Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams V. K., G. V., atsakovams V. V., S. K., jų atstovui advokatui R. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EM investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovams T. K., S. K. (S. K.), A. V., V. V., O. P., V. (V.) P., V. (V.) G., T. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. Z., A. Z., J. Š., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, dėl nuostolių priteisimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti Atsakovus T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G., V. G., per 6 (šešis) mėnesiu nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlikti savo eksploatuojamos pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo, virš Negyvenamosios patalpos - Administracinės – biuro patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies remontą pagal 2006 m. Blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto sprendinius, užtikrinant, kad būtų pašalintas kritulių patekimas į Negyvenamąsias patalpas - Administracines – biuro patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apie stogo remonto pradžią prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informuojant Ieškovę UAB „EM investicijos“ ir sudarant jos pasitelktam ekspertui tikrinti stogo remonto būklę; 2) jei Atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys stogo remonto darbų, priteisti iš darbus nevykdančio Atsakovo mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš Atsakovų T. K., S. K., 1128,86 Eur dydžio nuostolių; 4) priteisti iš Atsakovų O. P., V. P. 8019,79 Eur dydžio nuostolių; 5) priteisti solidariai iš Atsakovų T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G., V. G., 2636,53 Eur dydžio nuostolių; 6) priteisti iš Atsakovų Ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš Atsakovų Ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Ieškovė nuo 2020-10-12 nuosavybės teise valdo Negyvenamąją patalpą – Administracinę – biuro patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Šiame Pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuoti tik du turtiniai vienetai, iš kurių vienas yra Ieškovei priklausančios Patalpos, o kitą valdo Trečiasis asmuo J. Š.. Atsakovai, turintys butus kitame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. K., S. K. ((duomenys neskelbtini)), V. V., A. V. ((duomenys neskelbtini)), O. P., V. P. ((duomenys neskelbtini)), V. G., T. G. ((duomenys neskelbtini)), Tretieji asmenys J. Z., A. Z. ((duomenys neskelbtini)) antro aukšto lygyje yra įsirengę žiemos sodus ir ant Patalpų stogo yra įsirengę terasas. Terasos įrengtos ant Ieškovės Patalpų kupolinių stoglangių.

Ankstesnis Patalpų savininkas - Pardavėjas UAB „Sparti eiga“ nurodė Ieškovei, kad stogo, esančio virš Patalpų, konstrukcija yra pažeista ant pastato stogo terasas įsirengusių kito pastato gyventojų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2020-09-09 apžiūros aktas, kuris buvo išsiųstas Atsakovams ir UAB “Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras” 2020-10-23 statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. SDE-20-10-02 (toliau – Statinio dalinės ekspertizės aktas). Statinio dalinės ekspertizės akte nustatyta, kad prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių 1-B ir 11-9, priežastys yra susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių tarp ašių 1-B ir 7-5 priežastys yra susijusios su netinkamai užsandarinta Ieškovės Patalpų kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą.

Atestuotas statybos darbų techninės priežiūros inžinierius V. S. apžiūrėjo stogą ir 2021-08-26 Apžiūros akte konstatavo, kad dėl besiskverbiančio į patalpas vandens lyjant lietui nustatyta: vandens prasiskverbimas per lubas direktorės pavaduotojos kabinete, ko pasėkoje sugadinta medžio plaušo ir gipso kartono lubų apdailos; vandens prasiskverbimas per angokraštį direktorės pavaduotojos kabinete, ko pasėkoje sugadinti viršutinis angokraštis ir medžio drožlių palangė; vandens prasiskverbimas per lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete, ko pasėkoje sugadinta gipso kartono siena ir jos apdaila, sugadinta lubų apdaila; vandens prasiskverbimas per lubas tambūre, ko pasėkoje sugadinta gipso kartono lubos ir jų apdaila, grindų danga veikiama vandens, kadangi išbėgimo taškai daugybiniai; vandens prasiskverbimas per lubas mažojoje salėje, ko pasėkoje sugadinta medžio plaušo lubų apdaila ir sugadinta laminuota grindų danga.

