Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Žyvilei Rimšienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su 2022 m. kovo 8 d. skundu, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. vasario 9 d. VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. SPR5-18959 (14.4 E) ir 2021 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. SPR-15265 (14.4 E) ir įpareigoti atsakovą įregistruoti inžinerinį įrenginį-šaligatvį b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad 2021-12-01 pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė 2021-11-26 prašymą, kuris registruotas Nr. 29129922, ir kuriuo prašė įregistruoti inžinerinį statinį – šaligatvį (262 kv.m ploto), esantį ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pateiktame prašyme nurodė, kad žemės sklypą pareiškėja įsigijo pagal 2012-03-29 ir 2017-01-11 pirkimo-pardavimo sutartis, su jame jau įrengta 262 kv.m betono trinkelių danga - šaligatviu, kuris buvo numatytas 2002-03 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, o taip pat papildomai pateikė Betono trinkelių šaligatvio kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą. 2021 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamo turto kadastro departamentas priėmė sprendimą Nr. SPR-18959 (14.4 E) prašymą atmesti. Priimtame sprendime teigiama, kad išnagrinėjus įgalioto asmens pateiktą 2021-11-26 prašymą, nuspręsta prašymą Nr.29129922 atmesti, nes nepateikti nekilnojamo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamo turtą kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, nurodyti LR nekilnojamo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 dalyje. Taip pat pažymėjo, kad 2021-02-15 Centro registratoriaus sprendimu Nr. CSPR-31 šaligatvis b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš Nekilnojamo turto registro. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p. į 14 str. 1 p. Kartu su šiuo sprendimu buvo gautas dar vienas 2021-12-02 Nekilnojamo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas Nr. SPR-15265 (14.4 E) atmesti prašymą. Priimtame sprendime teigiama, kad išnagrinėjus pareiškėjos įgalioto asmens 2021-11-15 prašymą (registruotas Nr. 29129922) Nekilnojamo turto registre (registro įrašo Nr. 29/10188), kuriuo prašomą įregistruoti inžinerinį statinį-šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti, nes nurodyto nekilnojamo daikto duomenys neįrašyti į Nekilnojamo turto kadastrą, o pagal LR nekilnojamo turto registro įstatymo 13 str. 1d., Nekilnojamo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamą daiktą gali būti įregistruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Be to, pateikti duomenys nepatvirtina T. P. nuosavybės teisės atsiradimo į kitus inžinerinius statinius – šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo pagrindas: LR nekilnojamo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p., 23 str. 2 p. Pažymėtina, kad 2021-11-15 nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo tokio prašymo VĮ Registrų centras“ neteikė. Dėl šių VĮ „Registrų centras“ 2021-12-02 priimtų sprendimų Nr. SPR-18959 (14.4 E) ir Nr. SPR-15265 (14.4 E), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą, prašydama panaikinti šiuos sprendimus ir priimti naują sprendimą - įregistruoti inžinerinį įrenginį- šaligatvį b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pateiktame skunde nurodė, kad 2012-03-29 ir 2017-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimis pareiškėja įsigydama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su juo kaip priklausinį įsigijo ir 2007 m. ant šio žemės sklypo įrengtą – šaligatvį, kuris buvo numatytas dar 2002-03-27 žemės sklypo plane. 2022-02-19 registruotu laišku gavo 2022-02-09 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. S-5728 (1.4 E), kuriuo nuspręsta: palikti galioti 2021-12-02 VĮ Registrų centras priimtus sprendimus Nr. SPR-18959 (14.4 E) ir Nr. SPR-15265 (14.4 E). Priimtame sprendime nurodoma, kad 2012-03-29 ir 2017-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimis pareiškėja neįgijo teisės į visą žemės sklype esantį šaligatvį, nes dalis šaligatvio bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir Lietuvos Respublikai, atitinkamai pareiškėjai – 262/1264 dalys, o valstybei – 1002/1264 dalys. 2012 m. kovo 29 d. pareiškėja iš pardavėjų (duomenys neskelbtini), A. K. ir T. K. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo: 17/25 dalį negyvenamosios patalpos – kavinės baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/25 dalį negyvenamosios patalpos–lošimo automatų salono su baru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 121/632 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 11 d., pareiškėja iš pardavėjos K. B. įsigijo 7/100 dalis negyvenamosios patalpos–kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis negyvenamosios patalpos–lošimo automatų salono su baru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 20/1264 dalis žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini). Abi šios pirkimo – pardavimo sutartys ir juose nurodytas įsigytas nekilnojamas turtas įregistruoti Nekilnojamo turto registre, ką patvirtina išrašai iš Nekilnojamo turto registro. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų, pardavusių žemės sklypo dalis (262 kv. m) buvo įsigyta 2002 m. birželio 19 d. pagal individualios įmonės proporciją 2002 m. kovo 5 d. Šiaulių miesto valdybos sprendimu Nr. 68 patvirtintą Supaprastinta tvarka parengto detalaus plano sklypo (duomenys neskelbtini), sprendinius. Minėto detaliojo plano tikslas buvo statybos techninių reglamentų nustatymas ir valstybinės žemės prijungimas, kuris ir buvo padidintas būtent 262 kv.m plotu. Taigi, preziumuojama, kad prijungta dalis ir buvo prijungta, kaip privačios nuosavybės žemė. Pagal Nekilnojamo turto kadastro duomenis, kurių neneigia atsakovas, ant įsigyto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) yra įrengtas 262 kv.m betoninių trinkelių šaligatvis, kuris buvo įrengtas 2007 metais, tai yra prieš pareiškėjai 2012-03-29 ir 2017-01-11 sudarant pirkimo–pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad pareiškėja sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis, tuo pačiu įsigijo ir ant jos žemės sklypo įrengtą inžinerinį statinį – šaligatvį, kuris tuo metu nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, tačiau realiai egzistavo, kaip pagrindinio daikto priklausinį. 2020-05-20 buvo atlikti žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėti statiniai ir patikslinti kitų inžinerinių statinių ir jų dalių kadastro duomenys, sutartiniais ženklais pažymėta esanti trinkelių danga. 