksnis (7 cm) niekada neišdžiūva ir renka savyje šiukšles, drėgmę; būtina nedelsiant atlikti stogo dangos, esančios po įrengtomis terasomis ant stogo, remonto darbus. Gyventojai (duomenys neskelbtini) ėmėsi iniciatyvos ir savarankiškai apsisiuvo skardinę parapeto dalį kompozitinėmis lentelėmis, mechaniškai sutvirtindami varžtais kiaurai pro skardą, taip subadydami skardą, sudėdami svorį ant jos ir nukirpdami horizontalią skardos paviršiaus juostą, o tai sudarė vandeniui galimybę pratekėti į komercines pirmame aukšte esančias patalpas (t. 2, b. l. 104–110).

Dėl terasų teisėtumo klausimų

38. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog atsakovų terasos įrengtos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šiuo klausimu pasisakoma, tačiau terasų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad remiantis LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino atsakovų atstovo prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-8581-386/2022, Nr. eI3-8582-609/2022, Nr. eI3-10761-386/2022, Nr. eI3-10762-342/2022 ir įsiteisės priimti sprendimai. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-196-730/2023 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį dėl bylos sustabdymo.

39. Remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023 (tretieji suinteresuoti asmenys T. K. ir S. K.) ir 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024 (tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir T. G.) priėmė sprendimą, konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įrašyti ar pakeisti tik pateikus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, išskyrus išimtis, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, t. y. nepateikus rašytinio sandorio.

40. Remiantis LITEKO duomenimis ir atsakovų atstovo pateiktais įrodymais, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA-37-822/2025 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA-46-492/2025, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs minėtas civilines bylas, kuriose trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo O. P., J. Š., V. P. ir A. V., V. V., pareiškėjo UAB „EM investicijos“ apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 8 d. sprendimus, kuriais apeliantės ieškiniai atsakovei VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., O. P., J. Š., A. V., V. V. dėl sprendimo panaikinimo buvo atmesti.

41. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra civilinė atsakomybė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovų veiksmais padaryta žala ieškovei priklausančioms administracinėms patalpoms, ir ginčas byloje kilo ne dėl terasų statybos teisėtumo klausimų, o dėl stogo remonto apimties, vandens pratekėjimo priežasčių ir ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, todėl terasų įrengimo teisėtumo klausimas šioje byloje nebuvo ir neturėjo būti sprendžiamas. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad šalys nesutarė dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo – remonto būtinybės, apimties ir vykdymo tvarkos. Šalys negebėjo rasti bendro kompromiso dėl darbų koordinavimo, techninių sprendinių, kaštų pasidalijimo ir stogo remonto organizavimo, todėl konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir neanalizavo ieškovės argumentų dėl atsakovų įrengtų terasų teisėtumo. Apeliantės minimos aplinkybės nekeičia šios bylos ginčo esmės.

Dėl pastato stogo kaip bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ir valdymo tvarkos

42. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad gyvenamasis namas ir administracinis pastatas yra savarankiški statiniai, kadangi turi atskirus projektus, statybos leidimus ir unikalius numerius Nekilnojamojo turto kadastre. Nors pripažįstama, kad stogo konstrukcija, ant kurios įrengtos terasos, yra bendroji to pastato, kuriam ji priklauso, dalinė nuosavybė, ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ją ir atsakovus sieja bendrosios nuosavybės santykiai dėl pastatų kompleksiškumo.

43. Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad tai, kad pastatai registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai su individualiais projektais ir statybos leidimais, savaime nereiškia, jog jie neturi tarpusavio ryšio. Statinių projekto pavadinime aiškiai įvardijama, kad tai yra blokuotų namų kompleksas su visuomenine dalimi, o tai leidžia daryti išvadą, jog šie statiniai buvo suplanuoti kaip tarpusavyje funkciškai susiję, todėl bendrojo naudojimo objektai, įskaitant stogą, turi būti vertinami visų pastato korpusų patalpų savininkų bendros atsakomybės aspektu. Ieškovė bendraturčių susirinkimo dėl remonto sprendimų neinicijavo, daugumos sprendimas nebuvo priimtas.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės ypatumai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniuose. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė apima namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines konstrukcijas, mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitą bendro naudojimo įrangą. Detalesnė tokių objektų apimtis pateikta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, bendrosioms konstrukcijoms priskiriami pastato pamatai, visos laikančiosios sienos, kolonos, išorinės sienos ir pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo privačių patalpų, perdangos, stogas, fasado detalės ir išorinės konstrukcijos, tokios kaip balkonų, lodžijų, terasų laikančiosios konstrukcijos ir kt. Minėtuose įstatymuose nurodytos konstrukcijos, laikomos bendrojo naudojimo objektais, yra papildomai reglamentuojamos ir viešosios teisės aktuose – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR).

45. Pagal statybos techninį reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtinto aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186, 7.40 punktą, stogas apibrėžiamas kaip pastato viršutinė dalis, sauganti jį nuo atmosferos poveikio, o jų konstrukcijoms priskiriami įvairūs stogų tipai, tiek eksploatuojami, tiek ne. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punktą, terasa laikoma atvira ar dengta paaukštinta aikštelė, kuri gali būti įrengta ant plokščiojo stogo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta daryti išvadą, kad stogas laikytinas esmine pastato konstrukcija, o terasa – vienu iš jo panaudojimo būdų. Tokia terasa gali būti tiek bendrojo naudojimo patalpa, tiek naudojama individualiai, tačiau pats stogas, kaip konstrukcinis pagrindas, lieka bendrojo naudojimo objektu. Net jeigu terasa nurodyta kaip konkretaus buto priklausinys Nekilnojamojo turto registre, pati stogo konstrukcija, ant kurios ji įrengta, ir su ja susijusios konstrukcijos yra bendroji dalinė visų patalpų savininkų nuosavybė. Analogiškai buto sienos ar perdangos taip pat nepraranda bendrosios priklausomybės, net jei aptarnauja konkrečią patalpą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė valdo administracines patalpas viename pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai – kitame, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gegužės 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikto 2006 m. Blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto, aiškinamųjų raštų ir 2008 m. Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2A2p) techninio projekto, projektavimo užduočių, aiškinamojo rašto, fotonuotraukų matyti, kad abu statiniai yra to paties statinio, statinių grupės, dalys. Jie neturi savarankiško funkcinio vientisumo, dalijasi bendra siena, inžinerinėmis sistemomis, stogu, o iš kai kurių atsakovams priklausančių butų yra tiesioginiai išėjimai į stogą. Gyvenamasis namas yra prijungtas prie administracinio pastato, o jame įrengtos stiklinės galerijos patalpos, iš kurių yra išėjimai į eksploatuojamą stogą. Aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad stogas numatytas naudoti gyventojams, o gyventojai turėtų galimybę savo nuožiūra tvarkytis stogo plotą.

47. Inspekcija atlikto patikrinimo metu užfiksavo duomenis, jog administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neypatingosios kategorijos administracinės paskirties vieno aukšto pastatas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 4Blp) su plokščiu – sutapdintu stogu, kuris pradėtas statyti 1993 m. Administracinio pastato dešinėje pusėje (žiūrint iš gatvės pusės) prie pastato yra priblokuotas 2-ų aukštų su pastogėmis daugiabutis gyvenamasis namas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 2A2p), kurio statyba pradėta 1993 m. Prie gyvenamojo namo II aukšto butų Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14 patalpų iš administracinio pastato stogo dešinės pusės yra įrengtos stiklinės patalpos, dengtos skaidriu plastiku. Iš stiklinių patalpų yra įrengti išėjimai ant administracinio pastato dalies eksploatuojamo stogo ir gyvenamojo namo (2A2p) kadastrinių matavimų byloje šios patalpos įvardytos kaip galerijos patalpos. Projektuotojos UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“ bendrosios dalies aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 7(duomenys neskelbtini), lapo Nr. BD-6) nurodyta, kad ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojamas stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatyta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini), techninio projekto architektūrinės dalies (Statybos darbų užbaigimas) aiškinamajame rašte (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), lapo Nr. AR-1) nurodyta, kad pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas (2A2p) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra nurodytos galerijos patalpos, ir 2021 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Gyvenamojo namo (2A2p) statyba yra laikoma užbaigta kartu su galerijų patalpų statyba 2017 m. liepos 5 d. („Dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“).

48. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 nurodė, kad pareiškėjas (ieškovė) negyvenamąją patalpą – administracinę – biuro patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise, ją įgydamas perėmė visas teises į patalpą tokia apimtimi, kokia jas valdė ankstesnis savininkas, taigi negali reikalauti be teisėto pagrindo keisti savo įgytų teisių ar kitų asmenų turimų teisių apimties. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso tik patalpos, kurios yra sublokuotuose korpusuose, o šių korpusų pagrindinės konstrukcijos yra bendros ir priklauso visiems tiek II, tiek III korpuso patalpų savininkams.

49. Taigi ši visuma aptartų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai vertinti, jog stogo eksploatavimo klausimai turi būti sprendžiami visų susijusių pastatų savininkų bendru sutarimu (CPK 185 straipsnis).

50. Atsakovų pozicija, kad stogas, nepaisant terasų įrengimo, išlieka bendrojo naudojimo statinio konstrukcija, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovų valdomi pastatai nėra visiškai savarankiški, nes juos sieja bendra siena, funkciniai ryšiai, inžinerinės sistemos ir bendras stogas. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė CK 4.82 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės objektų sudėtį. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija turi pagrindo išvadai, kad pastato stogo konstrukcija yra bendroji dalinė visų pastatų komplekso savininkų – tiek ieškovės, tiek atsakovų – nuosavybė, todėl stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto klausimai turi būti sprendžiami visų bendraturčių bendru sutarimu.

Dėl priežasčių žalai kilti pašalinimo

51. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad kol nėra pašalintos terasos, nėra galimybės nustatyti faktinės stogo pažeidimų apimties, todėl negalima objektyviai įvertinti, kokie konkretūs remonto darbai būtini. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti nei stogo remonto apimties, nei tikslios darbų trukmės. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo dėl terasų nuardymo išsamus detalizavimas šiuo metu objektyviai negalimas.

52. Atsakovų teigimu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų, įskaitant stogo remontą, turi būti priimami visų pastatų savininkų. Šiuo atveju ieškovė neinicijavo jokio bendraturčių susirinkimo ir nesiekė gauti daugumos pritarimo dėl planuojamų darbų. Kadangi bendro sprendimo dėl stogo remonto nebuvo priimta, ieškovės vienašališkai reiškiamas reikalavimas dėl terasų nuardymo yra nepagrįstas.

53. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad stogas kaip bendrojo naudojimo objektas pagal CK 4.82 straipsnį negali būti vienašališkai valdomas ar tvarkomas vieno iš bendraturčių sprendimu. Ieškovė nėra įgaliota priimti sprendimų dėl bendro naudojimo objekto tvarkymo be visų patalpų savininkų pritarimo. Antra, konkrečiu atveju atsakovai iš esmės neprieštarauja dėl stogo remonto būtinybės, neneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės aplietų administracinių patalpų. Atsakovai taip pat nereiškė kategoriško prieštaravimo ieškovės ketinimams atlikti darbus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai pagrįstai prašė pateikti informaciją apie darbų apimtį, terminus ir jų vykdymo sąlygas. Tai ypač svarbu, kadangi siūlomi darbai susiję su jau įrengtų terasų nuėmimu, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, reikalauja ne tik papildomų kaštų, bet ir suderinimo dėl daiktų saugojimo, rangovų patekimo ir pačių darbų eigos konkrečių terminų, darbų kokybės ir kita.

