- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-06
- Bylos Nr.
- e2-82-1051/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02073-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- P. P.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Drąsutis Narmontas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei pagal atsakovo P. P. patikslintą priešieškinį ieškovei A. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3), prašė: 1) nutraukti ieškovės A. P. ir atsakovo P. P. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. palikti santuokinę pavardę „P.“; 3) priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo P. P. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi. Jau daugiau nei 6 metus su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių, kuomet santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų šeimyniniame gyvenime, be to, tinkamai nesusiklostė judviejų kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Mano, jog abu pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to judviejų bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra jokios galimybės atkurti santuokinius ryšius, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant termino susitaikyti. Taip pat nurodė, jog santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių - nėra. Kiekvieno vardais registruotas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės yra įgytas iki santuokos sudarymo, todėl priklauso kiekvienam iš judviejų asmeninės nuosavybės teise ir šioje byloje jo padalinimo klausimai nėra sprendžiami. Jokio kito dalintino kilnojamojo turto taip pat neturi. Taip pat nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi, ieškovės žiniomis atsakovas taip pat jokių asmeninių kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę – P.. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį padengia būtiniausius jos poreikius, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio nuostatomis, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas iš ieškovės nepriteistinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 43-45), kuriuo su ieškiniu ir jame pateiktais reikalavimais iš dalies nesutiko ir nurodė, jog jis sutinka nutraukti šalių santuoką, tačiau norėtų su ieškove nutraukiant santuoką sąžiningai bei teisingai išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes - dėl namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (bei jos apstatymo, įskaitant kilnojamųjų daiktų), kuri buvo įsigyta šalių dar joms nesudarius santuokos, o remontuojama bei apstatoma buvo tiek šalims dar nesudarius santuokos, tiek ją jau ir sudarius. Jis nesutinka su ieškovės teiginiu, kad esą jau daugiau kaip 6 metus šalys neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių. Papildomai nurodė aplinkybes, kurios detalizuotos patikslintame priešieškinyje.
4. Atsakovas P. P. pateikė priešieškinį (t. 1, b. l.103-108), kuris 2021 m. birželio 11 d. buvo patikslintas (t. 2., b. l. 19-26), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė A. P. ir atsakovas P. P. kaip sugyventiniai bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) K. k. v.; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-kluoną, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, kuro cisterna, kanai, šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., bei po šio nekilnojamojo turto įsigijimo šalių bendrąja daline nuosavybe šis nekilnojamas turtas iki šalių santuokos sudarymo buvo esmingai pagerintas atsakovo bei ieškovės lėšomis, atsakovo asmeniniu darbu, atsakovo asmeniniais įgūdžiais, atsakovo asmeninėmis žiniomis, taip pat buvo gerintas ir po šalių santuokos sudarymo šalių lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis, atsakovo asmeniniu darbu, atsakovo asmeniniais įgūdžiais, atsakovo asmeninėmis žiniomis; 2) pripažinti atsakovui P. P. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ieškovės A. P. vardu registruoto šio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) K. k. v.; pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-kluono, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-šiltnamio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, kuro cisterna, kanai, šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., taip padalijant šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslintame priešieškinyje atsakovas P. P. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) m., galėjo būti liepos mėnuo, susipažino su ieškove, jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) sen., turėjo ūkininko ūkį, kurį sudarė nekilnojamas turtas su pagalbiniais statiniais, taip pat 12 ha žemės, iš jų 7 ha augino grūdines kultūras (miežiai ir kviečiai), turėjo nemažą raguočių būrį, kiaulių. Pradžioje atsakovas važinėjo pas ieškovę, atvažiuodavo ir ieškovė pas atsakovą. Taip užsimezgė jų draugystė, jie pradėjo gyventi kaip sugyventiniai, kaip faktinė šeima, pradėjo vesti bendrą ūkį. Atsakovas prašė, kad ieškovė pareitų gyventi pas jį, ieškovei toks sprendimas nelabai patiko, tuomet atsakovas su ieškove sutarė jiems, kaip faktinei šeimai, įsigyti gyvenamąją namų valdą, pradėjo ieškoti priimtino abiem varianto. Dar prieš namų valdos įsigijimą atsakovas pasiūlė ieškovei susituokti, ieškovė sutiko su santuoka, tik prašė palaukti, motyvas buvo gaunama našlės pensija. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį atsakovas pradėjo kulti grūdines kultūras, grūdus susipylė į draugo išnuomotą sandėlį, vėliau pardavė G. paukštynui (apie 24 t., 400 Lt (115,85 Eur) už 1 t.). Tai buvo atsakovo žymios pajamos, gautos iš asmenine nuosavybe jam priklausiusio turto. (duomenys neskelbtini) m., apie spalio mėn. pradžią, ieškovės mama atsakovui su ieškove papasakojo, kad yra nebrangiai parduodamas gyvenamas namas (namų valda, su žemės sklypu) (duomenys neskelbtini) miestelyje, Šiaulių r. ((duomenys neskelbtini)). Šalys apsisprendė gyvenamąją namų valdą (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pirkti, o turto pirkimo dokumentai atsakovui pasitikint ieškove buvo surašyti ieškovės vardu. Rezultate už įsigytą turtą praktiškai lygiomis dalimis buvo sumokėta atsakovo ir ieškovės asmeninėmis lėšomis. Taigi, šalys kartu priėmė sprendimą dėl ginčo turto suradimo, įsigijimo ir įsigydami ginčo turtą turėjo bendrą tikslą – įsigyti ir įrengti namų valdą bei sutvarkyti žemės sklypą, kad namų valdoje galėtų gyventi jie, kaip šeima. Šalių įsigyta gyvenamoji namų valda buvo labai apleista, jai buvo reikalingas esminis remontas. Įsigijus gyvenamąją namų valdą faktiškai ji nuosavybės teise buvo perduota šalims, o raktus gavo atsakovas. Atsakovas patikslintame ieškinyje detalizavo ką konkrečiu laikotarpiu, konkrečiai kokį turtą pardavė ir kiek gavo pajamų iš parduoto jo turimo turto bei kokias gavo kitas pajamas. Nurodė, jog būtent tie pinigai, kurie buvo gauti pardavus turtą ir kitos gautos pajamos, buvo panaudotos šalių įsigytai namų valdai, jos sutvarkymui, esminiam pagerinimui, statybinių medžiagų pirkimui ir t. t. Šalims įsigijus pirmiau minėtą namų valdą atsakovas pradėjo jos remonto darbus, daug darbų darė pats asmeniškai savo asmeninėmis jėgomis, asmeniniais įgūdžiais bei asmeninėmis žiniomis, taip pat samdė kitus darbininkus. Statybos remonto darbai buvo atliekami laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. pabaiga - (duomenys neskelbtini) m. Visus šiuos darbus atsakovas atliko kaip įsigytos namų valdos bendrasavininkis.
6. Papildomai pabrėžė, jog atsakovas su ieškove nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros gyveno kartu kaip faktinė šeima, kaip sugyventiniai, turėjo bendrą biudžetą ir vedė bendrą ūkį. Iš atsakovo ir ieškovės lėšų pagal šalių susitarimą kaip sugyventiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įsigijo pirmiau minėtą gyvenamojo namo valdą, kurią vėliau iš atsakovo ir ieškovės lėšų kaip sugyventiniai esmingai pagerino, panaudojant atsakovo asmeninį darbą, asmeninius įgūdžius bei asmenines žinias, taip pritaikant bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams. Šalys namų valdą kartu naudojo bei valdė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Šios namų valdos įgijimas tuo metu atsakovo ir ieškovės faktinės šeimos poreikiams tenkinti kaip jų abiejų bendrosios dalinės nuosavybės turtas bei vėlesnis jo esminis pagerinimas bei pritaikymas bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams buvo logiškas, gyvenimiškas žingsnis ir atitinka tuo metu dar sugyventinių atsakovo bei ieškovės interesus bei jų buvusį bendrą sutarimą taip veikti. Atsakovas su ieškove buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant (įgyjant) bendrąją dalinę nuosavybę į ieškinyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus bei šios gyvenamosios namų valdos po jos įsigijimo esmingo pagerinimo atsakovo ir ieškovės lėšomis bei atsakovo asmeniniu darbu, asmeninėmis žiniomis ir asmeniniais įgūdžiais.
7. (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta santuoka. Po šalių santuokos sudarymo atsakovas pradėjo namų valdos gyvenamojo namo vidaus remontą (atnaujinimą), tvoros atstatymą, ūkinio pastato stogo keitimą, ko pasėkoje ir šeimos pajamos buvo panaudotos turto gerinimui. Didelę dalį visų statybinių darbų atliko irgi pats atsakovas, darbus atlikinėjo ir savo atostogų sąskaita.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (t. 2., b. l. 29-32), kuriame nurodė, jog jos vardu įteisintas ir šiai dienai egzistuoja nekilnojamas turtas: žemės sklypas ir kiti ant jo esantys statiniai, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.. Faktas, kad santuokos metu ginčo šalys šiuo turtu naudojosi, nenulemia sąlygų pripažinti šio turto bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas teikia kelias viena kitai prieštaraujančias aplinkybes ir pagrindus, dėl turto padalijimo - kompensacijos paskirstymo pagrindų. Vienu aspektu, jis teigia, kad turtas įgytas kaip šalių bendra dalinė nuosavybė, pačiam atsakovui taip ir neatskyrus tai kokią dalį jis laiko šio turto įgijęs už savo nuosavas lėšas, kitu atveju teigia, kad turtas pagerintas santuokos metu. Santuoka, tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, o nuosavybė įgyta (duomenys neskelbtini) metais spalio mėnesį iš asmeninių ieškovės santaupų. Nors atsakovas ir deklaruoja reikšmingai prisidėjęs prie šios nuosavybės įgijimo asmeninėmis lėšomis, tačiau jokių leistinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikia. Be to logiškai lieka nepaaiškinta aplinkybė, jeigu atsakovas naudojo savo lėšas ir kartu su ieškove turėjo tikslą įgyti bendrai nuosavybę, kodėl jis šio fakto neišviešino, nurodant savo kaip turto bendrasavininką, juolab, kad tam turėjo 13 metų, o įvertinus šalių bendrą santuokinį gyvenimą, iki skyrybų bylos iškėlimo, šis terminas tampa dar ilgesnis. Kadangi tik (duomenys neskelbtini) m. buvo sudaryta šalių santuoka, akivaizdu, kad jeigu ir egzistavo dalinės nuosavybės santykiai tarp šalių, tai jie pasibaigė ir atsakovas galėjo jo manymu jam priklausančio turto dalį išviešinti tiek santuokos sudarymo metu, tiek ir po jos sudarymo, jeigu išties buvo prisidėjęs prie ginčo turto įgijimo. Ji neneigia, kad pažinojo atsakovą P. P., tačiau artimiau bendrauti pradėjo tik (duomenys neskelbtini) metais, t. y. faktiškai praėjus dviem metams po nuosavybės įsigijimo, be to (duomenys neskelbtini) metais P. P. įsikėlė į ieškovės turimą būstą (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pateikti). Ieškovės žiniomis, atsakovas turėtą ūkį (duomenys neskelbtini) sen. 2001 m. (duomenys neskelbtini) pardavė už 20000 Lt (5792,40 Eur), tačiau šie asmeniniai atsakovo pinigai buvo lygiomis dalimis padalinti trims atsakovo vaikams ir buvusiai žmonai, o iš likusių pinigų ieškovas įsigijo automobilį VW Vento, todėl jokia apimtimi neprisidėjo prie ginčo būsto ne tik įgijimo, bet ir gerinimo. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m., ieškovė tvarkė jai priklausantį nekilnojamą turtą, investavo savo lėšas. Pvz. 2008 metais pakeisti stiklo paketai, nes senieji prarado skaidrumą. Ieškovė pirko stiklo paketus iš UAB „B.“, taip pat (duomenys neskelbtini) metais iš ieškovės santaupų buvo atnaujinta namo šildymo sistema. (duomenys neskelbtini) m. buvo remontuojamas tvartas su kluonu - atlikti grebėstavimo, difuzinės plėvelės dengimo, lotavimo, skardinimo, šiferio dėjimo darbai, juos atliko E. K. ir S. B., tačiau stogo dangą nupirko ieškovės sūnus E. K. iš asmeninių lėšų, todėl net ir šiuo aspektu šeimos lėšos namui gerinti nebuvo naudotos. Atsakovas (duomenys neskelbtini) d. pardavė jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Šiaulių r. sav. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 4000 Eur, tačiau gautų lėšų net dalies neskyrė ieškovei ir naudojo asmeniniams poreikiams. Nurodė, jog nors šalys ir buvo sudariusios santuoką, tačiau visą laiką asmeninius finansus tvarkė savarankiškai. Už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius visada mokėjo ieškovė A. P..