2020-12-03 suformuota Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su priklausiniais). Žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) esančiam inžineriniam statiniui - šaligatviui atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). LR CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Šiuo atveju 2012-03-29 ir 2017-01-11 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos galiojant šiai įstatyminiai nuostatai. Klausimas kieno nuosavybėn pereina žemės sklype esantys inžineriniai statiniai kaip, šiuo atveju, šaligatvis sutartyje nebuvo aptartas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos nuosavybėn perėjo ir inžinerinis statinys - šaligatvis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Valstybei priklausančio žemės sklypo dalį – (duomenys neskelbtini), apie kurią nurodoma priimtame sprendime, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau jos valdoma ir naudojama žemės sklypo dalis yra visai kitoje vietoje. Šią faktinę aplinkybė patvirtina 2022-02-20 sudaryta sutartis dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Šia Sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo šalys sutarė, kad pareiškėja individualiai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimi, UAB „Geodezijos linija“ 2020-05-20 plane pažymėtais taškais Nr.1-2-3-17-1, kurios plotas – 262,00 kv.m. Tai yra, kad pareiškėja individualiai valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi ant kurios yra įrengtas šaligatvis, o valstybė jokių teisių į šią žemės sklypo dalį su jame įrengtu šaligatviu neturi. Tai visiškai nepagrįstas sprendime nurodytas argumentas, kad valstybei kaip bendrasavininkui taip pat turi priklausyti ir dalis šaligatvio. LR CK 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). LR CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. LR kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prašymas atmetamas, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Pagal Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktą kadastro tvarkytojas atmeta prašymą, kai prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti, o pagal šio straipsnio 4 punktą netenkinamas prašymas, kai nustatoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų. LR kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai ir tvarka yra reguliuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo. Kadangi šiuo atveju pareiškėja, kaip žemės sklypo (pagrindinio daikto), kuris yra registruotas nekilnojamo turto registre, savininkė kartu su žemės sklypu pagal teisėtai sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, kartu su žemės sklypu įgijo ir ant jo pastatytą inžinerinį statinį – šaligatvį, kuris yra laikomas žemės sklypo priklausiniu, ir kuriam yra suformuota atskira kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai pareiškėjai nepagrįstai atsisakyta jį įregistruoti. Šiuo atveju, kaip matyti iš priimtų sprendimų, visiškai nėra aišku, kokį nuosavybės teisę, be žemės sklypo pirkimo sutarčių ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pareiškėja, kaip turto savininkė turėtų pateikti atsakovei, kad būtų įregistruotas inžinerinis įrenginys- šaligatvis b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įrengtas dar 2007 metais, prieš pareiškėjai įsigyjant šį žemės sklypą su ant žemės esančia betonine trinkelių danga. Tiek ginčų nagrinėjimo komisija, tiek atsakovė remiasi LR nekilnojamo turto registro 13 str. 1 d. ir teigia, kad įregistruoti negali, nes nėra įregistruotas pats nekilnojamas daiktas, tačiau nenurodo, koks nekilnojamas daiktas turi būti įregistruotas nekilnojamo turto registre, kad galima būtų įregistruoti šaligatvį. Pagrindinis daiktas – žemės sklypas, ant kurio randasi šaligatvis yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre kaip daiktas. Pagal LR nekilnojamo turto registro įstatymo 10 str. 4 dalį Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pažymėtina, kad visos valdžios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama LR Konstitucijos 5 str. 3d. įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybinės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-04 nutartis adm. byloje Nr. A502-134/2012, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Dėl išvardintų priežasčių tiek VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo Komisijos priimto sprendimo, tiek atsakovės priimtų sprendimų negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais, ir jie turi būti panaikinti.

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atsiliepime nurodoma, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus (toliau – kadastro tvarkytojas) 2021-12-02 sprendimo Nr. SPR5-18959 (14.4 E) ir dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus (toliau – teritorinis registratorius) 2021-12-02 sprendimo Nr. SPR4-15265 (14.5 E), kuriais buvo atsisakyta įrašyti inžinerinio statinio – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. 2021-12-02 kadastro tvarkytojas priėmė sprendimą Nr. SPR5-18959 (14.4 E), kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymą įrašyti šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, kadangi nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodyta, kad 2021-02-15 (turėtų būti 2021-02-12) Centrinio registratoriaus sprendimu Nr. CSPR-31 šaligatvis b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. 2021-12-02 teritorinis registratorius priėmė sprendimą Nr. SPR4-15265 (14.5 E), kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į šaligatvį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus pareiškėjos 2021-12-01 prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, aukščiau minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina T. P. nuosavybės teisės atsiradimo į kitus inžinerinį statinį – šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-02-08 sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus. Įvertinus pareiškėjos skundą ir jame dėstomas aplinkybes matyti, jog esminę skundo dalį sudaro žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės. Atkreipia teismo dėmesį, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ne pareiškėjos žemės sklypo įsigijimo ar naudojimosi juo aplinkybių vertinimas, bet tai, ar kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius, tuo metu jam pateiktų dokumentų pagrindu, 2021-12-02 priėmė pagrįstus sprendimus, kurie Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu buvo palikti galioti. Be to, Pareiškėja skundo 10, 11 punktuose nurodo argumentus apie tai, kad jau yra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu yra įregistruota tik po ginčo sprendimų priėmimo, todėl šios aplinkybės nevertintinos šiame administraciniame ginče, kuriame nagrinėjimas būtent 2021-12-02 ir 2022-02-08 Registrų centro priimtų sprendimų teisėtumas, o ne vertinamas pareiškėjos nuosavybės teisių pripažinimo (atsiradimo) juridinis faktas (tokie faktai nagrinėjami civilinėse bylose). Registrų centras neturi tokių įgalinimų kaip bendrosios kompetencijos teismas, kuris pagal proceso dalyvių pateikiamus įrodymus vertina nuosavybės teisių atsiradimo teisinius pagrindus, nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai asmenys negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, sprendžia dėl priklausinių funkcinio ryšio bei teisinio statuso ir pan. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir nustatytinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat yra pažymėjęs, kad Registrų centras neturi teisinio pagrindo vertinti įvairias pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kurios, jų supratimu, patvirtinta pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, ir jų pagrindu registruoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas, siekdamas nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, privalo pateikti šią teisę patvirtinantį dokumentą (2021-12-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2359-415/2021). Teismų praktikoje nuolat akcentuojama ir tai, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo (ar perėjimo kitam asmeniui) pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (2010-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2011-10-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadastro tvarkytojui ir teritoriniam registratoriui teisės aktai nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (2015-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A623-143/2015). Paminėtos nuostatos reiškia, jog Registrų centras, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, nes jam įstatymais nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Taigi, esminė kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina ir tai, kad kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus veikla registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (pvz., 2014-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1902/2014). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateiktas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo teisinis pagrindas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro duomenų įrašymo teisiniai pagrindai yra nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Ginčo atveju pareiškėja Registrų centrui pateikė tik 2020-12-03 parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2002-03-27 žemės sklypo plano kopiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo būtinumas yra atskirai aptartas Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, todėl negali būti tapatinamas su dokumentų pateikimu aptariamo straipsnio 1 dalies prasme. Tai reiškia, kad prašant įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo daikto kadastro bylos pateikimas kadastro tvarkytojui negali būti prilyginamas nei vieno iš Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų reikšmei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019). Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus akivaizdu, jog pareiškėjos pateikta kadastro duomenų byla ir žemės sklypo planas (kuris yra sudėtinė žemės sklypo kadastro duomenų bylos dalis) nesudaro Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisinio pagrindo, todėl kadastro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl šaligatvio kadastro duomenų įrašymo, sprendime nurodydamas Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktą – nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo. Dėl nuosavybės teisių registracijos pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šiuo atveju kadastro tvarkytojas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta įrašyti šaligatvio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl darytina išvada, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į statinį. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjos skunde be bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Kadastro įstatymo ar Registro įstatymo straipsnių citavimo ir komentavimo, nėra nurodyta nei vienos Civilinio kodekso, Registro įstatymo, Kadastro įstatymo ar kitos teisės normos, kurios reikalavimų Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju, nebūtų laikęsis ar būtų pažeidęs. Savo ruožtu, pareiškėja visiškai nepasisako ir nepaneigia kadastro tvarkytojo, teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimuose nurodytų konkrečių atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą argumentų ir jų teisinių pagrindų. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į šaligatvį jau buvo anksčiau išregistruotos 2021-02-12 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu Nr. CSPR-31 sprendimu, kuris yra galiojantis, kadangi pareiškėja jo neskundė administraciniam teismui. Trumpai nurodo svarbiausias faktines aplinkybes, susijusias su minėtu ankstesniu Centrinio registratoriaus sprendimu: 2020-12-16 pareiškėja kadastro tvarkytojui ir teritoriniam registratoriui pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 25683604) įrašyti šaligatvio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Su prašymu buvo pateikta lygiai ta pati 2020-12-03 parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2020-12-16 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir 2020-12-16 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šaligatvis, o 2020-12-17 buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į jį. 2021-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti nuosavybės teisę“, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į šaligatvį pareiškėjos vardu buvo įregistruotos neteisėtai, be jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo, todėl įrašas apie nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre turi būti panaikintas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nustatė, jog žemės sklypas, kuriame buvo pareiškėjos vardu įregistruotas šaligatvis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, 1002/1264 dalys, ir pareiškėjai, 262/1264 dalys. Duomenų apie tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką teritoriniam registratoriui nebuvo nepateikta. Pareiškėja su 2020-12-16 prašymu pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje šaligatvio statytoja nurodoma pareiškėja, t. y. pareiškėjos nuosavybės teisių į šaligatvį atsiradimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 4 punktu – pagaminant naują daiktą. Remiantis pareiškėjos pateikta šaligatvio kadastro duomenų byla nustatyta, kad šaligatvio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2007 m. Pastebėtina, jog 2007 metais T. P. nebuvo žemės sklypo ar jo dalies savininkė. 