54. Trečia, iš bylos duomenų, šalių susirašinėjimo, paaiškinimų teismo posėdžių metu yra pagrindo išvadai, kad tarp šalių jau nuo pat ieškovės patalpų įsigijimo laikotarpio nebuvo tinkamo bendradarbiavimo. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad stogo remonto klausimas yra išimtinai jos reikalas, atsisakydama tartis dėl sprendimų su kitais savininkais (t. 1, b. l. 60–61, 62 ir daug kitų šalių susirašinėjimų). Atsakovai, suvokdami, kad terasų nuėmimas būtų sudėtingas ir brangus procesas, siūlė ieškovei spręsti vandens skverbimosi problemą etapais, siūlė atlikti „dūmų testą“ ir pan. Tačiau teismo ekspertizės ir kitų specialistų išvadose bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentuota, kad stogo remontas yra būtinas.

55. Teismo ekspertas S. Š. 2024 m. balandžio 23 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:10:54 iki 14:56:38) nurodė kelias galimas vandens patekimo į ieškovės administracines patalpas priežastis (nepakeltas hidroizoliacijos sluoksnis, drenuojančio sluoksnio nebuvimas). Taip pat ekspertas pažymėjo, kad vandens pratekėjimo priežastys tiksliai nenustatytos. Teismo ekspertas patikslino, kad net ir nuardžius terasas nebūtinai būtų galima nustatyti tikslios vandens pratekėjimo židinio vietos, jeigu stogo danga nėra mechaniškai pažeista. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo ekspertas akcentavo daugybę galimų priežasčių, tačiau konkrečios pratekėjimo vietos ir priežasties, dėl kurios vanduo patenka į ieškovės patalpas, nenustatė. Atsižvelgus į ieškovės, eksperto paaiškinimus, yra pagrindo nuspręsti, kad ekspertizės apžiūrą, išsamesnių išvadų pateikimą galėjo apsunkinti aplinkybė, kad teismo ekspertui nebuvo atidengtos terasų konstrukcijos, todėl stogas visapusiškai liko neapžiūrėtas.

56. Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikto teismo ekspertizės akto nustatyta, jog ekspertizės objektas eksperto buvo apžiūrėtas 2023 m. liepos 21 d. ir 31 d. ir padaryta išvada, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar krituliai pateko į administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių stoglangių ir įlajų ir (ar) dėl susidariusių eksploatacijos metu nesandarumų prilydomoje hidroizoliacinėje dangoje (stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi), ir (ar) dėl netinkamai įrengtos stogo dangos (nėra vandenį drenuojančio sluoksnio, stogo susijungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga nepakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos). Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo einamąjį ar kapitalinį remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia atlikti tokio pobūdžio darbus: stoglangių ir įlajų priežiūrai terasose įrengti liukus; stogo susijungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos; tarp hidroizoliacijos ir šilumos izoliuojančio sluoksnių įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį. Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu įvertinus, kad stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi, nustatyta, kad atlikus stogo atskirų vietų remontą nebus garantijos, kad neatsiras naujų pratekėjimo vietų, ir vėl reikės demontuoti terasas. Ekspertizės metu nustatyta, kad tokiu atveju racionaliau atlikti viso stogo, 186,0 kv. m, remonto darbus: nuimti stogo sluoksnius iki hidroizoliacinio sluoksnio; atlikti esamo hidroizoliacinio sluoksnio apžiūrą ir atlikti remonto darbus; įrengti naują hidroizoliacinį sluoksnį (stogo sujungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos); įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį; atkurti arba naujai įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį (terasų įrengimo projekte turi būti nustatyta, ar „polistireno putplastis EPS 150“ atlaikys terasų apkrovų poveikį); pakloti geotekstilę, 250 g/kv.. m; atkurti 5 cm plauto žvyro sluoksnį; pakeisti parapetų deformuotą skardą, įrengiant apsauginę tvorelę iki 1200 mm nuo terasos grindų lygio (t. 4, b. l. 58–125). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis, kurios buvo grindžiamos objektyviomis apžiūromis, kurias jis galėjo atlikti prieidamas prie tam tikrų stogo vietų, todėl teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų visumos turi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės akcentuojama viso stogo remonto būtinybė yra iš esmės pagrįsta.