9. Be to, nurodė, jog nors atsakovas deklaruoja gavęs piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) metais iš ūkio, ūkio technikos pardavimo ir kita, tačiau kaip minėta leistinais įrodymais nepagrindžia šių lėšų judėjimo bei tikslinio panaudojimo. Atsakovas deklaruoja taip pat atlikęs visą eilę namo gerinimo darbų, tačiau nepateikia nei objektyvios sąmatos, nei darbų atlikimo apimčių, nei patikimų įrodymų, kad išvis jis kokius nors darbus būtų atlikęs. O jei būtų atlikęs, kad būtų pagrindęs jų vertę. Įvertinus, kad atsakovas deklaruoja bendro ūkio vedimą ir bendrą lėšų kaupimą bei naudojimą nuo (duomenys neskelbtini) m., lieka neaišku ir neatskleista, jog jis siekia bendra jungtine nuosavybe pripažinti tik ieškovės vardu registruotą turtą, tačiau į šį balansą neįtraukia savo pirktų žemės sklypų ir nekilnojamo turto minėtu laikotarpiu, kuris paties atsakovo traktuojamas jau kaip jo asmeninė nuosavybė, kas paneigia jo teiginius apie šalių bendrų finansų turėjimą ir bendrą naudojimą.
10. Ieškovė A. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį pilnai patenkinti, o su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Papildomai teigė, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas), yra įgytas (duomenys neskelbtini) d.. Gyveno K. ir mama pasakė, kad yra namas, ir, kad ji taip pat turėtų gyventi name, o ne bute, todėl šį namą ir įsigijo. Namą įsigijo per antstolio kontorą. S. skolos sumą (jie buvo skolingi bankui) įnešė grynais pinigais (lyg 20000 Lt (5792,40 Eur) sumą) per banką, esantį Zokniuose, o likusią sumą sumokėjo S. grynais pinigais (lyg 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą). Pirkimo – pardavimo sandorį sudarė notarų kontoroje. Namą įsigijo už pinigus, kuriuos gavo už parduotus butus. Šiame sandoryje atsakovas nedalyvavo, o dalyvavo pardavėjai lyg abu S.. Su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m. pas seserį, o (duomenys neskelbtini) m. atsakovas atėjo pas ją gyventi ir jį priregistravo savo būste. Atsakovas pagyveno apie 4 metus, tada susirado darbą AB „R.“, ten susirado kitą moterį ir išėjo pas ją gyventi į Šiaulius. Šiauliuose gyveno 4 metus, kur ir buvo registruotas. Paskui atsakovas vėl grįžo atgal pas ją, tada susituokė, nes tikėjo, kad atsakovas pasitaisė ir galės kartu gyventi. Tačiau santuokoje pragyveno 1 metus, nes atsakovas nepasikeitė, kur norėjo ten ėjo, kur norėjo, tą darė. Tada name gyveno atskirai, ji – pirmame aukšte, o atsakovas antrame aukšte. Vėliau atsakovas pradėjo drauges vestis į gyvenamąją vietą, todėl ji nusprendė su juo skirtis. Iki santuokos atsakovas turėjo turto: traktorių, ūkį, tačiau turėjo ir 3 vaikus bei žmoną, tačiau jiems turėjo skolos – kiekvienam po 8000 litų (2317 Eur). Šią informaciją ji žino, nes skaitė atsakovo su buvusia sutuoktine sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Buvusiai sutuoktinei anksčiau pinigus turėjo grąžinti, nei pardavė savo turtą, todėl, atsakovas buvo pasiskolinęs pinigų iš savo brolio, o paskui pardavus turtą, skolą broliui grąžino. Gyvenant iki santuokos atsakovas įsigijo 6 automobilius, sodybą, o santuokos metu įsigijo tik automobilį – Toyota. Gyvenant santuokoje kiekvienas gyveno su savais finansais. Nėra buvę, kad atsakovas būtų pervedęs jai kokią nors pinigų sumą. Nusipirkus namą iš pat pradžių namui nieko nedarė, tačiau paskui jame remontus darė, remontai buvo pradėti 2000 m., pagrinde tvarkė lauko aplinką, statėsi tvorą, kol dar atsakovo nebuvo. Tvorą įsigijo A. rajone, o stulpus, cementą lyg tai įsigijo „J.“. Tvorą montavo meistrai, kurie padarė tvorą, su jais jokių sutarčių nesudarinėjo. Namą šiltino tik iš dalies, tik tą vietą kur pūtė vėjai. Tai įvyko apie (duomenys neskelbtini) metus. Su remontais padėjo žentas A. V., taip pat sūnus. (duomenys neskelbtini) m. pasiėmė paskolą ir tvarkėsi, remontavo namo vidų. Pastebėjo, kad nors atsakovas ir oficialiai gyveno su ieškove, tačiau tikro bendro gyvenimo niekada ir nebuvo, tai atsakovas gyvendavo pas ieškovę, tai jis gyvendavo U., kur vertėsi analogiška veikla kaip ir ieškovė. Sūnus nuo (duomenys neskelbtini) m. su marčia gyveno kartu su ieškove, jos įsigytame name. Sūnus su uošviu dengė stogą ir taip prisidėjo prie namo gerinimo. Atsakovas visuomet viską filmuodavo, įrašinėdavo pokalbius. Atsakovas lėšų niekuomet neskyrė, už elektrą, vandenį ir šiukšles nėra mokėjęs. Taip pat nepirkdavo nei maisto, nei nieko. Atsakovas kas liečia darbą, gal ir yra kada nupjovęs žolę, prie statybų darbų, gal kada yra kokį stogo dangos lakštą sūnui padavęs ir pan.. (duomenys neskelbtini) metais buvo susitikę su atsakovu pas seserį, nes atsakovas su seserimi dirbo kartu. N. P. turėjo 1 metų sūnų ir buvo apsigyvenusi pas ją. Neatsimena, kiek laiko N. gyveno pas ją. Su atsakovu nevažiavo kartu parduoti grūdų ir t. t.. Su atsakovu nors ir gyveno kartu, tačiau ji su žentu turėjo verslą: pirko galvijus, palaiko ir parduodavo, o atsakovas pamatęs verslą, pats pradėjo vertis analogiška veikla, tai jis savo galvijus laikė U., tik paskutinius prieauglius buvo parsivežęs atgal pas ją. Tačiau juos pardavė ir išėjo gyventi pas kitą moterį. (duomenys neskelbtini) m. buvo pakeistas tvarto stogas. Atsakovas nieko nedirbo prie tvarto, nes jis iki vakaro dirbdavo.
11. Ieškovė A. P. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad bankui už D. S. įsiskolinimą įnešė 32000 Lt (9267,84 Eur) su trupučiu, o šiek tiek daugiau nei 2000 Lt (579,24 Eur) buvo sumokėta D. S., jau būnant pas notarą.
12. Ieškovė A. P. 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu papildė, jog namo darbai atlikti, bet atsakovo tada nebuvo, kai perskirtas kambarys, užmūryti langai. Šie darbai buvo padaryti pirmais metais. Taip pat šulinys buvo kastas (duomenys neskelbtini) m. ir atsakovo dar nebuvo, arba jau buvo su juo tik susipažinę. Atsakovas nori įtikinti, o apie buvusią situaciją atsakovas žinojo, nes jie žinojo vienas kito visą gyvenimą. Pagrinde atsakovas visas aplinkybes žino iš jos rato žmonių, nes apie tai kalbėdavo visi susirinkę.
13. Ieškovės A. P. atstovas adv. Dalius Vaičiulis bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį pilnai patenkinti. 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu teigė, jog laikosi savo išdėstytų tiek žodinių, tiek rašytinių paaiškinimų. Ikisantuokiniai santykiai – atsakovas neneigia, kad dalį lėšų investavo iki santuokos. Atsakovas siekia pagrįsti, kad lygiai pusę lėšų investavo į namą. Asmuo įrodinėja, kad galėjo turėti pajamų iš ūkio veiklos ir teismas turi patikėti, kad tai pinigai iš ūkio. Atsakovas nurodo gavęs lėšų, bet neįgyvendino sąlygos, kad lėšos nukeliavo turto gerinimui. Tam turėjo pateikti įrodymus, o jų byloje nėra. Nagrinėtinu atveju, yra pateikti atsakovo pasakojimai, t. y. kokie buvo atlikti darbai ir pateikia nuotraukas, tačiau pateikti nuotraukas nepakanka. Atsakovas turi pagrįsti darbų vertes, bei nurodyti kokia jo asmeninė dalis į šį turtą įdėta. Šiuo atveju nėra atskaitos taško. Pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo nepertraukiamo gyvenimo kartu ir buvo gana ilga pertrauka, gyvenimo skyriumi. Kyla klausimas, jei šalys nesusituokę vedė bendrą ūkį, kodėl tuo metu neiškėlė klausimo dėl savo indėlio. Nurodė, jog atsakovas ką pats įgijo, sako tai jo asmeninės lėšos, teigė, jog ieškovė į žemės sklypus nepretenduoja. Pažymėjo, jog šalys neturėjo bendro biudžeto, nederino veiksmų. Atsakovas su savo pinigais elgėsi kaip norėjo, ieškovė su savo turto ir lėšomis elgėsi kaip norėjo. Atsakovas transporto priemones pirko savo lėšomis. Atsakovas neįvardina, kiek išleido pinigų sklypams, transporto priemonėms, buvusiai šeimai. Atmetus šias lėšas būtų galima vertinti, ar atsakovas turėjo lėšų prisidėti prie ieškovės nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovas prisidėjo prie ieškovės turto.