2007 m. galiojo 1998-07-30 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 29/98-0163. Pagal šią sutartį pareiškėjai buvo išnuomota 0,015 ha ploto žemės sklypo dalis, likusi žemės sklypo dalis skirtingomis 1998 m. sutartimis buvo išnuomota dar šešiems fiziniams asmenims. Be to, 2000-10-02 visas tuometis 1,002 ha ploto žemės sklypas buvo subnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad 2020-12-16 deklaracijoje apie statybos užbaigimą yra nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – 2006-10-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 02-SL-362, tačiau įvertinus Nekilnojamojo turto registro archyve sukauptus dokumentus nustatyta, jog minėtas statybos leidimas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio leidimo pagrindu buvo statomas ir 2008-01-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktu užbaigtas statyti tame pačiame žemės sklype esantis pastatas – komercinis pramogų centras 11H2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija konstatavo, kad šaligatvio pastatymo metu pareiškėja neturėjo atitinkamų teisių į žemės sklypą – pagal 1998-07-30 nuomos sutartį buvo išnuomota 0,015 ha, o 2000-10-02 visas sklypas subnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pareiškėjos teritoriniam registratoriui 2020-12-16 pateiktoje 2020-12-16 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja 2007 metais teisėtai pastatė šaligatvį, kadangi deklaracijoje nurodytas statybos leidimas buvo išduotas kitam asmeniui ir kito nekilnojamojo turto objekto statybai. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo tenkintas, o 2020-12-17 priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į šaligatvį panaikintas kaip nepagrįstas. Kaip jau minėta, pareiškėja šio Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo neskundė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje esančių 0,1264 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir Žemės sklype esančių statinių Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų bazės išrašų, ginčo inžinerinį įrenginį-šaligatvį b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ar toje vietoje terasą bandė įregistruoti ir T. P., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir abu asmenys VĮ Registrų centro sprendimus dėl daikto teisinės registracijos nuginčijo. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad galimai nėra pakankamai dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, asmenys nesutaria, yra ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiaulių miesto savivaldybė kartu su 2022-05-18 atsiliepimu pateikė į bylą duomenis (žr. 2001 m. lapkričio 27 d. sutarties Nr. 651, 2.2, 2.3 papunkčiai ir kiti dokumentai), kurie neginčijamai patvirtina, kad šaligatvis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad šaligatvį privalėjo įrengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai skirtame plote. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės pateikti dokumentai, nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino statytojo teises 2007 metais ir pastatė ginčo šaligatvį, o taip pat ir požeminę pastato - Pramogų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane 11H2p) dalį, esančią po šaligatviu kitiems privatiems asmenims nuo 2002-06-20 nuosavybės teise priklausančioje 0,0262 ha ploto Žemės sklypo dalyje, esančioje bendrai su valstybe (valstybei priklauso 1002 kv. m) naudojamame 0,1264 ha ploto Žemės sklype, taip pat nėra duomenų, ar 262 kv. m ploto Žemės sklypo dalies savininkai, perleisdami notariniais sandoriais (2012-03-29 ir 2017-01-11 sutartys) jiems nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį Pareiškėjai, buvo pasiūlę pirmumo teise šias Žemės sklypo dalis įsigyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tuometiniams savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar (duomenys neskelbtini), AB, kaip to reikalauja imperatyvios įstatymo normos (Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalys, CK 6.395 str.). Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad nuo valstybei priklausiusios Žemės sklypo (262 kv. m) dalies pardavimo (privatizavimo) momento (2002-06-20) valstybinės ir privačios Žemės sklypo dalies vieta aiški, valstybė nuosavybės teise valdo 1002 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, o privatūs asmenys nuosavybės teise valdo 262 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kuri prijungta detaliojo plano pagrindu padidinant 0,1002 ha ploto žemės sklypą 0,0262 ha plotu, ir kuriai nustatytas ir Žemės sklypo plane pažymėtas 262 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę ribotai naudotis kitais tikslais (visuomenės poreikiams) ir niekada nesinaudojo kitaip, todėl laikytina, kad ginčo šaligatvis yra privačioje Žemės sklypo dalyje ir Nacionalinė žemės tarnyba jokių pretenzijų į ginčo šaligatvį neturi.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atsiliepime nurodoma, kad, gavus Pareiškėjos skundą, turimų dokumentų kontekste buvo pakartotinai išnagrinėta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020-11-25 rašte Nr. S-4806 pateikta pozicija. Kaip matyti, 2020-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu Nr. S-4806, atsakydama į NŽT 2020-11-03 paklausimą Nr. 31SD-6589-(14.31. 137E.), ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, dalyje, kurioje nustatytas 262 m² ploto servitutas, esanti neregistruota pėsčiųjų tako betono trinkelių danga yra savivaldybės turtas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esanti pėsčiųjų tako betono trinkelių danga yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė pagal 1997 m. lapkričio 28 d. „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė“ perdavimo-priėmimo aktą (toliau - Aktas), kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduoti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai (šaligatviai, vaikų žaidimo aikštelės, želdiniai kiemuose, pravažiavimų dangos), tame tarpe - gyvenamųjų namų kvartalas, apribotas gatvėmis: Vilniaus - Draugystės pr. - Vytauto-Tilžės g. Papildomai šiuo atsakymu Savivaldybė pažymėjo, kad perduotiems inžineriniams statiniams žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra atlikti kadastriniai matavimai ir jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pirma, kaip matyti, Aktu Savivaldybės nuosavybėn buvo perduoti šie objektai: daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, t. y. kvartalas, į kurį patenka ginčo inžinerinis statinys - Pareiškėjos pareiškime nurodytas šaligatvis bl (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Akte kaip Kvartalą identifikuojantys duomenys nurodomi šie: šaligatviai, vaikų žaidimo aikštelės, želdiniai kiemuose, pravažiavimų dangos. Kvartalai Savivaldybei buvo perduoti