57. Ieškovė 2025 m. kovo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. vasario 28 d. statinio dalies apžiūros aktą. Nurodo, kad 2025 m. vasario 27 d. į jos vidaus patalpą – sporto kambarį pro lubas vėl pradėjo smarkiai tekėti vanduo. Vandens pratekėjimo vieta yra ta pati, kaip ir nustatyta 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akte ir kituose byloje esančiuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad reikalingas viso stogo remontas, nes atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis nenustatytos konkrečios vandens pratekėjimo priežastys, o priežasčių dėl vandens pratekėjimo gali būti daug daugiau įvertinus ne tik priežastis dėl galbūt netinkamai įrengtų, prižiūrimų terasų, bet ir tai, kad yra pasibaigęs stogo dangos galiojimo garantinis laikotarpis.

58. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė žodžiu prašė nuimti daiktus ir išardyti terasas dar 2021 m. Ieškovės vertinimu, atsakovams geruoju nevykdant prašymo ieškovė pateikė prašymus – reikalavimus raštu. Iš pradžių buvo prašoma iki 2022 m. sausio 31 d. atkurti stogo būklę iki atvirų terasų įrengimo, nuimant įrengtas konstrukcijas iki frakcinio plauto žvyro sluoksnio. Vėliau pakartotiniu 2022 m. kovo 9 d. prašymu nustatytas naujas terminas iki 2022 m. balandžio 10 d., vėliau 2022 m. gegužės 11 d. raštu dar kartą paprašyta išardyti terasas per 7 kalendorines dienas. Iš esmės ieškovė atsakovams reikalavimus kėlė laikydamasi pozicijos, kad terasos yra įrengtos neteisėtai, nesilaikant techninių reikalavimų ir kita, pasisakymais leisdama suprasti atsakovams, kad, nuardžius terasas, atsakovai gali nebeturėti galimybių jų įsirengti, atkurti į buvusią padėtį, nes tam gali prieštarauti ieškovė. Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad ji neturi suinteresuotumo dėl naudojimosi terasomis, neketina trukdyti atsakovams jas įsirengti atlikus stogo remonto darbus, tačiau visgi laikėsi pozicijos, kad konkrečius klausimus dėl stogo remonto, darbų apimties, terminų turi teisę spręsti vienavaldiškai, neturi pareigos atsakovų informuoti apie darbų eigą ar teikti su darbų atlikimu informaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia ieškovės pozicija nėra teisinio pagrindo sutikti, įvertinus tai, kad stogas yra bendrojo naudojimo objektas ir negali būti vienašališkai valdomas ar tvarkomas vieno iš bendraturčių sprendimu.

59. Taigi nors ieškovė patikslintame ieškinyje ir prašė teismo įpareigoti atsakovus nuimti daiktus (statinius, įrenginius ir kt.), išardyti įrengtas terasas, esančias ant pastato (duomenys neskelbtini), stogo, kurios įrengtos virš negyvenamosios patalpos – administracinės – biuro patalpos, sudarant sąlygas nustatyti kitas galimas vandens pratekėjimo priežastis ir atlikti stogo remonto darbus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis reikalavimas suformuluotas neaiškiai, nes iš esmės nei darbų apimtys, nei terminai nėra apibrėžti, reikalavimas yra nekonkretūs, nėra aiški šio reikalavimo įgyvendinimo tvarka, jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Taigi, ieškovė suformulavo bendro pobūdžio reikalavimus nenurodydama, kas konkrečiai ir per kokį laikotarpį, kieno lėšomis turėtų atlikti terasų ardymą, kokie konkrečiai stogo darbai ir kokias terminais turėtų būti atliekami, kieno lėšomis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad toks nekonkretus reikalavimas, nesant nustatytų terminų ir darbų apimčių, pažeidžia atsakovų interesus.