Siekiant suremontuoti stogą, kad į Patalpas esant krituliams nepatektų vanduo Atsakovų buvo prašoma atlaisvinti terasas, tačiau Atsakovai iki šiol tokių veiksmų neatliko. Atsakovai informavo, kad siekia taikaus susitarimo, tačiau nesutiko su reikalavimu atlaisvinti stogą.

Nuo ieškinio pateikimo atsirado dvi naujos vandens prabėgimo vietos - pakabinamų lubų plokštėje yra dėmės ir ją nuėmus, esanti izoliacinė vata yra peršlapusi. Salėje medinėje lubų apdailos dalyje matoma drėgna dėmė.

Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad stogo remontą atlikti būtina, tikslių priežasčių nustatyti negalima dėl uždengtų terasų.

Statinio techninę priežiūrą vykdžiusio V. J. 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. aktuose užfiksuoti vandens pratekėjimai į Ieškovei priklausančias patalpas.

Ieškovė ir Atsakovai yra Pastato stogo bendraturčiai. Stogas uždengtas Atsakovų įrengtomis terasomis, jų daiktais – pavėsinėmis, vazonais ir pan., be to ant stogo yra Pastato įlajos, kurios yra uždengtos terasomis. Ant Atsakovų eksploatuojamo stogo patekti galima tik per Atsakovų butus arba kopėčiomis, stogo suremontuoti Atsakovams jį intensyviai eksploatuojant, Ieškovė neturi galimybės. Tarp Ieškovės ir Atsakovų nėra sutarimo dėl Atsakovų eksploatuojamo stogo remonto.

Ieškovė, kaip stogo bendraturtė, įvykdė savo pareigą, suremontuodama neeksploatuojamą stogo dalį. Todėl Atsakovai turėtų kiekvienas savo lėšomis atitinkamai suremontuoti savo eksploatuojamo stogo dalis, užtikrinant, kad krituliai nepatektų į Ieškovės valdomas patalpas.

Statinio dalinės ekspertizės aktu nustatyta, kad stogo pažaidos atsirado įrengiant eksploatuojamą stogą, todėl už padarytą žalą turi atsakyti ją padarę asmenys. Šiuo atveju virš Ieškovės Patalpų 2020-10-23 Statinio dalinės ekspertizės akte nustatytų prabėgimo vietų terasas naudoja T. K. ir S. K. bei atitinkamai O. P. ir V. P..

Vanduo per stogo konstrukciją patenka į Ieškovės vidaus patalpą - holą. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 10 buto savininkai – Atsakovai T. K. ir S. K., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 8019,79 Eur be PVM. Vanduo per stogo konstrukciją patenka į Ieškovės vidaus patalpą - sporto kambarį. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 12 buto savininkai – O. P. ir V. P., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 1128,86 Eur be PVM.

Patalpų vidaus remontą būtina atlikti dėl jas sugadinusių (ir gadinančių) stogo prabėgimų. Atsižvelgiant į tai, kad dviejų vietų prabėgimai yra nustatyti 2020-10-23 Statinio dalinės ekspertizės aktu ir dėl jų vidaus patalpų remonto išlaidų yra prašoma iš Atsakovų T. K., S. K., V. P., O. P. – t. y. holo ir sporto kambario, kitas išlaidas Ieškovė prašo priteisti iš visų Atsakovų solidariai, kadangi žala atsirado bendrais jų veiksmais (neveikimu). V. A. nuo pat pradžių vieningai laikėsi pozicijos neleisti Ieškovei suremontuoti stogo, neremontavo stogo patys, dėl ko Ieškovė patyrė žalos, dėl būtinumo remontuoti vidaus patalpas. Todėl prašo priteisti solidariai iš Atsakovų 2636,53 Eur dydžio nuostolius.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog byloje niekada nebuvo keliamas terasų teisėtumo klausimas, tačiau atsakovai taip pat neturi suabsoliutinti savo teisės eksploatuoti terasas. Terasomis naudojasi tik atsakovai, todėl jie ir turi atsakyti už tinkamą jų priežiūrą.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai nėra prieš stogo remontą, jeigu tai yra būtina. Tačiau ieškovė visiškai nebendradarbiauja ir neieško kompromiso, o nelanksčiai laikosi savo reikalavimo išardyti terasas, kurios vėliau negalės būti eksploatuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė UAB „EM investicijos“ nuosavybės teise 2020 m. spalio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1AK-7380 pagrindu valdo negyvenamąją – administracinę – biuro patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpa yra pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate yra suformuoti du turtiniai vienetai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) - ieškovės patalpos ir trečiajam asmeniui J. Š. priklausančios patalpos. Ieškovei priklausančios patalpos išnuomotos UAB „Mobili auklė“.

