Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

3. Šis įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurių teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais atvejais organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2674 (2024-05-30)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba ) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2715 (2016-11-03); Nr. XIII-2333 (2019-07-16)

2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamosiose bylose (toliau – koordinatorius ) – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-3179 (2020-06-26)

3. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2715 (2016-11-03); Nr. XIII-2333 (2019-07-16)

4. Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Danijos Karalystę.

5. Pareiškėjas – fizinis asmuo ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo, kuriam šie teisės aktai suteikia teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo), pateikiantys prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (arba) gaunantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-1437 (2018-06-30)

6. Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba ) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.