Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 18 d. 15.30 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. G. priteista: A. K. naudai 80 Eur, S. S. naudai 400 Eur, K. S. naudai 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 13.05 val., pasukęs avarinę rankenėlę bei išleidęs orą ir taip atidaręs duris, neteistai pateko į užrakintą autobusą „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį autobusų stotyje, adresu Vilnius, Sodų g. 22, iš kur pavogė A. K. priklausantį maišą, kuriame buvo patalynė 12 Eur vertės, 60 Eur grynųjų pinigų ir du pakeliai cigarečių „Mark1“ 8 Eur vertės. Tokiu būdu A. G. įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą A. K. priklausantį turtą, padarydamas jam 80 Eur turtinę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2022 m. spalio 2 d., apie 20.10 val., Vilniuje, Etmonų g. 6, bare „BIX“, nuo baro kėdės paėmė K. S. priklausantį fotoaparatą „Nikon D3500“, kurio vertė 550 Eur ir fotoaparato objektyvą „Nikor 50G“, kurio vertė 250 Eur. Tokiu būdu A. G. pagrobė svetimą, K. S. priklausantį turtą, padarydamas jam 800 Eur turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2022 m. spalio 14 d., apie 17.45 val., Vilniuje, Vilniaus g. 41, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, nuo darbo stalo pagrobė S. S. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ 400 Eur vertės, padarydamas jam 400 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis 2022 m. spalio 18 d., apie 15.09 val., Vilniuje, Didžioji g. 28, atidaręs siuntų pristatymo tarnybos „Smart post“ automobilio „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šonines dureles ir tokiu būdu neteisėtai patekęs į saugyklą, iš automobilio salono pagrobė siuntą, kurioje buvo E. Š. priklausanti rankinė 350 Eur vertės. Tokiu būdu pagrobė svetimą, E. Š. priklausantį 350 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir subendrinti nuosprendžiu paskirtas bausmes taikant ne dalinį bausmių sudėjimo būdą, o bausmių apėmimo būdą, taip pat skundu prašoma suteikti galimybę gydytis, dirbti ir sumokėti skolas.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Apeliantas pabrėžia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, be to, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis yra daug metų priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Taip pat nurodoma, kad jis buvo susitvarkęs gyvenimą, nevartojo narkotikų, dvejus metus dirbo ir gydėsi reabilitacijos centre, tačiau po artimo žmogaus netekties vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Nuteistojo manymu, jam reikia suteikti galimybę gydytis, o ne bausti, kadangi jis nori ir gali gyventi sąžiningai, nevartoti narkotinių medžiagų.

2.3. Nuteistasis nesutinka su jam pritaikytu bausmių bendrinimo būdu ir nurodo, kad jam paskirta didžiausia dvejų metų laisvės atėmimo bausmė turėtų apimti mažesnes, o ne būti dalinai pridėta.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje A. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtų bausmių bendrinimu ir prašo subendrinti nuosprendžiu paskirtas bausmes taikant ne dalinį bausmių sudėjimo būdą, o bausmių apėmimo būdą, taip pat skundu prašo suteikti nuteistajam galimybę gydytis ir dirbti. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantui paskirtos bausmės.

6. Visų pirma, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir pabrėžia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, be to, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. yra nuteistas už BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, visos padarytos veikos priskiriamos nusikaltimams nuosavybei. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be to, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. pripažino kaltę, teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas lėmė nuteistajam skiriamos bausmės sumažinimą vienu trečdaliu. Skiriant bausmę taip pat nustatytos A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose, t. y. tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Be nurodytų aplinkybių, teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis yra nevedęs, nedirbantis, praeityje teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias sankcijose numatytų bausmės dydžių vidurkio. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais ir konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji bausmė individualizuota teisingai ir nėra per griežta. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

10. Vertinant, ar yra pagrindas A. G. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

11. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad bendrą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Nustačius, kad konkrečiu atveju veikos yra atskiros ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už jas paskirtos bausmės paprastai subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, išskyrus bausmių apėmimo taikymą, nustatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Šiuo atveju A. G. padarytos nusikalstamos veikos atitinka realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas.

13. Bausmių apėmimo būdas taikomas ir tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 10 ir 11 straipsniai). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2016, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2K-190-976/2019). Nagrinėjamu atveju A. G. bausmė paskirta už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi, visos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, t. y. gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi nežymiai arba yra vienodas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, todėl bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu.

14. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos, nėra nė vienos kitos sąlygos, numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, dėl ko nėra pagrindo nuteistajam skirtinas bausmes bendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai bausmes bendrino taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą.

15. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta jog taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas A. G. prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo švelnesnių bausmių dalis. Nors apylinkės teismas iš esmės nesilaikė pirmiau nurodyto reikalavimo pagrįsti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktų bausmių dalių proporcijomis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį bei darymo intensyvumą, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, kas, teismo vertinimu, teigiamai jo necharakterizuoja ir leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas subendrintos bausmės dydis yra adekvatus tiek nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei.

16. Pažymėtina, jog nuteistojo prašymas suteikti galimybę jam gydytis nuo priklausomybių, dirbti ir sumokėti skolas yra teisiškai nepagrįstas. Įstatyme nenumatyta galimybė panaikinti už nusikalstamas veikas paskirtą bausmę ir įpareigoti asmenį gydytis nuo priklausomybių ar dirbti. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Taigi, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl sąlygų gydytis nuo priklausomybės ligų suteikimo. Kartu pažymėtina, jog bausmių vykdymą reglamentuojantis įstatymas neužkerta kelio nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme užsiimti darbine veikla pataisos įstaigoje ir susirasti darbą ar vykdyti individualią veiklą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog A. G. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas suteikti galimybę jam gydytis ir dirbti yra nepagrįstas, todėl jo skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. APD-2023-09030 dėl nuteistajam A. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 113,33 Eur.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant A. G. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Arūną Alekną, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi jis buvo paskirtas A. G. gynėju.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.