Šalies argumentai
14. Atsakovas P. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Papildomai nurodė, kad su santuokos nutraukimu sutinka. (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį pradėjo gyveno kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.. Gyvenant kartu su ieškove nebuvo rašytinio susitarimo dėl bendro gyvenimo, buvo tik žodinis susitarimas. Pats nenorėjo gyventi bute, todėl ieškovei siūlė ateiti gyventi pas jį, tačiau kadangi ieškovė vertėsi verslu, ji nenorėjo eiti gyventi pas jį. Tada abu nusprendė ieškoti namo. Po kurio laiko ieškovės motina pasiūlė jiems pirkti namą. Tada abu nuvažiavo apžiūrėti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir nusprendė jį pirkti. Perkant namą, ieškovei davė nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 20000 Lt (5792,40 Eur). Šių piniginių lėšų perdavimą ieškovei atsakovas įrodyti negali, tik pabrėžė, kad gyventi pas ieškovę atėjo nebūdamas „plikas“, nes turėjo ūkį ir pajamų. D. S. ir S., važiavo visi į Zoknius ir visi dalyvavo šiuose reikaluose. Jis pats ieškovę vežiojo ir visur dalyvavo kartu. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pas notarą, esantį Dvaro gatvėje. Neatsimena, kas buvo Zokniuose, ar antstoliai, ar bankas, bet atsimena faktą, jog dalis pinigų už perkamą turtą buvo sumokėta. O likusi pinigų dalis sumokėta pas notarus. Notarai dar paklausė ar atsiskaitė, S. patvirtino, kad atsiskaitė, tada viską pabaigė tvarkytis. Zokniuose buvo sumokėta 10000 Lt (2896,20 Eur), nes pas ieškovę rankinėje buvo visi pinigai ir perkant namą, vežėsi grynus pinigus. Įsivaizduoja, kad buvo paduoti popieriai ir sumokėta 10000 Lt (2896,20 Eur) suma. Perklausus aplinkybes apie sumokėtus pinigus, nurodė, jog pats dalyvavo pinigų perdavimo metu, tačiau paliudyti, jog jis buvo kartu, byloje niekas negali. Kiek konkrečiai buvo mokėta Zokniuose, negali pasakyti, neatsimena, tačiau žino bendrą sandorio sumą – 350000 Lt (10136,70 Eur). Turto įsigijimo kainą jis žino, nes jam tai pasakė ieškovė, kad už namą prašo tokios sumos. Nurodė, jog perkant namą, ieškovė savo pinigų neturėjo, kadangi ruošėsi parduoti butą (pardavė butą, esantį S. g., esantį 4 aukšte), kuriame gyveno dukra, o savo butą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., norėjo atiduoti dukrai. Buto pardavimo sandoris įvyko, jau gyvenant name. Ieškovė yra pasakojusi, kad turėjo lėšų iš parduoto buto S.. Patikslinant aplinkybes, apie visus pas ieškovę buvusius pinigus rankinėje, kuomet važiavo kartu pirkti namą, atsakovas nurodė, jog dalis pinigų buvo duoti jo (nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 20000 Lt (5792,40 Eur), o likusią pinigų sumą, kadangi ieškovė pinigų neturėjo, jie buvo pasiskolinę). Iš ko skolinosi tiksliai ieškovė nepasakė, lyg mama ar brolis, tik sakė, kad trūksta pinigų. Pinigų skolinimasis įvyko savaitės bėgyje, prieš pirkimą. Iš ko atsirado ieškovės pinigų dalis, jis pasakyti negali. Po namo nupirkimo, D. S. parodė jam ir ieškovei, kodėl name buvo atjungti katilai, nes namas buvo šildomas elektra. Ir tada D. S. namo raktą padavė būtent jam. Su namo raktais jis grįžo į butą, esantį S. gatvėje ir pasakė, jog namą reikia remontuoti. Iš P. kaimo suvežė grūdus, gyvulius (2 melžiamas karves ir 12 paršelių) į nupirktą namą bei tvartą. Iki (duomenys neskelbtini) m. niekas negalėjo nupirktame name gyventi, nes buvo namas nesuremontuotas. Pats ir ėmėsi (duomenys neskelbtini) m. pradėjo daryti remontus ir (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, kai jau buvo galima gyventi, parėjo ieškovė gyventi į tą namą. N. P. nusipirktame name apsigyveno (duomenys neskelbtini) m. pavasarį kartu su pirmuoju anūku, kuris gimęs (duomenys neskelbtini). Dukra pragyveno iki (duomenys neskelbtini) m. vasaros, prieš antro vaiko gimimą (antras anūkas gimęs (duomenys neskelbtini)), apie tris mėnesius. Name reikėjo pajungti naują katilą, atsakovui padėjo draugas, todėl per du vakarus katilą ir pajungė. Toliau tvarkė virtuvę: reikėjo versti (sumažinti) langą, reikėjo užtaisyti kamino nišas, klijavo plyteles. Namo pamatams daryti nieko nereikėjo, tačiau reikėjo tvarkyti tvoros pamatus, jog tvarkė apie (duomenys neskelbtini) m.. Gyvenamojo namo apšiltinimas buvo atliekamas, pirko plastikines lenteles, polistirolo plokštes. Už remontus bei statybines medžiagas buvo mokama iš ieškovės rankose turėtų pinigų. Tai ką jis parduodavo (techniką, grūdus ir pan.), gautus pinigus perduodavo ieškovei, dedant į bendrą kasą. Tai vyko jau abiem gyvenant kartu. Visus šeimos pinigus kontroliavo ieškovė, net pats jos prašydavo pinigų cigaretėms. Tuomet ieškovė arba nupirkdavo cigarečių ir duodavo, arba atnešdavo jam keletą litų. Namų valdą, kurią (duomenys neskelbtini)d. pardavė (P. k.), už kurią gavo 20000 Lt (5792,40 Eur), gautus pinigus atidavė ieškovei. Pardavęs namą iš karto pirko statybines medžiagas namo remontui ir tuo pačiu ėjo į verslą, nes ieškovė neturėjo nė cento. Fakto, jog visi pinigai gauti iš parduoto turto buvo perduoti ieškovei, patvirtinti niekas negali ir tokių duomenų byloje nėra. Taip pat po valdos pardavimo ieškovės žentas padėjo išvežti likusius parduotus galvijus, kurių buvo penki. Už gyvulius gautus pinigus taip pat perdavė ieškovei. (duomenys neskelbtini) m. dar laikė karves, jis pats melždavo karves. Name metai iš metų atliko remontus. Viso name pats atliko darbus: plytų ardymo, betonavimo, išmoko mūryti, dėjo parketą. Dirbdavo nuo ryto iki sutemos, tai paties rankų darbo pradirbta koks metai laiko. Namų valdoje tvorą keitė apie (duomenys neskelbtini) m.. Savo asmeninių lėšų į namų valdą iki santuokos sudarymo įdėjo apie 20000 Lt (5792,40 Eur). Jis ieškovei anksčiau siūlė tuoktis, tačiau ieškovė nenorėjo, teigė, koks skirtumas ar susituokę gyvena, ar ne. Tuo laiku buvo įstatymas, kad nesusituokus ieškovei buvo geriau, kol sūnui nebuvo suėję 18 metų. Pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) m. iš ieškovės buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį. Vėliau atsakovas patikslino, jog išėjo (duomenys neskelbtini) m, grįžo (duomenys neskelbtini) m.. Deklaruotas buvo adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu ginčo su ieškove dėl į kartu įgyto turto nuosavybės nebuvo, tik matydavo, kad niekas prie namo nebuvo daroma. Išėjęs gyventi pas kitą moterį, nereiškė reikalavimo dėl pusės turto, jis nežino, neturėjo tokios minties, pasitikėjo ieškove. Tuo laikotarpiu ieškovė naktimis neduodavo jam ramybės, prašydavo grįžti, prašė taikytis. Jis sutiko taikytis su sąlyga, jog jie susituoks. Pripažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m. iki bylos momento, buvo sudaręs keletą sandorių: (duomenys neskelbtini) m. buvo įgyti trys žemės paskirties sklypai, viso už 3000 Eur. Pinigų turėjo, nes vykdė verslą. Už žemės sklypus atsiskaityti pinigų davė ieškovė iš rankinės, tačiau ji sandorių sudarymo metu nedalyvavo ir jie yra registruoti jo vardu. Kodėl žemės sklypai nebuvo užregistruoti ieškovės vardu, pasakyti negali. Kodėl reiškiant priešieškinį nenurodė šių trijų žemės sklypų, kurie yra registruoti jo vardu, tačiau, anot jo, gyvenant su ieškove, atsakymo nepateikė. Po grįžimo iš kitos moters, su ieškove kalbėjosi dėl bendro gyvenimo. Iš karto ėjo tvarkyti tvorą, ėjo tvarkyti namo vidų.
15. Atsakovas P. P. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 1(duomenys neskelbtini) d. važiavo į Zoknius, ten buvo bankas. Ieškovę vežė su savo raudonu automobiliu Ford Siera. Tuo metu važiavo jis, A., S. D. ir S. lyg. Namas buvo įskolintas. Padengė įsiskolinimą. P. A. davė savo 15000 Lt (4344,30 Eur). Namo kaina buvo 35000 Lt (10136,70 Eur). D. S. bankui buvo skolingas pusę sumos. Pinigai buvo pas A.. Banke buvo visi kartu. Banke pinigai buvo mokami - paduodi pinigus, išrašo vekselį ir viskas. D. S. pas notarą buvo mokama likusi suma grynais pinigai, kokia tiksli suma, pasakyti negali. Koks D. S. įsiskolinimas buvo sumokėtas, neprisimena, nes seni laikai, gal 15000 Lt (4344,30 Eur). Notaro kontora, kurioje buvo forminamas sandoris, buvo lyg Dvaro gatvėje.
16. Atsakovas P. P. 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu, papildė, jog nekilnojamas turtas pagerintas pagrinde jo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Neneigė, jog kažkuria dalimi ieškovė taip pat prie namo prisidėjo. Žemės sklypas vienas parduotas, kitas padovanotas sūnui. Kai vykdė verslą su ieškove, reikėjo turėti žemės, o kaimynas pardavinėjo 3 ha žemės ir sutarė, kad jis jam jį parduos. Žemės sklypus įsigijo kartu vykdydami verslą su ieškove. Žemės sklypai buvo įgyti, kai tuo metu vykdė verslą ir supirkinėjo gyvulius, o A. supirkinėjo su broliu ir žentu, todėl verslas buvo atskirai, t. y. ką vykdė, tai buvo jo asmeninė veikla, o ką vykdė A., tai taip pat buvo jos asmeninė veikla. Verslas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) m.. Tačiau, kadangi gyveno kartu, namo gerinimui lėšas naudojo bendrai. (duomenys neskelbtini) m. jis dirbo ant sau, o (duomenys neskelbtini) metais pamatęs, kad ieškovei su broliu neišeina verslo plėtoti, pats atėjo į Žemaitijos kraštą. Tuomet ieškovė atsisakė žento, brolio ir perėjo darbuotis kartu su juo. Nurodė, jog bendros veiklos neįregistravo ir rašytinių duomenų apie veiklą nebuvo.