balansine verte, nepateikiant kadastrinių matavimų bylų, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, nenurodant inžinerinių įrenginių apimties, medžiagos, įrengimo (pastatymo) datos. Taigi, Akte yra pateikiama tik minimali jame nurodytus objektus identifikuojanti informacija, tokia kaip balansinė vertė, likutinė vertė bei papildomi objektą identifikuojantys bendriniai požymiai – „šaligatviai“, „vaikų žaidimo aikštelės“, „želdiniai kiemuose“, „pravažiavimų dangos“, nenurodant konkrečių šių objektų buvimo koordinačių ar kitokių rekvizitų. Iš Ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 2233 (toliau tekste - Apskaitos kortelė) duomenų taip pat matyti tik ši informacija: pavadinimas „DGNK Vilniaus - Draugystės - Vytauto — Tilžės (11.3) (šaligatviai, vaikų žaidimo aikštelės, želdiniai kiemuose, pravažiavimų dangos)“. Toks platus ir nekonkretus nekilnojamųjų daiktų apibūdinimas Savivaldybės turimuose paminėtuose dokumentuose paprastai neužtikrina galimybių identifikuoti konkrečius nekilnojamuosius daiktus: reikalinga konkrečiai identifikuoti tokį nekilnojamąjį turtą (ypač nagrinėjant inžinerinius statinius) sudarančias dalis/priklausinius, nurodant jų plotą, kitus matmenis, tikslią jų buvimo vietą planuose, brėžiniuose ir pan. Tuo tarpu vien iš Akto ir Apskaitos kortelės duomenų negalima tinkamai identifikuoti konkrečių objektų (jie apibūdinami ištisais kvartalais, gatvėmis), jų ploto, jų paskirties bei kitų duomenų. Apskaitos kortelėje ir Akte užfiksuota bendra informacija apie daugiabučių namų kvartalus, viena vertus, suponuoja išvadą, kad visi inžineriniai infrastruktūros statiniai (šaligatviai, vaikų žaidimo aikštelės, pravažiavimų dangos), esantys konkrečiose gatvėse/kvartaluose aplink ten išdėstytus gyvenamuosius daugiabučius namus, priklauso Savivaldybei. Kita vertus, jei tretieji asmenys turi specialių duomenų / dokumentų / įsigijimo pagrindų, nurodančių, jog individualiais požymiais apibūdinti nekilnojamojo turto objektai (net ir esantys tų gatvių / kvartalų ribose, kurios nurodytos Akte) buvo šių trečiųjų asmenų iniciatyva ir sąskaita sukurti ir pastatyti / pagerinti, tai Savivaldybė šių subjektų nuosavybės teisės negali nuginčyti bendro pobūdžio duomenimis, tokiais, kokie yra nurodyti Akte (būtent kaip yra ginčo atveju). Antra, įvertinus 1993 m. buvusios AB „Venta“ žemės sklypo plano duomenis, matyti, kad nagrinėjamoje teritorijoje iki 1997 m. lapkričio 28 d. (Akto sudarymo dienos) neidentifikuojamos viešojo susisiekimo komunikacijų dangos. Trečia, svarbu pastebėti, jog Šiaulių miesto savivaldybės mero 2001 m. spalio 10 d. potvarkiu Nr. 444 „Dėl detaliojo plano rengimo“ buvo leista UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengti supaprastinta tvarka detalųjį planą komercinio pastato statybai ir sklypo praplėtimui valstybinės žemės sąskaita teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Šio detaliojo plano tikslas buvo esamo valstybinės žemės sklypo (1002 m²) (duomenys neskelbtini) praplėtimas prijungiant valstybinio žemės fondo sklypą (262 m²) (duomenys neskelbtini) ir suformuojant vieną žemės sklypą (1264 m²), adresu (duomenys neskelbtini).. Po paminėto Savivaldybės mero potvarkio priėmimo 2001 m. lapkričio 27 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir sklypo (duomenys neskelbtini) plano organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta Infrastruktūros panaudojimo ir plėtros (duomenys neskelbtini), sklypo praplėtimui komerciniams tikslams sutartis Nr. 651, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo savo lėšomis: 1) statybos laikotarpiu užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą esamu šaligatviu tarp Vilniaus g. ir komercinės paskirties sklypo (duomenys neskelbtini); 2) esant projektiniam sprendimui, vietoje naikinamo esamo šaligatvio įrengti laikiną kietos dangos šaligatvį statybos laikotarpiui; 3) baigiant statybą įrengti kietos dangos pėsčiųjų taką papildomai skirto sklypo plote miesto visuomenės ir komercinės paskirties sklype (duomenys neskelbtini) esančių firmų reikmėms. Taigi, iš to sektų, kad 2001 metais, sudarant aukščiau minėtą sutartį, egzistavo šaligatvis, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2001 metų sutartį buvo įpareigota/įsipareigojusi panaikinti, ir kurio įrengimo ir išardymo aplinkybes paaiškina žemiau nurodomi rašytiniai duomenys. Iš Pareiškėjos papildomai Savivaldybei pateikto 2004-02-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato centro policijos nuovados nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2002-06-20 D. P. ir T. K. iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos nusipirko sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio teritorijoje buvo betoninėmis trinkelėmis grįstas takas. 2003 m. gegužės mėn. šis takas buvo nurinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, direktoriui paaiškinus, kad 1999 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu pagal suderintą projektą buvo nutiestas betoninių trinkelių takas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo išsinuomoti žemės sklypą, kuriame buvo nutiesę betoninį taką, tačiau tai padaryti nebuvo leista, o kadangi minėtą sklypą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. Č. nurodymu ir buvo nurinktos betoninės trinkelės. Minėtame nutarime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė dokumentų kopijas, susijusias su minėto betoninio tako įrengimu, dėl ko nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant tam pagrindo. Iš šių duomenų matyti, kad 2001-11-27 sutartyje Nr. 651 aptariamas esamas naikinamas šaligatvis buvo įrengtas 1999 metais (t. y. po 1997-11-28 - Akto pasirašymo dienos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir lėšomis, kuris 2003 metais tos pačios bendrovės iniciatyva buvo nuardytas. Taip pat, kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-11-21 pareiškimu „Dėl supaprastinta tvarka rengiamo detalaus plano komercinio pastato statybai (duomenys neskelbtini)“ buvo kreipusis į Šiaulių miesto savivaldybės merę, Vyriausiojo architekto tarnybą, nurodydama, kad ruošiamas projektas komercinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) pažeidžia bendrovės interesus ir ateityje trukdys įmonės veiklai, kadangi prijungiamame sklype yra jau bendrovės įrengtas pėsčiųjų takas, jungiantis įmonės pastatą su Vilniaus gatve, todėl buvo prašoma stabdyti projekto plano rengimą. Atsakant į šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, 2001-11-30 Šiaulių miesto savivaldybės miesto vyriausiojo architekto tarnybos raštu Nr. 504 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. Č. buvo atsakyta, kad <...