VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2103

Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai teisingumo ministro nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos;“.

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – turto ir pajamų lygis);“.

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1 . Teisingumo ministerija: 1 ) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2 ) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3 ) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4 ) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5 ) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6 ) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina s pecialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse . Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2 . Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3 . Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo t aryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4 . Koordinavimo taryba: 1 ) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo; 2 ) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo; 3 ) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos; 4 ) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo; 5 ) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo; 6 ) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.“