Pastate – gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuoti 5 turtiniai vienetai priklausantys atsakovams T. K., S. K. ((duomenys neskelbtini)), V. V., A. V. ((duomenys neskelbtini)), O. P., V. P. ((duomenys neskelbtini)), V. G., T. G. ((duomenys neskelbtini)), tretiesiems asmenims J. Z., A. Z. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklausančios Patalpos ribojasi su atsakovams priklausančiais butais. Ant ieškovės Patalpų įrengti atsakovų ir trečiųjų asmenų J. Z. ir A. Z. žiemos sodai, taip pat terasos.

UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ 2020 m. rugsėjo 9 d. apžiūros akte nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) pastebėtas gausus vandens lašėjimas per lubas salėje. Padaryta žala lubų apdailai, laminuotai grindų dangai. Susieta su gyventojais iš (duomenys neskelbtini). Žala užregistruota draudime.

2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pastebėtas gausus vandens lašėjimas pro lubas salėje. Padaryta žala lubų apdailai, laminuotai grindų dangai, ji susieta su buto (duomenys neskelbtini), gyventojais. 2020 m. rugpjūčio 29 d. UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pastebėtas gausus vandens lašėjimas pro lubas hole. Padaryta žala lubų apdailai, kiliminei grindų dangai, ji susieta su buto (duomenys neskelbtini), gyventojais

UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. SDE-20-10-02 ekspertas padarė išvadą, jog prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių 1-B ir 11-9, priežastys yra susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių tarp ašių 1-B ir 7-5 priežastys yra susijusios su netinkamai užsandarinta ieškovės Patalpų kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Nurodė jog lietaus nuvedimo sistema yra vidinė, turi nusidėvėjimo požymių.

Inžinieriaus V. S. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros aktu nustatytas vandens prasiskverbimas ieškovės Patalpose per lubas ir per angokraštį direktorės pavaduotojos kabinete, per lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete, per lubas tambūre, per lubas mažojoje salėje.

Iš ieškovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės patalpos buvo stipriai apipiltos, nes ištirpęs sniegas subėgo į komercinių patalpų vidų per lubas.

UAB „Mobili auklė“ kreipėsi į draudiką, kad būtų atlyginta dėl per stogą patenkančių kritulių padaryta žala. ADB „Gjensidige“ 2022 m. sausio 10 d. pranešimu Nr. SD4-1199449 informavo, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Pažymėjo, jog nedraudžiamasis įvykis yra susijęs su lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų įsiveržimo pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio.

Šalių ir jų atstovų susirašinėjimo pranešimais, nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. raštiškai pradėjo reikalauti atsakovų nuimti terasų konstrukcijas nuo stogo, atstatyti stogo būklę iki atvirų terasų įrengimo, siūlė kreiptis į teismą, siekiant įrodyti terasų naudojimosi teisėtumą, ragino netrukdyti stogo remonto darbams, nesutiko, kad atsakovai terasas įsirengė be ieškovės sutikimo, kaltino, jog terasos įrengtos savavališkai, o atsakovai nesutiko su tokiais nekonkrečiais reikalavimais, siūlė tikrinti kitas vandens prasiskverbimo galimybes, nesutiko, jog negali naudoti terasų ant ieškovės patalpų, įrodinėjo, teikė dokumentus, projektinę dokumentaciją apie techniniame projekte numatytą terasų naudojimą.

2022 m. balandžio 11 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad ieškovės patalpų viduje užfiksuotos ant lubų bei sienų susidariusios dėmės ir nubėgimai, vietomis dažų ir tinko sluoksniai išbrinkę ir atšokę nuo pagrindo, drėgmės surinkimui pastatyti kibirai.