17. Atsakovo P. P. atstovas adv. Drąsutis Narmontas bylos nagrinėjimo teisme metu dėl ieškinio reikalavimo nutraukti šalių sudarytą santuoką teigė, jog ginčo nėra, todėl plačiau nepasisakė ir prašė tenkinti patikslintą priešieškinį visiškai. 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės nuomone ir požiūriu. Pažymėjo, jog metai yra svarbu, kada žmonės susipažino ir pradėjo gyventi kartu. O šiuo aspektu šalių nurodytos aplinkybės skiriasi. Remiantis visa bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, akivaizdu, jog jie susipažino (duomenys neskelbtini) m. ir šių metų gale pradėjo kartu gyventi. Atsakovas pateikė, kad (duomenys neskelbtini) d. pardavė savo namų valdą, visus pinigus sudėjo į namų valdą, (duomenys neskelbtini) m. vasarą pardavė javus, techniką. Ieškovė kategoriškai teigia, kad susipažino (duomenys neskelbtini) m., o apsigyveno (duomenys neskelbtini) m.. Nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu gali būti įrodinėjamas visais aspektais. Atsakovas mokėjo statybos darbus ir jam neatrodė, kad sunku namą atkelti. Kėlė klausimą, ar viena moteris galėjo tai padaryti. Šalys kartu apžiūrėjo namą, atsakovas suprato, kad atkels namą, jam padavė raktą, jis dirbo ir vakarais, ir vasarą. Šalys gali įrodinėti, kad buvo mažesnė ar didesnė dalis. Ieškovė viską apeliuoja į atsakovą. Pažymėjo, jog atsakovas pateikė sąskaitos išrašus, kur matosi lėšos gautos iš ūkio. Be to, yra įrodyta, kad atsakovas savo žiniomis, įgūdžiais ir lėšomis prisidėjo prie namo gerinimo, todėl sąžininga patikslintą priešieškinį tenkinti. Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovas nurodė teisingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, prašė patikslintą priešieškinį tenkinti ir pabrėžė, jog atsakovas pagal tai ką nurodė, net didesne dalimi prisidėjo, tačiau prašo tik ½ dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Patikslintas priešieškinis atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovės A. P. ir atsakovo P. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 6). Abi šalys pripažino, jog kuris laikas iki santuokos ne tik vienas kitą pažinojo, bet ir kurį laiką gyveno kartu. Byloje kilęs ginčas, nuo kurio laiko šalys pradėjo gyventi kartu, ir kaip teigia atsakovas pradėjo vesti bendrą ūkį, t. y. ar prieš nusiperkant ginčo nekilnojamąjį turtą, ar po to laiko, kuomet jį asmeninės nuosavybės teise nusipirko ieškovė A. P.. Byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas -tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-kluonas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, kuro cisterna, kanal., šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., yra įgytas ieškovės A. P. (duomenys neskelbtini) d., t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 10-11, 12, 130-132, 133-134). (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, P. P. pardavė du žemės sklypus, esančius P. k., Šiaulių r., pirkėjai L. G., už 1000 Lt (2896,20 Eur) sumą (1 t., b. l. 86-93). (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, P. P. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., pirkėjui B. B., už 4000,00 Lt (1158,48 Eur) sumą (t. 1, b. l. 94-98).
19. Iš namų knygos kopijos matyti, jog P. P. atvykęs iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) d. buvo priregistruotas „gyventi“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1, 140-141). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 7 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „R.“ (t. 1, b. l. 144-161, 162). Atsakovo P. P. anūkai: R. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181, 182). VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 5 d. pažymoje apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, nurodyta, jog adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., N. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., P. P. nuo (duomenys neskelbtini)d. iki (duomenys neskelbtini)d. ir nuo (duomenys neskelbtini) d., ieškovės nepilnametis vaikas E. K. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., bei nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (t. 1, b. l. 197, t. 2, 41). Ieškovė A. P. nuo (duomenys neskelbtini) d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1, b. l. 7).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės
20. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d.. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jau daugiau nei 6 metus su atsakovu nebeveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių ir t. t.. Atsakovas P. P. pripažino, jog kartu su ieškove A. P. nebegyvena ir neprieštaravo, jog judviejų santuoka būtų nutraukta. Bylos nagrinėjimo metu teismas šalims siūlė paskirti terminą susitaikymui, tačiau šalys su tokiu pasiūlymu nesutiko ir teigė, jog paskirtas laiko tarpas nepadės šalims susitaikyti, nes taikytis jie neketina.
21. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims atsisakius skirtino termino susitaikymui, konstatuotina, kad santuoka yra iširusi, todėl terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių jų santuokai išsaugoti bei gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis, CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai).
22. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokos metu turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „P.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė –„P.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl ginčo nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav.
24. Atsakovas 2021 m. birželio 11 d. patikslintu priešieškiniu prašo, pripažinti, jog ieškovė A. P. ir atsakovas P. P. kaip sugyventiniai bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) K. k. v.; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-kluoną, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-šiltnamį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, kuro cisterna, kanai, šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., bei po šio nekilnojamojo turto įsigijimo šalių bendrąja daline nuosavybe šis nekilnojamas turtas iki šalių santuokos sudarymo buvo esmingai pagerintas atsakovo bei ieškovės lėšomis, atsakovo asmeniniu darbu, atsakovo asmeniniais įgūdžiais, atsakovo asmeninėmis žiniomis, taip pat buvo gerintas ir po šalių santuokos sudarymo šalių lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis, atsakovo asmeniniu darbu, atsakovo asmeniniais įgūdžiais, atsakovo asmeninėmis žiniomis; bei pripažinti atsakovui P. P. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ieškovės A. P. vardu registruoto šio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) K. k.v.; pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato-kluono, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato-šiltnamio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, kuro cisterna, kanal, šulinys), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., taip padalijant šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą.
25. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
27. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl šalių bendro gyvenimo pradžios nustatymo
28. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažino, jog iki santuokos sudarymo šalys kurį laiką gyveno kartu, tačiau šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo pradžios termino bei atsakovas teigia, jog tai buvo jungtinės veiklos pradžios terminas. Pastebėtina, jog šis atskaitos taškas yra svarbus vertinant ar šalys kartu įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar jis įgytas tik vienos ieškovės kaip asmenine nuosavybe. Ieškovė teigia, jog ji su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m. pas seserį, o (duomenys neskelbtini) m. atsakovas atėjo pas ją gyventi ir jį priregistravo savo būste. Atsakovas teigia, jog (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį, pradėjo gyventi kartu su ieškove, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ir gyvenant kartu su ieškove nebuvo rašytinio susitarimo dėl bendro gyvenimo, buvo tik žodinis susitarimas. Teismas vertindamas bei siekdamas nustatyti tikslų ar nors apytikslį šalių bendro gyvenimo pradžios terminą / bendro ūkio vedimą, vertina ne tik šalių bei liudytojų parodymus, tačiau ir kitus byloje esančius įrodymus.
29. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienos šalies prašymu kviesti liudytojai iš esmės nurodė panašias aplinkybes, susijusias su šalių bendru gyvenimu kartu, kokias buvo nurodžiusios ir pačios šalys, t. y. ieškovės sūnus E. K., marti J. K., sesuo L. G. 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu teigė, jog, kai ginčo namą įsigijo ieškovė, atsakovo P. P. kartu nebuvo, liudytoja R. G. (ieškovės kaimynė) 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje teigė, jog atsakovą pažįsta, kai ieškovė su juo pradėjo kartu gyventi, o kai ieškovė pirko namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., P. P. tuo metu dar nebuvo, o A. P. gyveno viena. Atsakovo P. P. vaikai: liudytoja V. A. (atsakovo dukra), 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. iki to laiko dar susipažino su A. ir kartu šventė Naujus metus, liudytojas M. P. (atsakovo sūnus) teigė, jog tėtis iki jo išvykimo į tarnybą susipažino su ieškove ir jau (duomenys neskelbtini) m. jis pas tėvą vyko, kuomet jis jau gyveno su ieškove. Kita atsakovo dukra, liudytoja N. P., 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje teigė, jog tėtis P. P. su A. P. susipažino (duomenys neskelbtini) m. ir jis pas A. apsigyveno, kai jos vaikui buvo metukai, patys įsikraustė į naują namą. Liudytojas V. B. (atsakovo draugas) 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje teigė, jog jis iki (duomenys neskelbtini) m., buvo ruduo, padėjo atsakovui keisti katilą ir P. P. tuo metu jau gyveno su ieškove. Teismas įvertinęs šalių ir liudytojų tarpusavio santykius (vaikai, artimi giminaičiai, draugai/pažįstami), sprendžia, jog jų parodymai (tam tikros jų pateiktos aplinkybės) galimai pateiktos neobjektyviai, siekiant nepakenti, bet priešingai padėti kiekvienai šaliai pasiekti sau tinkamo sprendimo, todėl minėtų asmenų parodymai / jų patikimumas vertintinas kitų byloje esančių duomenų / įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).
30. Kadangi atsakovas nurodo aplinkybes, jog dar prieš įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jam tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus įtvirtina CK 2.17 straipsnio 1 dalis, o asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš kriterijų, nustatant šią faktinę aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., yra įgytas ieškovės A. P. (duomenys neskelbtini) d. sutarties pagrindu (t. 1., b. l. 10-11, 12, 198-199, t. 2. b. l. 33-34) ir dviejų savaičių laikotarpiu, t. y. (duomenys neskelbtini) d., ieškovė kartu su savo nepilnamečiu vaiku savo gyvenamąją vietą deklaravo būtent adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1, b. l. 7, 197). Tuo tarpu atsakovas P. P., kuris nurodė, jog iki ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, jau gyveno kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį, savo gyvenamosios vietos nėra / nebuvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.. Priežasčių, dėl ko atsakovas, neva, gyvendamas su ieškove ir vesdamas bendrą ūkį, kartu savo gyvenamosios vietos nedeklaravo nauju adresu, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė (CPK 178, 185 straipsniai). Vertinant šias nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog atsakovas P. P. (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje dar kartu su ieškove negyveno ir bendro ūkio nevedė (CPK 185 straipsnis).