>vadovaujantis dabar galiojančiu kvartalo tarp Vilniaus, Vasario 16-osios g., Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto detaliuoju planu, teritorija — (pėsčiųjų takas), jungiantis sklypą (duomenys neskelbtini) su Vilniaus pėsčiųjų gatve yra traktuojama kaip valstybinė žemė. Pagal dabartiniu metu rengiamą detalųjį planą minėtai teritorijai, prijungiamai prie sklypo (duomenys neskelbtini), yra taikomas 90 servitutas - teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais. Be to, privalomai turi būti įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šios sklypo dalies plotu, kuriuo gali naudotis visi miestiečiai nemokamai (visuomenės poreikiams). Įvykdžius detaliajame plane numatytas priemones, Jūsų interesai nebus pažeidžiami. Jau yra parengta miesto infrastruktūros plėtojimo dvišalė sutartis, kurią iš vienos pusės jau pasirašė detaliojo plano organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutikdama su keliamais reikalavimais <.„>. Būtent, 2001 m. lapkričio 27 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir sklypo (duomenys neskelbtini) plano organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos Infrastruktūros panaudojimo ir plėtros (duomenys neskelbtini), sklypo praplėtimui komerciniams tikslams sutarties Nr. 651 turinys numatė, kad detaliojo plano iniciatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigiant komercinio pastato statybą savo lėšomis privalės įrengti kietos dangos pėsčiųjų taką papildomai skirto sklypo plote miesto visuomenės ir komercinės paskirties sklype (duomenys neskelbtini). esančių firmų reikmėms. Pastarasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas yra numatytas ir 2002 m. kovo 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 68 patvirtinto Supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte <... > Išnaudojant reljefo kilimą ir palendant su rūsio aukšto dalimi po prijungiamu sklypu, techniškai galima įkomponuoti šią patalpą, virš kurios žemės lygyje įrengiamas eksploatuojamas pėsčiųjų takas <...>; ir brėžinyje, jame numačius šią sąlygą: <... > privalomai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šio sklypo dalies plotu (detaliajame plane sklypo Nr. 2 plotas 262 m², kuriuo gali naudotis visi miestiečiai nemokamai (visuomenės poreikiams) <...>. Kaip matyti, detaliojo plano brėžinyje apsprendžiant teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus, sklypui Nr. 2 yra nustatytas servitutas 90 - taikomas tik sklypo daliai Nr. 2 -teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais, privalomai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šio sklypo dalies plotu visuomenės poreikiams. Analogiška nuostata numatyta ir 2001 m. lapkričio 27 d. sutartyje Nr. 651, šalims susitariant, kad naujai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas turi tarnauti miesto visuomenės ir komercinės paskirties sklype (duomenys neskelbtini) esančių firmų reikmėms. Kaip matyti, šiuo reikalavimu yra išspręsta miestiečių galimybė pėsčiomis pakliūti į kvartalo, numatyto Kvartalo tarp Vilniaus, Vasario 16-osios, Vytauto gatvių ir Draugystės pr. detaliajame plane, vidų, taip pat yra užtikrinti komercinės paskirties sklype (duomenys neskelbtini) esančių firmų poreikiai. Iš 2020 metų pabaigoje atliktų (duomenys neskelbtini) esančio inžinerinio statinio - šaligatvio bl kadastrinių matavimų ir kadastro bylos duomenų matyti, jog šaligatvio (262 kv.m) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2007 m., danga - betono trinkelės, kas akivaizdu buvo padaryta, vykdant minėto detaliojo plano sprendinius. Pažymėtina, kad minėta 2001-11-27 sutartimi Nr. 651 nebuvo nustatyta jokių sąlygų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis įrengtas kietos dangos pėsčiųjų takas su jo įrengimo dokumentais privalo būti kažkokiu teisiniu pagrindu perduotas Savivaldybės nuosavybėn. Savivaldybė iš savo pusės nuo 2007 metų (šaligatvio įrengimo laikotarpio) ir nereiškė dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl vienokių ar kitokių priežasčių perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis jos, kaip komercinio pastato statytojos, sukurtą ginčo inžinerinį statinį - šaligatvį Savivaldybės nuosavybėn. Išdėstytų aplinkybių ir turimų rašytinių duomenų kontekste Savivaldybė pažymi, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia 2020-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. S-4806 nurodytą jos poziciją dėl ginčo objekto nuosavybės, todėl Savivaldybė pretenzijų iš savo pusės dėl ginčo objekto nereiškia.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėja kartu su Prašymu pateikė 2022 m. liepos 8 d. VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, kuriuo: panaikintas 2021 m. spalio 22 d. VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pakeisti nekilnojamojo turto – pramogų centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kadangi pateikta 2021 m. spalio 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nėra pakankamas pagrindas statinio duomenų pakeitimui; panaikintas 2021 m. spalio 28 d. VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pakeisti nekilnojamojo turto – pramogų centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kadangi yra priimtas sprendimas atsisakyti pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Šio sprendimo pagrindu buvo panaikintas įrašas apie trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią terasą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Dėl šios priežasties, Pareiškėja Prašyme nurodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikinus teisinę registraciją į terasą prie Pastato, neva neliko kliūčių Pareiškėjos vardu įregistruoti inžinerinį įrenginį – šaligatvį b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokia Pareiškėjos pozicija kategoriškai nesutinka ir mano, jog ji yra akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta. Kaip jau buvo nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 23 d. atsiliepime, remiantis Pastato rekonstrukcijos projektu, betoninių trinkelių danga, kurią Pareiškėja siekia įregistruoti kaip jai nuosavybės teise priklausantį inžinerinį įrenginį – šaligatvį, buvo įrengta kaip trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio požeminio statinio stogo sudėtinė dalis. Todėl vien ta aplinkybė, jog 2022 m. liepos 8 d. VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu buvo panaikintas įrašas apie prie Pastato esančią ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią terasą, niekaip nepatvirtina Pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo inžinerinį įrenginį – šaligatvį. Priešingai, iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog nuosavybės teisė į inžinerinį įrenginį – šaligatvį Pareiškėjos vardu negali būti įregistruota, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių Pareiškėjos nuosavybės teisių į inžinerinį įrenginį – šaligatvį įgijimo ar kitokių nuosavybės teises į jį patvirtinančių dokumentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsitikinęs, jog tiek Prašyme nurodydama akivaizdžiai nepagrįstus argumentus, tiek pateikdama dokumentus, kurie buvo išduoti ne pačiai Pareiškėjai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ne šaligatvio, o Pastato, kuris šiuo metu priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybai, Pareiškėja siekia sąmoningai suklaidinti teismą ir tokiu būdu Pastato sudedamąją dalį nesąžiningai įsiregistruoti kaip jai nuosavybės teise priklausantį inžinerinį įrenginį – šaligatvį. Todėl apibendrinant, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog tiek VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus, tiek VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimai, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti inžinerinį įrenginį – šaligatvį ir Pareiškėjos nuosavybės teises į šį inžinerinį įrenginį yra teisėti ir pagrįsti, o Pareiškėjos 2022 m. kovo 8 d. skundas atmestinas.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento 2021 m. gruodžio 2 d. priimto sprendimo Nr. SPR5-18959 (14.4 E) ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. SPR4-15265 (14.5 E) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėja Registrų centrui pateikė prašymą (reg. Nr. 29129922) įrašyti inžinerinio statinio-šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Su prašymu buvo pateikta 2020-12-03 parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2002-03-27 žemės sklypo plano kopija.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. SPR5-18959 (14.4 E) nurodoma, kad nuspręsta nepatenkinti pareiškėjos prašymo, nes nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje.; pažymima, kad 2021 m. vasario 15 d. Centrinio registratoriaus sprendimu Nr. CSPR-31 šaligatvis b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. SPR4-15265 (14.5 E) nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtinta T. P. nuosavybės teisės atsiradimo į kitus inžinierius statinius – šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą; dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais, vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.

Pažymėtina, kad 2020-12-16 pareiškėja kadastro tvarkytojui ir teritoriniam registratoriui buvo pateikusi prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 25683604) įrašyti šaligatvio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Su prašymu buvo pateikta 2020-12-03 parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2020-12-16 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir 2020-12-16 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šaligatvis, o 2020-12-17 buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į jį. 2021-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti nuosavybės teisę“, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į šaligatvį pareiškėjos vardu buvo įregistruotos neteisėtai, be jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo, todėl įrašas apie nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre turi būti panaikintas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nustatė, jog žemės sklypas, kuriame buvo pareiškėjos vardu įregistruotas šaligatvis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, 1002/1264 dalys, ir pareiškėjai, 262/1264 dalys. Duomenų apie tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką teritoriniam registratoriui nebuvo nepateikta. Pareiškėjos nuosavybės teisės į šaligatvį buvo išregistruotos 2021-02-12 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu Nr. CSPR-31 sprendimu, kuris yra galiojantis, pareiškėja jo neskundė administraciniam teismui.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad šaligatvis yra statinio sudėtinė dalis, nėra žemės sluoksnio, ant kurio būtų įrengtas šaligatvis, konstrukcija susieta su pastato dalimi. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad buvo atliktas požeminis užstatymas, tokiu būdu buvo užstatyti 262 m². Požeminį užstatymą pagal projektą atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad trinkelių danga negali būti namo konstrukcija, tai prieštarautų detaliajam planui.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2002 m. sausio 10 d. Teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo su visuomene protokole Nr. 1 nurodoma, kad „prijungiama esamo praėjimo plotas iš Vilniaus gatvės į buv. „Ventos“ teritoriją, numatant požeminį užstatymą komercinių patalpų išplėtimui. Numatytas 90 servitutas (visuomenės poreikiams), privalomai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šios sklypo dalies plotu, kuriuo gali naudotis visi miestiečiai.“ Minėtame protokole nurodoma, kad nutarta, jog sprendinys dėl teritorijos suplanavimo ir naudojimo pobūdžio priimtinas numatant, kad sklypo tvarkymo reglamentai atitiktų kvartalo detaliojo plano sprendinius.

2001-11-30 Šiaulių miesto savivaldybės miesto vyriausiojo architekto tarnybos raštu Nr. 504 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. Č. buvo atsakyta, kad <...>vadovaujantis dabar galiojančiu kvartalo tarp Vilniaus, Vasario 16-osios g., Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto detaliuoju planu, teritorija - (pėsčiųjų takas), jungiantis sklypą (duomenys neskelbtini) su Vilniaus pėsčiųjų gatve yra traktuojama kaip valstybinė žemė. Pagal dabartiniu metu rengiamą detalųjį planą minėtai teritorijai, prijungiamai prie sklypo (duomenys neskelbtini), yra taikomas 90 servitutas - teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais. Be to, privalomai turi būti įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šios sklypo dalies plotu, kuriuo gali naudotis visi miestiečiai nemokamai (visuomenės poreikiams). Įvykdžius detaliajame plane numatytas priemones, Jūsų interesai nebus pažeidžiami. Jau yra parengta miesto infrastruktūros plėtojimo dvišalė sutartis, kurią iš vienos pusės jau pasirašė detaliojo plano organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutikdama su keliamais reikalavimais <.„>.

2001 m. lapkričio 27 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir sklypo (duomenys neskelbtini) plano organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos Infrastruktūros panaudojimo ir plėtros (duomenys neskelbtini), sklypo praplėtimui komerciniams tikslams sutarties Nr. 651 turinys numatė, kad detaliojo plano iniciatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigiant komercinio pastato statybą savo lėšomis privalės įrengti kietos dangos pėsčiųjų taką papildomai skirto sklypo plote miesto visuomenės ir komercinės paskirties sklype (duomenys neskelbtini) esančių firmų reikmėms.