2022 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutartimi Nr. 2022/09/01 ieškovės pasitelktas rangovas UAB „Global Trade LT“ atliko neeksploatuojamos stogo dalies, stogo dalies nuo kurios tretieji asmenys J. ir A. Z. nuėmė ir išardė įrengtą terasą ((duomenys neskelbtini)) bei stogo parapetų remonto darbai.

Rangovas UAB „Global Trade LT“ pateikė Konsultacinę išadą, kurioje nurodė, kad: atidengus stogo dangą matyti, kad plauto žvyro kiekis ant stogo dvigubai viršija projekte numatytą kiekį; apatinis akmenukų sluoksnis (7 cm) niekada neišdžiūna ir renka savyje šiukšles bei drėgmę; būtina nedelsiant atlikti remonto darbus stogo dangai, esačiai po įrengtomis terasomis ant stogo. Be to nurodė, jog gyventojai ((duomenys neskelbtini)) ėmėsi iniciatyvos ir savarankiškai apsisiuvo skardinę parapeto dalį kompozitinėmis lentelėmis, mechaniškai tvirtindami varžtais kiaurai per skardą, taip subadydami skardą, sudėdami svorį ant jos bei nukirpdami horizontalaus skardos paviršiaus juostą, o tai įtakojo galimybę vandeniui pratekėti į komercines pirmame aukšte esančias patalpas.

2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės objektas eksperto buvo apžiūrėtas 2023 m. liepos mėn. 21 d. ir 31 d. Padaryta išvada, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti ar krituliai pateko į administracines patalpas, adresu , (duomenys neskelbtini) dėl nesandarių stoglangių ir įlajų ir/ar dėl susidariusių eksploatacijos metu nesandarumų prilydomoje hidroizoliacinėje dangoje (stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi) ir/ar dėl netinkamai įrengtos stogo dangos (nėra vandenį drenuojančio sluoksnio, stogo susijungimo vietose su sienomis hidroizoliacinė danga nepakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos). Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą, taip kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas.

Ginčas byloje kilo dėl stogo remonto apimties, vandens pratekėjimo priežasčių ir ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, dėl to, kad šalys nesutarė dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo – remonto būtinybės, apimties ir vykdymo tvarkos.

Dėl pastato stogo kaip bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ir valdymo tvarkos.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išvardyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas); šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosioms konstrukcijoms priskiriamos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Minėtuose įstatymuose nurodytos konstrukcijos, laikomos bendrojo naudojimo objektais, yra papildomai reglamentuojamos ir viešosios teisės aktuose – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR).

Ieškovė valdo administracines patalpas viename pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai – kitame, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gegužės 21 d. pateikto 2006 m. Blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto, aiškinamųjų raštų ir 2008 m. Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2A2p) techninio projekto, projektavimo užduočių, aiškinamojo rašto, fotonuotraukų matyti, kad abu statiniai yra to paties statinio, statinių grupės, dalys. Jie neturi savarankiško funkcinio vientisumo, dalijasi bendra siena, inžinerinėmis sistemomis, stogu, o iš kai kurių atsakovams priklausančių butų yra tiesioginiai išėjimai į stogą. Gyvenamasis namas yra prijungtas prie administracinio pastato, o jame įrengtos stiklinės galerijos patalpos, iš kurių yra išėjimai į eksploatuojamą stogą. Aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad stogas numatytas naudoti gyventojams, o gyventojai turėtų galimybę savo nuožiūra tvarkytis stogo plotą.

Inspekcija atlikto patikrinimo metu užfiksavo duomenis, jog administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neypatingosios kategorijos administracinės paskirties vieno aukšto pastatas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini) ) su plokščiu – sutapdintu stogu, kuris pradėtas statyti 1993 m. Administracinio pastato dešinėje pusėje (žiūrint iš gatvės pusės) prie pastato yra priblokuotas 2-ų aukštų su pastogėmis daugiabutis gyvenamasis namas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini)), kurio statyba pradėta 1993 m. Prie gyvenamojo namo II aukšto butų Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14 patalpų iš administracinio pastato stogo dešinės pusės yra įrengtos stiklinės patalpos, dengtos skaidriu plastiku. Iš stiklinių patalpų yra įrengti išėjimai ant administracinio pastato dalies eksploatuojamo stogo ir gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje šios patalpos įvardytos kaip galerijos patalpos. Projektuotojos UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“ bendrosios dalies aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 7-0905-TP-BD, lapo Nr. BD-6) nurodyta, kad ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojamas stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatyta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini), techninio projekto architektūrinės dalies (Statybos darbų užbaigimas) aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 6-0112-TP-A, lapo Nr. AR-1) nurodyta, kad pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra nurodytos galerijos patalpos, ir 2021 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170705-00184 pagrindu. Gyvenamojo namo (2A2p) statyba yra laikoma užbaigta kartu su galerijų patalpų statyba 2017 m. liepos 5 d. („(duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2D-16317“).