60. Atsakovai kėlė klausimą, jog netikslinga iš karto ardyti visas terasas, esą pirmiausia reikėtų suremontuoti neeksploatuojamą stogo dalį, nustatyti kitas galimas vandens pratekėjimo priežastis ir tik tuomet spręsti dėl tolesnių veiksmų. Tačiau byloje esanti specialistų, ekspertų nuomonė ir iš esmės visuma duomenų patvirtina, kad atskirų stogo dalių tvarkymas nebūtų efektyvus, nes nėra nustatytos visos priežastys, dėl ko įvyksta vandens pratekėjimai. Be to, ir atlikus konkrečius veiksmus, atskirus stogo remonto darbus, situacija dėl vandens pratekėjimo nepasikeitė. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovei nėra racionalu tvarkyti vidaus patalpas dėl apliejimo, nes vandens pratekėjimo priežastys nėra pašalintos. Bendraturčiai turėtų būti suinteresuoti, kad susiklosčiusi situacija būtų išspręsta, derinti tarpusavyje klausimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, siekdami išvengti kylančių nepatogumų ir nuostolių. Pažymėtina, kad atsakovai, būdami bendraturčiai, turi pareigą įvertinti visas aplinkybes, susijusias su objektyviu stogo dangos nusidėvėjimu, kuris gali lemti būtinybę keisti visą stogą. Atsakovai, kaip bendraturčiai, taip pat yra atsakingi ir už bendro naudojimo objekto – stogo – būklę. Nagrinėjamu atveju nors atsakovai akcentuoja savo bendradarbiavimą, nurodo, kad neprieštarautų, kad būtų atliekamas stogo remontas, kaltina ieškovę nebendradarbiavimu, tačiau nesutikdami su ieškovės argumentais jie taip pat turi pareigą pateikti šiuos teiginius paneigiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), pavyzdžiui, kad po terasų konstrukcijomis nėra mechaninių stogo dangos pažeidimų, kad terasų įrengimas nepažeidė hidroizoliacijos ar kitų stogo konstrukcinių elementų ir kita. Be to, atsakovai, keldami klausimą, kad ieškovė turėtų savo lėšomis išardyti terasas, užtikrinti jų saugojimą ir atkūrimą į buvusią padėtį, taip pat nurodydami apie patirtinus nuostolius, priešieškinio neteikė ir konkrečių reikalavimų nereiškė.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, abi šalys, būdamos bendraturtės, yra atsakingos už stogo būklę ir turi būti suinteresuotos, kad jis būtų tinkamai suremontuotas. Byloje turi būti pareikšti aiškūs ir konkretūs reikalavimai, nustatyta ir įvertinta visuma faktinių aplinkybių ir tik visumos nustatytų aplinkybių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ginčas dėl abiejų šalių nesugebėjimo bendradarbiauti, nenustatytų bylai reikšmingų aplinkybių, nesudarymo specialistams, ekspertui sąlygų remiantis objektyviais duomenimis pateikti išsamias išvadas iš esmės liko neišspręstas. Taip pat teisėjų kolegija šiuo aspektu nusprendžia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga ginčą dėl stogo remonto būtinumo, jo apimties, techninių sprendinių, darbų koordinavimo, terasų nuardymo ir atstatymo klausimų, jų kaštų paskirstymo ir terminų nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo, suteikiant šalims galimybę pateikti papildomus duomenis, patikslinti reikalavimus ir pozicijas, siekiant visapusiškai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl žalos atlyginimo

62. Ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad žala kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 27 ir 29 d. vandens pratekėjimo į tuo metu bendrovei UAB „Sparti eiga“ priklausiusias patalpas.

63. Byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo šias patalpas jau po šio įvykio – 2020 m. spalio 12 d., žinodama apie anksčiau buvusį užpylimą.