31. Atsakovo dukra liudytoja N. P. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje nurodė, jog pati gyveno (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir ten atsikraustė (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn., rudens pradžioje, bei negalėjo būti (duomenys neskelbtini) m., nes tada gimė jos sūnus; iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. išsikraustė sausio pradžioje, nes buvo šalta žiema su vaiku miegoti. Kita atsakovo dukra liudytoja V. A., 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, jog prie ginčo namo atvažiavo gal pavasarį, nes sesuo gyveno pas juos, buvo (duomenys neskelbtini) m.; sesuo N. P. gyveno P., po to išsikraustė kartu su tėčiu ir A. į namą K.. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, todėl teismas šių liudytojų parodymais (apimtyje dėl šalių gyvenimo pradžios) nesiremia. Tuo tarpu liudytoja L. G. 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė kai nusipirko namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ji tuo metu buvo viena pati; pati su jauniausiu broliu supirkdavo gyvulius; P. P. paskambino ir pasakė, kad turi parduoti dvi karves; nuvažiavus pas jį, sužinojo, kad jis išsiskyręs su savo žmona, turi dukrą, kuri turėjo mažą vaiką; P. P. klausė ar negalėtų priimti gyventi jo dukrą; ji sutiko ir jo dukrą priėmė; kai N. P. dar antro vaiko neturėjo, gyveno pas ją, atsakovas atvažiuodavo pas ją, o sesuo, jau tuo metu gyveno įsigytame name; tuo metu P. P. jau atvažiuodavo pas savo dukrą N. P.; P. P. prašė, kad priregistruotų dukrą N. P., todėl paprašė sesės, kad ji priregistruotų ir ji taip padarė. Minėtos liudytojos nurodytos aplinkybės sutampa ir logiškai yra pagrindžiamos byloje esančiais kitais įrodymais, t. y. iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. N. P. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (tai patvirtina minėtos liudytojos nurodytas aplinkybes, jog sesuo sutiko atsakovo dukrą priregistruoti pas save) (t. 1., b. l. 197). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš namų knygos kopijos matyti, jog joje užfiksuota, kad atsakovas P. P. atvykęs iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) d. priregistruotas „gyventi“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (tai patvirtina minėtos liudytojos aplinkybes, jog atsakovas ginčo nekilnojamame turte negyveno, o tik atvažiuodavo pas savo dukrą) (t. 1, 140-141). Pati ieškovė A. P. patvirtino aplinkybes, kurios užfiksuotos ir namų knygoje, jog (duomenys neskelbtini) m. atsakovas atėjo pas ją gyventi ir jį priregistravo savo būste.
32. Sprendimo 29-31 punktuose nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje šalys galimai buvo susitikusius, pažinojo vienas kitą, tačiau kartu dar negyveno, bendro ūkio nevedė.
Dėl atsakovo P. P. dalies pinigų, skirtų ginčo nekilnojamam turtui įsigyti, davimo ieškovei A. P. ir bendro šalių ginčo nekilnojamojo turto įgijimo
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, buvo nurodęs, jog sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, t. y. tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
34. Atsakovas P. P. teigė, jog ieškovei įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, jie kartu gyveno ir dalį pinigų skirtų namo pirkimui jis ieškovei davė (patikslintame priešieškinyje nurodė, jog praktiškai lygiomis dalimis buvo sumokėta ieškovės ir atsakovo asmeninės lėšos (t. 2., b. l. 19-26)), tačiau pasitikint ieškove, ginčo nekilnojamojo turto dokumentai buvo surašyti ieškovės vardu. (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuota, jog D. S. pardavė, o A. K. (po santuokos sudarymo P.) nupirko ginčo nekilnojamąjį turtą. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog viso parduodamo turto vertė 35000 Lt (10136,70 Eur), iš kurių 2315,16 Lt (670,51 Eur) D. S. gavo iš pirkėjos prieš sudarant šią sutartį, o likusius 32684,84 Lt (9466,18 Eur), pirkėja sumoka AB „Šiaulių bankas Zoknių filialui už pardavėjo įsiskolinimus (t. 1, b. l. 198, t. 2, b. l. 33-34). Ieškovė A. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje pakankamai nuosekliai nurodė aplinkybes, susijusias su ginčo nekilnojamojo turto įsigijimu, t. y. nurodė, jog S. skolos sumą (jie buvo skolingi bankui) įnešė grynais pinigais (lyg 20000 Lt sumą (5792,40 Eur)) per banką, esantį Zokniuose, o likusią sumą sumokėjo S. grynais pinigais (lyg 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą); namą įsigijo už pinigus, kuriuos gavo už parduotus butus; šiame sandoryje atsakovas nedalyvavo. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu patikslino aplinkybes, jog bankui už D. S. įsiskolinimą įnešė 32000 Lt (9267,84 Eur) su trupučiu, o šiek tiek daugiau nei 2000 Lt (579,24 Eur) buvo sumokėta D. S., jau būnant pas notarą. Be to, aplinkybes, jog ieškovė A. P. galėjo turėti pakankamą kiekį pinigų perkamam būstui ir jai nebuvo poreikio dalies pinigų gauti iš kitų asmenų (nagrinėtinu atveju atsakovo P. P.), patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog ieškovės vardu nuosavybės teise buvo registruotas nekilnojamasis turtas: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai; nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. butas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.; nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ūkio patalpos su tremperiu, esančios (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. (t. 1, b. l. 122-123, 124-126, 127-129, 135-136, 137-138). Šie duomenys įrodo, jog ieškovės A. P. didžioji nekilnojamojo turto dalis buvo parduota prie įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, tiek pati ieškovė A. P., tiek jos sesuo, liudytoja L. G., tiek ieškovė sūnus E. K. teisme patvirtino, jog namas buvo įgytas iš sesers (ieškovės) pinigų, nes sesuo pinigų turėjo; perkamam namui pinigų turėjo, nes buvo pardavę butą ir ieškovės mama namo įsigijimui taip pat davė pinigų.
35. Tuo tarpu atsakovas P. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti kiek, neva, pinigų davė ieškovei bei ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių konkrečiai nurodyti taip pat negalėjo, t. y. jis nurodė, jog perkant namą ieškovei davė nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 20000 Lt (5792,40 Eur); šių piniginių lėšų perdavimą ieškovei atsakovas įrodyti negali, tik pabrėžė, kad gyventi pas ieškovę atėjo nebūdamas „plikas“, nes turėjo ūkį ir pajamų; neatsimena, kas buvo Zokniuose, ar antstoliai, ar bankas, bet atsimena faktą, jog dalis pinigų už perkamą turtą buvo sumokėta; Zokniuose buvo sumokėta 10000 Lt (2896,20 Eur), nes pas ieškovę rankinėje buvo visi pinigai ir perkant namą, vežėsi grynus pinigus; įsivaizduoja, kad buvo paduoti popieriai ir sumokėta 10000 Lt (2896,20 Eur) suma; teismui perklausus dėl aplinkybių apie sumokėtus pinigus, nurodė, jog pats dalyvavo pinigų perdavimo metu, tačiau paliudyti, jog jis buvo kartu, byloje niekas negali; kiek konkrečiai buvo mokėta Zokniuose, negali pasakyti, neatsimena, tačiau žino bendrą sandorio sumą – 350000 Lt (10136,70 Eur). Be to, atsakovas P. P. nenuosekliai nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės turimomis lėšomis prieš perkant ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. jis nurodė, jog perkant namą, ieškovė savo pinigų neturėjo, kadangi ruošėsi parduoti butą (pardavė butą, esantį S. g., esantį 4 aukšte); ieškovė yra pasakojusi, kad turėjo lėšų iš parduoto buto S.; patikslinant aplinkybes, apie visus pas ieškovę buvusius pinigus rankinėje, kuomet važiavo kartu pirkti namą, atsakovas nurodė, jog dalis pinigų buvo duoti jo (15000 Lt (4344,30 Eur) iki 20000 Lt (5792,40 Eur), o likusią pinigų sumą, kadangi ieškovė pinigų neturėjo, jie buvo pasiskolinę); iš ko skolinosi tiksliai ieškovė nepasakė, lyg mama ar brolis, tik sakė, kad trūksta pinigų; pinigų skolinimasis įvyko savaitės bėgyje, prieš pirkimą; iš ko atsirado ieškovės pinigų dalis, jis pasakyti negali. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje atsakovas P. P. teigė, jog pats A. davė savo 15000 Lt (4344,30 Eur) ir pinigai buvo pas ieškovę; namo kaina buvo 35000 Lt (10136,70 Eur); S. bankui buvo skolingas pusę sumos; banke pinigai buvo mokami - paduodi pinigus, išrašo vekselį ir viskas; D. S. pas notarą buvo mokama likusi suma grynais pinigai, kokia tiksli suma, pasakyti negali; koks D. S. įsiskolinimas buvo sumokėtas, neprisimena, nes seni laikai, gal 15000 Lt (4344,30 Eur). Iš šių aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovas P. P. visos bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, parodymai buvo iš dalies keičiami, perklausus apie iš esmės tas pačias aplinkybes, atsakovas jas nurodydavo vis kitokias, o kai kuriais atvejais pateiktos aplinkybės būdavo nelogiškos (kaip pvz. visus pinigus ieškovė laikydavo rankinuke). Šis atsakovo P. P. nenuoseklumas leidžia abejoti jo pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas neįrodė neva jis dalį pinigų perdavė ieškovei A. P., skirtą ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti (CPK 178, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį ir aplinkybes, kurias 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu nurodė ieškovė A. P., jog apie buvusią situaciją atsakovas žinojo, nes jie žinojo vienas kito visą gyvenimą; pagrinde atsakovas visas aplinkybes žino iš jos rato žmonių, nes apie tai kalbėdavo visi susirinkę. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtina tokį atsakovo P. P. neužtikrintumą teikiant parodymus teisme.
36. Ieškovė A. P. kategoriškai neigė atsakovo P. P. nurodytas aplinkybes, jog jis jai davė dalį pinigų namo pirkimui, o atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog dalį pinigų jai perdavė, tačiau įrodymų, tai patvirtinančias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nustatė, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, sudaromi rašytine forma. Nagrinėtinu atveju, šis atsakovo nurodytas galimai sudarytas sandoris, nebuvo atliktas įstatymo nustatyta forma (kaip pvz. dovanojimo ar paskolos). Pastebtina ir tai, jog aplinkybes, jog atsakovas ieškovei dalį pinigų namui pirkimui davė, nurodė ir atsakovo vaikai: liudytoja V. A., kuri teigė, jog žinojo, kad A. su tėčiu namą perka kartu, nes ėjo kartu gyventi; tėtis prie namo pirkimo pinigais prisidėjo, nes buvo pardavęs rapsus; liudytoja N. P., kuri nurodė, jog tėtis turėjo rugių, gavo 15000 Lt (4344,30 Eur), ir visi pinigai buvo panaudoti namo pirkimui; kiek tėtis A. iki įsigyjant namą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., davė pinigų, nurodyti negali; kiek A. ir tėtį pažinojo, visus grynus davė, kad tą namą įsigytų. Įvertinus minėtų liudytojų parodymus, kurie kai kuriais aspektais nesutampa ir yra paviršutiniški bei deklaratyvūs, taip pat įvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas labiau tikėtina laiko, kad atsakovas P. P. pinigų ieškovei skirtų namo pirkimui nedavė, ir ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo viena pati, panaudodama savo asmenines lėšas. Bei ieškovė A. P. ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo, šalims dar negyvenant kartu bei nevedant bendro ūkio (CPK 185 straipsnis).
37. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas P. P. neįrodė, kad ieškovė A. P. ir atsakovas P. P. kaip sugyventiniai bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.. O byloje esantys įrodymai, neleidžia daryti išvados, jog, nagrinėtinu atveju, buvo šalių (sugyventinių) bendras susitarimas įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl dalies ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo atsakovo P. P. nuosavybe, tuo pagrindu, kad jis tiek iki šalių sudarytos santuokos, tiek po šalių sudarytos santuokos buvo iš esmės pagerintas ieškovės ir atsakovo bei asmeninėmis atsakovo lėšomis, asmeniniu darbu, įgūdžiais, žiniomis
Dėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo atsakovo P. P. lėšomis
38. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovas, reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).
40. Visų pirma pažymėtina, jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išraše nėra užfiksuota, jog ginčo nekilnojamajam turtui būtų vykdyta rekonstrukcija, ar atlikti kitokie darbai, kurie būtų išviešinti VĮ Registrų centre.
41. Šalys pripažįsta ir neginčija, kad iki santuokos sudarymo, šalys kurį laiką gyveno kartu (buvo kelių metų terminas, kuomet atsakovas buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį). Taip pat šalys pripažino ir teigė, jog įgijus ginčo nekilnojamąjį turtą, jame buvo atliekami statybos remonto darbai. Tačiau ieškovė A. P. teigė, jog tiek namų aplinkos darbus, tiek namo remonto darbus atliko ji pati, sūnus, sūnaus uošvis ir jos samdyti asmenys, ir tai buvo atlikta iš jos asmeninių lėšų. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jai priklausančiame gyvenamajame name remontai buvo pradėti (duomenys neskelbtini) m., pagrinde tvarkė lauko aplinką, statėsi tvorą, kol dar atsakovo nebuvo, ją montavo meistrai, kurie padarė tvorą, su jais jokių sutarčių nesudarinėjo; namą šiltino tik iš dalies, tik tą vietą kur pūtė vėjai (tai įvyko apie (duomenys neskelbtini) m). Su remontais padėjo žentas A. V., taip pat sūnus; (duomenys neskelbtini) m. pasiėmė paskolą ir tvarkėsi, remontavo namo vidų; sūnus su uošviu dengė stogą ir taip prisidėjo prie namo gerinimo; tuo tarpu atsakovas kas liečia darbą, gal ir yra kada nupjovęs žolę, prie statybų darbų, gal kada yra kokį stogo dangos lakštą sūnui padavęs ir pan.; (duomenys neskelbtini) m. buvo pakeistas tvarto stogas, o atsakovas nieko nedirbo prie tvarto, nes jis iki vakaro dirbdavo.
42. Tuo tarpu atsakovas P. P. teigė, jog ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbai buvo atlikti daugiausia jo lėšomis, asmeniniu darbu, įgūdžiais, žiniomis. Teismo posėdžio metu nurodė, jog name remontus pradėjo daryti (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. pradžioje; name reikėjo pajungti naują katilą, atsakovui padėjo draugas, todėl per du vakarus katilą ir pajungė; toliau tvarkė virtuvę: reikėjo versti (sumažinti) langą, reikėjo užtaisyti kamino nišas, klijavo plyteles; namo pamatams daryti nieko nereikėjo, tačiau reikėjo tvarkyti tvoros pamatus, juos tvarkė apie (duomenys neskelbtini) m.; pripažino, jog gyvenamojo namo apšiltinimas buvo atliekamas, pirko plastikines lenteles, polistirolo plokštes; už remontus bei statybines medžiagas, buvo perkama iš ieškovės rankose turėtų pinigų, kuriuos jis jai duodavo, perduodavo saugoti. Teigė, jog pardavęs namą iš karto pirko statybines medžiagas namo remontui ir tuo pačiu ėjo į verslą, nes ieškovė neturėjo nė cento, tačiau fakto, jog visi pinigai gauti iš parduoto turto buvo perduoti ieškovei, patvirtinti niekas negali ir tokių duomenų byloje, nėra; savo asmeninių lėšų į namų valdą iki santuokos sudarymo įdėjo apie 20000 Lt (5792,40 Eur).
43. Kaip jau buvo minėta, atsakovas P. P., reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti, kad asmeninis ieškovės turtas pagerintas iš esmės; pagerintas tiek iki sudarant santuoką, t. y. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tiek santuokos metu (vedant bendrą ūkį) ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio (nagrinėtinu atveju, konkrečiai atsakovo P. P.) lėšomis, darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
44. Atsakovas, įrodinėdamas ginčo nekilnojamame turte, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., atliktų remonto darbų apimtis ir kainas, į bylą yra pateikęs kasos kvitus bei sąskaitą, kuri išrašyta UAB „M.“, bei kuriuose užfiksuota, jog 2013 m. birželio 1 d. privatus pirkėjas įsigijo įvairių statybinių medžiagų/prekių (t. 1., b. l. 52, 53). Taip pat pateikti kasos kvitai iš kitų statybines medžiagas, prekes bei namų apyvokos prekes prekiaujančių parduotuvių (t. 1., b. l. 54, 55). Vertindamas šiuos atsakovo P. P. pateiktus įrodymus, visų pirma teismas pažymi, jog iš pateiktų kasos kvitų bei sąskaitos, kuri išrašyta UAB „M.“, nėra aišku, ar šios prekės būtent panaudotos ginčo nekilnojamame turte, bei nėra aišku, kas už šias prekes mokėjo. Be to, iš pateiktų kvitų matyti, jog 2012 m. lapkričio 29 d. UAB „E.“ mokėta banko Gold kortele, kurios galas *2787, 2018 m. liepos 12 d. mokėta banko kortele, kurios galas *1516, tuo tarpu UAB „M.“ 2013 m. birželio 1 d. mokėta banko kortele, kurios galas *7017 (t. 1, b. l. 53, 54, 56). Be to, atsakovas pateikė 2005 m. sausio 25 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad UAB „G.“, P. P. užsakė virtuvės baldų komplektą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1, b. l. 46-47). 2005 m. kovo 18 d. išrašyta pirkėjui P. P. PVM sąskaitą – faktūra 5542,00 Eur apmokėjimui (t. 1., b. l. 48, t. 2, b. l. 36). Prekių pirkimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog užsakomos prekės virtuvės baldų komplektas, orkaitę ir kt. (t. 1., b. l. 49). Iš šių įrodymų matyti, jog atsakovas rūpinosi virtuvės pagaminimu bei jos įrengimu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog būtent rūpinimasis virtuvės apstatymu, leidžia teigti, jog tokiu būdu atsakovas iš esmės pagerino ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, iš šių įrodymų taip pat nėra matyti, kad būtent už įsigyjamus virtuvės baldus bei buitinę techniką sumokėjo būtent atsakovas. Ieškovė A. P. teisme teigė, jog būtent ji (duomenys neskelbtini) m. pasiėmė paskolą ir tvarkėsi, remontavo namo vidų. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktį įrodymai, t. y. 2020 m. rugsėjo 10 d. „Swedbank“, AB pažymoje dėl įsipareigojimų įvykdymo nurodyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) d. sutartį A. P. suteikė 20000,00 Lt kreditą (skirtą būsto remontui) (pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog tuo metu šalys gyveno kartu, tačiau paskolos kartu kaip sugyventiniai, šalis įsipareigojimų neprisiėmė, o tai padarė pati ieškovė), bei (duomenys neskelbtini) d. visi turėti įpareigojimai buvo įvykdyti (pastebėtina, jog atsakovas P. P. tuo metu gyveno su kita moterimi Šiauliuose) (t. 1, b. l. 174). Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo P. P. nurodytas aplinkybes, jog ieškovė A. P. pinigų neturėjo, ir ginčo nekilnojamasis turtas iš esmės pagerintas jo asmeninėmis lėšomis.
45. Atsakovas P. P. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis turėjo pinigų ir pinigus investavo būtent į ieškovės namo pagerinimą. Grįsdamas šias aplinkybes, jis į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. vykęs piniginių lėšų judėjimas - įplaukos ir grynųjų pinigų išėmimas (t. 1, b. l. 99-100). Taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog P. P. nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdo / vykdė individualią veiklą ir nuo (duomenys neskelbtini) d. konkrečiai verčiasi grūdinių, ankstinių ir aliejinių sėklų augalų auginimu (t. 1., b. l. 51) (čia teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog atsakovas teigė, jog pardavė grūdus ir gautus pinigus būtent atidavė ieškovei ((duomenys neskelbtini) m.), dar prieš įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą (suprastina, jog jau vertėsi minima veikla), tuo šis įrodymas pagrindžia aplinkybę, jog tik nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovas pradėjo verstis grūdinių, ankstinių ir aliejinių sėklų augalų auginimu). (duomenys neskelbtini) d. sutartyje užfiksuota, jog P. P. pardavė R. Z. už 11000 rublių traktorių T25A, traktoriaus priekabą, kultivatorių bei plūgą (t. 1, b. l. 200). (duomenys neskelbtini) d. sutartyje užfiksuota, jog P. P. už 20000 Lt (5792,40 Eur) pardavė A. Š. ir B. Š. žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą ir t. t., esančius P. k., Šiaulių r. (t. 1., b. l. 82-85). Šie pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, jog ieškovas P. P. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., turėjo pakankamai pajamų, tačiau tai neįrodo, jog būtent šios visos jo gautos pajamos buvo panaudotos ginčo nekilnojamam turtui įsigyti bei jo esminiam pagerinimui. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad iš į bylą atsakovo P. P. pateiktų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kopijų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas P. P. įgijo žemės sklypus, kurių plotas 0,0931 ha, 0,0966 ha, 0,1424 ha, atitinkamai, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre užregistruotas (duomenys neskelbtini) d., o asmens (duomenys neskelbtini) d. prašymu nuo (duomenys neskelbtini) d. įregistruota asmenine nuosavybe (t. 1., b. l. 14, 15-16, 17-18). Be to, atsakovas P. P. (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 4/5 dalis žemės sklypo, K., kuriam adresas nesuteiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) d. užregistruotas asmenine P. P. nuosavybe (t. 1., b. l. 19-20). Nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovas P. P. savo vardu yra įgijęs ir įregistravęs transporto priemonę BRENDERUP 1205, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. – Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 21, 22). Taigi, atsakovas P. P. bendraudamas/gyvendamas kartu su ieškove savo vardu įgijo tiek kilnojamojo turto, tiek nekilnojamojo turto, ir tokiu būdu turėjo išlaidų, kurios galimai buvo panaudotos iš anksčiau parduoto nekilnojamojo turto.