Ši visuma aptartų faktinių aplinkybių leidžia pagrįstai vertinti, jog stogas yra pastato konstrukcijos bendra dalis ir jo eksploatavimo klausimai turi būti sprendžiami visų susijusių pastatų savininkų bendru sutarimu.

Pabrėžtina, kad CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. lex speciali) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kuomet objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties, atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad drėgmė į ieškovės administracinės paskirties patalpas patekdavo iš patalpų viršaus, t. y. per stogą ir terasas, įrengtas ant stogo, todėl byloje aktualus būtent šių konstrukcinių elementų nuosavybės klausimas. Pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtinto aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186, 7.40 punktą stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogų konstrukcijoms priskiriami: plokščiasis neeksploatuojamas stogas, plokščiasis eksploatuojamas stogas, plokščiasis neeksploatuojamiesiems atvirkštinis stogas, plokščiasis neeksploatuojamas apželdintas stogas bei šlaitinis stogas, įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų STR 2.01.02:2016 [6.18], o taip pat perdangos po nešildoma pastoge, perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis. Taigi, stogas yra būtinas pastato konstrukcinis elementas. Terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punktas). Tai reiškia, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu spręstina, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti.

Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka pastato bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama atskirų buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Analogiškai, nors butas yra konkretaus (-ių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju ginčo specifiką sudaro tai, jog ieškovės patalpos yra viename pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai butus turi kitame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal pateiktą 2006 m. Blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą, aiškinamuosius raštus, 2008 m. Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ) projektavimo užduoties duomenis, kitą techninio projekto medžiagą, byloje esančias fotonuotraukas, šalių paaiškinimus, matyti, jog abu pastatai sudaro didesnio pastatų komplekso dalį ir negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Ieškovės patalpos turi bendrą sieną su atsakovų nuosavybe, iš atsakovų pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių butų numatytas išėjimas ant eksploatuojamo kito pastato stogo, pastatų inžinerinė lietaus nuotekų sistema prižiūrima tiek ieškovės, tiek atsakovų.

Todėl, teismo vertinimu, stogo ir terasų eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai.

Dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis atlikti jų eksploatuojamos stogo dalies remontą.

Ieškovė prašo įpareigoti Atsakovus T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G., V. G., per 6 (šešis) mėnesiu nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlikti savo eksploatuojamos pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo, virš Negyvenamosios patalpos - Administracinės – biuro patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dalies remontą pagal 2006 m. Blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto sprendinius, užtikrinant, kad būtų pašalintas kritulių patekimas į Negyvenamąsias patalpas - Administracines – biuro patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apie stogo remonto pradžią prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informuojant Ieškovę UAB „EM investicijos“ ir sudarant jos pasitelktam ekspertui tikrinti stogo remonto būklę.

Teismui nustačius, jog stogo eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai, taikytini CK 4.83-4.85 straipsniai, pagal kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Stogas kaip bendrojo naudojimo objektas pagal CK 4.82 straipsnį negali būti vienašališkai valdomas ar tvarkomas vieno iš bendraturčių sprendimu.

CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirtą skirsnį sudaro ne tik CK 4.82–4.85 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, bet ir CK 4.75–4.81 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Šalių ginčo metu ieškovė siekė atlikti stogo virš jos patalpų remontą, o atsakovai tam iš esmės neprieštaravo, tačiau pageidavo žinoti, ieškovės inicijuojamo remonto laiką, trukmę, suplanuotus konkrečius darbus. Visuma byloje pateiktos medžiagos, šalių ir jų atstovų susirašinėjimai patvirtina, jog šalys nuo pat ieškovės patalpų įsigijimo netinkamai bendradarbiavo. Ieškovė raštuose atsakovams bei teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl stogo virš jos patalpų sprendžia tik ieškovė, ji neprivalo teikti ataskaitos atsakovams. Atsakovai savo ruožtu suprasdami, jog tinkamam stogo remontui reikia nukelti terasas ir dėl to patirti medžiagų išardymo, nukėlimo, sandėliavimo kaštus, siūlė ieškovei drėgmės skverbimąsi į patalpas pirmiausiai aiškintis šalinant visas kitas galimas drėgmės prasiskverbimo priežastis: remontuojant neeksploatuojamą stogo dalį, tikrinant įlają iš ieškovės patalpų, susitvarkant pastato fasadą nuo (duomenys neskelbtini) pusės.

Teismo ekspertizė konkrečios pratekėjimo vietos ir priežasties, dėl kurios vanduo patenka į ieškovės patalpas, nenustatė. Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo einamąjį ar kapitalinį remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia atlikti tokio pobūdžio darbus: stoglangių ir įlajų priežiūrai terasose įrengti liukus; stogo susijungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos; tarp hidroizoliacijos ir šilumos izoliuojančio sluoksnių įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį. Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu įvertinus, kad stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi, nustatyta, kad atlikus stogo atskirų vietų remontą nebus garantijos, kad neatsiras naujų pratekėjimo vietų, ir vėl reikės demontuoti terasas. Ekspertizės metu nustatyta, kad tokiu atveju racionaliau atlikti viso stogo, 186,0 kv. m, remonto darbus: nuimti stogo sluoksnius iki hidroizoliacinio sluoksnio; atlikti esamo hidroizoliacinio sluoksnio apžiūrą ir atlikti remonto darbus; įrengti naują hidroizoliacinį sluoksnį (stogo sujungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos); įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį; atkurti arba naujai įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį (terasų įrengimo projekte turi būti nustatyta, ar „polistireno putplastis EPS 150“ atlaikys terasų apkrovų poveikį); pakloti geotekstilę, 250 g/kv.. m; atkurti 5 cm plauto žvyro sluoksnį; pakeisti parapetų deformuotą skardą, įrengiant apsauginę tvorelę iki 1200 mm nuo terasos grindų lygio.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis, kurios buvo grindžiamos objektyviomis apžiūromis, kurias jis galėjo atlikti prieidamas prie tam tikrų stogo vietų, todėl iš byloje esančių duomenų visumos darytina išvada, kad viso stogo remonto būtinybė yra iš esmės pagrįsta.

Šią aplinkybę pagrindžia ir bylos nagrinėjimo metu pateikti 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. statinio dalies apžiūros aktai, kurie patvirtina vandens pratekėjimus į ieškovės patalpas.

Teismas dar kartą pažymi, kad dėl bendrojo naudojimo objektų remonto sprendžia bendraturčiai. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama šiais būdais spręsti susidariusią problemą, t. y. kreipėsi į atsakovus dėl bendrijos įkūrimo, administratoriaus skyrimo ir pan. Todėl ieškovė, kaip stogo bendrasavininkė, neturi pagrindo reikalauti vien tik atsakovų sąskaita atlikti bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus.

Įvertinus tai, jog šalys nesutaria dėl stogo tvarkymo darbų apimties, techninių sprendinių, darbų koordinavimo, terasų nuardymo ir atstatymo klausimų, jų kaštų paskirstymo, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovams, taip kaip jis suformuluotas, atmestinas, kaip nepagrįstas, netinkamai įgyvendinant savo kaip bendraturtės teises ir pareigas.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė atsakovų kaltę dėl sukeltos žalos (nuostolių) kildina iš atsakovų neveikimo vengiant jiems sutvarkyti stogą po jų įrengtomis ir naudojamomis terasomis.