64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, pagal 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės aktą, vandens pratekėjimo į patalpas priežastys buvo susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais ir netinkamai užsandarinta buvusio kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Teismo ekspertui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti stoglangį, esantį O. P. ir V. P. terasoje, kadangi jie neatidarė terasos konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimus dėl 1 683,05 Eur iš T. K. ir S. K., 5 185,16 Eur iš O. P. ir V. P. ir 1 351,90 Eur iš visų atsakovų priteisimo, nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės akto (UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“), inžinieriaus V. S. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akto, UAB „Global Trade LT“ konsultacinės išvados, 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo ekspertizės akto ir 2024 m. balandžio 19 d. Statinio dalinės apžiūros akto.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas ir kiti techniniai dokumentai pagrindžia vandens pratekėjimo faktą. Tuo tarpu padaryta ieškovės administracinių patalpų vidaus apdailos žala (lubų, sienų, grindų pažeidimai) nustatyta vėliau – 2021 m. rugpjūčio 26 d. V. P. apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad lyjant lietui vanduo prasiskverbė pro lubas direktorės pavaduotojos kabinete, dėl ko buvo sugadinta medžio plaušo ir gipso kartono lubų apdaila; pro angokraštį į patalpą patenkantis vanduo sugadino viršutinį angokraštį ir medžio drožlių palangę; pro lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete prasiskverbęs vanduo sugadino gipso kartono sieną, jos apdailą ir lubas; pro lubas tambūre tekantis vanduo sugadino gipso kartono lubas, jų apdailą, o dėl daugybinių išbėgimo taškų buvo paveikta ir grindų danga; pro lubas mažojoje salėje prasiskverbęs vanduo sugadino medžio plaušo lubų apdailą bei laminuotą grindų dangą; 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Mobili auklė“ kreipėsi į draudiką, kad būtų atlyginta dėl pro stogą patenkančių kritulių padaryta žala, ir šio įvykio metu, kaip nurodoma pranešime, ištirpęs sniegas subėgo į komercinių patalpų vidų pro lubas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57), šis įvykis pripažintas nedraudžiamuoju; 2022 m. balandžio 11 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nustatyta, kad ieškovės patalpų viduje užfiksuotos ant lubų ir sienų susidariusios dėmės ir nubėgimai, vietomis dažų ir tinko sluoksniai išbrinkę ir atšokę nuo pagrindo, drėgmei surinkti pastatyti kibirai.

66. Bylos duomenimis, 2022 m. balandžio mėn., praėjus beveik dvejiems metams po pirminio apliejimo, teismui pateiktos sąmatos dėl remonto darbų vertės, kuriomis remdamasi ieškovė vertina jai padarytos žalos dydį. Konkrečiu atveju teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar 2022 m. sąmatose nurodyti darbai ir jų apimtys yra tiesiogiai susiję būtent su 2020 m. vandens pratekėjimu, nes ieškovė remiasi 2020 m. spalio 23 d. Statinio dalinės ekspertizės aktu. Kai kurie pažeidimai (pvz., lubos, grindys, sienos) galėjo atsirasti per vėlesnius apliejimus, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio 31 d., kai dėl pro stogą patenkančių kritulių padaryta žala. Konkrečiu atveju iš ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl žalos atlyginimo manytina, kad pateikti duomenys nėra pakankamai, siekiant nuspręsti, kuri žalos dalis kilo iki patalpų įsigijimo (ir ar konkreti žala padaryta ieškovei ar buvusiai savininkei), o kuri – po to. Neaišku, ar visa žala susiformavo iškart po 2020 m. apliejimo, ar einant laikui didėjo dėl vėlesnių pratekėjimų. Iš 2022 m. balandžio mėn. pateiktų lokalių sąmatų negalima patikimai nustatyti, ar jose įvertinti padariniai kilo būtent dėl, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio 31 d. įvykusio ieškovės administracinių patalpų apliejimo, ar yra susiję su vėlesniais įvykiais, nes sąmatose nurodomi tik atlikti / atliktini darbai. Taigi sprendžiant klausimą būtina nustatyti visas sąlygas dėl žalos atlyginimo ir tuo pagrindu kylančios atsakovų atsakomybės apimties. Todėl vertintina, kad šiuo aspektu taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, nes neaišku, ar 2022 m. balandžio mėn. sąmatose įtraukti darbai susiję su žalą sukėlusiais įvykiais, įvykusiais iki ieškovei tampant patalpų savininke, ar įvykusiais jau po jų įsigijimo, ar žala kilo dėl vieno konkretaus pratekėjimo, ar per ilgesnį laikotarpį dėl pasikartojančių įvykių.

67. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl atsakovų vengimo išardyti terasas ji patyrė 1 351,90 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 1 025,56 Eur – dėl padidėjusios stogo remonto kainos (nuo 10 654,08 Eur iki 11 679,64 Eur be PVM) ir 326,34 Eur – dėl vidaus patalpų remonto (nuo 7 194,55 Eur iki 6 868,21 Eur be PVM). Šiuos nuostolius ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

68. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalaujama suma grindžiama pabrangimu, kuris esą įvyko dėl to, kad atsakovai vengė išardyti terasas. Taip pat ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo solidariai, nepagrįsdama, kodėl visų atsakovų atsakomybė turėtų būti solidari, jei jų pozicijos skyrėsi; nepateikdama konkrečių įrodymų, kad kiekvienas iš atsakovų savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie šio pabrangimo. Ieškovės 1 351,90 Eur reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumas taip pat negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, nes reikalauja papildomo faktinių aplinkybių aiškinimosi.

69. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nepakanka objektyvių ir išsamių duomenų, reikalingų visapusiškam ginčo išsprendimui. Pavyzdžiui, reikia spręsti dėl papildomos specialistų apžiūros ar papildomos / pakartotinės ekspertizės, siekiant nustatyti faktinio žalos atsiradimo momentą, žalos dydžius, priežastinį ryšį tarp žalos ir konkrečių atsakovų veiksmų ar neveikimo, papildomai nustatyti ir įvertinti, kokia žala galėjo atsirasti dar iki patalpų įsigijimo, kokia (jei kilo) jau ieškovei esant savininke. Be to, sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės, nežinoma, kokios faktinės aplinkybės gali paaiškėti nuardžius visas terasas, nėra galimybės nuspręsti nei apie galimus terasų įrengimo techninius trūkumus, nei apie galimą konkrečių atsakovų atsakomybę dėl stogo konstrukcijų pažeidimo. Taigi naujai nustatytinos ir paaiškėjusios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant dėl reikalavimų atlyginti žalą pagrįstumo. Kadangi papildomai nustatytinos aplinkybės gali turėti esminę reikšmę tiek civilinės atsakomybės buvimui, tiek jos apimčiai, tiek prievolės įvykdymo sąlygoms, klausimai dėl žalos atlyginimo, dėl nuostolių, patirtų dėl padidėjusių kainų, ir dėl įpareigojimo nuardyti terasas grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, minėta, kad šioje bylos stadijoje nei ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo apimtis, nei pagrindas įpareigoti atsakovus nuardyti terasas nėra konkretus ir aiškus, todėl dėl minėtais aspektais tikslintinų reikalavimų yra pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė.

70. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

71. Apeliacinės instancijos teismo kompetencija šioje situacijoje yra ribota, nes, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylą galima grąžinti nagrinėti iš naujo, jei pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pagal procesinės teisės normas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neturi teisės ir pareigos išnagrinėti ginčą, nustatyti faktines aplinkybes ir jas įvertinusi padaryti atitinkamas išvadas tais aspektais, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Dėl anksčiau nurodytų konkrečių aplinkybių, nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme dėl naujai tirtinų aplinkybių apimties bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Byloje pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl byla dėl byloje nustatytinų faktinių aplinkybių apimties ir jų įvertinimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant nepakankamai aiškiam, konkrečiam ieškinio dalykui ir pagrindui, netinkamai taikė proceso teisės normas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, žalos dydžio nustatymo pagrįstumą ir jos atsiradimo momentą, taip pat neatskleidė esminių aplinkybių dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių. Dėl to byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai ir liko neatskleista jos esmė, t.y. iš esmės nenustatytos priežastys lėmusios ir toliau galinčios lemti žalos atsiradimą. Susiklosčiusi konkreti situacija, neišsprendus ginčo iš esmės, prognozuoja ginčus ir teisminius procesus ateityje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

73. Kadangi civilinė byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Vilija Valantienė