46. Bylos šalys pripažino, jog gyvenant kartu iki santuokos sudarymo abu turėjo verslą, vertėsi analogiškomis veiklomis, pirkdavo-parduodavo galvijus. Atsakovė A. P. teismo posėdžio metu teigė, jog su atsakovu nors ir gyveno kartu, tačiau ji su žentu turėjo verslą: pirko galvijus, palaiko ir parduodavo, o atsakovas pamatęs verslą, pats pradėjo verstis analogiška veikla ir jis savo galvijus laikė U., tik paskutinius prieauglius buvo parsivežęs atgal pas ją. Atsakovas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog verslas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) m.; žemės sklypus įsigijo kartu vykdydami verslą su ieškove; žemės sklypai buvo įgyti, kai tuo metu vykdė verslą ir supirkinėjo gyvulius, o A. supirkinėjo su broliu ir žentu, todėl verslas buvo atskirai, t. y. ką vykdė, tai buvo jo asmeninė veikla, o ką vykdė A., tai taip pat buvo jos asmeninė veikla. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog vystant verslą, atsakovas gaudavo ne tik pajamas, bet turėdavo ir išlaidų, t. y. reikėjo tiek apyvartinių lėšų, reikėjo pinigų gyvuliams pirkti, pinigų pašarams ir t. t., todėl pats atsakovas P. P. pripažino faktą, jog jo verslas buvo atskiras nuo ieškovės, t. y. ką vykdė, tai buvo jo asmeninė veikla (tikėtina, jog tuo metu jis naudojo ir savo santaupas bei tai buvo jo asmeninės pajamos ir išlaidos). Šios sprendimo 45-46 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nors šalys iki santuokos gyveno kartu, tačiau bendrų pajamų nebuvo, tuo pačiu nebuvo bendro ūkio ir kiekviena šalis savo pinigais disponavo savo nuožiūra.
47. Nors liudytoja V. A. 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio nurodė, jog tėtis dirbo ir visus pinigus įdėjo į A. namą; buvo parduotas traktorius, sodyba, o pinigai išėjo į namą, ir liudytoja N. P. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu teigė, kad tėtis prašydavo A. pinigų ant cigarečių, nes A. nuo įsikraustymo į namą nuo pirmos dienos valdė visus pinigus; kiek tėtis turėjo grynų pinigų kai nusipirko namą, pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei 15000 Lt (4344,30 Eur), tačiau šie liudytojų parodymai nelaikytini patikimais, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas P. P. yra minėtų liudytojų tėvas, o ir pačios liudytojos kartu su tėvu negyveno, tarpusavio santykiai nebuvo artimi, todėl galimai aplinkybių susijusių su tėvo valdomomis lėšomis nežino, todėl šiuos parodymus teismas atmeta kaip nepatikimus.
48. Be to, šių aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog atsakovas P. P. teisme pripažino aplinkybes, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. iki bylos momento, buvo sudaręs keletą sandorių: (duomenys neskelbtini) m. buvo įgyti trys žemės paskirties sklypai, viso už 3000 Eur (868,86 Eur) ir pinigų turėjo, nes vykdė verslą. Tačiau perklausus atsakovą, jis nurodė nelogiškas, niekuo nepagrįstas aplinkybes, jog už žemės sklypus atsiskaityti pinigų davė ieškovė iš rankinės (nes ką jis parduodavo (techniką, grūdus ir pan.), gautus pinigus perduodavo ieškovei, dedant į bendrą kasą; tai vyko jau abiem gyvenant kartu; visus šeimos pinigus kontroliavo ieškovė, net pats jos prašydavo pinigų cigaretėms; namų valdą, kurią (duomenys neskelbtini) d. pardavė (P. k.), už kurią gavo 20000 Lt (5792,40 Eur), gautus pinigus atidavė ieškovei), tačiau ieškovė sandorių sudarymo metu nedalyvavo ir jie yra registruoti jo vardu. Patikslinus, kodėl žemės sklypai nebuvo užregistruoti ieškovės vardu, atsakovas pasakyti negalėjo. Taip pat pasiteiravus, kodėl reiškiant priešieškinį, atsakovas nenurodė šių savo vardu įsigytų žemės sklypų, kurie yra registruoti jo vardu, nors, įgyti gyvenant kartu su ieškove, ir nereikalauja jų dalinti, atsakymo atsakovas taip pat nepateikė.
49. Apibendrinant sprendimo 41-48 punktuose nustatytas ir išanalizuotas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, atsakovas P. P. neįrodė, jog ieškovės A. P. asmeninis ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant atsakovo asmenines lėšas bei ieškovės ir atsakovo bendras lėšas.
Dėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo asmeniniu atsakovo P. P. darbu, įgūdžiais, žiniomis
50. Atsakovas P. P. tiek patikslintame priešieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog be jo investuotų asmeninių lėšų, ginčo nekilnojamame turte jis darė namo vidaus gerinimo darbus, daug įdėjo asmeninio darbo bei žinių ir įgūdžių, todėl ginčo nekilnojamasis turtas buvo esmingai pagerintas. Teismo posėdžio metu teigė, jog jis name metai iš metų atliko remontus; dirbdavo nuo ryto iki sutemos, tai paties rankų darbo pradirbta koks metai laiko; tik įsikėlus į namą, su draugu pajungė katilą; tvarkė virtuvę: reikėjo versti (sumažinti) langą, reikėjo užtaisyti kamino nišas, klijavo plyteles; pats name atliko įvairius darbus: plytų ardymas, betonavimas, išmoko mūryti, dėjo parketą. Teismas pažymi, kad, atsakovas teigdamas, jog jis darė namo vidaus pagerinimo darbus, daug įdėjo asmeninio darbo bei žinių ir įgūdžių, jokių įrodymų apie tai neteikia, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog jis iš tiesų yra baigęs kokius nors statybininko, apdailininko ar pan. kursus ir geba atlikti tokius darbus, ar nurodęs aplinkybes, kurios leistų teigti, jog iš tiesų jis geba atlikti šiuos atsakovo išvardintus darbus.
51. Aplinkybes, jog atsakovas pats remontavo namą, patvirtino ir jo dukros: liudytoja N. P. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu teigė, jog tėtis buvo išremontavęs vonią; namą remontavo tėtis gal 10 m., tėtis dirbo, dirbo ir dirbo, ir liudytoja V. A., 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. gerdavo kavutę, o tėtis dirbdavo; tėtis darė visus darbus nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat kol jie gyveno kartu; tėtis darė darbus nuo sienų griovimo iki stogo, griovė sienas, ardė grindis (duomenys neskelbtini) m., darė pertvaras, tinkavo, cementavo, kasė tvoras. Pastebėtina, jog minėtų liudytojų paminėti atsakovo atlikti darbai įvardinti abstrakčiai, nekonkretizuojant, o tai leidžia tokiais parodymais abejoti. Be to, teismas taip pat nesiremia liudytojo V. K. 2021 m. birželio 1 d. teiktais parodymais teisme, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams bei minėto liudytojo nurodytos aplinkybės nelogiškos, kaip pvz. 2001 m. birželio mėnesio viduryje atvyko į svečius pas P. P., nes norėjo su juo susitikti, nes senai matėsi, tik1991 m.; atvykęs į svečius iš karto pasiliko pas dėdę mėnesiui jam padėti, nes neturėjo ką veikti, nors turi žmoną ir pan..
52. Liudytojas V. B. 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje teigė, jog iki (duomenys neskelbtini) m., buvo ruduo, jis atsakovo P. P. prašymu kartu su juo pajungė katilą ginčo nekilnojamame turte. Tačiau pastebėtina, jog liudytojas nekonkretizavo kokios firmos buvo katilas ar pan., bei pats atsakovas P. P. į bylą nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, kokį katilą jis pirko, kiek katilas kainavo, kokį katilą pajungė. Tuo tarpu ieškovė A. P. pateikė dokumentus, jog po galimai atsakovo pastatyto katilo (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, praėjus vos 9 metams, kieto kuro katilas vėl buvo keistas (UAB „M.“ dokumente užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas/parduotas fiziniam asmeniui katilą „Viadrus“, kurio kaina 3200,00 Lt (926,78 Eur)(t. 2., b. l. 38)). Nors ir darant prielaidą, jog kieto kuro katilą atsakovas su draugu ir keitė, tai neleidžia daryti išvados, jog toks atsakovo ir jo draugo atliktas darbas yra esminis, kuris iš esmės pagerino ginčo nekilnojamąjį turtą.
53. Aplinkybes, jog ieškovė pati, pasitelkdama sūnų, jo uošvį ir kitus asmenis pagerino ginčo nekilnojamąjį turtą įrodo į bylą pateiktį įrodymai: UAB „M.“ dokumente užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas/parduotas fiziniam asmeniui katilas „Viadrus“, kurio kaina 3200,00 Lt (t. 2., b. l. 38). PVM sąskaitoje – faktūroje užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) d. UAB „J.“ pardavė, o S. K. pirko įvairių prekių (movos, laikikliai, alkūnės ir t.t.) už 480,94 Lt (139,28 Eur) (t. 2, b. l. 39-40). 2008 m. rugsėjo 29 d. ieškovė A. K. (po santuokos sudarymo P.) sumokėjo UAB „B.“ 418,14 Lt (121,10 Eur) už užsakytus stiklo paketus (t. 1, b. l. 139, t. 2, b. l. 37). 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. (ieškovės sūnus), kuris kurį laiką gyveno su ieškove, parodė, kad po namo įsigijimo, namo kiemą asfaltavo, dėjo tvoras. Tvarkytis padėjo giminės, samdė kaimyną; taip pat name buvo atliekami vidaus darbai - dėjo plyteles, vedžiojo elektrą, grindis teko lupti, betonuoti, tapetavo, tvarkė vonią, tualetą; jis su žmona iš savo lėšų tvarkė namo antrą aukštą. Liudytoja J. K. parodė, kad prieš susituokiant su vyru, jie kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių, ir dar šiek tiek laiko, jau po santuokos sudarymo; gyvendami pirko medžiagas, ginčo name savo rankomis tvarkė kambarius: tapetavo, grindis tvarkė, dažė lubas, pirko baldus, užuolaidas; visą tai atliko savo lėšomis; apsigyvenus atsakovui darbų namo gerinimo nematė. Liudytoja L. G. teigė, jog sesei remontuoti tiek namą, tiek tvarkyti aplinką padėjo sūnus su uošviu, nes jie statybininkai. Netikėti šių liudytojų teiktais parodymais susijusiais su namo remontu, neturi pagrindo, nes minėti asmenys gyveno kartu su ieškove ir visus atliekamus darbus matė tiesiogiai. Aplinkybes, jog prie namo gerinimo darbų dirbo kaimynas, kurį samdė ieškovė A. P., patvirtino ir liudytoja R. G., kuri 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji gyveno ieškovės kaimynystėje, A. padėjo dirbti ir jos sugyventinis su sūnumi, jis pas A. dirbo ilgokai: tvarkė namo vidų, kalė dailylentes, taip pat dirbo prie tvoros, betonavo kiemą; P. P. tuo metu nematė, jo nebuvo.