2002 m. kovo 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 68 patvirtinto Supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte nurodoma: <... > Išnaudojant reljefo kilimą ir palendant su rūsio aukšto dalimi po prijungiamu sklypu, techniškai galima įkomponuoti šią patalpą, virš kurios žemės lygyje įrengiamas eksploatuojamas pėsčiųjų takas <...>; ir brėžinyje, jame numačius šią sąlygą: <... > privalomai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šio sklypo dalies plotu (detaliajame plane sklypo Nr. 2 plotas 262 m², kuriuo gali naudotis visi miestiečiai nemokamai (visuomenės poreikiams) <...>. Kaip matyti, detaliojo plano brėžinyje apsprendžiant teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus, sklypui Nr. 2 yra nustatytas servitutas 90 - taikomas tik sklypo daliai Nr. 2 -teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais, privalomai įrengiamas kietos dangos pėsčiųjų takas visu šio sklypo dalies plotu visuomenės poreikiams.

Iš 2020 metų pabaigoje (kadastro duomenų nustatymo data 2020-12-03) atliktų (duomenys neskelbtini) esančio inžinerinio statinio -šaligatvio bl kadastrinių matavimų ir kadastro bylos duomenų matyti, jog šaligatvio (262 kv.m) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2007 m., danga - betono trinkelės.

2007 m. galiojo 1998-07-30 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 29/98-0163. Pagal šią sutartį pareiškėjai buvo išnuomota 0,015 ha ploto žemės sklypo dalis, likusi žemės sklypo dalis skirtingomis 1998 m. sutartimis buvo išnuomota dar šešiems fiziniams asmenims. 2000-10-02 visas tuometis 1,002 ha ploto žemės sklypas buvo subnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2006-10-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 02-SL-362 buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio leidimo pagrindu buvo statomas ir 2008-01-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktu užbaigtas statyti tame pačiame žemės sklype esantis pastatas – komercinis pramogų centras 11H2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išsakyta pozicija, kad Šiaulių miesto savivaldybės pateikti dokumentai, nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino statytojo teises 2007 metais ir pastatė ginčo šaligatvį, o taip pat ir požeminę pastato - Pramogų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11H2p) dalį, esančią po šaligatviu kitiems privatiems asmenims nuo 2002-06-20 nuosavybės teise priklausančioje 0,0262 ha ploto Žemės sklypo dalyje, esančioje bendrai su valstybe (valstybei priklauso 1002 kv. m) naudojamame 0,1264 ha ploto Žemės sklype, taip pat nėra duomenų, ar 262 kv. m ploto Žemės sklypo dalies savininkai, perleisdami notariniais sandoriais (2012-03-29 ir 2017-01-11 sutartys) jiems nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį Pareiškėjai, buvo pasiūlę pirmumo teise šias Žemės sklypo dalis įsigyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tuometiniams savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja imperatyvios įstatymo normos (Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalys, CK 6.395 str.).

Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ir kompetencijos ribas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Taigi atsakovas negalėjo nuspręsti, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamais daiktas, nes įstatymų leidėjas jam nesuteikė įgaliojimų priimti sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą.

Teismo vertinimu, įvertinęs visus pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus jų patikimumo aspektu, skundžiamuose sprendimuose atsakovas pagrįstai nurodė, kad nei viename iš pareiškėjos kartu su 2021 m. lapkričio 26 d. prašymu pateiktame dokumente nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, jog ginčo statinys, kurio kadastro duomenys nustatyti 2020 m. gruodžio 3 d., nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai. Ginčijamuose sprendimuose yra aiškiai nurodyta, dėl kokių trūkumų pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nurodytos teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios tokį sprendimą, todėl sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas individualiam administraciniam aktui.

Atsakovas (teritorinis skyrius), įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateikta kadastro duomenų byla ir žemės sklypo planas nesudaro Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisinio pagrindo, ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl šaligatvio kadastro duomenų įrašymo. Kadastro tvarkytojas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta įrašyti šaligatvio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl darytina išvada, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į statinį.

Įvertinus turimų rašytinių įrodymų visetą, įstatymo leidėjo numatytas kadastro tvarkytojo ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencijos ribas, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratorius 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimais Nr. SPR5-18959 (14.4E) ir Nr. SPR4-15265 (14.4 E) teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimu buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. priimto sprendimo Nr. SPR5-18959 (14.4 E) ir Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. priimto sprendimo Nr. SPR4-15265 (14.5 E). Konstatavus, jog Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. SPR5-18959 (14.4 E) ir Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. SPR4-15265 (14.5 E) teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, darytina išvada, kad ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Konstatavus skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą įregistruoti inžinerinį įrenginį-šaligatvį b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pareiškėjos skundo reikalavimai yra netenkintini, todėl negali būti patenkintas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu prašoma priteisti 1573,00 Eur įskaitant PVM bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos. Teismui pateikta 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LW 2022/1570, išrašyta už susipažinimą su bylos medžiaga, įrodymų rinkimą, atsiliepimo į T. P. skundą administracinėje byloje Nr. eI3-4192-289/2022 parengimą, 2022 m. rugsėjo 11 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. 119 kopija, kurioje Advokatų profesinei bendrijai Matulevičius, Jaliniauskas ir partneriai sumokėta 1573 eurų.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktą (koeficientas už atsiliepimo į skundą parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis yra 1679,3 Eur, darytina išvada, kad už 2022 m. gegužės 23 d. atsiliepimo į skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 4198,25 Eur. Taigi prašoma 1573 eurų suma neviršija maksimalios galimos sumos, todėl priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjos T. P..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1573 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos T. P..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.