Pirminiu ieškiniu ieškovė žalą kildino iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. vandens prasiskverbimo tuo metu UAB „Sparti eiga“ priklausiusiose patalpose. Ieškovė patalpas įsigijo 2020 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, žinodama apie drėgmės patekimą. Ieškovė reikalavimus atsakovams K. ir P. kelia remdamasi UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2020 m. spalio 23 d., statinio techninę priežiūrą vykdžiusio V. J. 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. statinio dalinės ekspertizės aktų duomenimis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Tuo atveju, jei žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Šioje byloje Ieškovė jai padarytos žalos priežastimis nurodo blogai apskardintą stogo parapetą, stoge esančius nesandarius stoglangius, netvarkingą įlają. Mano, jog už šiuos stogo trūkumus yra atsakingi Atsakovai, nes jie ant stogo įsirengė terasas.

Civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Tokiais atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Griežtoji atsakomybė (ko prašo Ieškovė) daugiabučio namo buto savininkui vienasmeniškai pagal CK 6.266 straipsnį taikoma esant šiai sąlygų visumai: 1) žala padaroma dėl daugiabučio namo buto savininko asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto; 2) žalos atsiradimo priežastis yra asmeninės nuosavybės teisės valdomo objekto trūkumai; 3) CK 6.266 straipsnio taikymui neturi reikšmės subjektai, kuriems padaroma žala, t. y. dėl asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto trūkumų žala gali būti padaroma tiek kitiems to paties daugiabučio namo kitų butų ir patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims. Ir priešingai, tuo atveju, jei žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, reikšmingas tampa subjektų, kuriems padaroma žala, nustatymas.

Minėta, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nėra teisinio pagrindo daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, taikyti griežtosios atsakomybės taisykles.

Pirma, toks griežtosios atsakomybės atvejis nėra nurodytas įstatymu ir nėra pagrindo CK 6.266 straipsnį aiškinti plačiai, kaip apimantį ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykius dėl bendrojo naudojimo objekto padarytos žalos atlyginimo.

Antra, viena svarbiausių griežtosios atsakomybės savybių yra įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakingam asmeniui efektas. Todėl ji yra nustatoma išimtiniais atvejais įvertinus valdomo objekto ypatumus ir su juo susijusias rizikas. Tačiau griežtosios atsakomybės nėra pagrindo taikyti, kai sprendžiamas bendraturčių tarpusavio atsakomybės klausimas.

Pažymėtina, kad analogiškai sprendžiamas, pavyzdžiui, ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojų tarpusavio atsakomybės klausimas (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų.

Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 30 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad vanduo į Ieškovės patalpas pratekėjo iš Atsakovų naudojamų pastato stogo konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastato stogas priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl Atsakovai nėra atsakingi už Ieškovei užliejimu padarytą žalą, nes jie nėra vieninteliai stogo konstrukcijų savininkai.

Ieškovė teigia, kad ant bendro pastato stogo galima patekti tik iš Atsakovų butų, tik jie naudojasi ant stogo įrengtomis terasomis, todėl stogas nėra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais Ieškovės argumentais.

Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Nepriklausomai nuo to, jog bendrojo naudojimo objektu naudojasi tik vienas ar keli daugiabučio buto savininkai, tai nepanaikina fakto, jog bendrosios pastato konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nors pats butas yra konkretaus (-čių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendrojo naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, irgi yra laikytinos bendrąja daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015 ir kt.).

Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, stogo konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, ar stogus naudojasi vienas ar keli daugiabučio namo buto savininkai, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia stogo konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jo priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų.

Išimtis, kai sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai, taikoma tik tada, kai yra sudarytas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkintis, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tai turi reikšmės ir taikant atsakomybę dėl šių bendrojo naudojimo objektų trūkumų padarytos žalos.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Todėl, minėtame daugiabučiame name esančio stogo virš Ieškovės patalpų konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Dėl šių priežasčių Atsakovams negali būti taikomos CK 6.266 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje nustatyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011).

Taigi, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 24 punktas).

Teismui šiuo atveju nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, kurių pagrindu darytina išvada, kad byloje Atsakovai nėra atsakingi už Ieškovei sukeltą žalą ir, kad stogo konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai.

Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas laiko, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EM investicijos“ neįrodė, kad jos reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios bendrai sudaro 5 400 Eur (bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme). Išlaidas advokato teisinei pagalbai atsakovai patyrė lygiomis dalimis pervesdami po 1 350 Eur atstovui.

Ieškinį atmetus atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 153,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. P. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. V. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. K. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. G. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ 153,42 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.