54. Liudytojas A. Ž. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje teigė, jog jis dėjo gipsą, dažė, atsakovo P. P. nuosavame name K.; jį samdė P. P., tačiau dirbo dviese; darbus atlikdavo (duomenys neskelbtini) mėn. vakarais ir šeštadieniais, sekmadieniais apie 3 savaites; tačiau kadangi pajamos buvo neoficialios, jų nefiksavo, todėl negali nurodyti kiek darbai kainavo; nors jam pinigus už atliktus darbus atnešdavo P. P., tačiau kieno tai buvo pinigai, jis nežino. Pastebėtina, jog minėto liudytojo atlikti darbai jau buvo atlikti, ieškovei ir atsakovui būnant susituokus, tačiau liudytojui neįvardinus kiek pinigų už atliktą darbą, ir kieno konkrečiai sumokėti pinigai buvo, negalima kategoriškai teigti, jog galimai sumokėti pinigai buvo atsakovo bei, jog šių darbų pagalba buvo iš esmės pagerintas ginčo nekilnojamasis turtas. Natūralu, kad šeimai gyvenant name, reikia tiesiog kosmetinio/estetinio remonto, kas galimai ir buvo atlikta, o ne buvo iš esmės pagerintas ginčo nekilnojamasis turtas.
55. Vertinant atsakovo P. P. pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavus, t. y. Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog atsakovas, draudėjas P. P., draudžia laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1, b. l. 57-59); jog (duomenys neskelbtini) d. P. P. sumokėjo UAB „B.“ 500 Lt (144,81 Eur) už užsakytus stiklo paketus (t. 1, b. l. 60, 61); taip pat, jog atsakovas savo vardu (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Balticum TV“ dėl televizijos ir kt. paslaugų suteikimo adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (t. 1., b. l. 62-63, 64, 65, 65, 67-68, 69, 70, 71), teismas pažymi, jog sudarytos sutartys neįrodo, jog už suteiktas paslaugas pagal sutartis mokėjo konkrečiai atsakovas P. P., juolab, jog ieškovė A. P. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog nors šalys ir buvo sudariusios santuoką, tačiau visą laiką asmeninius finansus tvarkė savarankiškai; už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius visada mokėjo ieškovė A. P. (t. 2., b. l. 29-32). Teisme ieškovė taip pat pavirtino aplinkybes, jog gyvenant santuokoje kiekvienas gyveno su savais finansais. Pastebėtina, jog atsakovas P. P., apie komunalinius mokesčius, kitus einamuosius mokėjimus susijusius su ginčo nekilnojamuoju turtu neužsiminė ir plačiau jokių aplinkybių nenurodė. Teismas pažymi, jog komunalinių mokesčių mokėjimas, rūpinimasis savo priklausančiu turtu, taip pat rodo santykį su turimu nekilnojamuoju turtu bei ir asmens valią jį valdyti, juo naudotis kaip savu, siekį tinkamai jį išlaikyti, tuo tarpu atsakovo tokių veiksmų šioje byloje nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).
56. Atkreiptinas dėmesys, jog paslaugų teikimo sutartyse sudarytose su UAB „Balticum TV“ dėl televizijos ir kt. paslaugų teikimo vieta nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., t. y. tiekėjas nurodo butą „01“, o tai iš dalies patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog name šalys gyveno atskirai, ji – pirmame aukšte, o atsakovas - antrame aukšte. Pastebėtina ir tai, jog atsakovas P. P. teikdamas, jog ginčo nekilnojamąjį turtą iš esmės pagerino savo asmeninėmis lėšomis, darbu, žiniomis ir t. t., nei procesiniuose dokumentuose, bei bylos nagrinėjimo metu, nenurodė konkrečiai kiek kainavo statybinės medžiagos, kitų samdytų (prie namo dirbančių) asmenų darbas bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, kaip pvz. darbų sąmatos, sudarytų sutarčių su samdytais darbuotojais, namo naujo projekto ar pan. (CPK 178, 185 straipsniai).
57. Apibendrinant sprendimo 50-56 punktuose nustatytas ir išanalizuotas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, atsakovas P. P. neįrodė, jog ieškovės A. P. asmeninis ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės panaudojant jo darbą, įgūdžius bei žinias.
58. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei įvertinęs visą šalių gyvenimo laikotarpį, t. y. kuomet šalys gyveno kartu nesusituokusios, kuomet atsakovas P. P. gyveno su kita moterimi, kuomet šalys gyveno kartu sudarę santuoką, sprendžia, kad šios bylos apimtyje yra svarbios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, į kurias atkreipė dėmesį ir ieškovės A. P. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis, kuris teisme teigė, jog jam kyla klausimas, jei šalys nesusituokę vedė bendrą ūkį, kodėl tuo metu neiškėlė klausimo dėl savo indėlio. Taip pat pabrėžė, kad atsakovas byloje nurodo, ką pats įgijo ir sako tai jo asmeninės lėšos ir teigė, jog ieškovė į žemės sklypus nepretenduoja, tuo tarpu atsakovas į ieškovės asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą savo reikalavimus kelia.
59. Atsakovas P. P. patikslintame priešieškinyje ir teisme teigė, jog jis pinigais prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo (neva turtą jis su ieškove A. P. įgijo kaip sugyventiniai bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise), tiek iki santuokos sudarymo, tiek sudaręs santuoką, tiek bendrus, tiek savo pinigus investavo į ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat prie ginčo nekilnojamojo turto daug dirbo ir taip iš esmės ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, tačiau pastebėtina, jog reikalavimą šį ginčo nekilnojamąjį turtą jis išreiškė tik teisme, pradėjus nagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylą.
60. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas P. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (3 metus) nebuvo registruotas adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (t. 1., 197), ir abi šalys pripažino, jog pradėjęs dirbti UAB „R.“ jis susirado kitą moterį ir išėjo pas ją gyventi, todėl minėtu laikotarpiu atsakovas gyveno Šiauliuose su kita moterimi. Pastebėtina, jog atsakovas P. P., būdamas įsitikinęs, jog ginčo nekilnojamasis turtas įgytas su ieškove A. P. bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise, jau negyvenant su ieškove, nutraukus su ją ryšius, jis turėjo teisę/galėjo ieškovei reikšti reikalavimus dėl jam, neva, priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalies, tačiau tokių veiksmų neatliko. Taip pat atsakovas P. P. šiuo klausimu nebuvo aktyvus ir sudarant santuoką su ieškove A. P., t. y. nesiekė sudaryti priešvedybinės/povedybinės sutarties, kurioje būtų nusistatę šalims priklausantį turtą, jo nuosavybę ir turto dalis. Atsakovas P. P. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl nebegyvenant kartu su ieškove jis nereiškė ieškovei reikalavimo dėl pusės jam priklausančio turto, ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nežino, kodėl nereiškė tokio reikalavimo, tokios minties neturėjo, pasitikėjo ieškove. Lieka neaišku, kuom pasireiškė atsakovo P. P. pasitikėjimas ir kokius planus jis turėjo pasitikėdamas ieškove.
61. Aplinkybės, jog iš tiesų atsakovas P. P. supranta / suprato turto nuosavybės klausimus, jų registravimą / išviešinimą viešuosiuose registruose, galimai kilsiančias teisines pasekmes, patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog P. P., laikotarpiu, kuomet gyveno kartu su ieškove nesusituokę (tačiau kaip teigė atsakovas vedė bendrą ūkį su ieškove, gyveno kaip šeima), (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jis buvo įgijęs 0,1424 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tačiau sandoris įregistruotas tik 2(duomenys neskelbtini) d. bei kuris tik (duomenys neskelbtini) d. asmens prašymu VĮ Registrų centre buvo (duomenys neskelbtini) d. užregistruotas asmenine P. P. nuosavybe (t. 1., b. l. 17-18), bei (duomenys neskelbtini) d. prikimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgyta 4/5 dalis žemės sklypo, K., kuriam adresas nesuteiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tik (duomenys neskelbtini) d. asmens prašymu, VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) d. užregistruotas pats sandoris ir /5 dalis žemės sklypo užregistruota asmenine P. P. nuosavybe (t. 1., b. l. 19-20).
62. Atsižvelgiant į šias sprendimo 58-61 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas P. P., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki ieškovės A. P. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos teismui, iš tiesų žinodamas ir suprasdamas, jog jam ginčo nekilnojamasis turtas nepriklauso, į jį ir nepretendavo, todėl reikalavimų atsakovei ir nereiškė, tačiau suprasdamas, jog galimai ieškovė gali reikšti iš esmės analogiškus reikalavimus, kuriuos jis pareiškė šioje byloje, pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas gyvenant kartu su ieškove, apsaugoti, išviešino savo asmeninę nuosavybę VĮ Registrų centre.
63. Teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinyje (nagrinėtinu atveju - priešieškinyje) suformuluotas jo dalykas ir išdėstytas jo faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), teismui pasiūlius tikslinti priešieškinį, atsakovas P. P. jį patikslino, tačiau patikslintame priešieškinyje nėra prašoma atsakovui P. P. priteisti iš ieškovės A. P. tam tikrą piniginę sumą (asmeninių atsakovo panaudotų lėšų) ginčo nekilnojamo turto esminiam pagerinimui ar kompensacijos už ieškovei A. P. atitenkančios ginčo nekilnojamojo turto pagerinimus. Tokios aplinkybės byloje nenurodytos ir neįrodinėjamos.
64. Vadovaudamasis sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise šalys sudariusios nebuvo. Teismas nuoseklesne ir labiau tikėtina laiko ieškovės A. P. versiją, kad būtent ji įgijo namą savo asmeninėn nuosavybėn, į kurį iš karto su šeima kraustėsi ir gyveno, ir tuo metu su atsakovu P. P. bendras ūkis nebuvo vedamas ir abiejų susitarimo ir valios jį įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nebuvo. Be to, teismas sprendžia, jog atsakovas P. P. nagrinėjamojoje byloje neįrodė, jog asmeninis ieškovės turtas (ginčo nekilnojamasis turtas) pagerintas iš esmės; pagerintas tiek iki sudarant santuoką, t. y. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tiek santuokos metu (vedant bendrą ūkį), tiek sutuoktinių bendromis lėšomis (kurių nagrinėtinu atveju ir nebuvo), tiek jo asmeninėmis lėšomis, bei darbu, žiniomis ar įgūdžiais. Todėl atsakovo P. P. patikslintas priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 31) ir turėjo 350,00 Eur išlaidų sumokėtų advokato padėjėjui už dokumentų parengimą (t. 1., b. l. 29-30) ir 950,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 45). Atsakovas P. P. pateikdamas priešieškinį, kuris vėliau buvo patikslintas, sumokėjo 285,00 Eur žyminį mokestį (t. 1., b. l. 109), bei turėjo 1000 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (t. 2., b. l. 44).
67. Pažymėtina, kad pirma, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
68. Kadangi ieškovės A. P. ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovo P. P. patikslintas priešieškinis atmestinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1375,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
69. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,90 Eur, todėl ieškinį patenkinus visiškai, o patikslintą priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos valstybei 6,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
70. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1., b. l. 110-111) paliktinos iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Nutraukti ieškovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. palikti pavardę - „P.“, atsakovui P. P. - „P.“.
Priteisti iš atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1375,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 6,90 Eur (šešis eurus 90 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.